Nauja VDU IF komandos sudėtis

VDU IF komanda – tai žmonės, kasdien kuriantys stipresnį, modernesnį ir atviresnį fakultetą.
Kviečiame susipažinti su nauja ir pilna VDU IF komandos sudėtimi!⚡
  • Dekanas – prof. dr. Tomas Krilavičius
  • Prodekanė komunikacijai ir bendruomenei – Silvija Misailovė-Ribokė
  • Prodekanas studijoms ir tarptautiniams ryšiams – doc. dr. Artūras Mickus
  • Matematikos ir statistikos katedros vedėja – doc. dr. Sigita Urbonienė
  • Skaitmeninių sistemų katedros vedėja – doc. dr. Judita Kasperiūnienė
  • Taikomosios informatikos katedros vedėja – prof. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė
Komandai linkime sėkmės, kuri įkvepia, ir iššūkių, kurie augina. Tegu darbų gausa neužgožia polėkio daryti tai, kame iš tiesų matote prasmę!

Kvietimas į Informatikos fakulteto alumnų susitikimą

Mieli Informatikos fakulteto absolventai,

Kviečiame Jus į Informatikos fakulteto alumnų susitikimą, kuris vyks 2025 m. lapkričio 15 dieną, nuo 11 val.!

VDU Informatikos fakulteto adresas: Universiteto g. 10, Akademija (III rūmai) Kauno raj.

Tai puiki proga vėl susitikti su savo kursiokais, dalintis istorijomis, prisiminimais ir sužinoti, kaip universiteto bendruomenė toliau auga ir keičiasi. Mes paruošėme įdomią ir jaukią programą, kuri ne tik leis prisiminti studijų metus, bet ir suteiks galimybę susipažinti su fakulteto erdvėmis!

Renginio programa:

  • 11:00 – VDU IF Alumni klubo prezidento Tado Kaselio sveikinimo žodis
  • 11:15 – Kvantinė komunikacija Europoje ir Lietuvoje. Pranešėjas IF absolventas Vitalijus Mačerauskas
  • 12:00 – Kavos pertraukėlė jaukiam bendravimui
  • 12:30 – Ekskursijos po fakultetą ir laikas su kursiokais

Kadangi mums svarbus kiekvienas Jūsų, dėkojame jau užsiregistravusiems bei prašome užsiregistruoti iki lapkričio 10 dienos. 

Registracijos forma

Jei turite klausimų, pasiūlymų ar reikia daugiau informacijos, drąsiai rašykite mums adresu: if@vdu.lt.

Nepraleiskite šio ypatingo susitikimo! Mes laukiame Jūsų ir nekantraujame vėl Jus pamatyti, pasikalbėti ir kartu praleisti jaukų laiką.

Taip pat kviečiame dalyvauti lapkričio 14 d. VDU absolventų dienos renginiuose. Daugiau informacijos: https://www.vdu.lt/lt/jungtys/

Iki susitikimo!

Vizitas pas „EduGame“ projekto partnerius Albanijoje

 

Spalio paskutinę savaitę Vytauto Didžiojo universiteto atstovės, mūsų fakulteto komandos narės Dovilė Kuizinienė ir Judita Kasperiūnienė viešėjo Albanijoje, kur susitiko su „EduGame” projekto partneriais iš Tiranos universiteto ir Elbasan „Aleksandër Xhuvani“ universiteto.

Diskusijų metu dalyviai aptarė „EduGame“ projekto pažangą ir pasiektus rezultatus, dalijosi projekto įgyvendinimo patirtimi bei ieškojo naujų galimybių būsimiems bendradarbiavimo projektams ir bendroms iniciatyvoms. Be to, vizito metu įvyko susitikimai su prof. dr. Mark Marku, Tiranos universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto dekanu, ir Elvira Fetahu, Elbasan universiteto rektore.

Šie susitikimai suteikė vertingą galimybę stiprinti institucijų partnerystę, keistis idėjomis apie novatoriškus švietimo metodus ir planuoti būsimas projekto veiklas.

Vizito veiklų darbotvarkės pridedamos žemiau:

Elbasan „Aleksandër Xhuvani“ universiteto darbotvarkė

Tiranos universiteto darbotvarkė

MIT mokslininkė dr. Una-May O’Reilly: dirbtinis intelektas gali padėti spręsti milžiniškus šiandienos iššūkius

„Ar kada naudojotės dirbtinio intelekto sistema, pavyzdžiui, didžiuoju kalbos modeliu? Argi ji neįtikina jūsų, kad ji labai protinga arba jus netgi mėgsta? Atrodo, lyg ji turėtų emocijas ir pažiūras. Manau, tai yra vienas iš iššūkių: pokalbių robotai yra sužmoginami, nors iš tiesų jie yra tik mašinos“, – sako dr. Una-May O’Reilly, Masačusetso technologijos instituto (MIT) Informatikos ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) mokslininkė.

Šį spalį kartu su kitais MIT ir Lietuvos mokslininkais dr. U. O’Reilly skaitė pranešimą konferencijoje „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ („Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“), kuri vyko Vilniuje ir Kaune. Konferencija tyrinėjo inovacijų transformacijas ir būdus kurti geresnę ateitį.

Dr. U. O’Reilly yra dirbtinio priešiško intelekto ir kibernetinio saugumo ekspertė. MIT CSAIL laboratorijoje ji vadovauja grupei „AnyScale Learning For All“ (ALFA), kurios užduotis – atkurti dirbtinį priešišką intelektą naudojant kompiuterius. Kitaip tariant, ji taiko žinias apie priešišką elgesį kuriant kompiuterines programas, kurios veikia kaip užpuolikai ir gynėjai: tai leidžia tinklų ir įrenginių saugumo ekspertams atpažinti ir pataisyti savo sistemų silpnąsias vietas, kol jomis nepasinaudojo hakeriai ar kiti piktavaliai veikėjai.

Pokalbyje su mokslininke – apie jos novatorišką darbą, dirbtinio intelekto ateitį, generatyvinį DI, tokį kaip „ChatGPT“, ir įgūdžius, reikalingus norintiems dirbti DI ir kibernetinio saugumo srityje.

Kas yra dirbtinis priešiškas intelektas?

Yra daugybė situacijų, kai atsiduriame priešiškoje aplinkoje, kur viena pusė puola, o kita – ginasi. Būdama informatikė, kuri taip pat tyrinėja dirbtinį intelektą, domiuosi, kaip mes pritaikome savo pažintinius gebėjimus tam, kad mūsų priešiškas elgesys būtų sumanus. Siekiu tiksliai atkurti tą priešišką elgseną ir sumanumą mašinose, kompiuteriuose. Taip gaunamas dirbtinis priešiškas intelektas.

Ko siekia ir kuo užsiima Jūsų vadovaujama ALFA grupė MIT Informatikos ir dirbtinio intelekto laboratorijoje (CSAIL)?

Vienas iš mūsų tikslų yra atkartoti priešišką intelektą pasitelkiant kompiuterius: tyrinėjame įvairias priešiškas aplinkas ir ieškome būdų joms pritaikyti dirbtinį intelektą. Kaip kompiuterijos mokslininkė, būtent dėl to aš kasdien ir keliuosi, išties noriu atkurti dalykus, kuriuos matome gamtoje.

Kalbant konkrečiai apie kibernetinį saugumą, mes ieškome būdų pritaikyti DI kuriant geresnę apsaugą prieš užpuolikus ir užkertant kelią sutrikdymams, vagystėms ar kitai žalai. Kartais geriau giniesi tada, kai iš tiesų įsigilini, ką gali padaryti puolantieji – kad galėtum numatyti, kas bus, ir užbėgti tam už akių. Tad, mąstydami kaip užpuolikai ar kenkėjai, taip pat nagrinėjame, kaip vykdyti raudonųjų komandų (angl. red team) pratybas, kurių metu simuliuojamos kibernetinių sistemų atakos, ir kaip jas testuoti nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress test).

Ką manote apie šiandieninio DI, ypač generatyvinio, tokio kaip „ChatGPT“, saugumą?

Manau, kad saugumas yra esminis klausimas ir iššūkis, kalbant apie kai kuriuos naujausius generatyvinius DI. Egzistuoja rizika, kad jie priims sprendimą dideliu greičiu be žmogaus priežiūros. O jei tas sprendimas yra gyvybiškai svarbus kokio nors žmogaus ar sistemos saugumui, tuomet rizikuojame, kad jie kažkam pakenks padarydami klaidą. Tokia yra šiandieninė kalbos modelių saugumo bendra situacija. Mes juos nuolat naudojame, tačiau jei jų kruopščiai netikrinsime arba jei suteiksime jiems per didelę atsakomybę, tada rizikuosime, kad jie pasielgs nesaugiai.

Kokie yra didžiausi mitai arba klaidingi įsitikinimai apie DI saugumą?

Na, ar kada naudojotės dirbtinio intelekto sistema, pavyzdžiui, didžiuoju kalbos modeliu? Argi ji neįtikina jūsų, kad ji labai protinga arba jus netgi mėgsta? Atrodo, lyg ji turėtų emocijas ir pažiūras. Manau, tai yra vienas iš iššūkių: pokalbių robotai yra sužmoginami, nors iš tiesų jie yra tik mašinos. Mes juos vadiname tikimybinėmis papūgomis: tam tikra prasme, jie yra tik statistiniai pranašautojai, kurie žvelgia į ateitį remdamiesi dideliais informacijos kiekiais apie tai, kas nutiko praeityje. Jie neturi gilaus supratimo, tačiau sudaro įspūdį, kad turi. Rizika yra ir tada, kai paaugliai bendrauja su pokalbių robotais vietoje savo draugų, ir tada, kai pasitikime mašinos priimtu sprendimu. Žinai, kad reiktų jos atsakymą patikrinti, tačiau netikrini, nes pasitikėti yra žmogaus prigimtis, arba tiesiog skubi ir neturi tam laiko.

Galbūt yra subtilesnių, mažiau žinomų pavojų ir grėsmių, kurias kelia DI?

Žmonės, keliantys grėsmę mūsų kibernetinėms sistemoms, taiko DI tam, kad padidintų savo produktyvumą, vykdytų greitesnes ir dažnesnes atakas, galbūt lengviau prisitaikytų, nes DI gali padėti jiems rengiant strategijas ir taisykles.

Dar viena subtilybė slypi tame, kad didieji kalbos modeliai pasižymi vidiniu šališkumu: jie teikia pirmenybę patirtims, išreikštoms duomenyse, kurie buvo naudojami juos apmokant. Jei to šališkumo nežinote, negalite suprasti konteksto, kuriame tas modelis pateikia jums savo atsakymus. Pradžioje, galėjome „ChatGPT“ užduoti klausimą su keturiais atsakymo variantais ir jis pasirinkdavo C. Ne todėl, kad tas variantas buvo teisingas, bet todėl, kad testuose C atsakymas buvo dažniau teisingas už kitus. Dabar jau yra atlikta daug darbo, siekiant panaikinti šį šališkumą. Tai šių laikų iššūkis, kurį labai aktyviai sprendžia visų modelių kūrėjai.

Jūsų veikla susijusi su kibernetiniu saugumu. Kokias naujas grėsmes galite išskirti, kurių turėtume ypač saugotis internete?

Didelę grėsmę kelia netikri vaizdai ir vaizdo įrašai, naudojami taip vadinamoje socialinėje inžinerijoje. Manau, kad kenkėjams bus lengviau kurti tikroviškai atrodančias apgavystes, kurios įtikina jus atiduoti savo slaptažodį arba suteikti prieigą prie kažko, ko kitiems pasiekti nederėtų. Naujoji grėsmė yra ne tik apgaulės kokybė, bet ir kaip greitai jie gali reaguoti bei labai įtikinančiai klaidinti.

Kokie įgūdžiai, Jūsų manymu, yra svarbiausi tiems, kurie norėtų dirbti DI arba kibernetinio saugumo srityje?

Kibernetinis saugumas ir DI reikalauja matematikos ir informatikos žinių, tačiau šiose srityse taip pat veikia daugiadisciplininės komandos, kurios tyrinėja DI psichologiją, DI sprendimų priėmimo etiką ir teisines pasekmes. Nemanau, kad norint dabar dirbti su DI būtinas informatikos ar inžinerijos išsilavinimas: galima ženkliai prisidėti ir žvelgiant iš įvairių kitų mokslų perspektyvos.

Ką manote apie dirbtinio intelekto ateitį? Kaip mes jį naudosime po dešimties ar dar daugiau metų?

Kai mąstau optimistiškai, matau, kad DI turi potencialo pakeisti pasaulį labai teigiama prasme. Jis gali padėti mums vykdyti mokslinę veiklą gerokai greičiau, atrasti naujus dalykus pasitelkiant matematiką, spręsti kai kuriuos milžiniškus šiandieninio pasaulio iššūkius. Nėra jokios abejonės, kad DI yra vertingas kalbant apie produktyvumą ir inovacijas.

Jis taip pat suteikia prieinamumą: norint naudoti šiandieninį DI, tau nereikia daug techninių žinių, gali vartoti savo natūralią kalbą. Tiesiog neįtikėtina: tu gali bendrauti su kompiuterine sistema naudodamas savo gimtąją kalbą ir ji tave supras. Prieš atsirandant generatyviniam DI, tą daryti sekėsi sunkiau. Taip padidinome prieinamumą prie išties produktyvios technologijos, tad, kalbant apie jos taikymą sprendžiant problemas, esu nusiteikusi labai optimistiškai.

Tuo pat metu esu ir kiek atsargesnė, nes žinau, kad tai labai galinga technologija, kuri tobulėja ir kinta labai greitai. Ji reikalauja ne tik mokslininkų ir inžinierių, tačiau visos visuomenės, skirtingų perspektyvų indėlio sprendžiant, kaip ją naudoti atsakingai. Turime būti sąmoningi ir kruopštūs, jei norime išnaudoti šią galimybę tinkamai.

Ar galite pasidalinti savo vykdomų tyrimų praktiniais pavyzdžiais, įdomiais atradimais ar kažkuo, kas neseniai nustebino?

Maždaug prieš dešimt metų pradėjome naudoti atvirojo kodo informaciją, kuri buvo labai silpnai susieta, buvo nepatogu ją naudoti: reikėjo atidaryti daug langų, naršyti pirmyn atgal. Tai buvo šaltiniai, apibūdinantys kenkėjišką elgseną: prieš mus nukreiptą taktiką, metodus, puolimo modelius ir strategijas, netgi mūsų sistemų silpnąsias vietas. Nutarėme problemos atsikratyti: surinkome visus tuos įrašus ir sukūrėme didelę schemą, kurioje kiekvienas įrašas buvo mazgas, o kiekviena nuoroda, kurią paspaudi, tapo sąsaja tarp jų. Tai leido mums turėti visą informaciją vienoje vietoje.

Žinojome, kad tai padės mums mąstyti ne tik apie tai, kas nutinka, kai kažkas užpuola. Atakos metu matai tik tai, kas vyksta tavo kompiuteryje, nematai užpuolikų planų, kokią taktiką jie taikė arba kokias silpnybes išnaudojo. Tikėjomės, kad tą padaryti pavyks suvedus tą informaciją į schemą, sujungus skirtingus komponentus.

Visai neseniai mums pavyko susieti tos schemos duomenų bazę su kalbos modeliu: staiga mes turėjome galimybę kalbėti su ja angliškai ir ji galėjo mums atsakyti. Tai išties įdomu. Gali pasakyti „Štai ko mums reikia“ ir gauti suformuotą užklausą raštu. Be to, galime naudoti kalbos modelį informacijos tyrinėjimui, paprašyti, kad ją vizualizuotų, interpretuotų. Šio naudingo DI įrankio dėka, mūsų rankose atsidūrė milžiniškas duomenų kiekis. Labai džiaugiuosi, kad prieš dešimt metų įdėtas laikas ir darbas atsipirko ir virto apčiuopiamais rezultatais.

Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizavo Lietuvos konsorciumas, ją rėmė Lietuvos mokslo taryba ir „Northway Biotech“.

Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.

Informatikos fakulteto atstovai išrinkti į VDU Tarybą ir Senatą

Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto bendruomenė sveikina savo atstovus, kuriems patikėtos svarbios universiteto valdymo pareigos.

Profesorė dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė išrinkta į VDU Tarybą.

Docentė dr. Sigita Urbonienė išrinkta į VDU Senato 2025–2030 metų kadencijos narius.

Informatikos fakulteto absolventas Paulius Ratė išrinktas į VDU Senato 2025–2030 metų kadencijos narius.

Sveikiname ir linkime sėkmingų darbų!

Helovino žaidimų vakaras #VDUIF

Sakoma, kad kadaise fakultete dėstė profesorius *M*, turėjęs keistą aistrą stalo žaidimams. Jis tikėjo, kad žaisdamas gali pažinti žmogų geriau nei per visą savo gyvenimą, todėl paskutiniais savo darbo metais pasišventė sukurti septynis žaidimus, galinčius atskleisti tikrąją žmogaus prigimtį: vienas matavo žmogaus kantrybę, antras – melą, kiti – kaltę, baimę, pavydą ir atlaidumą, o septintasis turėjo parodyti, kas žmogus yra be viso to.
Vieną spalio 30-osios vakarą, prieš pat Heloviną, profesorius sukvietė savo studentus į eksperimentą, kuriame pirmą kartą turėjo būti išbandyti visi šie žaidimai. Viskas, regis, ėjo pagal planą, tačiau po tos nakties niekas nebematė nei studentų, nei profesoriaus. Kas nutiko – nežinoma, tačiau aišku tik tiek, kad juos ištiko kažkas siaubingo.
Nuo tada kiekvienais metais, Helovino išvakarėse, Informatikos fakultete kažkas pasikeičia: oras tampa tirštas, šviesos ima mirgėti, ir atrodo, kad koridoriais vėl slenka eksperimento šešėlis.

Sako, kad jis vis dar tęsiasi.

Tik klausimas – ar tu išdrįsi tapti jo dalimi?

KADA IR KUR?

  • Spalio 30 d., 17:00;
  • VDU Informatikos fakulteto (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno raj.) fojė, esanti šalia amfiteatrinių auditorijų.

PROFESORIAUS *M* reikalavimai:

  • Į RENGINĮ UŽSIREGISTRUOK iki spalio 27 d. – tai padės užtikrinti, kad užkandžių ir gėrimų būtų užtektinai!
  • Atsinešk savo žaidimą (ne reikalavimas, bet profesorius *M* tikrai įvertins tavo pasiruošimą!)

Registracijos forma: https://forms.gle/UNWgbVnaudE933Ei8

 

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Rengino rėmėjas – Adroiti Technologies

 

Kompetencijų centras „Forest 4.0“ kviečia į antrąjį vebinarą iš ciklo „Išmanieji sprendimai miškams“!

Kompetencijų centras „Forest 4.0“ kviečia į antrąjį vebinarą iš ciklo „Išmanieji sprendimai miškams“!

Lietuvos miškai susiduria su vis didėjančiais iššūkiais – klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir tvaraus išteklių naudojimo poreikiu. Norint efektyviai spręsti šiuos klausimus, būtini drąsūs, inovatyvūs ir skaitmeninėmis technologijomis paremti sprendimai.

Todėl kompetencijų centras „Forest 4.0“ (#CoE) inicijuoja nemokamą internetinių seminarų ciklą „Išmanieji sprendimai miškams“, suburiantį politikos formuotojus, miškininkus, tyrėjus, įmonių atstovus ir visus, kuriems rūpi miškų ateitis.

Antrasis vebinaras – atvira diskusija apie skaitmenizacijos perspektyvas miškininkystėje. Kartu ieškosime atsakymų, kaip skaitmeninimas keičia miškų sektorių, kokie iššūkiai kyla praktikoje ir kokių proveržių galime tikėtis artimiausioje ateityje.

Data: 2025 m. spalio 17 d.
Laikas: 13:00–15:00 val.
Dalyvavimas nemokamas (būtina registracija): https://lnkd.in/ey47xq_4
Renginio kalba: lietuvių

Diskusijoje dalyvaus pagrindinių Lietuvos miškininkystės sektoriaus institucijų atstovai – Valstybinės miškų tarnybos, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto ir VšĮ „Forest 4.0“.

Nepavyko sudalyvauti pirmajame vebinare? Skaidres ir įrašą galite rasti čia: https://lnkd.in/ePgcVXDx

VDU dalyvaus dirbtinio intelekto gamyklos „LitAI“ projekte

Lietuvoje bus statoma dirbtinio intelekto gamykla, kur viešasis sektorius, verslas ir akademinė bendruomenė bendradarbiaus kurdami ir diegdami dirbtinio intelekto praktinius sprendimus – nuo viešųjų paslaugų ir pramonės iki transporto ir gynybos. Vienas iš gamyklos projekto „LitAI“, kuriam finansavimą skyrė Europos Komisija, partnerių – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė (BĮ „EuroHPC“) atrinko šešias naujas vietas, kuriose kitąmet bus diegiamos papildomos Europos DI gamyklos, tarp jų – ir „LitAI“ Lietuvoje. Jos prisijungs prie anksčiau atrinktų trylikos vietų, sudarydamos tarpusavyje susietą DI centrų tinklą, pasirengusį skatinti inovacijas visoje Europoje.

„LitAI“ gamykla teiks visą paslaugų spektrą – nuo didelio našumo skaičiavimų (angl. high performance computing, HPC) DI užduotims ir duomenų saugojimo iki prieigos prie akceleratorių ir inovacijų palaikymo. Stiprindama sinergiją su Lenkijos HPC ir kvantinių technologijų centrais bei plėsdama bendradarbiavimą su ES iniciatyvomis, „LitAI“ sieks pozicionuoti Lietuvą kaip aktyvią Europos DI ekosistemos dalyvę.

Projekto rengėjų teigimu, tikimasi, kad „LitAI“ gamykla taps nacionaliniu kompetencijų ir technologijų centru, kuris veiks vieno langelio principu ir sutelks pažangią skaičiavimo infrastruktūrą, prieigą prie duomenų, mokslinius tyrimus ir aukštos kvalifikacijos specialistų konsultacijas. To dėka bus greičiau diegiami patikimi DI sprendimai, ypač kibernetinio saugumo, personalizuotos medicinos ir pramonės automatizavimo srityse. Didžioji dalis apie 130 mln. eurų verto projekto lėšų bus skirta aukšto našumo skaičiavimo infrastruktūrai.

„Dirbtinio intelekto fabrikas sudarys sąlygas VDU ir kitų Lietuvos institucijų tyrėjams kurti pasaulyje konkurencingus DI metodus bei sprendimus ir sėkmingai dalyvauti rinkoje, kurioje veikia kiti DI tyrimų centrai, jau turintys tokius išteklius. Prieiga prie skaičiavimo resursų ir duomenų leis kurti sprendimus, aktualius ir Lietuvai, ir pasauliui“, – pažymi VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius

Susitarimą dėl ketinimo steigti dirbtinio intelekto gamyklą šiais metais pasirašė LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vilniaus universitetas, projekto įgyvendinimui formuosiantis konsorciumą, kurio partneriai bus Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybės duomenų agentūra, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, Inovacijų agentūra, INFOBALT, LINPRA ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Dirbtinio intelekto fabrikas veiks Vilniuje, plėtrai ir atnaujinimams parengtoje Lietuvos radijo ir televizijos centro trečiojo virtualaus duomenų centrų komplekso (LRTC VDC3) infrastruktūroje.

„EuroHPC“ dirbtiniam intelektui optimizuoto superkompiuterio įsigijimo ir eksploatavimo išlaidos bus finansuojamos „EuroHPC“ bendrosios įmonės per Europos Sąjungos „Skaitmeninė Europa“ programą bei Lietuvos valstybės lėšomis. Papildomai dirbtinio intelekto fabriko sukūrimas ir veikla bus finansuojami Europos Sąjungos programos „Europos horizontas“ ir Lietuvos valstybės lėšomis.

Informatikos fakulteto tarybos posėdis

2025 m. spalio mėn. 10 d. 10 val. kviečiamas atviras Informatikos fakulteto tarybos posėdis.

Darbotvarkė:

  1. Senato nario nuo Informatikos fakulteto rinkimai
  2. Informatikos fakulteto katedrų vedėjų rinkimai
  3. Vizituojančio profesoriaus statuso suteikimas
  4. Einamieji klausimai

Posėdis vyks Universiteto g. 10, 154 a. 

Tą pačią dieną, 2025 m. spalio 10 d. 11:30–12:30 val., vyks posėdis dėl Senato nario rinkimo jungtinėje padalinių grupėje (nuotoliniu būdu).

Darbotvarkė:

  1. Absolvento ar kitose institucijose dirbančio mokslininko rinkimas į Senatą nuo Fizinių mokslų, scenos ir ekrano menų jungtinės padalinių grupės.

Jungtinė padalinių grupė

Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai:

  • Informatikos fakultetas;

  • Gamtos mokslų fakultetas;

  • Gamtos ir tech. mokslų tyr. institutas;

  • Botanikos sodas;

  • Muzikos akademija.

VDU Labturas: atrask skaitmenizacijos galimybes verslui

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia verslo ir viešojo sektoriaus atstovus į pažintinį renginį: „VDU labturas: atrask skaitmenizacijos galimybes verslui“. Jo metu universiteto svečiai turės galimybę susipažinti su mūsų Informatikos fakultetu ir jame dirbančiais mokslininkais bei padiskutuoti apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, VDU kuriamas inovacijas, atliekamus tyrimus, vykdomus projektus, finansavimo pritraukimą ir kitas paslaugas verslui bei viešajam sektoriui.

Pažintinio turo metu bus aptartas verslo ir mokslo bendradarbiavimas tokiose tematikose kaip:

  • Dirbtinis intelektas;
  • Virtuali aplinka ir papildyta realybė;
  • Didieji duomenys;
  • Kalbos technologijos;
  • Sistemų modeliavimas;
  • Skaitmenizacija.

Prie puodelio kavos renginio dalyviai galės su VDU mokslininkais ir technologijų perdavimo specialistais aptarti idėjų įgyvendinimą ir bendrus projektus.

Data: 2025 m. spalio 15 d. (trečiadienis)
Laikas: 13.00 – 14.30 val.
Vieta: Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.

Registracija (būtina, vietų kiekis ribotas): REGISTRUOTIS