Klaida 404. Toks puslapis neegzistuoja

Siuntų pristatymo įmonių verslo valdymo sistemos veiklos optimizavimo modulio prototipo sukūrimas

 

 

 

 

MB „Ecom systems“ kartu su Vytauto Didžiojo universitetu nuo 2024 m. sausio mėn. įgyvendina projektą, kurio tikslas – sukurti siuntų pristatymo įmonių verslo valdymo sistemos veiklos optimizavimo modulio, kuris automatizuos siuntų pristatymo įmonių maršruto planavimo veiklos procesą, prototipą.

Šiame MTEP projekte bus vykdomos 4–7 technologinės parengties lygių pasiekimą užtikrinančios veiklos: produkto veikimo algoritmo (produkto maketo) sukūrimas, produkto pirminio prototipo sukūrimas, jo išbandymas ir produkto galutinio prototipo sukūrimas.

Projektas prisidės prie naujo aukštos pridėtinės vertės produkto kūrimo, turės didelę naudą transporto sektoriui.

Vytauto Didžiojo universitetas šiame projekte aktyviai dalyvauja prisidėdamas prie produkto veikimo algoritmo (produkto maketo) sukūrimo.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva lėšomis“.

 

Projekto pavadinimas: „Siuntų pristatymo įmonių verslo valdymo sistemos veiklos optimizavimo modulio prototipo sukūrimas“;

Projekto vykdytojas: MB „Ecom systems“;

Projekto partneris: Vytauto Didžiojo universitetas.

Projekto vykdymo pradžia: 2024 m. sausio 05 d.;

Projekto vykdymo pabaiga: 2025 m. birželio 30 d.;

Bendras projekto biudžetas: 66 800,10 EUR, iš kurių Europos Sąjungos finansuojama dalis sudaro 50 000,00 EUR

VDU doc. S. Urbonienė apie priežastis, kodėl moksleiviai nemėgsta matematikos ir jos neišmoksta

Skaitykite čia

12-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas (LJMS’12)

Paskutinį metų penktadienį, gruodžio 29 d., laukia svarbiausias kasmetinis Lietuvos jaunųjų matematikų renginys – 12-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas (LJMS’12).

Visi galintys atvykti kviečiami į Vilniaus Universiteto Matematikos ir Informatikos fakultetą adresu Naugarduko g. 24, renginio pradžia – 10 val., o registracija prasideda jau 9:15 val. Gera žinia ir tiems, kuriems nepavyksta dalyvauti gyvai – bus galimybė stebėti tiesioginę transliaciją.

„Džiaugiamės, kad LJMS tradicijos išlieka ir visus kviečiame į 12-ąjį Susitikimą. Smagu matyti, kad renginiu domisi naujoji matematikų karta, o prie renginio prisideda ne tik senbūviai, bet ir nauji veidai“ – mintimis dalijasi šių metų renginio organizatoriai. – „Ypatingai džiaugiamės, kad prie tradicinių organizatorių šiemet prisijungė ir VDU IF atstovai, tai neabejotinai augina renginio potencialą ir padės pritraukt vis daugiau dalyvių ir taip plėsti jaunųjų matematikų bendruomenę.“

Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas – kasmetinė konferencija, apjungianti Lietuvos matematikų bendruomenę ir užsienyje studijuojančius ar jau dirbančius jaunuosius mokslininkus bei dėstytojus, viešinanti jaunimo pasiekimus. Renginys pritraukia ir aukštųjų technologijų pramonės įmones, bankus, finansų ir rizikos valdymo, investavimo firmas, kurioms reikalingi aukštos kvalifikacijos matematikos specialistai.

Per dvylika metų konferencijoje kviestinius pranešimus skaitė daugiau nei 30 jaunųjų mokslininkų, tarp jų ir mokslo žvaigždės iš užsienio universitetų bei mokslo institucijų. Dvylika doktorantų apdovanoti premijomis už geriausius doktorantūros metu parašytus straipsnius.

LJMS organizuoja Lietuvos ir užsienio universitetų jaunieji matematikai kartu su Lietuvos matematikų draugija, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakultetu, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir Gamtos mokslų fakultetu, Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetu ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunąja akademija. Įmonės ne tik remia susitikimą, bet dar ir deleguoja savo atstovus pristatyti platesnei visuomenei, ką daro įdomaus, su kokiais matematiniais iššūkiais susiduria.

Šių metų Susitikimą remia: SEB, „DIPtech“, „Euromonitor International“, „Omnisend“.

Daugiau informacijos apie renginį:

– renginio puslapyje (www.matematikususitikimas.com )

– socialiniame tinkle „Facebook“ (https://facebook.com/events/s/12-asis-lietuvos-jaunuju-matem/1112781706376454/ )

– profesiniame tinkle „Linkedin“ (https://www.linkedin.com/company/lietuvos-jaunuju-matematiku-susitikimas/ )

Kviečiame į entreprenerystės mokymus „HACK4PLANET: From Production to Taxes“

VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras kviečia iki lapkričio 8 d. registruotis į entreprenerystės įgūdžiams tobulinti skirtus mokymus „HACK4PLANET: From Production to Taxes“.

Mokymai, kurie vyks lapkričio 10-11 d., skirti studentams, bet laukiami ir visi norintys išbandyti jėgas bei pasinaudoti galimybe siūlyti ir atrasti inovatyvius sprendimus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) darnaus vystymo trečiajam tikslui pasiekti – užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę.

Renginio metu Jūsų laukia įvairios kūrybišką ir proaktyvų mąstymą skatinančios užduotys bei įkvepiantys pranešėjai. Taip pat turėsite progą pasitikrinti savo idėją su profesionalų pagalba. Jus konsultuos patyrę mentoriai, o idėjas vertins kompetentinga investuotojų, verslo ir mokslo atstovų komisija.

Registracijos formą galite rasti čia: https://forms.office.com/Pages/ResponsePage.aspxid=iRNwEFtPeEC66iCeOcYhDpM0Wd8EOlJMj9PmPwbUELlUMzNFMFhVSUQwTVFQUdWOUNORFFROENDNy4u

Laukiam kiekvieno!

„Entrepreneurs“ projekto komanda

Kviečiame į renginį „Žaidimų kūrėjo penktadienis“

Lapkričio 10 d., 14 val. VDU Informatikos fakultetas kviečia moksleivius, studentus ir visus vaizdo žaidimų entuziastus į nemokamą renginį „Žaidimų kūrėjo penktadienis“.

Renginio svečiai:

Ričardas Jaščemskas – Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektų vadovas. Ričardas pristatys Lietuvos žaidimų industrijos aktualijas: kokios kompanijos veikia Lietuvoje, kokie žaidimai šiuo metu kuriami, apžvelgs planuojamus renginius.

Artūras Zaveckas – „Gluk Media“ kompanijos projektų vadovas, Lietuvos žaidimų kūrėjų apdovanojimuose „LT Game Awards 2022“ išrinkto geriausio mobilaus žaidimo „Naujasis Hanzos kelias“ koprodiuseris. Artūras pristatys žaidimų kūrimo virtuvę ir jos užkulisius – kaip gimsta žaidimai?

Žaidimų industrijos atstovai atsakys į visus rūpimus klausimus, o besidomintiems žaidimų kūrėjo karjera VDU IF dėstytojai papasakos apie mokymosi fakultete galimybes bei studijų programas. Taip pat kviesime dalyvius pirmuosius išbandyti naujausius Lietuvoje sukurtus vaizdo žaidimus.

Renginio trukmė – 2 val. Registracija čia.

Renginys vyks VDU Informatikos fakultete, 159 auditorijoje, Universiteto g. 10, Akademija, Kauno raj. Organizuojama kartu suLietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA).

 

Forest 4.0 projekto tyrėjai Švedijoje sėmėsi patirties dalyvaudami Möbelriksdagen renginyje

Šiuolaikinė miškininkystė susiduria su sunkumu patenkinti augančią medienos ir bioenergijos paklausą, taip pat opios ir kitos problemos: klimato kaita, sudėtinga besikeičiančių pasaulinių rinkų dinamika, didesnė miškų socialinė reikšmė ir vertė. FOREST 4.0 pagrindinis tikslas – bendradarbiaujant mokslininkams iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Kauno technologijos universiteto (KTU) bei lyderiaujantiems partneriams iš Švedijos (Linnaeus universiteto), kartu su trimis tinklų kūrimo ir verslo plėtros partneriais InteriorCluster Sweden, Art21 ir AgriFood DIH, sukurti kompetencijos centrą (CoE). Šis, siekiant pagerinti miškų ekosistemų stebėjimą ir perdavimą, naudos dirbtinį intelektą ir daiktų internetą.

Partneriai, rinkdami Švedijos gerąją patirtį, rugsėjo 26–28 d. dalyvavo Interior Cluster Sweden organizuojamame renginyje „Möbelriksdagen“, kuriame dalyvavo Švedijos baldų dizaino ir gamybos įmonės, startuoliai, medžio baldų pramonės atstovai. Tikslas – sujungti stipriąsias puses ir skirtingas kompetencijų sritis, skatinant dinamiškus mainus tarp akademinės bendruomenės ir pramonės. Forest 4.0 komanda vizito metu apsilankė Technikos muziejuje Stokholme ir ekskursijos metu apžiūrėjo naujai statomą Wisdome – pavyzdį, kaip medžio konstrukcijų gamyba yra pažengusi ir kaip tokiu būdu prisidedama prie tvarumo skatinimo.

Forest tyrėjai lankėsi KTH Karališkajame technologijos institute, susitiko su Daniel Söderberg, nacionalinės mokslinių tyrimų platformos „Treesearch“ (www.treesearch.se) vadovu. „Treesearch“ centras atlieka Švedijos miškų išteklių tyrimus ir plėtrą, bendradarbiaudamas su „Wallenberg Wood“ tyrimu centru (https://wwsc.se/).

Be mokslinių vizitų, VDU mokslininkų komanda partnerių susitikimo metu aptarė vykdomus veiklos paketus Horizonto projekte, pasidalino atsakomybėmis ir diskutavo kompetencijų centro ateities planus.

 

Projektas: „Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui“ (SustAInLivWork)

SustAInLivWork – „Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui“ (SustAInLivWork) kompetencijos centras, kuris specializuojasi kuriant ir taikant dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamus MTEP sprendimus gamybos, energetikos, sveikatos ir transporto sektoriuose. Centras veiks kaip švyturys, darantis didelį poveikį nacionaliniu ir tarptautiniu mastu stiprinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, bendradarbiaujant pagrindiniams nacionaliniams partneriams – keturiems pirmaujantiems šalies universitetams (Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir pažangiems tarptautiniams universitetams (TAU, TUHH), kurie savo žiniomis prisidės prie pažangiųjų technologijų vertės kūrimo skatinimo.

Projektas turės poveikį šaliai, visam Baltijos jūros regionui ir už jo ribų, nes bus įsteigti 4 HUB’ai, kurie bus įtraukti į naujas švietimo ir mokymo programas, sustiprintas bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi ir valdžios institucijomis bei sukurtas Lietuvos dirbtinio intelekto klasteris, skatinantis perėjimą prie tvarumo, ypatingą dėmesį skiriant S3 prioritetinėms sritims.

Kompetencijų centras pagerins Lietuvos pozicijas ES inovacijų rezultatų suvestinėse, sustiprins tarptautinį bendradarbiavimą, sutelks nacionalines, Europos ir kitas tarptautines finansavimo programas, kurdama paslaugų paketus, dirbtinio intelekto laboratorijas ir įvairias nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo priemones.

Projekto finansavimas:

Finansuojama 2021–2027 metų Europos sąjungos fondų, bendrojo finansavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto pagrindinės veiklos:

Mokslo tarptautiškumo lygio didinimas Vidurio ir vakarų Lietuvos bei sostinės regionuose.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023-09-04 – 2029-08-31.

Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas.

Projekto partneriai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022–2023 m. m.

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia konkursą studentų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Erasmus+ praktikos konkursai bus vykdomi kiekvieną mėnesį.

Daugiau informacijos

EdTech centras siūlo nemokamas IT studijas mokytojams

Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras siūlo pedagogams pasinaudoti galimybe kitais mokslo metais pradėti nemokamas informatikos mokomojo dalyko modulio studijas ir įgyti teisę mokyti informatikos mokomojo dalyko. Paraiškas jau galima teikti.

Mokytojai gali pasirinkti studijas vienoje iš šių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijų universitete (KTU), Vilniaus kolegijoje (VK), Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Vilniaus universitete (VU) ar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (VU ŠA).

Sudarant galimybę mokytojams nemokamai studijuoti informatikos mokomojo dalyko modulį, siekiama sustiprinti pedagogų skaitmenines kompetencijas, plėsti mokytojų ratą, kuris gerai išmano informacinių technologijų sritį, didinti pedagogų potencialą ateityje ir padėti kolegoms mokyklose pereiti prie modernaus, inovatyvaus ugdymo.

„Šias nuotolines studijas baigę pedagogai įgis informatikos mokytojui būtinų žinių bei įgūdžių, gebės juos taikyti, ugdant mokinių skaitmeninį raštingumą, skatinant mokinių domėjimąsi skaitmeninėmis technologijomis. Tai puiki proga pedagogams išplėsti savo dalykines kompetencijas ir profesinės veiklos galimybes“, – sako EdTech centro vadovė Indrė Šuolienė.

MOKYTOJŲ ĮSPŪDŽIAI

EdTech centro modulio studijos startavo dar praėjusiais metais, jose jau dalyvauja beveik 300 pedagogų, jie nuolat dalinasi savo įspūdžiai bei įžvalgomis.

R. Stonė

„Labai džiaugiuosi, kad yra galimybė tobulėti ir studijuoti nuotoliniu būdu, tai tikrai paskatina nepraleisti progos ir pasinaudoti siūlomomis studijų programomis. Reikėtų gilinti skaitmenines kompetencijas, jeigu norisi įdomesnių, šiuolaikiškesnių pamokų. Dabar mokiniai puikiai išmano skaitmenines technologijas ir dažnai tikisi, kad jų mokytojai taip pat žino apie naujoves, nori, kad naujovės būtų naudojamos pamokose“, – akcentuoja Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytoja Roberta Stonė.

A. Markevič

„Man patinka studijuoti. Tai visada naujos patirtys ir pažintys su įdomiais žmonėmis, dalijimasis idėjomis ir skirtybėmis. Dėka nuotolinio studijų formato, sėkmingai sekasi suderinti lanksčias studijas net su namuose laukiančiu kūdikiu ir visos savaitės pamokomis“, – įspūdžiais dalijasi priešmokyklinio ugdymo pedagogė Anastasiya Markevič.

STUDIJŲ PASIRINKIMAS

  • Įgyti informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę gali turintys pedagogo kvalifikaciją: ugdymo įstaigų vadovai, įvairių dalykų mokytojai, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, profesinių mokyklų pedagogai, specialiosios pedagoginės pagalbos specialistai.
  • Studijų trukmė – 1 metai (60 kreditų).
  • Paraiškas studijuoti aukštosioms mokykloms pedagogai jau gali teikti. Tiksli informacija, kada kuri aukštoji mokykla pradeda jas priiminėti, pateikta kiekvienos aukštosios mokyklos nurodytoje interneto svetainėje.

Vytauto Didžiojo universiteto numatoma vykdyti studijų programa.

Daugiau informacijos apie studijas el. paštu rita.baskiene@nsa.smm.lt

Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Tai, kad mokiniai nemėgsta matematikos, nėra tik Lietuvos problema

Matematikos mokytojų trūkumas mūsų šalies mokyklose, rodos, jau ima siekti kritinę ribą. Visgi, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės, Informatikos fakulteto prodekanės Sigitos Urbonienės, tai ne pabaiga – ateityje ši problema tik dar labiau didės ir aštrės.

Vyriausybės strateginio analizės centro (STRATA) tyrimų duomenimis, iki 2025-ųjų matematikos mokytojų mūsų mokyklose trūks bent 700.

„Ši liūdna tendencija ypač išryškėja prieš pat vasaros periodą, kai mokyklos pradeda komplektuoti savo personalą naujiems mokslo metams ir mokyklų vadovai kreipiasi į mus su užklausomis dėl ieškomų matematikos mokytojų. Būsimų pedagogų, kurie pilnai išklauso matematikos mokymo modulį ir yra pasirengę būti ne tik matematikais, bet ir dirbti su vaikais mokyklose, per pastaruosius keletą metų paruošta tik apie 30, vadinasi, kasmet – mažiau nei po 10“, – nedžiuginančia statistika dalijasi S. Urbonienė, dirbanti su VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: matematikos krypties studentais.

Paklausta, kokių pokyčių reiktų imtis, kad šių specialistų būtų daugiau, pašnekovė prisiminė vieną eksperimentą, kurio metu 5 skirtingose pasaulio šalyse buvo apklausta 500 pagrindinės mokyklos mokinių: jų paprašyta nupiešti, kaip jie įsivaizduoja matematiką savo darbo vietoje. Daugiau nei pusė mokinių nupiešė suaugusį žmogų, kuris laiko įrėmęs ginklą mokiniams į galvas ir liepia jiems mokytis matematikos, likusioji dalis – išsiblaškiusį žmogų, kuris sprendžia nesudėtingus matematikos uždavinius, ir tą daro dažnu atveju su klaidomis.

„Štai taip vaikai įsivaizduoja matematikus ir matematiką. Manau, kad Lietuvoje, jei atliktume tokį pat eksperimentą, rezultatai būtų panašūs. Tenka pripažinti, kad vaikai mokosi algoritmų, formulių ir taisyklių, tačiau nelabai supranta, kam jiems matematika reikalinga, kur ji taikoma, kokia jos mokymosi prasmė. Juk ir mes, suaugusieji, norime matyti prasmę, kai kažką darome, ką jau kalbėti apie vaikus – nematant prasmės ir nesidomint dėstomu dalyku, formuojasi ydingas uždaras ratas. Vaikams ima rodytis, kad matematika – neįdomi, sunki ir ji yra tarsi savotiškas jų kankinimo įrankis“, – pastebi pašnekovė.

Gaila, kad mokyklose susiformuoja tokie stereotipai

Tai, kad vieni mokiniai matematika nesidomi ir jos nesupranta, o kiti ją myli ir jiems sekasi su ja susidraugauti, didžiąja dalimi, pasak pašnekovės, priklauso nuo dalyką mokančio pedagogo – kiek jis geba mokinius sudominti, pritraukti, motyvuoti, kiek jo paties akys dega meile dėstomai disciplinai.

Būna ir taip, kad, tarkime, pradinėse klasėse matematiką visai neblogai mokęsis moksleivis staiga ima jos nebesuprasti. Matematika yra iš tų mokslų, kuriame, jei tam tikrą dalį praleidai nesimokydamas ar nesuprasdamas, atsiranda spraga ir laikui bėgant ta praraja tik gilėja.

„Kai savo studentų paklausiu, kodėl jie, spręsdami uždavinius ir gavę atsakymus, rėmėsi vienu, o ne kitu metodu, jie dažnai: automatiškai pakeičia savo pasirinkimą, nes galvoja, kad yra neteisūs. Nors aš netvirtinu, nei kad jie teisūs, nei kad neteisūs, tik prašau pakomentuoti savo veiksmus. Tai, kad užduodu jiems klausimą, juos priverčia manyti, kad jie suklydo. Mokantis matematikos normalu klausti, kodėl taip išsprendei, kodėl taip manai? Labai gaila, kad mokyklose susiformuoja tokie stereotipai“, – sako S. Urbonienė.

Būtinos išsamios diskusijos ir konkretūs veiksmai po jų

Nors yra įvairių šalių, iš kurių švietimo srityje galėtume daug ko pasimokyti ir pasisemti jų patirties, visgi S. Urbonienė nebūtų linkusi kažko aklai kopijuoti. Būtina vertinti kontekstą: kas tinka vienoje šalyje, jos kultūroje, nebūtinai tiks kitoje. Juo labiau, kad ugdymo procese greitų pokyčių nebūna – sistema nepasikeičia nei per metus, nei per dvejus ar trejus.

Anot pašnekovės, tai ko reiktų mūsų šalyje, visų pirma yra išsamios diskusijos įvairiais lygmenimis apie matematikos mokymą, o ir konkrečių veiksmų plano sudarymas bei jo įgyvendinimas po diskusijų. Svarbu, kad prie vieno stalo susėstų tiek matematikos mokytojai ekspertai, tiek tiesiogiai su vaikais mokyklose dirbantys pedagogai, tiek universitetų dėstytojai, besispecializuojantys būsimųjų pedagogų ruošime, tiek grynieji matematikai, kurie išmano taikymus, fundamentaliąją matematiką, žino, kaip modifikuoti reikiamus procesus.

Tai, kad dauguma moksleivių nemėgsta matematikos, nėra tik Lietuvos problema. Tai aktualu ir kitose šalyse. S. Urbonienė sako, jog vilties suteikia tai, kad pastaruoju metu matematikos populiarinimui ir kalbėjimui apie jos mokymosi prasmę skiriama vis daugiau dėmesio: mokslininkai rašo knygas ir kalba apie matematiką visuomenei suprantama, patrauklia, populiariąja kalba. Tai vienas iš šaltinių, skatinančių pradėti mylėti matematiką.

„Lietuva yra krepšinio šalis, o krepšininkai turi stiprų fizinį pasirengimą. Jie kasdien daug treniruojasi, atlieka daug šuoliukų ir pritūpimų, kurių varžybų metu jiems galbūt ir neprireiks, tačiau tai padeda jiems tinkamai pasirengti varžyboms, sumažinti traumų riziką, ištvermingai atlaikyti visas intensyvias rungtynes. Panašiai ir su matematika: jei nori modeliuoti, taikyti matematinius metodus ir keliauti į vis sudėtingesnį lygį, turi gebėti išspręsti lygtis, įvaldyti įvairius algoritmus, tai yra žinoti ir suprasti bazines sąvokas, kad nereiktų kaskart iš naujo išradinėti dviračio. Šis pagrindas turėtų būti klojamas mokykloje“, – sako S. Urbonienė.

Negaili kritikos profiliavimo sistemai

Nors pati S. Urbonienė, mokydamasi Jurbarko Naujamiesčio vidurinėje mokykloje (šiuo metu – progimnazija), iki dešimtos klasės buvo pasiryžusi studijuoti mediciną ir tam uoliai ruošėsi, visgi baigusi mokyklą nusprendė rinktis matematiką. Tai, ko gero, buvo ją mokiusios matematikos mokytojos nuopelnas, kuri gebėjo sudominti ir motyvuoti.

Pašnekovė negaili kritikos profiliavimo sistemai: dešimtoje klasėje didelė dalis vaikų dar tvirtai nežino, ką norės veikti ateityje, tad privalomas vienų dalykų pasirinkimas, o kitų atsisakymas užveria duris jų galimybei persigalvoti ir vėliau rinktis kitą studijų kryptį. Profiliavimas būtų atėmęs galimybę ir pačiai S. Urbonienei paskutiniaisiais mokyklos metais vietoje medicinos mokslų pasirinkti matematikos studijas.

„Visų pirma, aš myliu matematiką, – paklausta, kas jau 20 metų skatina ją dirbti su matematikos mokslu, sako pašnekovė. – Antra, dirbdama prodekane, turiu įvairių administracinių funkcijų, taip pat vykdau ir mokslinę tiriamąją veiklą. Iš visų šių veiklų, pedagoginė man yra pati mieliausia širdžiai. Kai matau, kad studentai susidomi, išmoksta, jiems pradeda matematika patikti, tai man yra pats geriausias įvertinimas ir varikliukas, skatinantis tęsti pradėtus darbus“.