Menu

.Rektorius J. Augutis: „Rytojaus VDU – mūsų visų bendras reikalas“

Antrajai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus kadencijai perrinktas akad. Juozas Augutis 2020–2025 metams savo programoje pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu vienas svarbiausių tikslų būtų atsigręžimas į bendruomenę ir jos narių įgalinimas siekti užsibrėžtų tikslų studijose, moksle ir visuomeniniame bei intelektualiniame Lietuvos ir Europos gyvenime.

Prieš pradėdamas pokalbį rektorius pažymi, kad pirmoji kadencija buvo sudėtingas ir nenuspėjamas laikotarpis, kuris buvo paženklintas skubotų valdžios sprendimų dėl valstybinių Lietuvos universitetų tinklo optimizacijos ir realios grėsmės VDU tolimesniam egzistavimui.

„Tai buvo VDU plėtros etapas“, – sako rektorius. Jo metu VDU tapo plačiausios aprėpties ir vienu iš stipriausių Lietuvos universitetų, vykdantis veiklą Kaune ir Vilniuje. Šiandien pagal studentų skaičių jis užima antrąją vietą, studentų skaičiai, nepaisant demografijos iššūkių, kyla dvejus metus iš eilės, tarptautinių reitingų rezultatai gerėja, atnaujinama mokslo, studijų ir bendrabučių infrastruktūra – šiuo metu vykdoma apie 10 projektų.

Nepaisant to, J. Augutis nuogąstauja, kad aktyvi, išorės įvykių padiktuota universiteto plėtra turėjo įtakos bendruomenei. „Išsiplėtus universiteto geografijai ir pasikeitus organizacinei struktūrai, iškilo poreikis naujai universiteto strategijai, kuri vienytų bendruomenę drauge suformuluotų tikslų siekimui, atvertų galimybes realizuoti naujai susidariusias perspektyvas moksliniuose tyrimuose ir tarpdisciplininėse studijose, sudarytų sąlygas didesnei savivaldos ir atsakomybės dermei. Šioje kadencijoje turiu tikslą siekti, kad būtų išgirstas kiekvienas čia dirbantis ir kuriantis“.

Rektorius teigia, kad ateinančiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas universiteto bendruomenės telkimui, vertybių ir demokratijos principų puoselėjimui, asmeninės ir institucinės atsakomybės pusiausvyrai, padalinių savivaldos didinimui ir bendradarbiavimui, o taip pat subalansuotai mokslo, studijų ir bendravimo su verslu politikai, aktyviam dalyvavimui Lietuvos ir Europos švietimo bei kultūros gyvenime, taip pat daugialypiam bendravimui su visuomene.

Bendruomenė, kuri jaustųsi įgalinta

„Universitetas, pirmiausia, yra erdvė, kur kuriama, studijuojama, kur ieškoma tiesos, diskutuojama ir vyrauja idėjų, požiūrių ir tarpkultūrinė įvairovė. Čia esanti bendruomenė turėtų puoselėti laisvę, toleranciją, aukštą akademinę kultūrą, aktyviai įsitraukti į valstybės ir visuomenės klausimų svarstymus“, – mano prof. Juozas Augutis. Jis priduria, kad šios vertybės ir nuostatos turėtų būti aktualios ne tik dėstytojams, studentams ir mokslo darbuotojams, neakademiniam personalui, bet ir visai, daug platesnei universiteto bendruomenei.

Rektoriaus teigimu, išaugus bendruomenei ir siekiant šių tikslų įgyvendinimo ypač svarbu užtikrinti, kad nepaisant bendruomenės dydžio ir įvairovės, visi jos nariai jaustų pagarbą, turėtų sąlygas siekti tobulėjimo ir būtų vertinami. „Būsiu atviras. Jaučiu, kad bendruomenėje yra nerimo dėl ateities, vis dar tvyro klausimas dėl didelės išorinės, o kartais ir vidinės biurokratijos, pritrūksta susitelkimo ir tarpusavio bendravimo. Todėl sieksiu sudaryti sąlygas, kad ateinančiais metais VDU ir toliau stiprėtų kaip universitetas, kuriame kiekvienas jaustųsi įgalintas siekti tiek savo, tiek platesnių tikslų, būtų vertinama įvairovė“.

Šiam tikslui pasiekti prof. Juozas Augutis kartu su universiteto bendruomene norėtų įgyvendinti darnios plėtros strategiją, kuri būtų paremta šiais principais: akademinės etikos, lygių galimybių ir socialinės atsakomybės.

Pirma, būtų plečiamas VDU Etikos komisijos veiklų spektras: nuo Etikos kodekso pažeidimo atvejų analizės iki prevencinio, aiškinamojo darbo, kuris yra nemažiau svarbus, siekiant užtikrinti akademinį sąžiningumą, nešališkumą ir skaidrumą, intelektinės nuosavybės apsaugą.

Taip pat dar didesnis dėmesys bus skiriamas lygių galimybių principų užtikrinimui, kad kiekvienas VDU bendruomenės narys ir narė, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, turėtų tas pačias galimybes realizacijai ir saviraiškai. Šiuo metu VDU yra rengiamas Lyčių lygybės planas, jau ieškoma negalios reikalų koordinatoriaus ir bus buriama kolegija, artimiausiu metu bus paskelbtas skelbimas dėl koordinatoriaus ryšiams su absolventais, peržiūrima darbo užmokesčio politika, telkiama psichologų ir sociologų komanda siekiant užtikrinti įvairius lūkesčius atliepiančias bei orias studijų ir darbo sąlygas universitete: nuo psichologinės ir emocinės aplinkos gerinimo iki lanksčių darbo ir studijų sąlygų šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus. Rektorius taip pat pamini tokias idėjas kaip efektyvios apklausų sistemos įgyvendinimas ir grįžtamojo ryšio užtikrinimas ar erdvės, kuri būtų skirta įvairių konfesijų atstovams, įkūrimas.

Trečia, bus siekiama dar aktyviau prisidėti prie darnaus valstybės vystymosi tikslų, plačiau įsitraukti į intelektualinį ir kultūrinį Lietuvos bei Europos gyvenimą. „Universitetas turi potencialo dar labiau atsiverti miestui, šaliai ir regionui ne tik gaivindamas istorines, bet ir kurdamas naujas tradicijas, taip pat leisdamas pajusti visuomenei, verslui, valdžios, nevyriausybinėms ar kultūros organizacijoms, kas yra universitetas kaip mokslo, mokymosi ir idėjų erdvė, kur ne tik apmąstomi modernios visuomenės ir valstybės klausimai, bet ir ieškoma jiems įgyvendinamų sprendimų“.

Jo teigimu, valdžios, verslo, kultūros struktūros iki šiol per mažai naudojosi universiteto teikiamomis galimybėmis, akademinės bendruomenės savivoka ir pajėgumais savivaldos, politikos formavimo, viešosios kritikos ir miestų bei regionų tvarkymosi klausimuose. Todėl itin svarbu formuoti universiteto kaip atviros, reikalingos institucijos suvokimą. Visuomenei pristatant naujausius tyrimus, universitete kuriamą intelektualinį turinį, meną į bendras diskusijas bus lengviau įtraukti ir kitus miesto bei šalies aukštojo mokslo institucijas, siekiant kartu svarstyti apie universitetų tapatybės iššūkius bei vaidmenį Kauno ir Lietuvos viešajame gyvenime, sprendžiant artimiausių dešimtmečių pasaulio iššūkius.

Taip pat bus siekiama mokslinį potencialą panaudoti universitete diegiant energiją tausojančias priemones, mažinant atliekų kiekius, skatinant sveiką gyvenseną ir darnų vartojimą, prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo. „VDU Botanikos sodas, Švietimo ir Žemės ūkio akademijos, Gamtos mokslų, Informatikos ir kiti fakultetai yra aktyvūs įvairiose plotmėse – kiekviename iš šių padalinių vykdoma ir mokslinė, ir edukacinės veiklos. Jų bendruomenių nariai aktyviai įsitraukia ir į politikos formavimo diskusijas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, konsultuoja valdžios bei verslo atstovus. Natūralu, kad visas turimas galimybes galėtume išnaudoti ir diegiant atsinaujinančius išteklius, naujausias technologijas bei mokymosi platformas pačiame universitete“, – apie kelią tvaraus universiteto link pasakoja rektorius.

Vizija – tarptautinis mokslo universitetas, studijose taikantis artes liberales principus

Pristatydamas programą, prof. Juozas Augutis užsiminė ir apie pertvarkas ateinančiais metais siekiant Vytauto Didžiojo universiteto tapatybę formuoti tarptautinio mokslo universiteto kontekste ir taikant artes liberales principus studijose bei bendruomenės gyvenime.

„Viena didžiausių Lietuvos aukštojo mokslo problemų šiandien – mažas mokslo finansavimas. Jeigu ES šalys vidutiniškai skiria mokslui apie 2,5 proc. nuo BVP, tai Lietuvoje šis rodiklis nesiekia 0,9 proc. Antroji, šis vis mažėjantis finansavimas universitetus pasiekia netolygiai: skelbiami mokslo projektų konkursai yra smulkūs ir trumpalaikiai, o konkurencija – didelė. Tai neužtikrina galimybės sukurti stabilesnių mokslininkų grupių, kurios galėtų konkuruoti ir tarptautiniuose projektuose”, – pastebi rektorius. Jis tikisi, kad pavyks suvienyti universitetų bendruomenes siekiant didesnio aukštojo mokslo finansavimo iš valstybės biudžeto.

Be to, numatomi pokyčiai formuojant universiteto biudžetą ir dalį naujų darinių: mokslininkai ir menininkai bus telkiami į stabilesnes grupes: kuriami ir konsoliduojami VDU mokslinių tyrimų institutai, didinamas mokslo fondas, sudaromos sąlygos mokslininkams kurti aukščiausio lygio mokslą ir meną, technologijas ar produktus, užtikrinant paramą rengėjams, didinamas VDU doktorantūros studijų ir stažuočių patrauklumas, kviečiami tarptautiniai mokslininkai ir kita.

Tam tikrų pokyčių, tariantis su bendruomene, bus siekiama ir studijų bei studijavimo plotmėse dar labiau plečiant tarpdisciplininių ir tarptautinių studijų spektrą. „Kaip ir pirmosios kadencijos metu, telksiu pastangas ne tik stiprinti artes liberales principų realizavimą studijų procese, bet ir įgyvendinti artes liberales principus atitinkančią priėmimo sistemą“, – teigia rektorius. Apie mokymosi visą gyvenimą poreikį, gebėjimus jungti kelių disciplinų žinias sprendžiant aktualius dabarties ir ateities klausimus, kuriant inovacijas, emocinio intelekto ugdymą kalbama ne vienerius metus. Tačiau, akcentuoja profesorius, visa švietimo ekosistema – nuo ugdymo programų iki priėmimo į universitetus tvarkos – yra XX amžiaus ir neatitinka jaunų žmonių lūkesčių. „Biurokratijos mašina yra galinga, bet jei mes nerodysime pastangų ir iniciatyvos ją keisti, tai niekas ir nesikeis. Tiesa, esame pavargę nuo ataskaitų, savianalizių pildymo, bet jei nuleisime rankas ir neišreikšime savo pozicijos, kokį pavyzdį mes rodysime jaunimui, kurį mokome“.

Rektorius J. Augutis pamini tik keletą idėjų ir pabrėžia, kad dėl pokyčių universitete turi diskutuoti ir tartis visa bendruomenė – sprendimai negali būti primetami. Todėl prieš inicijuojant pertvarkas, jis nori pakviesti visus bendruomenės narius – studentus, akademinį ir neakademinį personalą – aktyviai įsijungti į svarstybas dėl Vytauto Didžiojo universiteto, kurio centre yra žmogus, ateities. „Kaip tik šiuo metu rengiama nauja universiteto strategija. Ji buvo išsiųsta visiems padaliniams. Tikiuosi išgirsti kiekvieno iš Jūsų nuomonę. Nuo to priklausys, kokias veiklos kryptis ateinantiems metams pasirinksime“.