Dirbtinį intelektą kurianti VDU dėstytoja: tai – kūrybinis procesas

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto profesorė, UAB „Tilde informacinės technologijos“ vyr. tyrėja ir kompiuterinės lingvistikos specialistė Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė kuria dirbtinį intelektą – ji viena pirmųjų, pritaikiusių jį lietuvių kalbai.

„Mes norime, kad dirbtinis intelektas pakeistų žmogų. Bet, pavyzdžiui, žmogus iš teksto autoriaus lytį nustato 55 proc. tikslumu, o dirbtinis intelektas – virš 80 proc., tai reiškia, kad dirbtinis intelektas jau pralenkė žmogaus gebėjimus. Tačiau yra uždavinių, kur jis dar atsilieka – pvz., sentimentų analizė. Šiuo atveju žmogus mato daugiau, bendrą kontekstą, jis supranta situaciją, kur buvo komentaras išsakytas, o dirbtinis intelektas negali absorbuoti žinių apie visą pasaulį“, – komentuoja J. Kapočiūtė-Dzikienė.

Virtualūs asistentai, šnekos atpažintuvas ir kiti kalbos uždaviniai      

Dirbtinio intelekto tyrimus J. Kapočiūtė-Dzikienė pradėjo dar 2005 metais, kai rašė disertaciją. Pradžioje dirbtinio intelekto tyrimai buvo orientuoti į mašininį mokymą, agento mokymąsi tam tikroje aplinkoje. Užbaigusi disertaciją 2011 metais ji persiorientavo į kalbos technologijas – į dirbtinio intelekto taikymą įvairiems kalbos uždaviniams.

„Mes kiekvienas su jais susiduriame kasdien – tai „Google“ vertėjas arba „Google“ paieška. Sritys, kuriose prisiliečiame prie kalbos uždavinių kaip vartotojai. Esu dirbusi su įvairiausiais kalbos uždaviniais – tai įvardintų esybių atpažinimas, autorystės nustatymas, kai iš teksto bandoma pasakyti, kas yra autorius, koks jo amžius ir lytis. Neseniai su komanda baigėme kurti sentimentų analizatorių, kai nustatomas teksto emocinis atspalvis. Taip galima matyti, ką žmonės mano apie tam tikrą produktą arba įvykį – nebereikia rankinio darbo. Šiuo metu daug dirbu su virtualiais asistentais (angl. chatbots)“, – sako ji.

Kitas J. Kapočiūtės-Dzikienės projektas – šnekos atpažinimas lietuvių kalbai, kai šneka paverčiama tekstu. „Tai daro ir „Google“, bet mes įdedame daugiau pastangų, kad šnekos atpažinimas būtų kuo tikslesnis. Sujungiame pačias pažangiausias technologijas, neuroninius tinklus. Dirbant įmonėje svarbu atlikti tyrimą, pažiūrėti, kur tavo metodikos ribos, bet būtina padaryti viską, kad tos ribos būtų kuo toliau. Viskas orientuota į tikslumą dėl vartotojo, dėl to be galo svarbus rezultatas, ne tik pats tyrimas“, – aiškina pašnekovė.

Pastaruoju metu mokslininkė dirba su šiuo metu itin populiariais giliaisiais neuroniniais tinklais. Pastarieji veikia tokiu principu, kad specialistas pateikia architektūras, bando įvairius parametrus, o neuroniniai tinklai patys išmoksta, kas svarbu tekste, kad kuo tiksliau būtų išspręstas kalbos uždavinys.

Dirbtinio intelekto lietuvių kalbai pradininkė

Mokslininkė prisimena, kad mokykloje jai labai gerai sekėsi rašyti rašinius, o kuomet įstojo į informatiką, jos lietuvių kalbos mokytoja buvo labai nustebusi. Ji visą laiką galvojo, kad lietuvių kalba galėtų būti hobis – taip ir nutiko jai pradėjus domėtis kalbos technologijomis.

„Ypatingai malonu daryti dirbtinio intelekto tyrimus savo kalbai. Dar 2012 m. buvo siaubingas atsilikimas su lietuvių kalbos uždaviniais, dabar jau nebėra didelio atotrūkio. Pažanga yra didžiulė – lietuvių kalba pagaliau tarp pasaulio kalbų. Tai ne tik mano nuopelnas. Bet labai džiaugiuosi, jog nemažą dalį uždavinių pirmoji išsprendžiau taikydama mašininį mokymą. Šiandien lietuvių kalbai jau turime tiksliai veikiantį mašininį vertimą, šnekos atpažintuvą, skirtingus virtualius asistentus“, – vardija J. Kapočiūtė-Dzikienė.

Norintiems savo ateitį sieti su dirbtiniu intelektu ji pataria įgyti programavimo žinių, bet tai nėra pagrindinis dalykas, kurio reikia moksleiviams.

„Dažnai informatika įsivaizduojama tik kaip programavimas ir tai atgraso jaunus žmones. Dirbtinio intelekto srityje programavimo yra palyginti nedaug. Daugiausiai tai kūrybinis procesas, dėl to man tai ir patinka. Svarbiausia yra domėtis ir eksperimentuoti. Vien teorinėmis žiniomis neatspėsi, kas pasiteisins. Informatikos grožis ir yra tame, kad nesi vien techninis darbuotojas, o turi kūrybos ir laisvės“, – akcentuoja VDU profesorė.

Viena iš nemokamų iniciatyvų, padedančių jaunuoliams įsilieti į IT sritį – projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojamos veiklos jaunimui. Projekto organizatoriai sako, kad šiais savarankiško mokymosi laikais, kuomet internetas pilnas įvairiausių šaltinių, svarbu motyvuoti jaunuosius šalies gyventojus, o kelius, kaip tai padaryti jie ras patys.

„Savo veiklomis skatiname jaunuolius rinktis su informacijos ir ryšių technologijų naudojimu susijusias profesijas – supažindiname juos, kas slepiasi už šio termino, paaiškiname, kad viskas yra paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Esame organizavę nemokamus informacinių technologijų tematikos motyvacinius programavimo užsiėmimus, kurių tikslas – skatinti moksleivius pažinti programavimą, jo privalumus bei perspektyvas ateities darbo rinkoje, taip pat hakatonus, kur jaunuoliai, susibūrę į komandas, galėjo kurti startuolius“, – sako projektą inicijavusios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė–Garunkštienė.

Per mažai moterų šioje srityje

J. Kapočiūtė-Dzikienė stebisi, kodėl šioje srityje tiek mažai moterų – vien Dirbtinio intelekto asociacijoje, kurioje yra per 30 narių, moterų tėra 2.

„Kas man labiausiai atvėrė akis dirbtinio intelekto srityje – tai mano pirmasis vaikas, kuris gimė kaip tik rašant disertaciją. Galėjau iš arti stebėti, kaip vaikas mokosi, kaip vystosi jo intelektas ir surasti panašumų. Vyrai mato kitus dalykus, o moterys pastebi detales ir kartais gali pateikti labai kūrybiškų minčių – mūsų reikia toje srityje. Kodėl čia mūsų tiek mažai – nežinau“, – sako ji.

Anot mokslininkės, galbūt mokykloje išgąsdina programavimo mokymas arba tai merginų nepasitikėjimo savimi kompleksas. Ji pasakoja dėstanti ne tik magistrantams, bet taip pat ir pirmo kurso bakalaurantams. Su jais dirbdama pastebėjo, jog mokant programavimo labai daug laiko reikia įdėti bandant įtikinti, kad studentės gali.

„Ateina su nusistatymu, kad čia joms ne vieta, neva jų protas ne tam sutvertas. Mane tai piktina. Juk jei gebate parašyti tekstą lietuviškai, tai galėsite parašyti ir programą. Reikia tik suprasti sintaksę, kaip algoritmas susideda. Egzistuoja įsitikinimas, kad turi būti genijumi, nepaprastai aukšto intelekto, bet tai netiesa. Intelekto koeficiento tyrimai jau seniai įrodė, kad programuotojai yra eiliniai žmonės. Kodėl neuroniniai tinklai padarė tokį šuolį? Juos mokai, jie padaro klaidas, kažką keiti ir jie vėl mokosi ir klysta, kol pasiekia tobulumą, o pas mus mokykloje vieną kartą suklydai ir viskas. Reikia nebijoti suklysti“, – mintimis dalijasi J. Kapočiūtė-Dzikienė.

Šaltinis

VDU proveržis internete: neuroninis balsas, kone prilygstantis žmogui

Internete neseniai atsirado naujas balsas – bet kokį lietuvišką tekstą jau dabar galima išgirsti perskaitytą sklandžia, natūraliai skambančia lietuvių kalba. Tačiau šis balsas yra ne žmogaus, o kompiuterio, kuris tekstus perskaito automatiškai. Pasitelkiant neuroninius tinklus ir kalbos technologijas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai išvystė šnekos sintezės technologiją, kuri ne tik jau dabar yra taikoma universiteto tinklalapyje ir šalies naujienų portaluose, bet ir netrukus bus įdiegta Seimo interneto svetainėje.

Pasak šių technologijų vystymo projekto vadovo, VDU Informatikos fakulteto docento dr. Dariaus Amilevičiaus, universiteto informatikai ir humanitarai jau daug metų bendromis pastangomis vystė šnekos sintezės prototipą ir jam reikalingus papildomus sprendimus, pavyzdžiui, automatinį kirčiuoklį. Tačiau iki šiol nebuvo deramų sąlygų, rinkos poreikio ir finansavimo tam, kad šį technologinį sprendimą būtų galima paversti išbaigtu, tinkamu komerciniam taikymui.

„Panaudodami pažangiausias technologijas, projekte šį prototipą perkėlėme į naują lygmenį: suteikėme neuroninį balsą, kurio natūralumas jau mažai skiriasi nuo žmogaus. Šiuo metu kuriamas antrasis neuroninis balsas, tobulinamas santrumpų ir skaitmenų pavertimas tekstu. Planuojama įdiegti ir nelietuviškos rašybos žodžių sintezės metodus“, – vykdomus darbus pristato doc. dr. D. Amilevičius.

Doc. dr. Darius Amilevičius

Lietuvių kalba – itin sudėtinga

Vieno iš pagrindinių šios technologijos kūrėjų, VDU Informatikos fakulteto profesoriaus Gailiaus Raškinio teigimu, vystant kalbos technologijas teko susidurti su įvairiais iššūkiais. Pastaruoju metu, žinoma, darbą apsunkino karantino sąlygos, kadangi reikėjo padaryti nemažai garso įrašų, o tai nebuvo paprasta dėl judėjimo ribojimų ir uždarytų patalpų. Tačiau ne ką mažesnis iššūkis buvo ir pačios kalbos kaip fenomeno sudėtingumas – ypač lietuvių.

„Bandant aprašyti kalbos reiškinius taisyklėmis, susiduriama su daugybe išimčių. Pavyzdžiui, tekste rašoma „Caritas“, bet tariama „Karitas“. Arba – trumpinys „gen.“ vienoje vietoje gali reikšti „generolas“, o kitoje – „generalinis“ ir taip toliau. Tai tik kalbinių problemų ledkalnio viršūnė“, – pasakoja VDU mokslininkas, papildydamas, jog nemažas iššūkis buvo ir didelių skaičiavimo pajėgumų, galingos kompiuterinės technikos poreikis, būdingas taikant giliojo mokymo technologijas. Pavyzdžiui, kai kurie giliojo mokymo eksperimentams reikalingi skaičiavimai trunka ne dieną ar dvi, o visą savaitę, 24 valandas per parą.

Nuo žmogaus pečių nuima rutininius darbus

Kalbos technologijas specialistai vysto naujame projekte, kurį Vytauto Didžiojo universitetas vykdo drauge su universiteto atžaline įmone „Intelektika“. Čia vystomos dvi pagrindinės technologijos: ne tik jau minėta šnekos sintezė, kai tekstas yra paverčiamas balsu, bet ir priešingas procesas – kalbos automatinis užrašymas tekstu. Doc. dr. D. Amilevičius pabrėžia, kad šios technologijos nuo žmogaus pečių nuima daug rutininių darbų, leidžia atpalaiduoti rankas nuo klaviatūros, o akis – nuo ekrano.

„Atsiveria virtualių asistentų, slaugos robotų, virtualių mokytojų, teisininkų, medicinos konsultantų ir kitos galimybės. Pavyzdžiui, medicinos sektoriuje jos gali atlaisvinti personalą nuo administracinio, duomenų suvedimo darbo, o sutaupytą laiką galima skirti pacientams. Juk gydytojo profesiją jaunuoliai ir jaunuolės renkasi tam, kad gelbėtų žmones, o ne tam, kad didelę laiko dalį suvedinėtų pacientų duomenis į informacinę sistemą“, – inovacijų privalumus įvardija mokslininkas.

Vaizdo konferencijų įrašus pavers į tekstą

Kalbos automatinis užrašymas tekstu buvo vystomas ir ankstesniame VDU projekte „Semantika-2“ – jo metu buvo sukurtas bazinis modelis, kurio pagrindu internete jau dabar teikiamos nemokamos viešosios paslaugos, įvairių garso įrašų automatinis transkribavimas.

„Bazinis modelis suteikė plačias galimybes tolesniam vystymui – tai ir daroma naujajame projekte. Tobuliname šį modelį, kad jis tinkamai atpažintų žemos kokybės signalus, pavyzdžiui, skambučių centrų telefoninius įrašus. Išvystytas sprendimas automatiškai tekstu pavers populiariausiomis platformomis („Zoom“ ir „Microsoft Teams“) organizuojamų vaizdo konferencijų įrašus“, – planus atskleidžia prof. G. Raškinis.

Prof. dr. Gailius Raškinis

Lietuvių kalbai taikyti tokias technologijas nėra paprasta – lietuviškai kalba sąlyginai mažai žmonių pasaulyje, todėl mūsų kalba nėra komerciškai patraukli informacinių technologijų gigantams, tokiems kaip „Google“ ar „Microsoft“. Dėl šios priežasties, jei šioje srityje dirbantys mokslininkai nesulauktų reikiamos ES struktūrinių fondų ir šalies biudžeto paramos, apie lietuvių kalbos technologijų pažangą kalbėti būtų sunku arba neįmanoma.

Kalbos skaitmenizavimui – ypatingas dėmesys

Anot mokslininkų, žvelgiant į bendrą kontekstą, Lietuvos įdirbis į kalbos technologijas gali būti vertinamas gan teigiamai. „Jei lyginsimės su sprendimais anglų kalbai, atsiliekame kokybės, sprendimų tikslumo požiūriu. Tačiau jei lyginsimės su kitomis, mažiau kalbos išteklių turinčiomis kalbomis, neatsiliekame nuo bendro vidurkio – o kai kuriais atvejais netgi jį viršijame, ypač šnekos sintezės ir šnekos atpažinimo srityse“, – tikina VDU Informatikos fakulteto docentas D. Amilevičius. Jo teigimu, į ateitį galima žiūrėti optimistiškai – Lietuva ir dabartinė jos Vyriausybė planuoja skirti pakankamai daug dėmesio lietuvių kalbos skaitmeninimui ir skaitmenizavimui.

„Vytauto Didžiojo universitetas nuo pat atsikūrimo buvo lietuvių kalbos technologijų pionierius. Prieš dvidešimt metų profesorės Rūtos Petrauskaitės pasėta tekstynų lingvistikos ir kalbos technologijų tyrimų sėkla universitete rado tinkamą terpę. Todėl ji labai greitai prigijo ir jau duoda puikius vaisius – pirmiausia dėl VDU gilias tradicijas turinčio glaudaus bendradarbiavimo tarp informatikų ir humanitarų“, – primena doc. dr. D. Amilevičius.

VDU kalbos technologijų tyrimai savo laiku leido Lietuvai pralenkti „Google“ – universitetas įvykdė projektą, kurio metu buvo sukurta pirmoji mašininio vertimo sistema iš anglų į lietuvių kalbą.

Dabar kalbos technologijas Vytauto Didžiojo universitetas kartu su atžaline VDU įmone UAB „Intelektika“ vysto projekte „Dirbtinio intelekto ir giliojo mokymosi technologijomis grįstų kalbos technologijų MTEP rezultatų komercinimas  (ASTRA)“ Nr. 01.2.2-MITA-K-702-09-0043, finansuojamame pagal 01.2.2-MITA-K-702 priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“.

Šaltinis

Skelbiami papildomi konkursai studijų mainams ir praktikai užsienyje

Nespėjai užpildyti paraiškos mainams ar praktikai? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia papildomus konkursus studijų mainams arba praktikai užsienyje.

Papildomi konkursai skelbiami:

Daugiau informacijos

Lietuvos studentų sąjungai vadovaus VDU studentas Vytautas Kučinskas

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) išrinko naują organizacijos vadovą – juo tapo LSS valdybos narys ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) taikomosios informatikos magistro studentas Vytautas Kučinskas.
Šeštadienį nuotoliniu būdu vyko LSS Ataskaitos ir rinkimų konferencija. Joje LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė metų veiklos ataskaitą ir buvo renkamas naujasis LSS vadovas.

Norą stoti prie 29-uosius veiklos metus skaičiuojančios nacionalinės organizacijos – Lietuvos studentų sąjungos – vairo pareiškė du kandidatai: dabartinis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės (VGTU SA) prezidentas Dominykas Tvaska, studijuojantis technologijų mokslus, bei V. Kučinskas.

LSS pranešime teigiama, kad abu kandidatai ketino plėtoti organizacijos veiklą trimis kryptimis – aukštojo mokslo pažangos/proveržio, studentų padėties gerinimo bei organizacijos stiprinimo.

Lietuvos studentų sąjunga jungia 29 Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų savivaldas.

VDU studentai apklausoje įvertino dėstymo ir studijavimo kokybę

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai apklausoje įvertino dėstymo ir studijavimo kokybę 2020-2021 m. m. rudens semestre.

Universiteto bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai kiekvieno semestro pabaigoje elektroniniu būdu vykdomoje apklausoje pareiškia nuomonę apie dėstymo ir studijavimo kokybę studijuojamuose dalykuose. Studentams pateikiamos atskiros anketos apie skirtingus studijų dalykų (išskyrus praktikas, kursinius, tyriminius ir baigiamuosius darbus) dėstytojus. Apklausos metu studentai taip pat įsivertina savo aktyvumą studijų procese – studijavimą ir užduočių atlikimą.

2020-2021 m. m. rudens semestro apklausoje užpildytų anketų procentas – 21,20%, dalis respondentų – tarptautiniai studentai.

Kviečiame susipažinti su apibendrintais apklausos rezultatais. Detalūs rezultatai dėstytojams yra prieinami VDU Dėstytojų portale, fakultetų ir akademijų administracijai bei studijų programų komitetų pirmininkams – VDU apklausų sistemoje.

VDU Informatikos fakulteto dekanu patvirtintas prof. dr. Tomas Krilavičius

Sausio 27 d. vykusiame VDU Senato posėdyje, vadovaujantis VDU Statuto 30 str. 10 papunkčio nuostata, rektoriaus teikimu slaptu balsavimu patvirtinti universiteto fakultetų dekanai ir kitų akademinių padalinių vadovai.

VDU Informatikos fakulteto dekanu patvirtintas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Taip pat dekanais ir akademinių padalinių vadovais iki rektoriaus kadencijos pabaigos buvo patvirtinti šie asmenys:

  • Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekane – doc. dr. Rita Bendaravičienė
  • Gamtos mokslų fakulteto dekanu – prof. dr. Saulius Mickevičius
  • Humanitarinių mokslų fakulteto dekane – doc. dr. Rūta Eidukevičienė
  • Katalikų teologijos fakulteto dekanu – doc. dr. Benas Ulevičius
  • Menų fakulteto dekane – prof. dr. Jurgita Staniškytė
  • Muzikos akademijos dekanu – doc. dr. Saulius Gerulis
  • Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu – prof. dr. Šarūnas Liekis
  • Socialinių mokslų fakulteto dekane – doc. dr. Aurelija Stelmokienė
  • VDU Botanikos sodo direktoriumi – dr. Nerijus Jurkonis
  • Inovatyvių studijų instituto direktore – prof. dr. Airina Volungevičienė
  • Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktore – prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė

Laikinai dekanų pareigas eiti patvirtinti šie asmenys:

  • Teisės fakulteto l.e.p. dekane – dr. Aušrinė Pasvenskienė
  • ŽŪA Agronomijos fakulteto l.e.p. dekane – doc. dr. Aida Adamavičienė
  • ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto l.e.p. dekanu – doc. dr. Bernardas Vaznonis
  • ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos fakulteto l.e.p.dekanu – doc. dr. Rolandas Domeika
  • ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto l.e.p.dekanu – prof. dr. Edmundas Bartkevičius
  • ŽŪA Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto l.e.p. dekanu – doc. dr. Algis Kvaraciejus

VDU Švietimo akademijos kanclerę prof. dr. Liną Kaminskienę ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerę prof. dr. Astridą Miceikienę universiteto Taryba patvirtino 2020 m. lapkričio 25 d. vykusio posėdžio metu

Senato posėdžio metu patvirtinti Studijų reguliamino 144, 152, 156 ir 157 punktų pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2021 m. rudens semestro. Studijų reguliamino pakeitimai numato galimybę studentams ar klausytojams vieną kartą perlaikyti kolokviumą, jei buvo gautas neigiamas jo įvertinimas. Taip pat paliekama teisė vieną kartą studentui nemokamai perlaikyti egzaminą, jei studentas ar klausytojas iš jo gavo neigiamą įvertinimą.

Senato posėdyje patvirtinti ir trijų Senato komitetų – Studijų, Mokslo, Strategijos ir valdymo – nuostatai. Dokumentai bus paskelbti universiteto internetinėje svetainėje, skiltyje „Senato dokumentai“.

Vasario 10 d. 14 val. vyks Senato narių diskusija apie mokslą ir tyrimus universitete.

Moksleiviai susirungė VDU organizuotoje „IFtorina 2021″

2021 m. sausio 30 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nuotoliniu būdu vyko VDU Informatikos fakulteto organizuojama kasmetinė informatikos ir matematikos viktorina „Iftorina 21“. Viktorinoje dalyvavo II-IV gimnazinių klasių moksleiviai.

Renginio metu moksleivių komandos iš įvairių Lietuvos miestų pasitelkdamos elektronines bendravimo priemones virtualiai varžėsi rungtyse, kurių metu sprendė įvairias užduotis iš informatikos, matematikos ir multimedijos sričių.

Moksleiviai taip pat klausėsi UAB „Telesoftas“ atstovės Gabrielės Navagrudskaitės paskaitos „IT karjera – (ne)kiekvienam?“. Renginio pabaigoje vyko komandų apdovanojimai – sertifikatai visiems viktorinos dalyviams bei prizai laimėtojams bus išsiųsti paštu.

Laimėtojai:

  • 1 vieta –  komanda iš Kauno LSMU gimnazija
  • 2 vieta –   komandos iš Panevėžio 5-osios gimnazijos ir  Šiaulių Didždvario gimnazija
  • 3 vieta –   komandos iš Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos ir Telšių Žemaitės gimnazijos

Paskatinamieji prizai:

  • Komanda iš Klaipėdos Vėtrungės gimnazijos
  • Komanda iš Kauno raj. Babtų gimnazija

Viktorinos dalyviai taip pat turėjo galimybę dalyvauti individualiame konkurse, kurio užduotis – viename lape pavaizduoti, kaip informacinės technologijos paveiks jūsų gyvenimą 2030-aisiais metais. Savo darbus (PDF ar JPG formatu) dalyviai gali siųsti iki vasario 7 d. el. paštu iftorina@vdu.lt. Darbai bus patalpinti VDU Informatikos fakulteto Facebook puslapyje, už kuriuos vasario 8-17 d. (10 val.) balsuoti galės visi norintys. Dviejų geriausių darbų autoriams atiteks organizatorių įsteigti prizai.

Renginio rėmėjai: „UAB DevBridge LT“, UAB „Omnisend“, UAB „NRD Cyber Security“, UAB „Telesoftas“, UAB „D-Link Baltija“, Lietuvos energetikos institutas, VDU IF Alumni.

VDU rektoriaus sveikinimas absolventams

Dėl pasaulinės Covid-19 situacijos, kasmetinė VDU diplomų įteikimo šventė perkeliama į birželio mėnesį, kuomet tikimasi, kad naujieji absolventai galės gyvai pasidalinti šios ypatingos progos džiaugsmu su visais šventės dalyviais ir šiltai atsisveikinti su savo Alma Mater.

VDU Rektorius prof. Juozas Augutis sveikina ir siunčia nuoširdžius linkėjimus visiems absolventams, kurie pabaigė labai svarbų ir reikšmingą savo gyvenimo etapą tokiu sudėtingu ir mums visiems neįprastu laiku.

Profesorius Vytautas Kaminskas

Spauskite ant iliustracijos ir sužinokite daugiau profesorių Vytautą Kaminską.

 

ES remiamame projekte – inovatyvių kalbos technologijų komercinimas

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriu – Vytauto Didžiojo universiteto atžaline įmone UAB „Intelektika“ – pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Dirbtinio intelekto ir giliojo mokymosi technologijomis grįstų kalbos technologijų MTEP rezultatų komercinimas (ASTRA)“, finansuojamą pagal 01.2.2-MITA-K-702 priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“.

Projekto tikslas – komercinti Vytauto Didžiojo universiteto dirbtinio intelekto technologijų pagrindu veikiančių kalbos technologijų MTEP rezultatus, sukuriant Dirbtinio intelekto inovacijų vystymui ir visuminės sąsajos žmogus-mašina įgalinimui reikalingas kalbos technologijų debesijos paslaugas, atitinkančias sparčią inovacijų ir technologijų plėtrą, jau esamų COVID-19 padarinių bei antrosios bangos padarinių šalinimą ir sparčiai kintančius verslo poreikius (pvz.: darbas nuotoliniu būdu, klientų balsu pateikiamų užklausų/nuomonių automatinė analizė, virtualių asistentų ir pokalbių robotų kūrimas ir t.t.), žmonių su negalia poreikius.

Projekto rezultatai – numatoma teikti vaizdo konferencijų („Zoom“/„MS Teams“) transkribavimo tekstu debesijos paslaugą, balso sintezavimo (lietuvių kalba) debesijos paslaugą, aukštos ir žemos kokybės lietuviškų garso įrašų transkribavimo tekstu debesijos paslaugą su galimybe atlikti informacijos paiešką transkripcijų archyve.

Projektu sprendžiamos problemos: Lietuvoje sparčiai gausėja nestruktūruotos informacijos (garso, vaizdo, teksto) duomenų apimtys. Tai duomenų masyvai, kuriuose glūdi daug svarbios informacijos apie klientus, produktus ir paslaugas. Pandemijos karantinas verslą ir privačius asmenis paskatino darbą organizuoti nuotolinėmis priemonėmis, ypač deryboms, pasitarimams, konsultacijoms ir pan. panaudojant populiarias vaizdo konferencijų platformas „Zoom“ ir „MS Teams“. Tai kartu kildina poreikį turėti tokių vaizdo konferencijų transkribavimo tekstu sprendimus.

Garso ir vaizdo įrašų perrašymas tekstu yra daug laiko reikalaujantis rutininis darbas. Norint garso ir vaizdo įrašų informaciją panaudoti automatinėms ir Dirbtinio intelekto sistemoms, juos būtina automatiškai versti kokybiškai atpažintu tekstu. Tai įgalina atlikti informacijos gavybą, automatinę turinio analizę. Be to, tokią medžiagą galima panaudoti kuriant ir apmokant pokalbių robotus ir virtualius asistentus.

Dėl nekomercinės lietuvių kalbos pobūdžio ir kalbinės specifikos (morfologiškai turtinga, fleksinė, sintetinė, jai netinka sprendimai, sukurti anglų kalbai), technologijų gigantai („Apple“, „Microsoft“, „Google“) lietuvių kalbos sprendimams skiria labai mažai dėmesio, ir tai lėtina skaitmeninių inovacijų, susijusių su lietuvių kalbos technologijų panaudojimu, plėtrą.

Paminėtinas ir poreikis kurti visavertę sąsają žmogus-mašina, kuriai būtinas kokybiškas lietuvių šnekos atpažinimas ir gebėjimas rezultatą kokybiškai sintezuoti žmogaus arba neuroniniu balsu. Atskirai paminėtinas žmonių su negalia poreikis bendrauti su mašina balsu.

Lietuvoje yra nemažai startuolių, gebančių kurti inovacijas, susijusias su nestruktūruotos informacijos panaudojimu (pokalbių robotai, virtualūs asistentai ir pan.), tačiau jiems būtini sprendimai, šneką kokybiškai verčiantys tekstu ir gebantys kokybiškai sintezuoti balsu rezultatą/tekstą. Šių trūkstamų sprendimų kūrimui reikalinga kvalifikuota tarpdalykinė komanda, turinti lingvistikos ir informacinių technologijų kvalifikacijas, kurias turi šio Projekto vykdytojas – Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorija – ir partneris – UAB „Intelektika“.