Garbės profesoriaus regalijos įteiktos a. a. A. L. Telksnio dukrai
Vasario 15 d. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyko iškilmingas Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdis, kurio metu VDU Garbės profesoriaus a. a. Adolfo Laimučio Telksnio (1930-2022) regalijos įteiktos Šviesios atminties prof. A. L. Telksnio dukrai Audrai Telksnytei. Iškilmingas Senato posėdis buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Vytauto Didžiojo universiteto 100-mečiui paminėti.
Iškilmingą VDU Senato posėdį pradėjo Senato pirmininkas prof. Ričardas Krikštolaitis, tardamas sveikinimo žodį. Profesorius prisiminė, jog vos prieš metus minėjome Lietuvos universiteto šimtmetį, kurį pažymėjome išskirtine gausa renginių ir iniciatyvų, o šiemet minėsime universiteto Bibliotekos ir Botanikos sodo šimtmečius bei doktorantūros studijų 30-metį.
Prof. dr. Ričardas Krikštolaitis
Prof. R. Krikštolaitis taip pat džiaugėsi, jog Garbės profesoriaus regalijos bus įteikiamos a. a. prof. habil. dr. Adolfo Laimučio Telksnio, kurio veikla padarė didelę įtaką informatikos raidai Lietuvoje, dukrai.
„1960 metais prof. L. Telksnys dalyvavo kuriant pirmuosius lietuviškus kompiuterius. 1968 m. sausio mėn. laikraštyje „Tiesa“ pasirodė profesoriaus straipsnis „Informeris vietoj laikrodžio“, kuriame taikliai nuspėjo 2017 metus su internetu, išmaniaisiais laikrodžiais ir telefonais, youtube, elektroninėmis parduotuvėmis bei kitomis technologijomis. 1991 m. jo pastangomis pradėjo veikti pirmasis šalyje nepriklausomas, palydovinio ryšio interneto kanalas, padėjęs pamatus Lietuvos akademiniam interneto tinklui LITNET. 2002 m. prof. L. Telksnys kartu su bendraminčiais inicijavo projektą, kurio tikslas buvo sukurti galimybę Lietuvos kaimų ir miestelių gyventojams bei institucijoms naudotis greitaeigiu interneto ryšiu, kurio rezultatai ženkliai prisidėjo prie Lietuvos tapimo viena iš pirmaujančiųjų pasaulio valstybių greitaeigio interneto srityje“, – prof. A. L. Telksnio nuopelnus vardijo VDU Senato pirmininkas.
Vytauto Didžiojo universitete profesorius Adolfas Laimutis Telksnys dirbo daugiau nei du dešimtmečius: skaitė paskaitas bakalauro ir magistro studentams, vadovavo daktaro disertacijų rengimui, dalyvavo doktorantūros komitetų veikloje, vadovavo magistro ir bakalauro baigiamųjų darbų komisijoms, informatikos krypties studijų programų komitetams. Buvo renkamas pirmojo ir antrojo VDU Senatų nariu (1996–2006 m.).
„Apgailestauju, kad negalime profesoriui paspausti rankos – visa universiteto bendruomenė liūdi dėl šios iškilios asmenybės netekties. Mokslininkas, inovatorius ir pedagogas Adolfas Laimutis Telksnys paliko savo pėdsaką ne tik mūsų širdyse, padarė didžiulę įtaką informatikos mokslo raidai, bet ir savo plačia moksline ir praktine veikla garsino Lietuvos vardą pasaulyje“, – kalbėjo prof. R. Krikštolaitis.
Atsiimdama prof. A. L. Teksnio garbės profesoriaus regalijas, jo dukra Audra Telksnytė pažymėjo, jog jos tėtis labai brangintų šį garbingą apdovanojimą. „Mokytojas jam visada buvo iš didžiosios raidės. Jis labai mylėjo Kauną, čia gavo išsilavinimą, čia sutiko savo žmoną, visada sirgo už „Žalgirį“. Ypatingai džiaugėsi VDU atkūrimu, galimybe čia dėstyti, buvo labai „godus“ informacijai, ją tiesiog į save „siurbė“, viskuo domėjosi, galbūt dėl to taip ir pramatė viską į priekį. Ta informacija ir savo žiniomis mėgo dalintis, todėl dėstymas VDU jam buvo labai svarbu. Galiu tik palinkėti kuo daugiau tokių kibirkščiuojančių studentų, kurie domėtųsi, gilintųsi, turėtų ambicijų tobulėti ir, perėmę jūsų patirtį, tęstų jūsų pradėtas veiklas“, – pabrėžė A. Telksnytė.
Audra Telksnytė
Savo sveikinimo kalboje universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasidžiaugė, jog šis Senato posėdis – puiki proga prisiminti 30-ies metų sukaktį, kada buvo atkurtas VDU. „Universitetas buvo puoselėjamas ir statomas bendromis daugelio žmonių pastangomis. Kai VDU dar nebuvo, šį universitetą puoselėjo kitų mokslo įstaigų žmonės, be abejo, ir Lietuvos inteligentija išeivijoje, suvaidinusi didžiulį vaidmenį, kad VDU vėl sugrįžtų į pasaulio universitetų žemėlapį ir jame užimtų savo garbingą vietą. Tik dalelę iš tų nusipelnusių žmonių galėjome pagerbti, padėkoti jiems. Dalies, deja, kaip ir prof. Laimučio Telksnio, nebeturime savo tarpe“, – kalbėjo prof. J. Augutis, kartu linkėdamas visai akademinei bendruomenei sėkmės, gero susiklausymo, žengimo į priekį ir supratimo, kad nors pasaulis yra globalus, bet mūsų šalis, yra vienintelė ir negalime leisti jai ištirpti, kaip kad negalime izoliuotis ir atsiskirti.
VDU rektorius prof. Juozas Augutis
VDU rektorius taip pat džiaugėsi bendrais VDU ir Lietuvos akademinės bendruomenės pasiekimais. „Pasidžiaukime tuo, kad galime čia laisvai susirinkti, būti tarptautiški, dalyvauti viso pasaulio mokslo, studijų erdvėse, projektuose. Labai džiaugiuosi ir dėkoju visai akademinei bendruomenei, kad taip nuoširdžiai ir aktyviai yra palaikoma Ukrainos akademinė bendruomenė – esame sudarę bendradarbiavimo sutartį su Mariupolio universitetu, VDU Švietimo akademijoje Vilniuje veikiantis Ukrainos centras padeda pabėgusiems nuo karo baisumų ir atvykusiems į Lietuvą, tiek studentams, tiek ir jų šeimoms. Tai rodo mūsų brandą ir susitelkimą“, – Lietuvos nepriklausomybės dienos atkūrimo išvakarėse kalbėjo prof. J. Augutis.
Už ilgametį darbą Vytauto Didžiojo universitete, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio proginiu medaliu apdovanoti VDU bendruomenės nariai, įteikti VDU profesoriaus ir docento atestatai bei VDU atkūrimo 20-ies metų sukakties proga universiteto Senato įsteigta VDU vardo garbės stipendija, kuri kasmet skiriama geriausiems VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ar visuomeninėje veikloje reprezentuojant gimtąją Alma Mater Lietuvai ir Pasauliui.
Šio iškilmingo posėdžio metu taip pat buvo paminėtas doktorantūros studijų atkurtajame VDU 30-metis. Savo kalboje VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė pabrėžė, jog nors pirmaisiais studijų metais universitete pagrindinėse pareigose dirbo tik 2 profesoriai, tačiau jau trečiųjų mokslo metų pavasario semestre buvo pradėtos jungtinės įvairių mokslo krypčių doktorantūros studijos, o 1992 spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikė universitetui teisę organizuoti doktorantūros studijas 13-oje mokslo krypčių.
„Atkurtajame VDU buvo pradėtos doktorantūros studijos, kai neišleista net pirmoji bakalaurų laida ir nepradėtos magistrantūros studijos. Taikytas doktorantūros studijų modelis buvo modifikuotas JAV universitetų modelis, kurio pagrindines nuostatas į Lietuvą atvežė prof. Algirdas Avižienis. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, kyla klausimas, kaip iš viso buvo įmanoma, kad universitetas pirmuosius mokslo metus pradėjęs su dviem profesoriais, trečiuosius užbaigė su 17 doktorantūros krypčių, o disertacijos pradėtos ginti anksčiau nei išleista pirmoji bakalaurų laida? Ir kaip strateginis pasirinkimas – pradėti doktorantūros studijas partnerystėje su Lietuvos institutais bei universitetais – lėmė tai, koks universitetas esame šiandien?“ – doktorantūros studijų pradžią prisiminė VDU mokslo prorektorė.
Prof. Julija Kirišienė
Pasak prof. J. Kiršienės, atsakymas yra paprastas ir atpažįstamas šiandieninėje VDU organizacinėje kultūroje per tokias vertybes kaip: partnerystė, bendradarbiavimas, įsitinklinimas, kolegiškumas, bendruomeniškumas, įtraukumas, atvirumas, net ir ideologiškai nepatogiems. „Universitetas nuo pat pradžių veikė kaip jungiamasis audinys, kaip agora, kitaip tariant – erdvė skirtingoms idėjoms ir diskusijoms – kaip mažasis pasaulio centras, nuolat jaučiantis savo nepakankamumą, pagarbą partneriams ir jų svarbą, įsitinklinęs ir įtinklinantis, besimokantis ir besidalijantis, panaudojant šiuolaikinius konceptus – netokratiškas“, – kalbėjo prorektorė.
Per tris jungtinės doktorantūros studijų dešimtmečius mokslo krypčių skaičius išaugo iki 24. Universitetas bendradarbiauja su 17 Lietuvos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijų. Nuo universiteto atkūrimo, VDU yra parengęs 882 mokslininkus, daugumą jų humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse. „Šiame šventiniame Senato posėdyje įteiksime net 73 mokslo daktaro diplomus. Iš jų VDU buvo apgintos 55 daktaro disertacijos: 8 gamtos, 8 humanitarinių, 27 socialinių, 7 technologijos ir 5 žemės ūkio mokslų sričių. Jums, mieli daktarai, teks iššūkis ir atsakomybė vesti universitetą į antrąjį šimtmetį“, – susirinkusiuosius sveikino VDU mokslo prorektorė prof. J. Kiršienė.
Lietuvos universiteto 100-mečio proginiai medaliai įteikti VDU Jungtinių doktorantūros programų partneriams ir jauniesiems mokslininkams bei doktorantams, už aukštus mokslo pasiekimus. Universiteto rektoriaus padėkos už nuopelnus ugdant jaunąją mokslininkų kartą įteiktos labiausiai pasižymėjusiems doktorantų vadovams, kurie per pastarąjį dešimtmetį paruošė daugiausiai Vytauto Didžiojo universiteto daktarų.
Iškilmingą VDU Senato posėdį užbaigė universiteto daktaro diplomų ir ženklų įteikimo ceremonija.
