IF ALUMNI: MILITA

 

„Manau, jog netolimoje ateityje matematika bus neatsiejama nuo naujųjų technologijų ir ypatingai dirbtinio intelekto. Tikiu, jog žmogus, gebėsiantis tose srityse pritaikyti matematines žinias, bus labai gerai apmokamas ir didelį potencialą turintis specialistas”, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taikomosios matematikos studijų magistrantė Milita Songailaitė.

Ilgą laiką svarsčiusi apie medicinos studijas, besimokydama 11-oje klasėje mergina susidomėjo matematika ir nuo to laiko savo gyvenimą susiejo su šia sritimi. Dabar ji savo kasdienybėje ne tik gilina matematikos žinias magistro studijose, nagrinėja dezinformacijos keliamas grėsmes šalies saugumui, bet ir aktyviai dalyvauja NATO mokslinėje veikloje, kur kartu su tarptautiniais ekspertais tyrinėja dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes.

Nuo matematikos iki dirbtinio intelekto

Prisimindama savo kelią į matematikos sritį, mergina pasakoja, jog viskas prasidėjo nuo dalyvavimo viename jaunųjų mokslininkų konkurse. Supratusi, jog mokykloje gaunamų žinių jam pasiruošti neužteks, ji pagalbos kreipėsi į medicinos profesorių, kuris specializavosi garsų biologijoje tyrimuose. M. Songailaitė taip pat norėjusi šia sritimi domėtis plačiau – analizuoti, kaip muzika veikia žmogų, augalus ir gyvūnus.

„Taip kartu atliekant tyrimus išaiškėjo, kad profesorius, su kuriuo dirbu, iš tiesų yra stiprus matematikas. Nors iš pradžių tikėjausi, jog tyrinėsime biologinius procesus, tačiau visi metodai, kuriuos analizavome, buvo paremti matematika. Supratusi, kad dirbti su matematika man išties labai patinka, nusprendžiau savo moksliniame darbe atsisakyti biologijos ir pereiti prie matematikos“, – pasakoja mergina, matematiką apibūdinanti kaip techninę kalbą, leidžiančią geriau suprasti ją supantį pasaulį.

„Matematika yra tarpdisciplininė – pasitelkusi ją galiu bet kurioje srityje atlikti reikiamus tyrimus bei tuo pačiu metu daugiau sužinoti apie kitą sritį. Tokiu būdu daug išmokau apie kalbos technologijas ir apie pačią kalbą. Mokykloje man ne itin patiko mokytis lietuvių kalbos, jos gramatikos, o dabar su ja labai daug dirbu, kalbos taisykles aprašinėjame pasitelkę matematinius algoritmus. Darbe tenka daug skaityti, mokytis ir domėtis apie socialinius procesus, kadangi jiems aprašinėti taip pat naudojame matematiką”, – džiaugiasi VDU magistrantė, šiuo metu su studijomis derinanti ir darbą keliuose moksliniuose projektuose, kuriuose analizuoja dezinformacijos aptikimo būdus.

Pasak Taikomosios matematikos magistro studijų studentės, dezinformacijos sritis jai įdomi dėl galimybės analizuoti žmonių elgseną ir atpažinti, kaip susirašinėjimuose sklinda informacija ir gandai. Taip pat ji yra įsitraukusi ir į NATO Mokslo ir technologijų organizacijos (angl. NATO Science and Technology Organization, NATO STO) veiklas, kur kartu su mokslininkų grupe nagrinėja didžiųjų kalbos modelių (angl. Large Language Models) panaudojimą kariniams ir  gynybiniams tikslams.

Darbas su šalies saugumo tema – sritimi, kuria M. Songailaitė pradėjo domėtis dar vaikystėje ir net vienu metu rimtai svarstė vietoje studijų universitete rinktis tarnybą kariuomenėje, merginai teikia daug prasmės. „Manau, turėtume daugiau dėmesio skirti gynybos procesams. Nors pati esu matematikė ir, tikėtina, nebūčiau pati stipriausia kovojant fronte su ginklu, tačiau manau, jog savo turimus įgūdžius galėčiau panaudoti siekiant išvengti karinių konfliktų tiek šalies, tiek NATO lygmenyje”, – įsitikinusi magistro studentė.

Paklausta, kaip pavyksta suderinti magistro studijas, darbą universitete bei papildomas projektines veiklas, mergina užtikrintai atsako – norint viską palaikyti aukštame lygmenyje, svarbiausia, jog gaunamas žinias ir įgūdžius būtų galima pritaikyti visose srityse. „Tokiu būdu lengviau susitelkti darbui. Stengiuosi, kad dalykus, su kuriais dirbu projektuose, vėliau galėčiau pritaikyti savo magistriniame darbe ir atvirkščiai“, ­– atvirauja studentė, laisvalaikiu besirenkanti veiklas, kaip pati įvardina, leidžiančias „pravėdinti galvą“ – „Žiemą daug važinėju snieglente, o sezonui pasibaigus ją iškeičiu į riedlentę ar riedučius. Kadangi mano tėtis yra šaulys, kartais prisijungiu prie jo vedamų veiklų“, ­­– pasakoja studentė.

Milita Songailaitė (asmeninio archyvo nuotr.)

Svarbiausia žinias pritaikyti

Visuomenėje vis dažniau pasigirstant kalboms apie prastėjančius moksleivių matematinius gebėjimus ir žemus egzaminų rezultatus, M. Songailaitė laikosi nuomonės, jog pagerinti moksleivių matematines žinias būtų galima matematiką pritaikant ir kitose pamokose.

„Būdama moksleive nuolat klausdavau mokytojų, kur vėliau galėsime panaudoti matematines žinias. Sulaukdavau atsakymo, kad parduotuvėje perkant bandeles reikės suskaičiuoti pinigus. Tačiau nepavadinčiau to matematikos panaudojimu. Turėtų atsirasti tokių sričių, kur moksleiviai, net ir minimalias žinias galėtų panaudoti kokiems nors tyrimams ar, pavyzdžiui, atlikdami brandos darbą. Beje, pati būdama dvyliktoke rinkausi jį atlikti. Ir galiu užtikrintai pasakyti, jog tikrai mėgavausi visu procesu: galėjau analizuoti, kokioje kasdienėje veikloje galiu pritaikyti tam tikras funkcijas. Manau, tai yra puikus pavyzdis moksleiviams, kad matematika nėra vien tik pinigų skaičiavimas, o daug įdomesnis procesas“, – įsitikinusi VDU studentė.

Mergina taip pat nepritaria įsitikinimui, jog dabartinių moksleivių matematinės žinios iš tiesų nuolat prastėja. „Mano jaunesnioji sesuo šiuo metu kaip tik ruošiasi abitūros egzaminams ir matau, kad jos turimos žinios tikrai nėra prastesnės už tas, kokias turėjau pati būdama jos amžiaus. Nors mokykloje moksleiviai išmoksta tik pačius matematikos pagrindus, kuriuos vėliau galės pritaikyti toliau studijuodami universitete ar apskritai gyvenime, tačiau nėra supažindinami su pačiu matematikos grožiu. To tikrai mokyklose trūksta. Visų renginių, kuriuos darome moksleiviams čia, universitete, metu, stengiamės parodyti, kokiuose projektuose ar kokiose srityse dirbame ir per tai tą grožį atskleisti“, – kalba M. Songailaitė, tačiau pripažįsta pastebinti, kad dažnai ir patiems moksleiviams pritrūksta ne tik kantrybės, bet ir noro suprasti matematiką.

VDU studentės teigimu, nenoras skirti laiko mokytis matematiką atsiranda dėl nusistatymo, jog mokytis ją yra nuobodu bei negebėjimo įžvelgti prasmę, kur šio dalyko žinios būtų pritaikomos. „Būtent tokio mąstymo vedami jauni žmonės ne tik, kad nenori suprasti, kodėl jiems būtų pravartu mokėti vieną ar kitą dalyką, bet kartu dingsta kantrybė mokytis kažką naujo. Pamenu, kai pati stojau į universitetą, dažnai iš dėstytojų sulaukdavau atsakymo, kad tai, ką dabar suprantame vienaip, praėjus 10 metų suprasime visiškai kitaip. Tačiau tuo metu man atrodė, jog suprantu viską ir galiu lengvai paaiškinti vieną ar kitą teoremą. Vis dėl to, tik jau studijuodama magistro studijose, suprantu, kad dėstytojai buvo teisūs ir dabar tam tikrus dalykus suvokiu visiškai kitaip nei būdama pirmo kurso bakalauro studente“, – neslepia mergina.

Milita Songailaitė (asmeninio archyvo nuotr.)

Nereikia bijoti matematiką derinti su kitomis sritimis

Kasdienybėje derinančią tiek tiksliuosius, tiek humanitarinius mokslus, darbas su dezinformacija ir jos poveikiu socialiniams aspektams, M. Songailaitę atvedė prie poreikio į šios srities procesus pasigilinti išsamiau. „Žinau žmonių, kurie baigę socialinius mokslus, pereina į tiksliuosius norėdami išmokti savo darbe pritaikyti tam tikrus statistinius metodus ar išmokti programuoti, tuos dalykus puikiai išmoksta ir naudoja. Man panašiai nutiko su dezinformacijos tyrimais. Ir nors perprasti socialinius mokslus sekasi kiek sunkiau nei tiksliuosius, ilgainiui įsitikinau, jog dedant pakankamai pastangų, išmokti tikrai įmanoma“, – tikina studentė.

12-oje klasėje supratusi, jog pasirinkusi matematikos studijas įgaus ne tik matematinių, bet ir informatikos srities žinių, M. Songailaitė pripažįsta neišvengusi stereotipų iš aplinkinių. „Buvo juokaujama, jog baigusi matematiką dirbsiu arba mokytoja, arba banke. Ir nors tuo metu po pamokų jau papildomai dirbau su matematikos profesoriumi bei puikiai mačiau, kur šio dalyko žinios yra pritaikomos, paaiškinti tai aplinkiniams buvo sudėtinga. Deja, panašių nusistatymų, ką su ta matematika veikti, vedini į universitetą atėjo ir dalis kursiokų. Pati jau besimokydama vėlesniuose bakalauro kursuose dar kartą įsitikinau ir nusiraminau, jog tikrai pasirinkau tą studijų kryptį, kurioje iš tiesų noriu būti. Svarbiausia nebijoti savo specialybę derinti su kitomis sritimis”, – būsimus studentus drąsina mergina.

IF ALUMNI: TADAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mobiliosios šunų dresavimo programos „Dogo“ įkūrėjas

TADAS ŽIEMYS

„Norėčiau patarti į informatiką žiūrėti ne kaip į sausą mokslą, o atvirkščiai – kaip į labai kūrybišką ir atvirą. Be abejo, informatika susideda iš daug matematinių dalykų, reikia suprasti ir logiką, ir matematinius konceptus, tačiau dalis informatikos yra kūryba ir kūrybingas požiūris į problemas.“

IF ALUMNI: AGNĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Duomenų analitikė

AGNĖ PILĖ

„Šioje srityje, visų pirma, reikia užsispyrimo. Taip pat loginio ir analitinio mąstymo, bet tokį mąstymą stiprini atlikinėdamas užduotis, taip pat ir universitetas išugdo šias savybes. Tad galiausiai į darbo rinką ateini jau pasiruošęs.“

 

IF ALUMNI: VYTAUTAS

Laisvai samdomas operatorius, prodiuseris, montažo režisierius, šių metų Benedikto Vanago komandos Dakaro ralyje videografas, Silvestro Belt vaizdo klipų „Eurovizijai“ autorius Vytautas Valaitis savo karjerą pradėjo dar mokykloje – moksleivis jau filmavo vestuves. Vis dėlto, anot Vytauto, gyvenimas ir karjera būtų pasisukę visiškai kitaip, jei jis būtų nusprendęs nestoti į universitetą.

„Universitetas tikrai nėra vien tik studijos. Man tai buvo lyg smėlio dėžė, kurioje galėjau eksperimentuoti, dalyvauti įvairiose bendruomenėse ir realizuoti save. Man ši laisvė leido kartu su studijomis vystyti savo veiklas, susirasti svarbių ryšių ir netgi atrasti būsimą žmoną“, – pasakojo vyras.

Papildoma specialybė – saugi ateitis

Nors Vytautas yra vaizdo įrašų kūrėjas, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) jis studijavo Informatikos sistemas. „Labai seniai žinojau, kad norėsiu studijuoti informatiką. Dar ketvirtoje ar penktoje klasėje pradėjau domėtis elektronika, kompiuteriais, dalyvavau programavimo olimpiadose ir iki septyniolikos buvau įsitikinęs, kad informatika bus mano kelias. Bet atsitiko kitaip – netikėtai atradau filmavimą. Mokykloje vis montuodavau projektus, kartais filmavau, kaip žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Kai įsigijau telefoną, kurį galėjau panaudoti filmavimui, įvyko lūžis. Pirmiausia nufilmavau mokyklos renginį, vėliau sukūriau reklaminį filmuką kavinei ir už tai gavau pirmuosius 40 eurų. Šis patyrimas leido suprasti, kad filmavimas gali tapti ne tik hobiu, bet ir profesija“, – pasakojo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją baigęs vyras.

Susidomėjimas informatika niekur nedingo, bet naujoji karjera atrodė spalvingesnė ir patrauklesnė. Užsakymai mokslams netrukdė, o vasaromis, kai bendraklasiai vykdavo uždarbiauti į pajūrį, Vytautas važiuodavo filmuoti vestuvių. „Nežinau, kiek buvo to suaugusiojo jausmo, nes dar neturėjau net vairuotojo pažymėjimo – į vestuves reikdavo nukakti autobusu“, – prisimindamas juokėsi operatorius, kuriantis vaizdo turinį ne tik VDU, bet ir kitoms gerai žinomoms įmonėms ar scenos atlikėjams.

O kaip pamokos ir egzaminai? Vytautas prisipažįsta, kad nesistengė mokytis dešimtukais – laisvą laiką skyrė pomėgiams ir būreliams. „Tėvai mane palaikė. Mamai buvo svarbu, ne kad turėčiau veiklos, o kažką naujo išmokčiau ir save geriau pažinčiau. Dvyliktoje klasėje tik primindavo, kad nepramiegočiau egzaminų“, – pasakojo jis.

Neapsispręsdamas, kurį karjeros kelią pasirinkti – ar pirmąją savo meilę informatiką, ar jau finansinę naudą nešantį operatoriaus darbą, Vytautas stojo į abi specialybes. Vis dėlto, koją pakišo, kaip pats sako, savamoksliškumas, nes prastai pasirodė stojamajame egzamine į VDU Naujųjų medijų programą.

„Kažkiek nusivyliau, nes tuomet buvau įsitikinęs, kad viską moku ir viską žinau. Tačiau vis tiek įstojau į VDU. Jaučiau, kad čia bus kažkokia laisvė studijuojant, galėsiu lygiagrečiai tęsti savo veiklą – ir tikrai neapsirikau“, – nurijęs kartėlį Vytautas suprato, kad gyvenime turėti planą b, tai yra, kitą specialybę nei darbas, užtikrina papildomą saugumą.

Svarbiausia – bendruomenė

„VDU privalumas, kad gali pats kaip nori susidėlioti tvarkaraštį. Tai netgi studijuodamas ne tai ką svajojai, gali pasirinkti dalykų, kurie tave domina. Papildomai mokiausi kūrybinio rašymo, kino, anglų kalbos paskaitose sutikau bendrakursių iš įvairiausių pasaulio šalių, kas irgi atveria akis ir suteikia kitokios patirties“, – pasak Vytauto, daugiausia patirties jam davė VDU laisvalaikio užsiėmimai – lankė filmavimo būrelį, išbandė šokius, vos nenuėjo net į chorą – o kur dar VDU teatras, „Modusas“ ir kiti.

Vis dėlto, po paskaitų daugiausia laiko vyras praleisdavo Studentų atstovybėje, kur pasakoja susiradęs net būsimą žmoną: „Universitetas duoda galimybę ne tik studijuoti, bet ir įprasminti save per papildomus dalykus. Man svarbiausia yra bendruomenė. Kadangi esu laisvai samdomas, tai kiek pastangų įdedu susirasdamas pažintis, kiek bendrauju su tais žmonėmis, tokia ir yra mano bendruomenė. Žmonės, su kuriais iki šiol palaikau ryšį, esame draugai, – dauguma ir yra iš VDU Studentų atstovybės“.

Universiteto bendruomenė Vytautui padėjo ir prisijaukinti Kauną. Vyras girdėjo daug gargždiškių istorijų apie tai, kaip jie po studijų sugrįždavo namo, nes kituose miestuose nepritapo. „Visą savo laiką jie praleido studijose, nieko papildomai nedarė, todėl neprisirišo nei prie vietos, nei prie žmonių“, – pašnekovas iš pradžių Kauną rinkosi dėl patogesnės logistikos keliaujant iš Klaipėdos, taip pat dėl miesto kompaktiškumo, o galiausiai Kaunas prilipo dėl ryšių, sukurtų VDU.

Įgūdžiai yra turtas

„Žmonės bijo nepatogių kelių. Nepatogu yra nepatekti į savo svajonių studijas. Bet universitetas tikrai nėra vien studijos ir studijuodamas ne tai, ką nori, vis tiek gali susikurti savo karjeros kelią“, – drąsino moksleivius Vytautas, tiek paskaitose, tiek savanoriaudamas Studentų atstovybėje įgavęs visumą įgūdžių, be kurių nebūtų patyręs tokios karjeros sėkmės, kokią turi dabar.

„Nemanau, kad dabar būčiau tokioje geroje pozicijoje, jeigu nebūčiau baigęs VDU. Gal tuo metu iki galo nesupranti kam tai bus naudinga, bet galiausiai skirtingus įgūdžius pritaikai savo profesijai. Kadangi dažniausiai dirbu vienas, tai man pačiam tenka daryti įvairiausius darbus: ir pardavinėti, ir komunikuoti, ir prodiusuoti, ir montuoti, ir filmuoti. Įgūdžiai yra vienas svarbiausių turtų, ir kuo daugiau turi įgūdžių, tuo esi pranašesnis, ir tuo daugiau gali padaryti“, – pasakojo Vytautas.

Moksleiviams jis patarė klausyti savo širdies ir studijuoti ne tai, kas yra perspektyvu, saugu, finansiškai patogu, ar ką pataria tėvai ir artimieji. „Svarbu dar mokykloje veikti kuo daugiau, kad atrastumėt kuo daugiau skirtingų veiklų, o iš jų – savo mėgstamiausią. Iš dalies gal ir teisūs žmonės sakydami, kad hobį reikia pasilikti hobiui, bet jei tu vėliau gailėsiesi, kad tas hobis nėra tavo darbas, tai gal vertėtų paversti jį darbu. Daryti tai, ką iš tikrųjų nori daryti“, – anot Vytauto, tėvai tikrai linki savo vaikams geriausio, bet jie nebūtinai supranta, kokie tavo norai, dažnai pasėja abejonę savimi.

„Iš kiekvienos profesijos galima uždirbti, jeigu tai darysi gerai ir turėsi geras asmenines savybes: būsi nuoširdus, atsakingas – visi su tavimi norės dirbti. Tikrai nesu pats geriausias filmuotojas pasaulyje, bet jaučiu, kad žmonės nori dirbti su manimi ne tik dėl įgūdžių, bet ir dėl mano asmeninių savybių. Jei tikėsi tuo, ką darai, tikrai turėsi darbo. O kuo daugiau darbo įdėsi, tuo didesnė galimybė, kad atsidursi tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku“, – drąsino Vytautas.