Moksleiviai susirungė VDU organizuotoje „IFtorina 2021″

2021 m. sausio 30 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nuotoliniu būdu vyko VDU Informatikos fakulteto organizuojama kasmetinė informatikos ir matematikos viktorina „Iftorina 21“. Viktorinoje dalyvavo II-IV gimnazinių klasių moksleiviai.

Renginio metu moksleivių komandos iš įvairių Lietuvos miestų pasitelkdamos elektronines bendravimo priemones virtualiai varžėsi rungtyse, kurių metu sprendė įvairias užduotis iš informatikos, matematikos ir multimedijos sričių.

Moksleiviai taip pat klausėsi UAB „Telesoftas“ atstovės Gabrielės Navagrudskaitės paskaitos „IT karjera – (ne)kiekvienam?“. Renginio pabaigoje vyko komandų apdovanojimai – sertifikatai visiems viktorinos dalyviams bei prizai laimėtojams bus išsiųsti paštu.

Laimėtojai:

  • 1 vieta –  komanda iš Kauno LSMU gimnazija
  • 2 vieta –   komandos iš Panevėžio 5-osios gimnazijos ir  Šiaulių Didždvario gimnazija
  • 3 vieta –   komandos iš Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos ir Telšių Žemaitės gimnazijos

Paskatinamieji prizai:

  • Komanda iš Klaipėdos Vėtrungės gimnazijos
  • Komanda iš Kauno raj. Babtų gimnazija

Viktorinos dalyviai taip pat turėjo galimybę dalyvauti individualiame konkurse, kurio užduotis – viename lape pavaizduoti, kaip informacinės technologijos paveiks jūsų gyvenimą 2030-aisiais metais. Savo darbus (PDF ar JPG formatu) dalyviai gali siųsti iki vasario 7 d. el. paštu iftorina@vdu.lt. Darbai bus patalpinti VDU Informatikos fakulteto Facebook puslapyje, už kuriuos vasario 8-17 d. (10 val.) balsuoti galės visi norintys. Dviejų geriausių darbų autoriams atiteks organizatorių įsteigti prizai.

Renginio rėmėjai: „UAB DevBridge LT“, UAB „Omnisend“, UAB „NRD Cyber Security“, UAB „Telesoftas“, UAB „D-Link Baltija“, Lietuvos energetikos institutas, VDU IF Alumni.

VDU rektoriaus sveikinimas absolventams

Dėl pasaulinės Covid-19 situacijos, kasmetinė VDU diplomų įteikimo šventė perkeliama į birželio mėnesį, kuomet tikimasi, kad naujieji absolventai galės gyvai pasidalinti šios ypatingos progos džiaugsmu su visais šventės dalyviais ir šiltai atsisveikinti su savo Alma Mater.

VDU Rektorius prof. Juozas Augutis sveikina ir siunčia nuoširdžius linkėjimus visiems absolventams, kurie pabaigė labai svarbų ir reikšmingą savo gyvenimo etapą tokiu sudėtingu ir mums visiems neįprastu laiku.

Profesorius Vytautas Kaminskas

Spauskite ant iliustracijos ir sužinokite daugiau profesorių Vytautą Kaminską.

 

ES remiamame projekte – inovatyvių kalbos technologijų komercinimas

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriu – Vytauto Didžiojo universiteto atžaline įmone UAB „Intelektika“ – pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Dirbtinio intelekto ir giliojo mokymosi technologijomis grįstų kalbos technologijų MTEP rezultatų komercinimas (ASTRA)“, finansuojamą pagal 01.2.2-MITA-K-702 priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“.

Projekto tikslas – komercinti Vytauto Didžiojo universiteto dirbtinio intelekto technologijų pagrindu veikiančių kalbos technologijų MTEP rezultatus, sukuriant Dirbtinio intelekto inovacijų vystymui ir visuminės sąsajos žmogus-mašina įgalinimui reikalingas kalbos technologijų debesijos paslaugas, atitinkančias sparčią inovacijų ir technologijų plėtrą, jau esamų COVID-19 padarinių bei antrosios bangos padarinių šalinimą ir sparčiai kintančius verslo poreikius (pvz.: darbas nuotoliniu būdu, klientų balsu pateikiamų užklausų/nuomonių automatinė analizė, virtualių asistentų ir pokalbių robotų kūrimas ir t.t.), žmonių su negalia poreikius.

Projekto rezultatai – numatoma teikti vaizdo konferencijų („Zoom“/„MS Teams“) transkribavimo tekstu debesijos paslaugą, balso sintezavimo (lietuvių kalba) debesijos paslaugą, aukštos ir žemos kokybės lietuviškų garso įrašų transkribavimo tekstu debesijos paslaugą su galimybe atlikti informacijos paiešką transkripcijų archyve.

Projektu sprendžiamos problemos: Lietuvoje sparčiai gausėja nestruktūruotos informacijos (garso, vaizdo, teksto) duomenų apimtys. Tai duomenų masyvai, kuriuose glūdi daug svarbios informacijos apie klientus, produktus ir paslaugas. Pandemijos karantinas verslą ir privačius asmenis paskatino darbą organizuoti nuotolinėmis priemonėmis, ypač deryboms, pasitarimams, konsultacijoms ir pan. panaudojant populiarias vaizdo konferencijų platformas „Zoom“ ir „MS Teams“. Tai kartu kildina poreikį turėti tokių vaizdo konferencijų transkribavimo tekstu sprendimus.

Garso ir vaizdo įrašų perrašymas tekstu yra daug laiko reikalaujantis rutininis darbas. Norint garso ir vaizdo įrašų informaciją panaudoti automatinėms ir Dirbtinio intelekto sistemoms, juos būtina automatiškai versti kokybiškai atpažintu tekstu. Tai įgalina atlikti informacijos gavybą, automatinę turinio analizę. Be to, tokią medžiagą galima panaudoti kuriant ir apmokant pokalbių robotus ir virtualius asistentus.

Dėl nekomercinės lietuvių kalbos pobūdžio ir kalbinės specifikos (morfologiškai turtinga, fleksinė, sintetinė, jai netinka sprendimai, sukurti anglų kalbai), technologijų gigantai („Apple“, „Microsoft“, „Google“) lietuvių kalbos sprendimams skiria labai mažai dėmesio, ir tai lėtina skaitmeninių inovacijų, susijusių su lietuvių kalbos technologijų panaudojimu, plėtrą.

Paminėtinas ir poreikis kurti visavertę sąsają žmogus-mašina, kuriai būtinas kokybiškas lietuvių šnekos atpažinimas ir gebėjimas rezultatą kokybiškai sintezuoti žmogaus arba neuroniniu balsu. Atskirai paminėtinas žmonių su negalia poreikis bendrauti su mašina balsu.

Lietuvoje yra nemažai startuolių, gebančių kurti inovacijas, susijusias su nestruktūruotos informacijos panaudojimu (pokalbių robotai, virtualūs asistentai ir pan.), tačiau jiems būtini sprendimai, šneką kokybiškai verčiantys tekstu ir gebantys kokybiškai sintezuoti balsu rezultatą/tekstą. Šių trūkstamų sprendimų kūrimui reikalinga kvalifikuota tarpdalykinė komanda, turinti lingvistikos ir informacinių technologijų kvalifikacijas, kurias turi šio Projekto vykdytojas – Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorija – ir partneris – UAB „Intelektika“.

Naujas praktikų ir savanorystės katalogas VDU studentams

VDU Karjeros centras kviečia visus, ieškančius praktikos ir savanorystės vietos, peržvelgti ką tik pasirodžiusį, jau tryliktą kartą leidžiamą, VDU Praktikų ir savanorystės katalogą, skirtą universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įvairių įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus.

Kataloge rasite automatinį turinį, todėl užteks paspausti ant įmonės pavadinimo, kad pamatytumėte jos pasiūlymą (-us).

VDU Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 13 / Gruodis, 2020

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką!

Daugiau informacijos:
VDU Karjeros centras
Telefonu +370 37 327 983
El. paštu karjera@vdu.lt

VDU studentėms skirtos vardinės I. Bielevičiaus stipendijos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto (IF) absolventas Ignas Bielevičius šiais metais įsteigė dvi vienkartines, metines savo vardo stipendijas VDU studentams, kurių vienos dydis – 500 eurų. Šios stipendijos skirtos finansiškai skatinti studentus už jų sėkmingus studijų rezultatus bei aktyvią mokslinę ir (ar) visuomeninę veiklą.

  • Bielevičiaus vardinės stipendijos konkurse galėjo dalyvauti tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai iš VDU. Iš viso buvo gautos 37 paraiškos: 26 – lietuvių studentų ir 11 – užsienio studentų. Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priėmė pats jos steigėjas.

Šį kartą vardinės stipendijos atiteko dviem VDU studentėms. Pirmoji stipendija buvo skirta Informatikos fakulteto Matematikos ir jos taikymo programos trečiakursei Militai Songailaitei, kurios ne tik puikūs studijų rezultatai, bet ir ji pati aktyviai dalyvauja įvairioje socialinėje bei mokslinėje veikloje, bando įkurti savo startuolį.

Antrąją stipendiją gavo Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos programos ketvirtakursė Rasa Katinaitė, kuri gerai besimokydama tuo pat metu aktyviai užsiima savanoriška veikla ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: savanoriauja Jaunimo linijoje, yra individualios emocinės paramos savanorė, taip pat grupiniuose pokalbiuose ar savi-pagalbos forumuose. Mergina aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, ruošdama mokslinius straipsnius ar pranešimus konferencijose.

Stipendijos steigėjas I. Bielevičius atvirauja, jog išrinkti tik kelis nugalėtojus buvo itin sunku, o aktyvių studentų gretos – maloniai nustebino.

„Esu dėkingas VDU už operatyvią pagalbą įsteigiant ir vykdant stipendijos skyrimo konkursą, o studentams už aktyvų dalyvavimą jame bei įdėtas pastangas. Atrinkti tik du nugalėtojus buvo labai sudėtinga, nes visi kandidatai buvo motyvuoti ir verti įvertinimo bei pagyrimo. Dar kartą įsitikinau, jog VDU studijuoja gabūs, rūpestingi ir daug prasmingų planų turintys studentai. Jie yra puikus pavyzdys, kaip siekiant žinių, savo dalį brangaus laiko galima skirti visuomenei naudingoms veikloms. Dėkoju visiems dalyvavusiems!”, – įspūdžiais dalinosi VDU absolventas.

Universitetas dėkoja stipendijos steigėjui už parodytą iniciatyvą skatinti aktyvius ir gerai besimokančius studentus ir kviečia visus, kurie yra neabejingi VDU ir jo vertybėmis prisidėti prie universiteto ir studentų veiklos skatinimo, tokiu būdu investuojant į ateities visuomenę.

Apie stipendijos steigėją

Stipendijos steigėjas I. Bielevičius, šiuo metu užsiimantis veikla, jungiančia informacines technologijas su finansų rinkomis, teigia, kad už savo atradimus yra dėkingas VDU ir neabejoja, kad jaunų žmonių skatinimas atveria duris dar didesnėms galimybėms ir naujiems pasiekimams, todėl tai daryti yra būtina.

„Man visuomet atrodė, jog jaunų žmonių skatinimas – labai reikalingas, todėl džiaugiuosi, jog pats gavęs progą prisidėti prie to nesudvejojau ir įgyvendinau kurį laiką galvoje laikytą idėją. Manau, kad talentingų studentų motyvavimas yra abipusiai naudinga iniciatyva daugeliu aspektų, iš kurių svarbiausias – galimybė prisidėti prie bendruomenės stiprinimo“, – mintimis dalinosi VDU absolventas I. Bielevičius.

 

VDU studentų ir absolventų nuomonė apie pasirengimą darbo rinkai

2020 m. gegužės-birželio mėn. buvo vykdomos dvi apklausos: VDU studijas baigiančiųjų apklausa (EXIT) bei 2019 m. studijas baigusių VDU absolventų apklausa (absolventų apklausa 1 m. po studijų baigimo).

EXIT apklausoje dalyvavo bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai. Apklausoje buvo aiškinamasi, kiek jų įgijo darbo patirties studijų laikotarpiu, kiek ir kokio pobūdžio darbus dirbo apklausos vykdymo metu, koks jų buvo mėnesinis atlyginimas. Nedirbančių respondentų klausta, ar turi darbo patirties, ar ieško/ ieškos darbo. Visų apklausos dalyvių buvo prašoma pareikšti nuomonę apie tai, kas buvo naudingiausia rengiantis darbo rinkai ir įvertinti VDU indėlį. Respondentai taip pat nurodė, kiek yra patenkinti savo karjeros situacija, kaip jie vertina sąlygas universitete turintiems negalią studentams.

2019 m. studijas baigusių, t. y. praėjus vieneriems metams po studijų baigimo, bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų absolventų apklausoje buvo prašoma pareikšti savo nuomonę apie pasirengimą profesinei veiklai, atsakyti į keletą klausimų apie dabartinę karjeros situaciją.

Kviečiame susipažinti su apibendrintais VDU baigiančiųjų studijas (EXIT) ir 1 m. po studijų baigimo absolventų apklausos rezultatais. Šiuos rezultatus siūlome pasitelkti planuojant ir tobulinant studentų ir absolventų karjeros planavimo veiklas.

Detalesnius apklausų rezultatus akademinių padalinių lygmeniu galima rasti Outlook’o viešųjų aplankų „Karjeros stebėsena“ skiltyje.

Daugiau informacijos teikia VDU Karjeros centras: el. paštas karjera@vdu.lt, tel. (8 37) 327 983 (vidaus 4607).

 

 

Vienas inovatyviausių sprendimų verslui – automatizuota BDAR atitiktis

Apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) Lietuvoje plačiai buvo pradėta kalbėti dar prieš porą metų. Viešumoje pasklido baudų dydžiai, numatyti už šio reglamento pažeidimus – iki 20 mln. eurų arba 4 proc. bendrovės apyvartos, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų yra didesnė. Europoje reglamento įsigaliojimo pradžioje baudų buvo nedaug, tačiau jų skaičius nuolat auga: šiemet Europoje už BDAR nesilaikymą baudos siekia per 243 mln. eurų.

Tam, kad smulkiems ir vidutiniams verslams, neturintiems teisinių kompetencijų įmonės viduje, būtų paprasčiau įgyvendinti BDAR reikalavimus, startuolis „TrustGuru“ sukūrė prenumeratos pagrindu veikiantį elektroninį sprendimą.

Be teisinių žinių sudėtinga sekti BDAR pasikeitimus

Pasak vieno iš „TrustGuru“ kūrėjų, advokatų profesinės bendrijos „Linden“ vadovaujančio partnerio Justino Jurkonio, apie šimtą BDAR atitikties proceso diegimų įvairių sektorių įmonėse ir organizacijose atlikę advokatai nustatė, kad verslams atitikti BDAR reikalavimus yra ypač sudėtinga.

„Įmonėms stinga vidinių teisinių kompetencijų, teisininkų įkainiai gąsdina, o apsisprendusiems įgyvendinti BDAR reikalavimus savo įmonėse ir pasitelkus teisininkus jų parengti asmens duomenų apsaugos dokumentai ir procedūros neretai lieka neįgyvendinti visa apimtimi, pristigus laiko ar valios perskaityti advokatų parengtą šūsnį dokumentų“, – neabejoja „TrustGuru“ bendraįkūrėjas.

Būtent įsigilinus į šiuos verslo iššūkius, advokatų įmonei kartu su partneriais, Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės nariais UAB „Adroiti“ kilo idėja įgyvendinti  debesų kompiuterijos (SAAS) pagrindu veikiančius programinius sprendimus. Kartu jie pastebėjo, kad analogiškos paslaugos, orientuotos į smulkius ir vidutinius verslus, rinkoje dar nėra.

Duomenų apsaugos teisininkas – robotas

Rinką ištyrę advokatai ir teisininkai atskleidžia, kad mažas ir vidutines įmones galima sugrupuoti į sektorius pagal įmonių procesus, susijusius su asmens duomenimis, kas leidžia atitikties BDAR procesus automatizuoti. Pirmasis verslo segmentas, kuriame veikia „TrustGuru“ – odontologijos klinikos. Platformos  kūrėjai atskleidžia, kad netrukus tikimasi pasiūlyti analogišką paslaugą ir kitiems verslo sektoriams.

„Visų pirma, „TrustGuru“ vartotojo prašoma atsakyti į klausimus, pateikiamus ne teisininkui suprantama kalba: ar įmonės patalpose atliekamas filmavimas, ar darbuotojų nuotraukos yra keliamos į interneto puslapį. Tada pradedamas BDAR gido etapas, kuriame vartotojas turi atlikti įvairias parengtų dokumentų ir procedūrų įgyvendinimo užduotis“, – pasakoja platformos bendraįkūrėjas V. Barzdaitis.

Anot jo, „TrustGuru“ užtikrina, kad pasikeitus asmens duomenų apsaugos reguliavimui ar įmonės verslo procesams, pvz. pradėjus filmuoti patalpas, atitikimą išlaikyti BDAR bus nesudėtinga.

Bendradarbiauja su mokslininkais

Šiuo metu, pasitelkiant Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto (VDU) mokslininkų sukurtą metodą, „TrustGuru“ komanda tobulina sistemos auditą, kuris leistų praplėsti loginius ryšius sistemoje ir pateikti individualizuotus klausimus, nepaisant kokiam sektoriui priklauso atsakantysis.

„Tai tarsi dirbtinis intelektas, tik kuriam užtenka labai nedaug pradinių duomenų. Šio metodo pritaikymas galimas ne tik BDAR, bet ir daugelyje kitų sričių, kur reikalingas individualus informacijos pritaikymas, neturint pakankamai žinių apie atsakantįjį, pvz., įvairūs psichologiniai testai ar automatizuotas įdarbinimo įrankis“, – pasakoja startuolio bendraįkūrėjas V. Barzdaitis.

„TrustGuru“ jau yra pelnęs Mokslo ir inovacijų centro (MITA) pripažinimą MTEP komercinimo priemonėje, taip pat kartu su partneriais yra pateikęs paraišką „Eureka Networking“ priemonėje, kuri šiuo metu yra vertinama ekspertų.

Daugiau informacijos

VDU mokslininkai prisidės prie unikalios mokymosi platformos kūrimo

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) ir Mykolo Romerio universitetas (MRU) inicijavo projektą, kuriuo siekia sukurti unikalią informacinės erdvės stebėjimo, atpažinimo ir aptikimo sistemą NAAS. Tokia MRU ir LKA kuriama integruota mokymosi platforma bus viena pirmųjų Europos Sąjungoje. Lapkričio pabaigoje LKA ir MRU pasirašė sutartis su projekto pirmajame etape dalyvauti atrinktomis Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis, tarp kurių ir Vytauto Didžiojo universitetas, bei privačiomis kibernetinio saugumo srityje dirbančiomis įmonėmis.

„Kibernetinio saugumo ir gynybos įmonės bei aukštojo mokslo institucijos sutelkia jėgas – jos labai domisi ir palankiai sutinka iniciatyvą kurti naują, rinkoje dar neegzistuojančią informacinio poveikio atpažinimo ir analizės sistemą. Svarbu mus tai, kad įgyvendindami šį projektą galime paskatinti Lietuvos įmones, mokslo įstaigas drąsiau žengti į naujų, bet labai rinkai reikalingų produktų, kūrimą, ryžtingiau investuoti savo turimą mokslinį potencialą ir, galiausiai, eksportuoti sukurtą sistemą kitoms šalims”, – sako LKA Gynybos inovacijų centro direktorius ir NAAS projekto vadovas Simonas Aleksandravičius.

Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Lapkričio pabaigoje baigta atranka į pirmąjį – sprendimo koncepcijos sukūrimo – etapą. Į jį pateko Kauno technologijos universitetas kartu su partnere CERTH (Graikija), Vytauto Didžiojo universitetas kartu su TNO (Nyderlandai), UAB „Elsis Pro” kartu su UAB „Tildė informacinės technologijos”, UAB „NRD CS” kartu su Vilniaus kolegija. Jie atrinkti LKA ir MRU paskelbus tarptautinį inovatyvų ikiprekybinio pirkimo konkursą.

Pirmajame etape Vytauto Didžiojo universiteto komanda, kuriai vadovauja Informatikos fakulteto (IF) dekanė Daiva Vitkutė-Adžgauskienė, kaip ir kitos projekte dalyvaujančios Lietuvos aukštosios mokyklos, dalyvaus koncepcijos kūrimo procese.

Antrajame etape atrinkti trys paslaugų teikėjai prisidės prie NAAS sistemos prototipo kūrimo. Pagal sukurtą prototipą atrinkti du projekto dalyviai trečiajame etape kurs bandomąją partiją ir išbandys su pasiūlyta testuotojų komanda.

Projektas yra įgyvendinamas nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Jis finansuojamas iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos.

Pasak projekto vadovo S.Aleksandravičiaus, projekto galutinis tikslas – sukurti efektyvią ir šiuolaikišką mokslo ir studijų ekosistemą, kuri sudarys sąlygas aukštosioms mokykloms rengti nacionalinio, visuomenės ir viešojo saugumo specialistus ir vykdyti mokslinę veiklą, apimančią informacinį saugumą, informacinių ir hibridinių grėsmių analizes, integruotą (interneto ir kinetinės) informacinės erdvės stebėjimą ir galimai nusikalstamo turinio analizę. Numatoma, kad sistema veiks dirbtinio intelekto, sukauptų duomenų apdorojimo, savaime apsimokančių sistemų ir kitų naujausių IT sprendimų pagrindu.

Projekto metu sukurta technologinė platforma leis vykdyti mokslinius tyrimus, kurių rezultatais galės pasinaudoti tarptautinės ir šalies institucijos: Lietuvos aukštosios mokyklos, specializuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų vystymo centrai, Lietuvos kariuomenė, LR žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, LR Prezidentūra, LR Vyriausybė, LR ministerijos ir kitos ES institucijos pagal savo kompetencijos sritis.

MRU Saugumo laboratorijos vadovė prof. Regina Valutytė teigia, kad šis projektas – ne tik mokslinis, jis taip pat sudarys galimybes universitetams tinkamai rinkai paruošti informacijos saugumo specialistus, galinčius sėkmingai suvaldyti ir įveikti šiuo metu bei ateityje kylančias kibernetinio saugumo grėsmes.

Pradėję šią iniciatyvą, LKA ir MRU siekia mažinti atskirtį tarp mokslininkų ir praktikų veiklų, padėti Lietuvos ir tarptautinėms institucijoms – kibernetinio, informacinio ir hibridinio saugumo srityse įgyti naujų žinių, atlikti tyrimus, išbandyti ir pritaikyti inovatyviomis technologijomis pagrįstas paslaugas, siūlyti pažangius sprendimus.

NAAS projektas – tarpdisciplininė iniciatyva, apjungianti įvairius technologinius, socialinius ir organizacinius aspektus. Bus siekiama, kad studijų organizavimas, mokslo tiriamieji darbai ir inovacijų vystymo iniciatyvos atlieptų aktualius saugumo fenomenus bei kylančias grėsmes. Projekte numatomas bendradarbiavimas su kuriamų paslaugų naudotojų atstovais, įvairių saugumo sričių ekspertais.

 

VDU dar 472 mokytojai galės įgyti galimybę mokyti kelių dalykų

Dar 608 mokytojai galės įgyti kito dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijų ir mokyti ne vieno, o bent dviejų dalykų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su Europos socialinio fondo agentūra paskelbtą konkursą laimėjusios aukštosios mokyklos, kurių projektai surinko daugiausiai balų, – Vytauto Didžiojo universitetas ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – mokytojams perkvalifikuoti gaus 1,5 mln. eurų  iš ES investicijų.

„Mokytojai, galėdami mokyti kelių dalykų, išplės savo profesinės veiklos lauką, turės galimybę vesti daugiau pamokų vienoje mokykloje. Tai jiems garantuos didesnį stabilumą ir išaugusį atlyginimą“, – sako Algirdas Monkevičius, laikinai einantis švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas.

Pasak ministro, mokykloms ši mokytojų perkvalifikavimo galimybė – viena iš realių priemonių, padedančių racionaliai planuoti pedagogų darbo krūvius bei spręsti mokytojų stygiaus problemą.
„Tai aktualu ypač mažesnėse ir tose mokyklose, kuriose atitinkamų dalykų pamokų per savaitę yra labai mažai, kad susidarytų mokytojui pakankamas krūvis,“ – pažymi A. Monkevičius.

Pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos galėjo teikti paraiškas studijų programų ar mokomojo dalyko moduliams finansuoti. Per dvejus metus papildomo dalyko kompetencijų ES lėšomis galės įgyti 472 mokytojai Vytauto Didžiojo universitete ir 136 mokytojai ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Vytauto Didžiojo universitete mokytojai galės įgyti kito mokomojo dalyko, taip pat ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bei pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas mokytojams suteiks galimybę įgyti ekonomikos ir verslumo mokomojo dalyko žinių.

Tai ne vienintelis ES lėšomis finansuojamas mokytojų kvalifikacijų plėtrai skirtas projektas. Per 2018–2020 m. vykdomą projektą „TĘSK“ papildomų kvalifikacijų įgis 820 mokytojų, o pagal  Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytas priemones iki 2022 m. – dar apie 800 mokytojų.