VDU mokslininkai kartu su kolegomis iš Kauno technologijos universiteto pristatė projekto „PolAFra“ tarpinius rezultatus

Kovo 26 dieną vyko nacionalinė konferencija “Lietuva po 2020 m. Seimo rinkimų”, kurioje Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš Kauno technologijos universiteto pristatė projekto “PolAFra” tarpinius rezultatus.

Organizatoriai, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, rašo, kad “Kiekvieni Seimo rinkimai yra reikšmingas politinis įvykis, atskleidžiantis politinius ir visuomenės pokyčius bei nubrėžiantis naujas valstybės raidos gaires. Permainas atnešė ir LR Seimo rinkimų rezultatai, lėmę parlamento ir vyriausybės sudėties kaitą. 2020 m. LR Seimo rinkimai vyko išskirtinėmis aplinkybėmis: artimiausius ketverius metus šalį valdysiančius politikus piliečiai rinko COVID-19 pandemijos nulemtų reikšmingų nacionalinių ir tarptautinių transformacijų kontekste.”

Šiame konferencijos kontekste buvo pristatyti trys moksliniai pranešimai, kuriuos rengė “PolAFra” projekte dirbantys mokslininkai:

  • Vaidas Morkevičius (KTU), „LR Seimo politinė darbotvarkė ir jos įrėminimas 1990-2020: kodėl tai svarbu tirti?“
  • Monika Briedienė (VDU), „LR Seimo debatai 1990-2020: naujas sistemingas duomenų šaltinis politikos tyrėjams“
  • Vytautas Valentinavičius (KTU), „LR Seimo politinė darbotvarkė per COVID-19 pandemiją ir vyriausybių kaita“

Daugiau informacijos apie virtualią konferenciją bei jos įrašai bus prieinami čia: https://www.tspmi.vu.lt/konferencijos/nacionaline-konferencija-lietuva-po-2020-m-seimo-rinkimu/.

Primename, kad “PolAFra” yra Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto bendrai vykdomas projektas: Lietuvos Seimo politinė darbotvarkė ir jos įrėminimas: 1990-2020 m. Seimo stenogramų analizė.

Projekte bus sistemiškai (naudojant tarptautinį politinių darbotvarkių tyrimo instrumentarijų) ir ilgalaikėje (30-ties metų) perspektyvoje tiriamas Lietuvos viešosios politikos turinys ir jo raidos veiksniai analizuojant LR Seimo politinę darbotvarkę. Numatoma pateikti Lietuvos politinės darbotvarkės turinio raidos modelį, t. y. nustatyti, kuris teorinis modelis geriausiai paaiškina Lietuvos, kaip posovietinės valstybės politinės darbotvarkės raidą. Taip pat bus nagrinėjama, kaip LR Seimo politinėje darbotvarkėje iškyla svarstomi klausimai, ir kokias įrėminimo strategijas naudodami apie juos diskutuoja politikos veikėjai.