Menu

.Sėkmė programavime pasiekiama nuolatos eksperimentuojant

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga. Nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių trūksta. Apie IT žinių reikalingumą, programavimą, padėtį mokyklose ir į klausimą, kokių savybių reikia paklausiam programuotojui, atsako VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros lektorius Vytautas Barzdaitis.

Kodas – programavimo pasekmė

V. Barzdaitis sako, jog programavime svarbiausia yra gebėti išanalizuoti uždavinį ir jį suskaidyti į daug mažų etapų, o juose analizuoti loginius sąryšius, kurti sekas ir tik tada parašyti jį tam tikra kalba, kitaip tariant – koduoti. Kaip ir bet kuri pasaulio kalba, programavimas turi tam tikras savo dalis, žodyną bei sintaksę, jame daug angliškų žodžių, kuriuos galiausiai reikia mokėti tinkamai sudėti. Tokiais pačiais principais vadovaujamės ir šnekėdami – tik laikydamiesi tam tikrų kalbos taisyklių galime suprasti vienas kitą.

„Kad teisingas kodas gimtų, reikia daug nuveikti – būtina turėti loginį mąstymą“, – teigia VDU lektorius ir pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokite, kad su draugų kompanija atvykstate į mažą salą ir nusprendžiate, jog vakarienei norite picos, tačiau niekas nežino, kur eiti ją pirkti. Norint tai išsiaiškinti, reikia išspręsti ne vieną uždavinį: kur galėtų būti picerija, kokias picas mėgsta draugai, kokia valiuta mokėsite, reikės eiti ar važiuoti. Prireiks išspręsti daug mažų uždavinių, kad gautumėte vakarienę, taip veikia ir programavimas“, – pasakoja dėstytojas.

Lietuvių požiūris į programavimą

„Mitą, jog programavimu gali užsiimti tik ypač daug laiko praleidžiantys prie kompiuterio, reikėtų paneigti“, – teigia V. Barzdaitis. Lektorius tikina, kad šiais laikais programuotojas tikrai neprivalo tūnoti prie kompiuterio. Užsiimdamas kita veikla, jis gali mintyse susikurti strategijas, o prisėdęs prie kompiuterio imti ir jas įgyvendinti.

Vis daugiau programuotojų ateina iš kitų specialybių arba derina net kelias profesines sritis. V. Barzdaitis pripažįsta, kad būti programuotoju nėra lengva, bet lygiai taip pat sunku būti profesionaliu kompiuterinių žaidimų žaidėju, teisininku ar gydytoju. „Svarbiausia, kad žmogus tai darytų savo noru, o ne todėl, kad kažkas jam patarė ar liepė to imtis“, – konstatuoja jis ir priduria, kad jeigu žmogus jaučia malonumą kurdamas, jam patinka generuoti naujas idėjas, jis nebijo klysti ir nori taisyti bei mokytis iš savo klaidų – tuomet programuoti gali išmokti visi. „Programavime lengvai ir iš pirmo karto įgyvendinti sumanymą sunkiai pavyksta, bet reikia norėti ieškoti sprendimo būdų“, – mintimis dalijasi V. Barzdaitis. Pagrindinėmis savybėmis, kurių reikėtų programuotojui, dėstytojas įvardina kantrybę, loginį mąstymą ir norą eksperimentuoti.

Mokyklose informatikai skiriama per mažai dėmesio

„Peikti paties švietimo mokyklose nereikėtų, bet labai girti irgi negalima“, – nuomonę išsako dėstytojas. V. Barzdaitis mano, jog programavimu galėtų užsiimti jau 6-7 klasių moksleiviai, nes tokio amžiaus vaikai yra guvūs, norintys bandyti bei nebijantys klysti. „Paskui, po kelerių metų, mokyklinė rutina tuos vaikus „aplaužo“ ir jie pradeda bijoti eksperimentuoti, jie nebenori įgyti naujų žinių, kurios pasiekiamos šiek tiek sunkesniu keliu“, – apgailestauja ilgametis VDU dėstytojas. Pasak lektoriaus, prie to gali prisidėti ir pati mokyklos atmosfera. Kartais mokytojų sakomi žodžiai, tokie kaip „čia bus sunku, to nedarykite – jums tai nepavyks“, turėtų būti nevartotini, nes vaikams kiekvienas neigiamas žodis, supeikimas įstrigs ilgam ir galiausiai jie nieko nebenorės daryti.

Informatikos sritis labai plati, todėl reikėtų moksleiviams suteikti kuo daugiau informacijos apie ją. Šiandien mokyklose programavimo kalbą „C++“ turėtų pakeisti naujesnės, tokios kaip „Python“ ar „JavaScript“. Jos naudojamos užsienio šalių mokyklose, moksleiviai jas lengviau ir greičiau perpranta. Galbūt tai padrąsintų juos pasirinkti informacinių technologijų pamokas vyresnėse klasėse.

Be to, tėvai namuose neturėtų drausti vaikams žaisti kompiuterinius žaidimus. V. Barzdaičio įsitikinimu, tokiu būdu jie ugdosi loginį mąstymą, nes žaidimuose norint įvykdyti užduotį paprastai reikia išskaidyti ją į mažesnes dalis ir nuolatos galvoti, kaip kažką geriau padaryti. Į tokius žaidimus galėtų įsitraukti ir tėvai. Pasakyti vaikui „Nežaisk“ – paprasta, bet ar visada yra pasiūloma alternatyva? „Žinoma, reikia nepamiršti, kad gilesnį mąstymą privaloma ugdyti ir kitais būdais, bei padėti vaikams jį panaudoti gyvenimiškose situacijose“, – priduria dėstytojas. 

Galimybių spektras

Pasakodamas apie VDU Informatikos sistemų studijas lektorius sako, kad universitete nuolatos kažkas keičiasi, tobulėja. Informatika nėra tas dalykas, kurį padedi ant stalo ir leidi jam dulkėti, jį reikia nuolatos atnaujinti. Tokį ritmą diktuoja kiekvieną dieną besikeičiančios, atsirandančios naujos technologijos.

VDU mokslininkas pastebi, kad universitete daugėja atvejų, kai į informatikos sistemų studijų programą įstoja ne tik neseniai dvylika klasių baigę jaunuoliai, bet ir kitą kvalifikaciją turintys asmenys, norintys save atrasti IT srityje. V. Barzdaitis pabrėžia, kad universitetinis išsilavinimas programuotojui labai padeda, nes būtent čia galima įgauti daug platesnį mąstymą, geriau suvokti pasaulį, o į tai dėmesį tikrai atkreipia ir darbdaviai.

Dėstytojas sako, kad jau pirmoje paskaitoje pirmakursius perspėja, jog iš visų esamų studentų tikrai ne visi bus programuotojai. Kiti gali tapti puikiais testuotojais, projektų ar produktų vadovais, atsakingais už įmonės resursų optimizavimą. V. Barzdaitis atskleidžia, kad daug karjeros galimybių dabar galima rasti vizualų kūrimo srityje.

IT žinių testo galimybės

Kompiuterinis raštingumas, pasak lektoriaus, yra privalomas, nes gyvename tokiais laikais, kai kartais pirmi ryte pasakomi žodžiai gali būti „hey my personal assistant“ (pvz., „Google“, „Apple“, „Alexa“, ar automobilių „Tesla“ bei „Škoda“), o išmanyti, kaip tinkamai užduoti klausimą tokiam asistentui, taip pat reikia žinoti.

„Primityviai kalbant, tai kompiuterinio raštingumo testas, kuris atrenka studentus pagal turimas žinias, į kokį lygį eiti mokytis IT dalyko. To reikia ir tai pravers ateityje, nes darbdavys, matydamas, kad studentas baigė VDU, žinos, jog jis tikrai turi reikiamas tiek anglų kalbos, tiek ir kompiuterinio raštingumo žinias“, – apie VDU studentų išskirtinumą pasakoja lektorius.

Informacijos šaltinis