Mokslas

Fakultete vykdomi šių krypčių moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai:

Sistemų analizė, modeliavimas, valdymas ir optimizavimas (vadovas prof. V. Kaminskas).
Įvairios fizikinės prigimties sistemų ir procesų modeliavimui, valdymui ir projektavimui kuriami metodai, pagrįsti prognozuojančiais, neraiškios logikos ir imitaciniais modeliaisprincipais bei globalios optimizacijos ir daugiamačių duomenų vizualizavimo algoritmais. Tyrimų rezultatai taikomi energetikos, medicinos, mechatronikos srityse.

Signalų atpažinimas (vadovai: prof. A. L. Telksnys, doc. G. Raškinis).
Tiriami metodai ir modeliai šnekos ir muzikos signalams analizuoti ir atpažinti. Sukurtas pirmasis Lietuvoje daugeliui kalbėtojų skirtas šnekos atpažintuvo prototipas bei lietuvių šnekos signalų specializuota duomenų saugykla – garsynas. Sukurta vienbalsio muzikos signalo atpažinimo programa Solo Explorer, kurią įsigijo ir naudoja vartotojai 30-tyje pasaulio valstybių.

Biosignalų analizė bei mokymosi mechanizmų modeliavimas bio sistemose (vadovės: doc. A. Saudargienė, prof. M. Tamošiūnaitė).
Kuriami mokymosi mechanizmų biologiniuose neuronuose modeliavimo ir elektrokardiogramų analizės algoritmai. Tyrimų rezultatai taikomi robototechnikos ir medicinos srityse.

Skaitmeninių kalbos išteklių tvarkybos (vadovė dr. D. Vitkutė-Adžgauskienė).
Tiriami įvairialypės informacijos išgavimo, semantinės analizės, semantinio žiniatinklio formavimo metodai ir modeliai. Sukurti algoritmai ir įrankiai elektroninių tekstų temos atpažinimui ir klasifikavimui, kolokacijų ir žodžių prasmės atpažinimui, raktažodžių identifikavimui. Sukurta metaduomenų architektūra ir algoritmai dabartinio lietuvių kalbos tekstyno aprašymui ir valdymui, naudojant TEI P5 elektroninių tekstų kodavimo standartą. Vykdomi tyrimai, susiję su automatiniu ontologijų formavimu iš nestruktūrizuotos tekstinės informacijos.

Technologijų inovacijų procesai (vadovas dr. (hp) V. Fomin).
Atliekami organizacijų informacijos ir komunikacijos technologijų infrastruktūros vystymo ir valdymo, standartizacijos procesų, ateities interneto technologijų tyrimai, rengiamos informacinių sistemų projektavimo ir diegimo organizacijose, elektroninės komercijos, technologijų inovacijų, atvirų standartų studijos. Parengtos studijos infrastruktūros lankstumo, globalios IS infrastruktūros saugumo metodų klausimais, suformuluota informacinės infrastruktūros paslaugų vystymo metodologija, parengtos rekomendacijos Kinijos-ES IT standartų suderinamumo, atvirų standartų diegimo vyriausybės lygiu, e-komercijos globalizacijos klausimais.

Sistemų rizikos, patikimumo ir saugumo analizė (vadovai: prof. J. Augutis, prof. R. Krikštolaitis)
Nagrinėjamos energetikos sistemų patikimumo vertinimo modelių, modelių parametrų ir modeliavimo rezultatų neapibrėžtumo problemos. Taikomieji darbai atlikti vertinant Ignalinos atominės elektrinės saugos sistemų, Lietuvos elektros tinklų, Kauno hidroelektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir AB „Klaipėdos nafta“ patikimumą ir riziką. Sukurta energetinio saugumo vertinimo metodika, kuri sudaro prielaidas vertinti Lietuvos ir užsienio šalių energetikos sistemų plėtrą, optimizuojant energetinio saugumo lygį, kaštus ir energijos tiekimo patikimumą. Energetinio saugumo vertinimo metodika pritaikyta Baltijos šalių energetinio saugumo įvertinimui. Taip pat vystoma ypatingos svarbos energetikos sistemų infrastruktūros kritiškumo ir rizikos vertinimo metodika, atsižvelgiant sistemų elementų tarpusavio sąryšius, jų patikimumą ir sistemų stochastinę veiklą. Siūloma metodika leidžia palyginti įvairių energetikos plėtros scenarijų įtaką infrastruktūros kritiškumui.

Dzeta ir L funkcijų reikšmių pasiskirstymas, universalumas bei jų taikymai (vadovė prof. R. Kačinskaitė)
Sprendžiami dzeta ir L funkcijų reikšmių pasiskirstymo bei universalumo uždaviniai. Ypač didelis dėmesys skiriamas plačių dzeta funkcijų klasių mišraus jungtinio reikšmių tolydaus ir diskretaus pasiskirstymo bei universalumo problemoms. Gauti rezultatai taikomi minėtų funkcijų rinkinių funkcinio nepriklausomumo tyrimams, nulių pasiskirstymo uždaviniams spręsti. Tyrimai vykdomi kartu su Nagojos universiteto (Japonijos) analizinės skaičių teorijos grupe, vadovaujama prof. dr. Kohji Matsumoto. Taip pat stiprinamas bendradarbiavimas su mokslininkų grupėmis iš Juliaus Maksimiliano universiteto Viurcburge (Vokietija) bei A. Mickevičiaus universiteto Poznanėje (Lenkija).

Diferencialinių lygčių skaitiniai sprendimo metodai (vadovas prof. V. Kleiza)
Tiriami atvirkštiniai uždaviniai diferencialinėms lygtims aprašantys determinuotas mokymosi kreives, o gauti rezultatai įdiegti Švedijos įmonėje AQ Wiring Systems gamybos procesų planavimui ir gaminių kainos skaičiavimui.
Nagrinėjami dinaminių sistemų diferencialinių lygčių sistemų efektyvūs skirtuminiai sprendimo metodai. Atliekami diferencialinių lygčių su nelokaliosiomis sąlygomis tyrimai.

Fakultete sukurti du klasteriai:

  • informatikos klasteris „Sistemų analizė, modeliavimas, valdymas ir optimizavimas“ (vadovas prof. V. Kaminskas)
  • matematikos klasteris „Patikimumo, saugumo ir rizikos analizės metodai“ (vadovas prof. J. Augutis)

Vykdant mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus bendradarbiaujama su Lietuvos energetikos institutu bei VU Matematikos ir informatikos institutu, universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centru, Jungtiniais Europos mokslinių tyrimų centrais Olandijoje (Petene) ir Italijoje (Isproje), Getingeno (Vokietija) ir Stirlingo (D. Britanija) universitetais.