Vaišnoriškės-15
Po šiluma nelepinusios vasaros pradžios, VDU IF Alumni pakvietė bent jau mintimis nusikelti į šiltuosius kraštus ir susirinko Vaišnoriškėse tradiciniam baidarių žygiui, šiemet suteikę jam aistra ir karščiu alsuojančią temą – Ispanija.
Atvykus į sodybą, visus pasitiko Sigita ir Inga, į plaukus įsisegusios gėles (juk Ispanija!), pasisveikindamos džiugiai nuteikiančiu „Hola!“ ir pavaišindamos ispanišku gėrimu bei sūrio ir alyvuogių užkandėle ir sumaniai paskirsčiusios darbus kiekvienam atvykusiajam. Pirmas vakaras prabėgo kupinas linksmo klegesio: kol kas – ilsimės po kelionės, o į rimtesnius reikalus, kaip ir dera atvykus į „Ispaniją“, kibsime mañana – rytoj.
Kadangi tema – Ispanija, tai ir maistas atitinkamas. Visi vakarienei skanavom Irenos ir Audriaus pagamintos Asturijos fabados (gardus pupelių troškinys su daržovėmis ir dešrelėmis). Bene pirmą kartą IF Alumni susitikimų istorijoje, vakarienės puodas visiems pavalgius liko tuštutėlis. Žinias apie šią saulėtą šalį tikrinome protų mūšyje, o nosies jautrumą – bandydami atpažinti 20 skirtingų kvapų (jei kas yra bandęs atskirti ir nesumaišyti šalavijo ir baziliko, meliono ir persiko, bijūnų ir našlaičių, deginto gintaro ir žaliosios arbatos kvapus – žino, ką tai reiškia!)
Atėjus rytui mus smagiai kastanjetėmis žadino Ingrida ir Laura, atnešusios ispaniškai užplikytos kavos į lovą, o Robertas ir Daiva pusryčiams paruošė košės, kurios – stebuklų stebuklas! – taip pat veikiai neliko nė šaukšto. Užtai visi prieš baidarių žygį liko sotūs: matematiniai skaičiavimai, kiek košės reikia išvirti 28 alkaniems pusryčiautojams, buvo preciziškai tikslūs.
Pasisotinę visi susiruošėme svarbiausiai pramogai Vaišnoriškėse – žygiui baidarėmis. Norėdami sveikai apšilti, pamankštinti ne tik rankas, bet ir kojas, šįkart į starto vietą ėjome pėsčiomis (maždaug 2 kilometrus). Įspūdingi gamtovaizdžiai plaukiant Būkos vingiais, nuobodžiauti neleidžiantys ir baidarės vairavimo ir kilnojimo įgūdžius vis patikrinantys rąstai, netoliese plaukanti ančių šeimynėlė, bei pietūs pievutėje prie tilto, kur kai kurie dar spėjo ir mėlynių pasirinkti, tapo tikra atgaiva nuo miesto triukšmo pavargusioms sieloms. Skaniai ir sočiai pavalgę, vėl griebėme irklus į rankas ir toliau – Baluošas, Baluokštytis, Skriogžlės upelis ir paskutinis maršrute – Srovinaičio ežeras. Prieš išsilaipindami prie Ginučių malūno, susidūrėme su nemenka kliūtimi – kelią į krantą užstojo gulbių šeimyna. Bet visgi prisišvartuoti pavyko, ir pafotografuoti tada jau į krantą išlipusią ir noriai pozavusią gulbę iš arti (nuotraukomis galite pasigėrėti galerijoje).
Grįžę į sodybą numigti siestos pogulio nebespėjome – bendraudami prie laužo visi laukė Vitalijaus verdamos paeljos, o po jos – Sigitos paskaitos apie paradoksus gyvenime ir matematikoje. Laikantis tradicijų, buvo ištraukti ir burtai, kam teks paskaitą skaityti kitąmet – „laimingąjį“ lapelį ištraukė Irena.
Sekmadienio rytas. Vitalijus, pasiėmęs trimitą, žadino visus dar miegančius, o Monika ir Vilma, padedamos Vytauto, visiems nešė į lovą kavos. Edvino daryta gaspačio sriuba labai tiko pusryčiams, o po jos burtų keliu buvo ištraukta tema – šalis kitiems metams: Italija. Tačiau išsiskirstyti dar niekas neskubėjo, laukė alumniečių susirinkimas-diskusija.
Po jos vis dėlto atėjo metas atsisveikinti, bet neilgam – iki kitų, itališkų Vaišnoriškių. Jei šiemet nebuvai – nuotraukas pažiūrėk, gerai pagalvok, ir kitąmet būtinai į Vaišnoriškes atvažiuok!
