Projektas „Nuasmeninimo tekstyno sukūrimas“

Projekto pavadinimas / Projekto numeris: Nuasmeninimo tekstyno sukūrimas (NUS) / 02-100-K-0001

Projekto trukmė: 2024.08.12 – 2026.04.30

Projekto vadovas: Prof. dr. Tomas Krilavičius

Projekto vertė: 2 468 287,81 Eur

Projekto partneris: Kauno technologijos universitetas

Projekto tikslas: Parengti ne mažiau kaip 10 mln. žodžių nuasmeninimo tekstyną, kuriame būtų sužymėtos BDAR aktualios įvardintos esybės (angl. named entities), atspindinčios bendrą asmeninę informaciją apie realaus pasaulio asmenis, tokiu būdu sudarant galimybes tekstyną naudoti automatizuotam duomenų anonimizavimui/ užkodavimui pagal BDAR reikalavimus ir mašininio arba giliojo mokymo technologijų sprendimų apmokymui.

Projektu sprendžiamos problemos: Nacionalinės kalbos tekstynas su anotuota ir nuasmeninta jautria informacija yra svarbus dėl kelių priežasčių, apimančių lingvistinius, edukacinius, kultūrinius, technologinius ir politikos formavimo aspektus. Todėl projekto metu bus sprendžiamos šios problemos, kas bendrąja prasme prisideda prie šalies socialinio-ekonominio ir kultūrinio vystymosi:

1) Nėra lietuvių kalbos tekstyno, kuriame būtų įtraukta Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) ribojama informacija ir atitinkamai suanotuota pagal esybes;

2) Nėra sukurtos metodikos, kuri maskuotų BDAR ribojamą informaciją, pakeičiant ją atsitiktine tos pačios rūšies informacija. Šių problemų sprendimas yra svarbus dėl šių priežasčių:

a) Lingvistiniai tyrimai ir nacionalinės kalbos išsaugojimas, kas sudaro galimybes kalbą dokumentuoti įvairiuose kontekstuose, ją viešinti, tyrinėti tarmes, kalbos

specifiškumą ir išsaugoti jos tapatumą;

b) Technologinė ir inovacinė plėtra, apimanti sritis, kuriose diegiami natūraliosios kalbos apdorojimo algoritmai ir kuriami dirbtinio intelekto modeliai leidžiantys vystyti kalbos ir teksto technologijas tokias, kaip mašininis vertimas, pokalbių robotai, šnekos atpažinimas ir pan.;

c) Ekonominė vertė, kuri kuriama atliekant rinkos tyrimus ir planuojant verslo plėtrą, gerinant komunikaciją su vartotojais, tobulinant rinkodaros strategijas, gerinant pasitikėjimą per skaidrumą ir pan. Taip pat ir įvairūs komerciniai sprendimai, kurie kuria vertę naudojant duomenų (teksto ir šnekamosios kalbos) pagrindu apmokytus dirbtinio intelekto metodus;

d) Moksliniai tyrimai, apimantys sukurto tekstyno naudojimą įvairiose srityje, kaip pavyzdžiui, juridinė lingvistika, viešoji lingvistika, psichologinė lingvistika. Atitinkamai mokslininkai gali analizuoti tekstus, kurti modelius naudojant tekstyną, formuluoti įvairias hipotezes ir skelbti tyrimų įžvalgas;

e) Politikos formavimas yra neatsiejamas nuo informacijos sklaidos ir dokumentacijos, todėl jautrios informacijos maskavimas yra būtinas viešinant aktualią informaciją;

f) Edukaciniai ištekliai ir mokymo programos, kurias skaitmenizuojant yra svarbu nuasmeninti jautrią informaciją;

g) Daug jautrios informacijos turinčių duomenų skaitmeninimas ir jų pagrindu dirbtinio intelekto modelių kūrimas, kuris yra ypač būdingas specifiniuose sektoriuose tokiuose, kaip medicina, teismų praktika, verslo sprendimai ir pan.

Šiuo metu egzistuojantys didžiausi vienkalbiai lietuvių kalbos tekstynai yra:

· Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (anotavimo nėra, 140,9 mln. žodžių)

· CORPUS.VDU.LT (anotavimas morfologinis, 208,4 mln. žodžių)

· MATAS (anotavimas morfologinis, 1,6 mln. žodžių)

· ALKSNIS 2.0 (anotavimas sintaksinis, 2355 sakiniai)

· ALKSNIS 3.0 (anotavimas sintaksinis, 3643 sakiniai)

· DELFI tekstynas (anotavimas morfologinis, 70 mln. žodžių)

Šiuose tekstynuose duomenų maskavimas pagal BDAR nuostatas nėra įtrauktas, kas taip pat pagrindžia tyrimo aktualumą ir suformuluotų problemų sprendimą. Įsigaliojęs BDAR riboja tekstyno kūrimą, kai jame įtraukiami asmeniniai duomenys ar bet kokia jautri informacija, bei jo taikymą įvairiose srityse dėl tokių reikalavimų kaip duomenų nuasmeninimas, informuoto sutikimo gavimas, aukštų saugumo reikalavimų, skaidrumo ir atskaitomybės ir pan. Šie reikalavimai apsaugos asmens privatumą, tačiau tai didina tekstyno kūrimo sudėtingumą, kainą, išteklių poreikį ir įveda daug ribojimų. Kaip alternatyva, pats BDAR rekomenduoja asmeninių duomenų anonimizavimą, kas bendrąja prasme yra sudėtingas uždavinys, nes asmenys dažnai gali būti identifikuoti per netiesioginius identifikatorius ar kontekstinę informaciją. Tuo pačiu turi būti užtikrinamas teksto vientisumas ir rišlumas, kas ypač aktualu lietuvių kalbai dėl jos specifiškumo. Todėl atitinkamai būtina integruoti papildomas apsaugos priemones ir informacijos apdorojimą, kad būtų galima tekstynu naudotis ir juo dalintis viešai. Būtent į tai bus projekto metu atsižvelgiama, sprendžiant antrąją problemą, kuomet bus maskuojami atitinkamos esybės, atsižvelgiant į BDAR, ir specialiųjų kategorijų duomenys išlaikant pradiniams duomenims būdingą kontekstą ir savybes, kaip originalus tekstas. Moksliniai tyrimai šioje srityje yra vis dar vystomi ir iš anksto nėra aišku, kuris metodas leis pasiekti reikalaujamus validavimo kriterijus. Esybių identifikavimui taikyti metodai yra įvardytų esybių atpažinimas (angl. named-entity recognition), reguliariosios išraiškos (angl. regular expressions), žodynu-pagrįsti (angl. dictionary-based), taisyklėmis-pagrįsti (angl. rule-based) ir kiti (ne)prižiūrimojo mokymosi algoritmai. Šių esybių maskavimui bus naudojama metodika, pakeičiant tos pačios rūšies informaciją atsitiktine informacija. Čia taip pat nėra iš anksto žinoma, kokį randomizavimo metodą panaudoti siekiant tenkinti apsibrėžtus validavimo kriterijus. Taikytų metodų pavyzdžiai yra iškraipytų duomenų įterpimas (angl. noise addition), perstatymas (angl. permutation) ar diferencinis privatumas (angl. differential privacy). Taip pat labai svarbu atlikti ir kontekstinę informacijos analizę, siekiant įvertinti teksto vientisumą ir rišlumą. Kiek mums žinoma, lietuvių kalbai tokia metodika, kuri atsižvelgtų į BDAR reikalavimus, nėra sukurta. Galimybė integruoti lietuvių-anglų-lietuvių kalbų mašininį vertimą nėra svarstoma dėl žinomų automatizuoto vertimo netikslumų, kuomet nebeatspindima kontekstinė informacija, prarandamas rišlumas ar prasmė, blogai išverčiami terminai. Reikšminga paminėti tai, kad projekte numatytų problemų sprendimas nepažeis HP, t. y. projekte nėra numatyta tokių veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darniam vystymuisi, atsižvelgiant į SESV 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip jis suprantamas pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088; projektas neturi neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; projekto veiklomis siekiama inovatyvių (kūrybiškų) rezultatų (bus naudojami inovatyvūs metodai, o projekto rezultatai leis kurti inovacijas kalbos technologijų ir dirbtinio intelekto srityse).

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Projektas „Santraukų tekstynai dirbtiniam intelektui“

Projekto pavadinimas / Projekto numeris: Santraukų tekstynai dirbtiniam intelektui / Nr.02-101-K-0001

Projekto trukmė: 2024.08.12 – 2026.04.30

Projekto vadovas: Prof. dr. Tomas Krilavičius

Projekto vertė: 865 734,14 Eur

Projekto partneris: Vilniaus universitetas

Projekto tikslas: Parengti ir validuoti mišrius lietuvių kalbos tekstų santraukų/abstraktų tekstynus, skirtus automatinio sudarymo giliojo mokymo pagrindu veikiančių sistemų apmokymui.

Projektu sprendžiamos problemos: Projektu sprendžiama 2021–2030 metų valstybės skaitmeninimo plėtros programoje nurodytos problemos („neišnaudojamos turimos valstybės skaitmeninimo galimybės, taip nesudaromos sąlygos kurti naujomis technologijomis pagrįstus sprendimus, juos diegti kuriant pažangias ir saugias skaitmenines paslaugas ir teikti šias paslaugas visuomenei“) 3 priežastis „Įrankių ir technologinių sprendimų, kuriuos naudojant paslaugos būtų inovatyvios, tolygiai prieinamos ir saugios, trūkumas“. Kaip žinia, dirbtinis intelektas (DI) keičia pasaulį. Juo paremti produktai ir paslaugos vis didesniu mastu integruojami viešajame sektoriuje, versle, moksle ir apskritai įvairiose žmonių veiklos srityse bei kasdieniame gyvenime. Prognozuojama, kad Lietuvos DI rinkos dydis 2024 m. sieks 123,70 mln. EUR, kas reikštų rinkos dydžio pasikeitimą 35,10 %, be kita ko, numatoma, jog rinkos dydžio metinis augimo tempas (metinio augimo koeficientas 2024–2030 m.) sieks 28,60 %, todėl iki 2030 m. Lietuvos DI rinka išaugs iki 559,40 mln. EUR [1]. Spartus rinkos augimas pastaraisiais metais pasauliniame kontekste siejamas su technologijų pažanga ir padidėjusiomis investicijomis į šią rinką. Pati rinka, reikia paminėti, bendrai apima programinę įrangą, techninę įrangą ir paslaugas, kurios įgalina organizacijas vystyti ir diegti DI sprendimus, o konkrečiai išskiriama į kelias dalis, identifikuojamas pagal technologijų pobūdį: 1) kompiuterinės regos taikymus (angl. Computer Vision; skaitmeninių vaizdų ir vaizdo duomenų apdorojimas), 2) mašininį mokymą, 3) natūraliosios kalbos apdorojimą (angl. Natural Language Processing), 4) dirbtinio intelektą robotiką, 5) autonomines ir sensorines technologijas (angl. Autonomous & Sensor Technology), 6) generatyvinį DI (angl. Generative Artificial Intelligence). Kaip rodo statistiniai duomenys [1], Lietuvos kontekste didžiausias DI rinkos dalis sudaro mašininis mokymas, generatyvinis DI ir natūraliosios kalbos apdorojimas. Tokios pat tendencijos numatomos ir iki pat 2030 m. Sulig pačia DI pažanga, lygiai taip pat progresyviai numatomas ir DI sprendimų naudotojų skaičiaus didėjimas. Analitikų pastebėjimu [1], apskritai DI industrijos augimą skatina keletas veiksnių. Visų pirma – didesnis didelių duomenų prieinamumas, kuris atveria daugiau galimybių DI taikymams, kadangi DI, ypač generatyvinis, reikalauja daug resursų. Antra, skaičiavimo galios ir debesų kompiuterijos infrastruktūros pažanga įgalina efektyvesnius ir pajėgesnius DI taikymais paremtus duomenų apdorojimus. Trečia, didėjantis automatizavimo ir optimizavimo poreikis įvairiose pramonės šakose, tokiose kaip gamyba, finansai, transportas, skatina DI technologijų diegimą. Ketvirta, vis didesnis DI naudojimas į vartotojus orientuotuose sprendimuose, tokiuose kaip virtualūs asistentai ir pokalbių robotai, ypač plečia DI technologijų rinką. Galiausiai, augančios investicijos ir partnerystės tarp technologijų įmonių, mokslinių tyrimų institucijų ir vyriausybių skatina naujoves ir augimą DI industrijoje. Ženklus DI rinkos augimas ir vystymasis numatomas ir iki 2030 m. būtent dėl vis didesnio DI technologijų pritaikymo įvairiose pramonės šakose, DI algoritmų ir infrastruktūros pažangos bei didėjančių investicijų į DI tyrimus ir plėtrą. Neabejojama ir tuo, kad ši rinka nuolatos atsinaujins ir plėsis (pasauliniu mastu numatomas rinkos išaugimas daugiau nei 6 kartus [2]), o DI taps vis labiau neatsiejama įvairių verslo operacijų ir į vartotojus orientuotų sprendimų dalimi.

Minėtos tendencijos ir prognozės leidžia suprasti, jog siekiant stiprinti Lietuvos skaitmeninį konkurencingumą būtina šalies informacinių išteklių plėtra, t. y. svarbu užtikrinti prieigą ir galimybes naudoti didelės apimties išteklius DI algoritmams mokyti ir tobulinti, o jų pagrindu – pažangiems DI paremtiems technologiniams sprendimams kurti, kas taptų prielaida didesniam valstybės skaitmeninimo lygiui apskritai. Tačiau prieigos ir galimybės naudoti tokius išteklius, be abejo, neįmanomos realizuoti be paties pirminio etapo – išteklių kūrimo, atitinkamo apdorojimo ir parengimo numatytiems DI technologijų vystymo tikslams ir uždaviniams. Naujų išteklių kūrimas yra būtina sąlyga inovatyvioms technologijoms, aktualioms versle, moksle, kasdieniame gyvenime, rastis. Lietuvos kontekste ypač reikšmingas uždavinys – lietuvių kalbos skaitmeninimas siekiant pažangios valstybės informacinių išteklių plėtros. Tam, kad lietuvių kalba spėtų su pasauliniu tokių išteklių plėtros progresu ir apskritai su sparčia DI pažanga, neišvengiamai randasi vis didesnis ir didesnių skaitmeninių resursų, skirtų pažangiems ir funkcionaliems DI sprendimams rengti, poreikis, kadangi, kaip jau minėta, DI, ypač generatyvinis, reikalauja daug resursų, o resursų lietuvių kalba, tenka pripažinti, labai trūksta, nes šiuolaikiniams DI modeliams reikia ne bet kokių, o didelių apimčių resursų. Galimos pasekmės neužtikrinus tokių resursų vystymo – lietuvių kalbos atotrūkis nuo globalių skaitmenizacijos procesų, kas galiausiai vestų link ne vien kalbos, bet ir šalies skaitmeninio atsilikimo, mat būtina sąlyga valstybės vystymuisi, be kita ko, yra ir savalaikis skaitmeninimas, kurio pagrindu būtų galima užtikrinti viešojo sektoriaus, verslo, mokslo procesų inovatyvėjimą, didesnį produktų ir paslaugų prieinamumą, visuomenės ir atskirų jos grupių prisitaikymą prie esamų ir būsimų technologinių pokyčių. Inicijuojamas projektas tiesiogiai atliepia aptartą problematiką ir prisideda prie jos sprendimo, t. y. identifikavus minėtą galimą skaitmeninę lietuvių kalbos ir jai skirtų technologijų stagnaciją nesant pakankamų kalbinių išteklių, projektu siekiama vienus iš tokių išteklių sukurti ir atitinkamai parengti tolesniam jų naudojimui. Projektas skirtas parengti du lietuvių kalbai aktualius resursus – mišrius lietuvių kalbos tekstų santraukų / abstraktų tekstynus, pritaikytus (tinkamai anotuotus ir validuotus numatytiems naudojimo poreikiams) giliojo mokymo pagrindu veikiančių automatinio santraukų sudarymo sistemų apmokymui. Šių išteklių realizavimu numatoma prisidėti prie minėtų DI rinkos dalių (mašininio mokymo, generatyvinio DI ir natūraliosios kalbos apdorojimo) stiprinimo vystant joms reikiamus didelius resursus ir taip atliepiant esamą tokių resursų stokos problemą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad reikšmingas etapas kuriant DI skirtus išteklius yra ne tik pačių išteklių sukaupimas, bet ir atitinkamas tokių išteklių parengimas tiksliniam naudojimui, t. y. reprezentatyviai parengtos atskiros išteklių dalys, atspindinčios numatytą išteklių paskirtį, anotavimas, papildomas apdorojimas siekiant užtikrinti išteklių atitikimą duomenų apsaugą reguliuojantiems Lietuvos ir ES teisės aktams. Inicijuojamo projekto atveju tai – svarbūs uždaviniai tikslingam ir funkcionaliam DI modelių mokymui, ir tik visiškai juos išpildžius bus laikoma, jog parengti ištekliai atitinka projekto kontekste numatytus išteklių sukūrimo rezultatus.

Reikšminga paminėti tai, kad sprendžiant projekte numatytas problemas nebus pažeidžiami HP, t. y. projekte nėra numatyta tokių veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darniam vystymuisi, atsižvelgiant į SESV 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip jis suprantamas pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088; projektas neturi neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; projekto veiklomis siekiama inovatyvių (kūrybiškų) rezultatų (bus naudojami inovatyvūs metodus, o projekto rezultatai leis kurti inovacijas kalbos technologijų ir dirbtinio intelekto srityse). [1] https://www.statista.com/outlook/tmo/artificial-intelligence/lithuania. [2] https://www.precedenceresearch.com/artificial-intelligence-market.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Dovilės Kuizinienės daktaro disertacijos gynimas

2024 m. rugpjūčio 27 d. 10.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto 162 a. (III rūmai, Universiteto g. 10, 53361 Akademija, Kauno r.) bus ginama DOVILĖS KUIZINIENĖS daktaro disertacija tema: „MAŠININIO MOKYMO METODŲ TAIKYMAS FINANSINIUS SUNKUMUS PATIRIANČIŲ ĮMONIŲ IDENTIFIKAVIME“ (gamtos mokslai, informatika N 009).

Daugiau informacijos

Justino Juozo Dainausko daktaro disertacijos gynimas

2024 m. rugsėjo 23 d. 10.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto 162 a. (III rūmai, Universiteto g. 10, 53361 Akademija, Kauno r.) bus ginama JUSTINO JUOZO DAINAUSKO daktaro disertacija tema: „Hipokampo CA1 piramidinio neurono sinapsių plastiškumo Alzheimerio ligos sąlygomis kompiuterinis-matematinis modeliavimas“ („Computational modeling of hippocampal synaptic plasticity in Alzheimerˈs disease“) (gamtos mokslai, informatika N 009).

Daugiau informacijos

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pedagogus dalyvauti Švietimo akademijos ir Informatikos fakulteto pedagogų perkvalifikavimo programose, pasirinkus modulio studijas įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją.

Studijas papildomų dalykinių kompetencijų įgijimui finansuos NŠA, įgyvendindama projektą „TĘSK: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Daugiau informacijos NŠA interneto svetainėje: https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk-ateik-tobulek-prisidek/

Paraiškas į perkvalifikavimo studijas galima pateikti internetu sistemoje  https://epasirasymas.vdu.lt/ nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo  1 d. 9:00 val.  Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai  bus skelbiami 2024 m. rugsėjo 16 d. 15 val.  Studijų pradžia numatoma 2024 m. spalio 4 d.

KONTAKTAI

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:

 Irena Juodienė, irena.juodiene@vdu.lt; tel.: +370 37 327900 (skambinti tik darbo valandomis 8.00-17.00)

Priėmimas į bakalauro ir vientisąsias studijas VDU

Nuo birželio 1 d. iki liepos 24 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu liepos 31 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU liepos 31 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais planuojamas papildomas priėmimas, kuris vyks dviem etapais. Daugiau informacijos.

Stojamieji egzaminai stojantiems į menų ar meno pedagogikos studijas vyks nuo birželio 13 d. iki liepos 22 d. Stojantieji į stojamuosius egzaminus turi registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino dienos. Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus ir jų tvarkaraščius rasite čia.

Išsamiau su prašymų studijuoti VDU pateikimo tvarka kviečiame susipažinti šiame vaizdo siužete:

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

VDU Informatikos fakultetas šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis šias pirmosios pakopos studijas:

  1. Informatikos sistemos
  2. Multimedijos ir interneto technologijos
  3. Matematika ir jos taikymas

Dirbtinio intelekto tematika parengtų baigiamųjų darbų skaičius išaugo 60 %

„Dirbtinio intelekto (DI) vaidmuo švietime yra didžiulis“, – sako Vytautas Barzdaitis, „Adroiti Technologies“ generalinis direktorius ir Vytauto Didžiojo (VDU) Informatikos fakulteto dėstytojas, kalbėdamas apie stebėtiną universiteto baigiamųjų darbų pokytį.

„Prieš metus tik nedaugelis absolventų savo baigiamuosius darbus rengė dirbtinio intelekto srityje. Šiemet jau daugiau nei 60 % studentų projektų gilinasi į dirbtinio intelekto subtilybes. Ši transformacija pabrėžia augančią DI įgūdžių svarbą. Studentai, aktyviai įsitraukdami į dirbtinio intelekto sritį, įgyja moderniausių įgūdžių ir prisideda prie pažangos, skatinančios pramonės inovacijas. Šis staigus padidėjimas rodo platesnę tendenciją, kai DI tampa neatsiejama švietimo struktūros dalimi“ – sako Vytautas.

Tarp bakalauro studentų, su kuriais Vytautui teko dirbti, yra sukūrusių produktų, kuriuose dirbtinis intelektas įgyvendinamas įvairiais novatoriškais būdais. Jų darbai apėmė tokias temas kaip:

  • Testų klausimų ir atsakymų tikrinimo ir įvertinimo įrankis – komandinio darbo metu sukurta dirbtinio intelekto sprendimus naudojanti sistema, kuri kuria testų klausimus ir juos tikrina. Sistemoje integruotas daugiakalbiškumas bei didinamas studentų įsitraukimas į mokymąsi.
  • Medicinos diagnostikos duomenų analizatorius, naudojant mašininio mokymo algoritmus – atlikti tyrimai ir pasiūlyti sprendimai analizuojantys magnetoencefalografijos duomenis, leidžiantys pakeisti dabartines medicinos diagnostikos sistemas, įvertinančias Parkinsono liga sergančių pacientų diagnozavimą.

Magistro darbai dar labiau praplečia ribas. Pasitelkdami dirbtinį intelektą, studentai sprendžia sudėtingus uždavinius ir kuria sprendimus, galinčius turėti didelį poveikį daugeliui pramonės šakų.

Jų darbai apima:

  • Dirbtinis intelektas įvertinant programinės įrangos kokybę: kuriami ir tobulinami dirbtinio intelekto modeliai, kurie įvertina kodo kokybę, siūlo kūrėjams įrankius, leidžiančius pagerinti programinės įrangos patikimumą ir našumą.
  • Zero-Day Attacks aptikimo metodas su kombinuotųjų klasifikatorių kūrimu ir tobulinimu; Pažangus grėsmių aptikimas.
  • Krovinių pristatymo maršrutų dinaminėje aplinkoje sudarymas: darbe atliktas tyrimas analizuojantis ir įvertinantis esamų krovinių pristatymo – maršrutų sudarymo sprendimų ribotumą. Pasiūlyti pokytį maršrutuose įvertinantys ir dinamiškai optimizavimą atliekantys sprendimai, pritaikyti elektriniams krovininiams dviračiams, gabenantiems smulkias siuntas mieste, kaip alternatyva krovininiams sunkvežimiams, ir ištirtas elektrinių dviračių panaudojimo efektyvumas.

Bendrovės „Adroiti“ darbuotojai didžiuojasi galėdami būti šios inovacijų bangos dalimi. Integruojant dirbtinį intelektą į mokslinius projektus, praturtinama mokymosi patirtis irVDU Informatikos fakulteto studentai parengiami spręsti realias problemas.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Valstybine miškų tarnyba

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) š. m. liepos 3 d. pasirašė sutartį, kuria bus siekiama bendradarbiavimo ir socialinės partnerystės, plėtojant su miškais susijusius mokslus ir inovacijas bei jų praktinį diegimą miškų valdyme. Sutartimi numatoma VDU specialistų pagalba VMT vykdomiems miškininkystės tiriamiesiems darbams ir projektams bei VDU indėlis visuomenės švietimo projektuose.

Sutarties pasirašyme taip pat dalyvavo ir Valstybinės miškų tarnybos atstovas, sutarties vykdymo koordinatorius Gintaras Kulbokas ir VDU Žemės ūkio akademijos ir Pažangios miškininkystės ekscelencijos centro (projektas „Forest 4.0“) atstovai prof. dr. Vitas Marozas ir VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Apdovanoti geriausiai 2023-2024 m. m. įvertinti VDU dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje VDU vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose. Šiemet universitetui minint 35-erių metų atkūrimo sukaktį, atminimo ženkleliais taip pat apdovanoti išskirtine dėstymo kokybe pasižymėję dėstytojai.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie 2023-2024 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti  dėstytojai:

  • Ekonomikos ir vadybos fakultete – doc. dr. Asta Kyguolienė
  • Gamtos mokslų fakultete – prof. dr. Audrius Dėdelė
  • Humanitarinių mokslų fakultete – asist. Liveta Ūselė
  • Informatikos fakultete – asist. Agnė Pilė
  • Katalikų teologijos fakultete – doc. dr. Lina Šulcienė
  • Muzikos akademijoje – doc. Beata Andriuškevičienė
  • Menų fakultete – prof. dr. Raimonda Simanaitienė
  • Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – prof. dr. Egdūnas Račius
  • Socialinių mokslų fakultete – lekt. Laura Lapinskė
  • Švietimo akademijoje – lekt. dr. Auksė Petruškevičiūtė
  • Teisės fakultete – doc. dr. Linas Meškys
  • Užsienio kalbų institute – lekt. Vitalija Lanza
  • Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – lekt. dr. Ramunė Masienė
  • Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – doc. dr. Aurelija Kustienė
  • Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – doc. dr. Gediminas Vasiliauskas
  • Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – doc. dr. Algirdas Gavenauskas

VDU atkūrimo 35-mečio ženkleliu apdovanoti šie dėstytojai:

  • Ekonomikos ir vadybos fakultete – Jolita Vveinhardt, Monika Didžgalvytė-Bujauskė, Asta Gaigalienė, Aušra Pažėraitė.
  • Gamtos mokslų fakultete – Nicola Tiso, Lina Ragelienė, Sandra Andrušaitytė, Valdas Girdauskas.
  • Humanitarinių mokslų fakultete – Regina Rinkauskienė, Asta Kazlauskienė, Andrius Utka, Erika Rimkutė.
  • Informatikos fakultete – Simona Jokubauskienė, Danguolė Kraskauskienė, Rūta Juozaitienė, Daiva Rimkuvienė.
  • Katalikų teologijos fakultete – Birutė Obelenienė, Gabrielius Edvinas Klimenka, Andrius Narbekovas.
  • Muzikos akademijoje – Donaldas Račys, Gintaras Mameniškis.
  • Menų fakultete – Georgios Sakellariou, Saulius Jurgelevičius, Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, Aušrinė Cemnolonskė.
  • Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – Ilona Tamutienė, Mindaugas Norkevičius, Sima Rakutienė, Andžej Pukšto.
  • Socialinių mokslų fakultete – Ugnė Paluckaitė, Loreta Bukšnytė-Marmienė, Kristina Šliavaitė, Liuda Šinkariova.
  • Švietimo akademijoje – Vilma Makauskienė, Vilma Žydžiūnaitė, Laimutė Gervinskienė, Darius Gerulaitis.
  • Teisės fakultete – Kęstutis Vitkauskas, Evelina Žurauskaitė, Ugnė Urbšytė.
  • Užsienio kalbų institute – Kęstutis Vaišnora, Daiva Pundziuvienė, Ilona Kildienė, Donata Berūkštienė.
  • Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – Nobertas Uselis, Marius Lasinskas, Rimantas Velička, Rimantas Vaisvalavičius.
  • Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – Milita Vienažindienė, Valdemaras Makutėnas, Gintarė Vaznonienė, Dalia Perkumienė.
  • Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – Otilija Miseckaitė, Edvardas Vaiciukevičius, Dainius Šišlavas, Ramūnas Mieldažys.
  • Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – Tadas Vaidelys, Daiva Šileikienė, Valdas Paulauskas.

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pedagogus dalyvauti Švietimo akademijos pedagogų perkvalifikavimo programose, pasirinkus modulio studijas įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją.

Studijas papildomų dalykinių kompetencijų įgijimui finansuos NŠA, įgyvendindama projektą „TĘSK: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2.

Paraiškas į perkvalifikavimo studijas galima pateikti internetu https://epasirasymas.vdu.lt/ (Pedagogų perkvalifikavimo prašymai) nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo  1 d. 9:00 val. Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai  bus skelbiami 2024 m. rugsėjo 16 d. 15 val..  Studijų pradžia numatoma 2024 m. spalio 4 d..

Informatikos fakultete Pedagogų perkvalifikavimo studijų programose galima rinktis šiuos modulius:

  • Informatika (60 kreditų);
  • Matematika (60 kreditų).

Reikalavimai pareiškėjams, planuojantiems pasirinkti projekto finansuojamus modulius ir turintiems pedagogo kvalifikaciją bei norintiems įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją (ir teisę mokyti  antro dalyko):

Bendrieji reikalavimai pareiškėjams:

  • aukštasis išsilavinimas;
  • aukštasis universitetinis išsilavinimas – pagal Švietimo įstatymą privalomas reikalavimas, norintiems įgyti papildomą specialiojo pedagogo, logopedo pedagoginę specializaciją;
  • pedagogo profesinė kvalifikacija;
  • pareiškėjai gyvena ir dirba Lietuvoje.

Papildomi atrankos reikalavimai pareiškėjams:

  • pareiškėjas dirba pedagogu ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas;
  • darbdavio rekomendacija (dirbančiam ugdymo įstaigoje);
  • ugdymo įstaigos/švietimo padalinio vadovo rašytinis įsipareigojimas užtikrinti pedagogo darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją.
  • kandidatams, kurie pateiks ugdymo įstaigos/švietimo padalinio vadovo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti pedagogo darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją.
  • motyvacinis laiškas.

STUDIJŲ VYKDYMAS IR PRIĖMIMAS

Paraiškų priėmimas dalyvauti perkvalifikavimo studijose priimamos internetu nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 1  d. 9:00 val. Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai bus skelbiami 2024 m. rugsėjo 16 d. 15 val..  d. Studijų pradžia numatoma 2024 m. spalio 4 d.

Programų vykdymas pritaikytas dirbantiems. Paskaitos vyksta didžia dalimi penktadieniais (po pietų) ir šeštadieniais, susitikimai ir konsultacijos su dėstytojais organizuojamos mišriu nuotoliniu ir kontaktiniu būdu. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir užduotims atlikti svarbi informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje.

DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje https://epasirasymas.vdu.lt/ (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).

Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

  • Aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos
  • Diplomų priedėlių kopijos;
  • Paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija;
  • Dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
  • Švietimo įstaigos vadovo, švietimo skyriaus atstovo rekomendacija arba pažyma (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo įstaigos vadovo arba švietimo skyriaus atstovo).
  • Motyvacinis laiškas.
  • Studijų registracijos mokesčio kvito kopija.

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad į sistemą įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Kandidato prašymas pradedamas svarstyti, kai sumokamas studijų registracijos mokestis. Registracijos mokestis – 25 eurai.

Įmokos kvito užpildymo rekvizitai:

  • Gavėjas: VDU
  • Įmokos pavadinimas: „Stojimo į Perkvalifikavimo studijas mokestis“
  • LT04 7044 0600 0284 8625, AB SEB bankas;
  • LT89 4010 0425 0278 5505, Luminor bank AB;
  • LT79 7300 0101 3113 5650, „Swedbank“, AB

PASTABOS

Atranką į studijas vykdo Vytauto Didžiojo universitetas. Atrankos vykdytojas gali pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius arba patikslinančius paraiškoje pateiktą informaciją. Paraiška, pateikta po nurodyto termino pabaigos, jei nevyks papildoma atranka, nebus priimta ir svarstoma. Paraiškos, pateiktos nesilaikant nustatytų reikalavimų arba nepilnai užpildytos, nebus vertinamos.

PAPILDOMA INFORMACIJA IR KONTAKTAI

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:

Informatika (60 kreditų);

Matematika (60 kreditų)

Irena Juodienė, irena.juodiene@vdu.lt; tel.: +370 37 327900 (skambinti tik darbo valandomis 8.00-17.00)