Menu

.Mokslas

Fakultete vykdomi šių krypčių moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai:

Sistemų analizė, modeliavimas, valdymas ir optimizavimas (vadovas prof. V.Kaminskas).
Įvairios fizikinės prigimties sistemų ir procesų modeliavimui, valdymui ir projektavimui kuriami metodai, pagrįsti prognozuojančiais, neraiškios logikos ir imitaciniais modeliaisprincipais bei globalios optimizacijos ir daugiamačių duomenų vizualizavimo algoritmais. Tyrimų rezultatai taikomi energetikos, medicinos, mechatronikos srityse.

Signalų atpažinimas (vadovai prof. A.L.Telksnys, doc. G.Raškinis).
Tiriami metodai ir modeliai šnekos ir muzikos signalams analizuoti ir atpažinti. Sukurtas pirmasis Lietuvoje daugeliui kalbėtojų skirtas šnekos atpažintuvo prototipas bei lietuvių šnekos signalų specializuota duomenų saugykla – garsynas. Sukurta vienbalsio muzikos signalo atpažinimo programa Solo Explorer, kurią įsigijo ir naudoja vartotojai 30-tyje pasaulio valstybių.

Biosignalų analizė bei mokymosi mechanizmų modeliavimas bio sistemose (vadovės doc. A.Saudargienė, prof. M.Tamošiūnaitė).
Kuriami mokymosi mechanizmų biologiniuose neuronuose modeliavimo ir elektrokardiogramų analizės algoritmai. Tyrimų rezultatai taikomi robototechnikos ir medicinos srityse.

Skaitmeninių kalbos išteklių tvarkybos (vadovė dr. D.Vitkutė-Adžgauskienė).
Tiriami įvairialypės informacijos išgavimo, semantinės analizės, semantinio žiniatinklio formavimo metodai ir modeliai. Sukurti algoritmai ir įrankiai elektroninių tekstų temos atpažinimui ir klasifikavimui, kolokacijų ir žodžių prasmės atpažinimui, raktažodžių identifikavimui. Sukurta metaduomenų architektūra ir algoritmai dabartinio lietuvių kalbos tekstyno aprašymui ir valdymui, naudojant TEI P5 elektroninių tekstų kodavimo standartą. Vykdomi tyrimai, susiję su automatiniu ontologijų formavimu iš nestruktūrizuotos tekstinės informacijos.

Technologijų inovacijų procesai (vadovas dr. (hp) V.Fomin).
Atliekami organizacijų informacijos ir komunikacijos technologijų infrastruktūros vystymo ir valdymo, standartizacijos procesų, ateities interneto technologijų tyrimai, rengiamos informacinių sistemų projektavimo ir diegimo organizacijose, elektroninės komercijos, technologijų inovacijų, atvirų standartų studijos. Parengtos studijos infrastruktūros lankstumo, globalios IS infrastruktūros saugumo metodų klausimais, suformuluota informacinės infrastruktūros paslaugų vystymo metodologija, parengtos rekomendacijos Kinijos-ES IT standartų suderinamumo, atvirų standartų diegimo vyriausybės lygiu, e-komercijos globalizacijos klausimais.

Sistemų rizikos ir patikimumo analizė (vadovas prof. J.Augutis).
Kuriami dinaminio patikimumo vertinimo modelių, modelių parametrų ir modeliavimo rezultatų neapibrėžtumo vertinimo problema. Taikomieji darbai atlikti analizuojant Ignalinos atominės elektrinės saugos sistemų patikimumą ir vertinant šios elektrinės riziką. Kuriama energetinio saugumo vertinimo metodika, kuri sudaro prielaidas vertinti energetinės sistemos plėtrą, optimizuojant energetinį saugumą, kaštus ir energijos tiekimo patikimumą.

Diferencialinių lygčių skaitiniai sprendimo metodai (vadovas prof. M.Sapagovas).
Atlikta daugiamatės difuzijos lygties sprendimo metodų analizė, taikant šiuolaikinius skirtuminių schemų sudarymo metodus, yra svarbi vertinant lėtųjų neutronų įtaką atominiame reaktoriuje. Pradėti tyrimai, nagrinėjantys kraštinius uždavinius su nelokaliosiomis sąlygomis.

Atsitiktinių dydžių sumų skirstinių asimptominė analizė (vadovai prof. A.Bikelis ir dr. K.Padvelskis).
Įrodytos didžiųjų nuokrypių teoremos atsitiktinių dydžių, sujungtų į nehomogeninę Markovo grandinę, sumoms. Kumuliatų metodas taikytas nepriklausomų atsitiktinių dydžių serijų sumų skirstinių aproksimacijai dėsniais, priklausančiais neapibrėžtai dalių dėsnių klasei – gauti tolygūs ir netolygūs įverčiai, aproksimuojant Puasono, sudėtiniu Puasono chi-kvadratu dėsniais. Pastaruoju metu nepriklausomų atsitiktinių dydžių sumų skirstinių analizėje sąlyginai galima išskirti tris temas: diskretieji tikimybiniai skirstiniai (gardeliniai, kvazigardeliniai), neapibrėžtai dalūs dėsniai (saviskaidžiai dėsniai) ir nepriklausomų atsitiktinių vektorių normuotų ir centruotų sumų tikimybinių skirstinių asimtominės savybės.

 

Fakultete sukurti du klasteriai:

  • informatikos klasteris „Sistemų analizė, modeliavimas, valdymas ir optimizavimas“ (vadovas prof. V.Kaminskas)
  • matematikos klasteris „Patikimumo, saugumo ir rizikos analizės metodai“ (vadovas prof. J.Augutis)

Vykdant mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus bendradarbiaujama su Lietuvos energetikos institutu bei VU Matematikos ir informatikos institutu, universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centru, Jungtiniais Europos mokslinių tyrimų centrais Olandijoje (Petene) ir Italijoje (Isproje), Getingeno (Vokietija) ir Stirlingo (D.Britanija) universitetais.