Lapkričio 10 d., 14 val. VDU Informatikos fakultetas kviečia moksleivius, studentus ir visus vaizdo žaidimų entuziastus į nemokamą renginį „Žaidimų kūrėjo penktadienis“.
Renginio svečiai:
Ričardas Jaščemskas – Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektų vadovas. Ričardas pristatys Lietuvos žaidimų industrijos aktualijas: kokios kompanijos veikia Lietuvoje, kokie žaidimai šiuo metu kuriami, apžvelgs planuojamus renginius.
Artūras Zaveckas – „Gluk Media“ kompanijos projektų vadovas, Lietuvos žaidimų kūrėjų apdovanojimuose „LT Game Awards 2022“ išrinkto geriausio mobilaus žaidimo „Naujasis Hanzos kelias“ koprodiuseris. Artūras pristatys žaidimų kūrimo virtuvę ir jos užkulisius – kaip gimsta žaidimai?
Žaidimų industrijos atstovai atsakys į visus rūpimus klausimus, o besidomintiems žaidimų kūrėjo karjera VDU IF dėstytojai papasakos apie mokymosi fakultete galimybes bei studijų programas. Taip pat kviesime dalyvius pirmuosius išbandyti naujausius Lietuvoje sukurtus vaizdo žaidimus.
Renginys vyks VDU Informatikos fakultete, 159 auditorijoje, Universiteto g. 10, Akademija, Kauno raj. Organizuojama kartu suLietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA).
Forest 4.0 projekto tyrėjai Švedijoje sėmėsi patirties dalyvaudami Möbelriksdagen renginyje
Šiuolaikinė miškininkystė susiduria su sunkumu patenkinti augančią medienos ir bioenergijos paklausą, taip pat opios ir kitos problemos: klimato kaita, sudėtinga besikeičiančių pasaulinių rinkų dinamika, didesnė miškų socialinė reikšmė ir vertė. FOREST 4.0 pagrindinis tikslas – bendradarbiaujant mokslininkams iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Kauno technologijos universiteto (KTU) bei lyderiaujantiems partneriams iš Švedijos (Linnaeus universiteto), kartu su trimis tinklų kūrimo ir verslo plėtros partneriais InteriorCluster Sweden, Art21 ir AgriFood DIH, sukurti kompetencijos centrą (CoE). Šis, siekiant pagerinti miškų ekosistemų stebėjimą ir perdavimą, naudos dirbtinį intelektą ir daiktų internetą.
Partneriai, rinkdami Švedijos gerąją patirtį, rugsėjo 26–28 d. dalyvavo Interior Cluster Sweden organizuojamame renginyje „Möbelriksdagen“, kuriame dalyvavo Švedijos baldų dizaino ir gamybos įmonės, startuoliai, medžio baldų pramonės atstovai. Tikslas – sujungti stipriąsias puses ir skirtingas kompetencijų sritis, skatinant dinamiškus mainus tarp akademinės bendruomenės ir pramonės. Forest 4.0 komanda vizito metu apsilankė Technikos muziejuje Stokholme ir ekskursijos metu apžiūrėjo naujai statomą Wisdome – pavyzdį, kaip medžio konstrukcijų gamyba yra pažengusi ir kaip tokiu būdu prisidedama prie tvarumo skatinimo.
Forest tyrėjai lankėsi KTH Karališkajame technologijos institute, susitiko su Daniel Söderberg, nacionalinės mokslinių tyrimų platformos „Treesearch“ (www.treesearch.se) vadovu. „Treesearch“ centras atlieka Švedijos miškų išteklių tyrimus ir plėtrą, bendradarbiaudamas su „Wallenberg Wood“ tyrimu centru (https://wwsc.se/).
Be mokslinių vizitų, VDU mokslininkų komanda partnerių susitikimo metu aptarė vykdomus veiklos paketus Horizonto projekte, pasidalino atsakomybėmis ir diskutavo kompetencijų centro ateities planus.
Projektas: „Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui“ (SustAInLivWork)
SustAInLivWork – „Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui“ (SustAInLivWork) kompetencijos centras, kuris specializuojasi kuriant ir taikant dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamus MTEP sprendimus gamybos, energetikos, sveikatos ir transporto sektoriuose. Centras veiks kaip švyturys, darantis didelį poveikį nacionaliniu ir tarptautiniu mastu stiprinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, bendradarbiaujant pagrindiniams nacionaliniams partneriams – keturiems pirmaujantiems šalies universitetams (Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir pažangiems tarptautiniams universitetams (TAU, TUHH), kurie savo žiniomis prisidės prie pažangiųjų technologijų vertės kūrimo skatinimo.
Projektas turės poveikį šaliai, visam Baltijos jūros regionui ir už jo ribų, nes bus įsteigti 4 HUB’ai, kurie bus įtraukti į naujas švietimo ir mokymo programas, sustiprintas bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi ir valdžios institucijomis bei sukurtas Lietuvos dirbtinio intelekto klasteris, skatinantis perėjimą prie tvarumo, ypatingą dėmesį skiriant S3 prioritetinėms sritims.
Kompetencijų centras pagerins Lietuvos pozicijas ES inovacijų rezultatų suvestinėse, sustiprins tarptautinį bendradarbiavimą, sutelks nacionalines, Europos ir kitas tarptautines finansavimo programas, kurdama paslaugų paketus, dirbtinio intelekto laboratorijas ir įvairias nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo priemones.
Projekto finansavimas:
Finansuojama 2021–2027 metų Europos sąjungos fondų, bendrojo finansavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Projekto pagrindinės veiklos:
Mokslo tarptautiškumo lygio didinimas Vidurio ir vakarų Lietuvos bei sostinės regionuose.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023-09-04 – 2029-08-31.
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas.
Projekto partneriai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022–2023 m. m.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.
Erasmus+ praktikos konkursai bus vykdomi kiekvieną mėnesį.
EdTech centras siūlo nemokamas IT studijas mokytojams
Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras siūlo pedagogams pasinaudoti galimybe kitais mokslo metais pradėti nemokamas informatikos mokomojo dalyko modulio studijas ir įgyti teisę mokyti informatikos mokomojo dalyko. Paraiškas jau galima teikti.
Mokytojai gali pasirinkti studijas vienoje iš šių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijų universitete (KTU), Vilniaus kolegijoje (VK), Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Vilniaus universitete (VU) ar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (VU ŠA).
Sudarant galimybę mokytojams nemokamai studijuoti informatikos mokomojo dalyko modulį, siekiama sustiprinti pedagogų skaitmenines kompetencijas, plėsti mokytojų ratą, kuris gerai išmano informacinių technologijų sritį, didinti pedagogų potencialą ateityje ir padėti kolegoms mokyklose pereiti prie modernaus, inovatyvaus ugdymo.
„Šias nuotolines studijas baigę pedagogai įgis informatikos mokytojui būtinų žinių bei įgūdžių, gebės juos taikyti, ugdant mokinių skaitmeninį raštingumą, skatinant mokinių domėjimąsi skaitmeninėmis technologijomis. Tai puiki proga pedagogams išplėsti savo dalykines kompetencijas ir profesinės veiklos galimybes“, – sako EdTech centro vadovė Indrė Šuolienė.
MOKYTOJŲ ĮSPŪDŽIAI
EdTech centro modulio studijos startavo dar praėjusiais metais, jose jau dalyvauja beveik 300 pedagogų, jie nuolat dalinasi savo įspūdžiai bei įžvalgomis.
R. Stonė
„Labai džiaugiuosi, kad yra galimybė tobulėti ir studijuoti nuotoliniu būdu, tai tikrai paskatina nepraleisti progos ir pasinaudoti siūlomomis studijų programomis. Reikėtų gilinti skaitmenines kompetencijas, jeigu norisi įdomesnių, šiuolaikiškesnių pamokų. Dabar mokiniai puikiai išmano skaitmenines technologijas ir dažnai tikisi, kad jų mokytojai taip pat žino apie naujoves, nori, kad naujovės būtų naudojamos pamokose“, – akcentuoja Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytoja Roberta Stonė.
A. Markevič
„Man patinka studijuoti. Tai visada naujos patirtys ir pažintys su įdomiais žmonėmis, dalijimasis idėjomis ir skirtybėmis. Dėka nuotolinio studijų formato, sėkmingai sekasi suderinti lanksčias studijas net su namuose laukiančiu kūdikiu ir visos savaitės pamokomis“, – įspūdžiais dalijasi priešmokyklinio ugdymo pedagogė Anastasiya Markevič.
STUDIJŲ PASIRINKIMAS
Įgyti informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę gali turintys pedagogo kvalifikaciją: ugdymo įstaigų vadovai, įvairių dalykų mokytojai, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, profesinių mokyklų pedagogai, specialiosios pedagoginės pagalbos specialistai.
Studijų trukmė – 1 metai (60 kreditų).
Paraiškas studijuoti aukštosioms mokykloms pedagogai jau gali teikti. Tiksli informacija, kada kuri aukštoji mokykla pradeda jas priiminėti, pateikta kiekvienos aukštosios mokyklos nurodytoje interneto svetainėje.
Vytauto Didžiojo universiteto numatoma vykdyti studijų programa.
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Tai, kad mokiniai nemėgsta matematikos, nėra tik Lietuvos problema
Matematikos mokytojų trūkumas mūsų šalies mokyklose, rodos, jau ima siekti kritinę ribą. Visgi, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės, Informatikos fakulteto prodekanės Sigitos Urbonienės, tai ne pabaiga – ateityje ši problema tik dar labiau didės ir aštrės.
Vyriausybės strateginio analizės centro (STRATA) tyrimų duomenimis, iki 2025-ųjų matematikos mokytojų mūsų mokyklose trūks bent 700.
„Ši liūdna tendencija ypač išryškėja prieš pat vasaros periodą, kai mokyklos pradeda komplektuoti savo personalą naujiems mokslo metams ir mokyklų vadovai kreipiasi į mus su užklausomis dėl ieškomų matematikos mokytojų. Būsimų pedagogų, kurie pilnai išklauso matematikos mokymo modulį ir yra pasirengę būti ne tik matematikais, bet ir dirbti su vaikais mokyklose, per pastaruosius keletą metų paruošta tik apie 30, vadinasi, kasmet – mažiau nei po 10“, – nedžiuginančia statistika dalijasi S. Urbonienė, dirbanti su VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: matematikos krypties studentais.
Paklausta, kokių pokyčių reiktų imtis, kad šių specialistų būtų daugiau, pašnekovė prisiminė vieną eksperimentą, kurio metu 5 skirtingose pasaulio šalyse buvo apklausta 500 pagrindinės mokyklos mokinių: jų paprašyta nupiešti, kaip jie įsivaizduoja matematiką savo darbo vietoje. Daugiau nei pusė mokinių nupiešė suaugusį žmogų, kuris laiko įrėmęs ginklą mokiniams į galvas ir liepia jiems mokytis matematikos, likusioji dalis – išsiblaškiusį žmogų, kuris sprendžia nesudėtingus matematikos uždavinius, ir tą daro dažnu atveju su klaidomis.
„Štai taip vaikai įsivaizduoja matematikus ir matematiką. Manau, kad Lietuvoje, jei atliktume tokį pat eksperimentą, rezultatai būtų panašūs. Tenka pripažinti, kad vaikai mokosi algoritmų, formulių ir taisyklių, tačiau nelabai supranta, kam jiems matematika reikalinga, kur ji taikoma, kokia jos mokymosi prasmė. Juk ir mes, suaugusieji, norime matyti prasmę, kai kažką darome, ką jau kalbėti apie vaikus – nematant prasmės ir nesidomint dėstomu dalyku, formuojasi ydingas uždaras ratas. Vaikams ima rodytis, kad matematika – neįdomi, sunki ir ji yra tarsi savotiškas jų kankinimo įrankis“, – pastebi pašnekovė.
Gaila, kad mokyklose susiformuoja tokie stereotipai
Tai, kad vieni mokiniai matematika nesidomi ir jos nesupranta, o kiti ją myli ir jiems sekasi su ja susidraugauti, didžiąja dalimi, pasak pašnekovės, priklauso nuo dalyką mokančio pedagogo – kiek jis geba mokinius sudominti, pritraukti, motyvuoti, kiek jo paties akys dega meile dėstomai disciplinai.
Būna ir taip, kad, tarkime, pradinėse klasėse matematiką visai neblogai mokęsis moksleivis staiga ima jos nebesuprasti. Matematika yra iš tų mokslų, kuriame, jei tam tikrą dalį praleidai nesimokydamas ar nesuprasdamas, atsiranda spraga ir laikui bėgant ta praraja tik gilėja.
„Kai savo studentų paklausiu, kodėl jie, spręsdami uždavinius ir gavę atsakymus, rėmėsi vienu, o ne kitu metodu, jie dažnai: automatiškai pakeičia savo pasirinkimą, nes galvoja, kad yra neteisūs. Nors aš netvirtinu, nei kad jie teisūs, nei kad neteisūs, tik prašau pakomentuoti savo veiksmus. Tai, kad užduodu jiems klausimą, juos priverčia manyti, kad jie suklydo. Mokantis matematikos normalu klausti, kodėl taip išsprendei, kodėl taip manai? Labai gaila, kad mokyklose susiformuoja tokie stereotipai“, – sako S. Urbonienė.
Būtinos išsamios diskusijos ir konkretūs veiksmai po jų
Nors yra įvairių šalių, iš kurių švietimo srityje galėtume daug ko pasimokyti ir pasisemti jų patirties, visgi S. Urbonienė nebūtų linkusi kažko aklai kopijuoti. Būtina vertinti kontekstą: kas tinka vienoje šalyje, jos kultūroje, nebūtinai tiks kitoje. Juo labiau, kad ugdymo procese greitų pokyčių nebūna – sistema nepasikeičia nei per metus, nei per dvejus ar trejus.
Anot pašnekovės, tai ko reiktų mūsų šalyje, visų pirma yra išsamios diskusijos įvairiais lygmenimis apie matematikos mokymą, o ir konkrečių veiksmų plano sudarymas bei jo įgyvendinimas po diskusijų. Svarbu, kad prie vieno stalo susėstų tiek matematikos mokytojai ekspertai, tiek tiesiogiai su vaikais mokyklose dirbantys pedagogai, tiek universitetų dėstytojai, besispecializuojantys būsimųjų pedagogų ruošime, tiek grynieji matematikai, kurie išmano taikymus, fundamentaliąją matematiką, žino, kaip modifikuoti reikiamus procesus.
Tai, kad dauguma moksleivių nemėgsta matematikos, nėra tik Lietuvos problema. Tai aktualu ir kitose šalyse. S. Urbonienė sako, jog vilties suteikia tai, kad pastaruoju metu matematikos populiarinimui ir kalbėjimui apie jos mokymosi prasmę skiriama vis daugiau dėmesio: mokslininkai rašo knygas ir kalba apie matematiką visuomenei suprantama, patrauklia, populiariąja kalba. Tai vienas iš šaltinių, skatinančių pradėti mylėti matematiką.
„Lietuva yra krepšinio šalis, o krepšininkai turi stiprų fizinį pasirengimą. Jie kasdien daug treniruojasi, atlieka daug šuoliukų ir pritūpimų, kurių varžybų metu jiems galbūt ir neprireiks, tačiau tai padeda jiems tinkamai pasirengti varžyboms, sumažinti traumų riziką, ištvermingai atlaikyti visas intensyvias rungtynes. Panašiai ir su matematika: jei nori modeliuoti, taikyti matematinius metodus ir keliauti į vis sudėtingesnį lygį, turi gebėti išspręsti lygtis, įvaldyti įvairius algoritmus, tai yra žinoti ir suprasti bazines sąvokas, kad nereiktų kaskart iš naujo išradinėti dviračio. Šis pagrindas turėtų būti klojamas mokykloje“, – sako S. Urbonienė.
Negaili kritikos profiliavimo sistemai
Nors pati S. Urbonienė, mokydamasi Jurbarko Naujamiesčio vidurinėje mokykloje (šiuo metu – progimnazija), iki dešimtos klasės buvo pasiryžusi studijuoti mediciną ir tam uoliai ruošėsi, visgi baigusi mokyklą nusprendė rinktis matematiką. Tai, ko gero, buvo ją mokiusios matematikos mokytojos nuopelnas, kuri gebėjo sudominti ir motyvuoti.
Pašnekovė negaili kritikos profiliavimo sistemai: dešimtoje klasėje didelė dalis vaikų dar tvirtai nežino, ką norės veikti ateityje, tad privalomas vienų dalykų pasirinkimas, o kitų atsisakymas užveria duris jų galimybei persigalvoti ir vėliau rinktis kitą studijų kryptį. Profiliavimas būtų atėmęs galimybę ir pačiai S. Urbonienei paskutiniaisiais mokyklos metais vietoje medicinos mokslų pasirinkti matematikos studijas.
„Visų pirma, aš myliu matematiką, – paklausta, kas jau 20 metų skatina ją dirbti su matematikos mokslu, sako pašnekovė. – Antra, dirbdama prodekane, turiu įvairių administracinių funkcijų, taip pat vykdau ir mokslinę tiriamąją veiklą. Iš visų šių veiklų, pedagoginė man yra pati mieliausia širdžiai. Kai matau, kad studentai susidomi, išmoksta, jiems pradeda matematika patikti, tai man yra pats geriausias įvertinimas ir varikliukas, skatinantis tęsti pradėtus darbus“.
Atvira paskaita apie skaitmeninį verslą
„Of Digital Business Models, Networks and Gatekeepers – from Analogous to Digital Business Models“
Paskaita vyks gegužės 25 d., ketvirtadienį, 17 val., Turizmo informacijos centre (Laisvės al. 36, Kaunas) ir internetu. Jos pranešėjai – Saaro krašto universiteto docentas Benediktas Schnellbächeris ir VDU Informatikos fakulteto absolventas, Vokietijos įmonės „Dogo App“ įkūrėjas ir mobiliosios programėlės „Dogo“ kūrėjas Tadas Žiemys. Moderatorė: VDU prof. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė.
„Google“, „Amazon“ ar „Apple“ ir kitos sėkmingos įmonės šiandien vis plačiau naudoja skaitmeninius verslo modelius. Pokalbyje pristatomos verslo modelių, tinklų ir „durininkų“ sąvokos bei šių modelių pritaikymo skaitmeninėje sferoje pavyzdžiai.
Prieš Jus aštuonioliktas VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numeris, skirtas universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!
Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.
Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką! VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.
„FOREST 4.0“ projektu sieks skaitmeninti miškų veiklą
Įkurti kompetencijų centrą, kuris padėtų pertvarkyti miškų aplinkos stebėseną, duomenų rinkimą bei analizę ir surinktus duomenis prasmingai panaudoti, – tokį siekinį išsikėlė projekto „FOREST 4.0“ partneriai gegužės 10–11 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio projekto atidarymo renginio metu.
Kaip pasakoja projekto vadovas, VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius, „FOREST 4.0“ tikslas – prisidėti prie Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijos, plėtojant inovatyvią, mišku grįstą Lietuvos bioekonomiką, skaitmeninant miškų veiklą. „FOREST 4.0“ prisidės prie moksliškai pagrįsto, tvariai tvarkomų miškų indėlio įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, taip pat kai kuriuos Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir pereinant prie žiedinės bei tvarios bioekonomikos, taikant naujoviškas duomenų rinkimo ir apdorojimo programas“, – renginyje kalbėjo VDU atstovas.
Prof. Tomas Krilavičius
Išmaniosios miškininkystės kompetencijų centras vykdys aukščiausio lygio mokslinius tyrimus. „Pagrindinis mūsų uždavinys – sukurti su miškais susijusių dirbtinio intelekto ir daiktų interneto technologijų kompetencijų centrą, kuris vystytų ir skatintų inovatyvius duomenimis pagrįstus sprendimus miškininkystės valdymui visoje vertės grandinėje – nuo miškų išteklių valdymo iki galutinių produktų. Kompetencijų centras sieks sutelkti ir įtraukti suinteresuotas šalis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – projektą pristatė prof. dr. T. Krilavičius.
Projekto atidarymo renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė garbingi svečiai: VDU, Linėjaus universiteto (Švedija) ir Kauno technologijos universiteto rektoriai ir prorektoriai, Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovai, Vekšės savivaldybės (Švedija) vicemeras ir daugelis kitų.
Pirmojo susitikimo metu taip pat aptarta, kokie iššūkiai laukia kuriant Išmaniosios miškininkystės kompetencijų centrą Lietuvoje ir kodėl šiam sektoriui reikia mokslininkų dėmesio. Mokslininkai ir pramonės atstovai turėjo puikią galimybę pasidalyti gerąja patirtimi, ateities perspektyvomis miškininkystės valdymo srityje, skirtingomis vizijomis ir identifikuoti poreikį bendradarbiauti su įvairiomis suinteresuotomis šalimis: su pramone, ministerijomis, vietos ir išorės suinteresuotomis šalimis ir kt.
Po atidarymo renginio surengtas projekto partnerių susitikimas, kurio metu komanda aptarė patariamosios tarybos kandidatus, tyrimų strategiją, pristatė kiekvienos darbo grupės darbo planą ir kt.
Projekto biudžetas siekia beveik 20 mln. eurų (9,9 mln. eurų finansuoja Europos Komisija ir tiek pat skiriama iš Lietuvos). Projekto trukmė – 6 metai.
Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, vadovas – prof. dr. Tomas Krilavičius.
Stipendijų programos „Ateitis priklauso man!“ pristatymas
„Teltonika“ pradeda jau trečiąjį vienos garsiausių Lietuvoje aukštųjų technologijų bendrovių stipendijų programos „Ateitis priklauso man!“ etapą ir kviečia abiturientus dalyvauti nuotoliniuose programos pristatymuose.
„Teltonika IoT Group“ įmonės Lietuvoje, projektuojančios ir gaminančios moderniausius daiktų interneto sprendimus verslams iš įvairių pasaulio šalių, 2021 metais pradėjo ypatingą stipendijų programą „Ateitis priklauso man!“. Tai unikali galimybė abiturientams gauti prestižinį išsilavinimą technologijų srityje, atskleisti savo talentą bei padėti pamatus sėkmingam karjeros keliui.
Pristatymai vyks gegužės 9, 17, 23 ir 31 d. „Teams“ platformoje:
