Atvira paskaita apie skaitmeninį verslą

„Of Digital Business Models, Networks and Gatekeepers – from Analogous to Digital Business Models“

Paskaita vyks gegužės 25 d., ketvirtadienį, 17 val., Turizmo informacijos centre (Laisvės al. 36, Kaunas) ir internetu. Jos pranešėjai – Saaro krašto universiteto docentas Benediktas Schnellbächeris ir VDU Informatikos fakulteto absolventas, Vokietijos įmonės „Dogo App“ įkūrėjas ir mobiliosios programėlės „Dogo“ kūrėjas Tadas Žiemys. Moderatorė: VDU prof. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė.

„Google“, „Amazon“ ar „Apple“ ir kitos sėkmingos įmonės šiandien vis plačiau naudoja skaitmeninius verslo modelius. Pokalbyje pristatomos verslo modelių, tinklų ir „durininkų“ sąvokos bei šių modelių pritaikymo skaitmeninėje sferoje pavyzdžiai.

Renginio partneriai: Kaunas 2022 ir Kaunas TIC.

Plačiau čia.

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 18

Prieš Jus aštuonioliktas VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numeris, skirtas universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 18 / Gegužė, 2023

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką! VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

„FOREST 4.0“ projektu sieks skaitmeninti miškų veiklą

Įkurti kompetencijų centrą, kuris padėtų pertvarkyti miškų aplinkos stebėseną, duomenų rinkimą bei analizę ir surinktus duomenis prasmingai panaudoti, – tokį siekinį išsikėlė projekto „FOREST 4.0“ partneriai gegužės 10–11 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio projekto atidarymo renginio metu.

Kaip pasakoja projekto vadovas, VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius, „FOREST 4.0“ tikslas – prisidėti prie Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijos, plėtojant inovatyvią, mišku grįstą Lietuvos bioekonomiką, skaitmeninant miškų veiklą. „FOREST 4.0“ prisidės prie moksliškai pagrįsto, tvariai tvarkomų miškų indėlio įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, taip pat kai kuriuos Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir pereinant prie žiedinės bei tvarios bioekonomikos, taikant naujoviškas duomenų rinkimo ir apdorojimo programas“, – renginyje kalbėjo VDU atstovas.

Prof. Tomas Krilavičius

Išmaniosios miškininkystės kompetencijų centras vykdys aukščiausio lygio mokslinius tyrimus. „Pagrindinis mūsų uždavinys – sukurti su miškais susijusių dirbtinio intelekto ir daiktų interneto technologijų kompetencijų centrą, kuris vystytų ir skatintų inovatyvius duomenimis pagrįstus sprendimus miškininkystės valdymui visoje vertės grandinėje – nuo miškų išteklių valdymo iki galutinių produktų. Kompetencijų centras sieks sutelkti ir įtraukti suinteresuotas šalis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – projektą pristatė prof. dr. T. Krilavičius.

Projekto atidarymo renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė garbingi svečiai: VDU, Linėjaus universiteto (Švedija) ir Kauno technologijos universiteto rektoriai ir prorektoriai, Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovai, Vekšės savivaldybės (Švedija) vicemeras ir daugelis kitų.

Pirmojo susitikimo metu taip pat aptarta, kokie iššūkiai laukia kuriant Išmaniosios miškininkystės kompetencijų centrą Lietuvoje ir kodėl šiam sektoriui reikia mokslininkų dėmesio. Mokslininkai ir pramonės atstovai turėjo puikią galimybę pasidalyti gerąja patirtimi, ateities perspektyvomis miškininkystės valdymo srityje, skirtingomis vizijomis ir identifikuoti poreikį bendradarbiauti su įvairiomis suinteresuotomis šalimis: su pramone, ministerijomis, vietos ir išorės suinteresuotomis šalimis ir kt.

Po atidarymo renginio surengtas projekto partnerių susitikimas, kurio metu komanda aptarė patariamosios tarybos kandidatus, tyrimų strategiją, pristatė kiekvienos darbo grupės darbo planą ir kt.

Projekto biudžetas siekia beveik 20 mln. eurų (9,9 mln. eurų finansuoja Europos Komisija ir tiek pat skiriama iš Lietuvos). Projekto trukmė – 6 metai.

Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, vadovas – prof. dr. Tomas Krilavičius.

Stipendijų programos „Ateitis priklauso man!“ pristatymas

„Teltonika“ pradeda jau trečiąjį vienos garsiausių Lietuvoje aukštųjų technologijų bendrovių stipendijų programos „Ateitis priklauso man!“ etapą ir kviečia abiturientus dalyvauti nuotoliniuose programos pristatymuose.

„Teltonika IoT Group“ įmonės Lietuvoje, projektuojančios ir gaminančios moderniausius daiktų interneto sprendimus verslams iš įvairių pasaulio šalių, 2021 metais pradėjo ypatingą stipendijų programą „Ateitis priklauso man!“. Tai unikali galimybė abiturientams gauti prestižinį išsilavinimą technologijų srityje, atskleisti savo talentą bei padėti pamatus sėkmingam karjeros keliui.

Pristatymai vyks gegužės 9, 17, 23 ir 31 d. „Teams“ platformoje:

2023-05-09 16.00 val., prisijungimo nuorodą „Teams” platformoje rasi čia.
2023-05-17 16.00 val., prisijungimo nuorodą „Teams” platformoje rasi čia.
2023-05-23 16.00 val., prisijungimo nuorodą „Teams” platformoje rasi čia.
2023-05-31 16.00 val., prisijungimo nuorodą „Teams” platformoje rasi čia.
Jei prieš renginį norėtum gauti priminimą – užsiregistruok čia.

Daugiau apie stipendijų programą: https://teltonika-high-tech-hill.com/lt/stipendija

Kaip pasiekti sėkmę matematikos pamokose?

Jeigu norime susiskaičiuoti, kiek, apsipirkinėdami parduotuvėje, turime gauti grąžos ar išleisti monetų, o mintinai tai daryti sudėtinga – pagelbės mobiliajame telefone esantis skaičiuotuvas. Jei norime suskaičiuoti, kiek minučių ar valandų užtruksime kelionėje, tam gali pagelbėti navigacijos programėlės.

„Ne dėl šių skaičiavimų mes mokykloje mokomės matematikos. Laiką ar monetas susiskaičiuosime ir jos nesimokydami. Matematika visų pirma lavina kritinį mąstymą. Kiekvienas iš mūsų susiduriame su situacijomis, kai turime greitai priimti kažkokius sprendimus, ir nežinome, kuris teisingas – moksliniai tyrimai rodo, kad teisingiau pasirenka tas, kurio mąstymas yra išlavintas. Taigi matematikos uždaviniai, kad ir kaip jie atrodo atitolę ir nesusiję su mūsų kasdieniu gyvenimu, lavina jungtis smegenyse, kurios padeda priimti gyvenime teisingesnius sprendimus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktorantė, matematikos mokytoja dirbanti Monika Grigaliūnienė.

VIETOJE ADVOKATO MANTIJOS – PEDAGOGO DARBAS MOKYKLOJE

Nors jau ne vienerius metus dirba mokykloje matematikos mokytoja, M. Grigaliūnienė prisipažįsta, kad šios profesijos pati rinktis neplanavo: iki pat 9 klasės ji buvo įsitikinusi, kad taps advokate. Visgi lemiamos įtakos jos profesiniam pasirinkimui turėjo reikli, tačiau matematiką itin mylinti mokytoja, kuri ir užkrėtė Moniką meile šiam mokslui – pabaigusi mokyklą, ji pasirinko studijuoti matematikos mokslus, planuodama, kad ateityje dirbs dėstytoja universitete ir mokys būsimuosius pedagogus.

Besimokydama ketvirtame kurse Monika buvo pakviesta dirbti į mokyklą – pavaduoti vidury mokslų metų išėjusios kolegės. Ir gavo vyresnėlius – 8 ir 9, taip pat 11 ir 12 klasių mokinius. Amžiaus skirtumas tarp jų buvo juokingas: dvyliktokai už Moniką buvo vyresni vos trejais metais. Iš pradžių pačiai buvo keista, kad ji vyresniųjų klasių mokytoja, tačiau ilgainiui tas mažas amžiaus skirtumas pasitarnavo kuriant artimą, abipusiu supratimu ir pasitikėjimu grįstą santykį su moksleiviais.

Monika prisimena, kad pati turėjo nuostabią matematikos mokytoją, tačiau diskusijų su moksleiviais ji nevedė, mokė matematikos labai akademiškai, pagal iš anksto sudėliotą planą. Tačiau eidama į atviresnį asmeninį santykį, diskusijas su mokiniais, Monika jaučiasi laiminti kur kas daugiau – visų pirma, mokinių pasitikėjimą ir susidomėjimą matematikos pamokomis.

„Neretai iš savo kolegų mokytojų girdžiu pastabas, kad šiuolaikiniai mokiniai nebendrauja, yra labai uždari ir neina į kontaktą. Bet lygiai taip pat ir mokytojai yra emociškai atsiriboję nuo mokinių, vengia asmeniškesnio kontakto ir draugiškesnio ryšio. Tą atstumą sumažinti sveika – nuo to autoritetas tikrai nemenksta. Mokinys turi jausti, kad esi jo pusėje, kai jį mokai, kad jis tau rūpi ir tu nuoširdžiai nori padėti jam mokytis. Jei mokiniai jaučiasi saugiai klasėje, atmosfera yra tam palanki, jie atvirai kalbėsis, klaus ir bus labiau motyvuoti dirbti pamokose“, – neabejoja M. Grigaliūnienė.

AR PATS MOKINYS NORI KAŽKĄ KEISTI?

Vieniems mokiniams geriau sekasi dirbti klasėje, kai joje vyrauja tyla ir rimtis, kitiems – skambant fone muzikai ar nuolat aktyviai diskutuojant. Monika džiaugiasi, kad mokiniai dalijasi su ja savo nuomone, ką galima būtų padaryti, kad mokytis jiems būtų dar geriau ir patogiau.

„Pamokų metu susodinu juos pagal tai, kaip jiems geriau sekasi mokytis, t.y. šį procesą personalizuoju. Dabar suskirsčiau mokinius į tris grupes. Pirmą grupę sudaro mokiniai, kuriems geriausiai sekasi dirbti grupėje – tariantis ir dirbant poroje ar trise, tad jie sėdi viename klasės gale. Kiti mokiniai yra labiau individualistai ir geriausiai jaučiasi sėdėdami vieni, netrukdomi, tad jie sėdi atskirai. Kita kategorija – mokiniai, kuriems, kad jie dirbtų, būtina sėdėti šalia manęs. Atrodytų, pakeitimas nedidelis, tačiau taip susėdę mokiniai akivaizdžiai pradėjo dirbti efektyviau. Man svarbu, kad pamokose jie dirbtų ir būtų motyvuoti mokytis“, – sako pašnekovė.

Paklausta, ką daryti su mokiniais, kuriems mokytis matematikos nesiseka, Monika iškart kelia klausimą: ar pats mokinys nori kažką keisti? Pats liūdniausias momentas, anot jos, kai matai, kad pats mokinys nenori dirbti ir jam nei procesas, nei rezultatas nėra svarbus.

„Už mokinį niekas kitas neišmoks ir to darbo nepadarys. Kol mokinys nepakeis savo požiūrio, kad kažką nori keisti, tol mokytojas niekuo negali jam padėti. Matematika yra ypatingai daug nerimo mokiniams keliantis dalykas. Manau, didžiąja dalimi dėl to, kad jei turi kažkokią spragą, su laiku ji tik auga. Matematikos mokymasis yra cikliškas – ta pati tema kartosis vyresnėse klasėse, tik gilesne forma. Ir jei kažko neišmokai anksčiau, duobė tik gilėja. Natūralu, kad visi kažko nemoka, daug vaikų turi spragų. O jei tų spragų daug ir su jomis atėjai iki 9 ar 10 klasės, tuomet atrodo, kad kažką pakeisti jau nebeįmanoma. Kartais reikia kantriai laukti, kol vaikas pakeis nuomonę apie matematiką. Ir jei ji atrodo kaip baisus monstras, neįveikiamas kalnas, akivaizdu, kad vaikas dar nėra pasiruošęs to kalno įveikti. Kai mokinys patikės, kad tai nėra jau taip sunku ir neįveikiama, tada ir mokytojas galės jam pagelbėti“, – įsitikinusi M. Grigliūnienė.

Pasak jos, net tada, kai mokinys galvoja, kad ničnieko nemoka, kartais užtenka nedidelės sėkmės mažoje užduotyje, kad jis patikėtų, jog gali. Ir ta sėkmė paskatina juos dirbti ir siekti norimų rezultatų. Kai mokiniai patiki patys savimi, mokytojo darbas – juos palaikyti.

NEGALI DALINTIS MEILE TAM, KO PATS NEMYLI

Kas Moniką labiausiai motyvuoja mokytojo darbe? Pokytis. Tai pasikeitęs mokinio požiūris į matematikos pamokas, jo progresas, tobulėjimas, taip pat atgalinis ryšys – dėkingumas, atsiradusi motyvacija.

„Pedagogo kelio pradžia nėra lengva, – akcentuoja Monika. – Pradedančiam mokytojui norisi jausti, kad jis yra ne vienas. Todėl kritiškai svarbu, kad jaunasis pedagogas savo mokykloje turėtų palaikymą, mentorių. Jaunas mokytojas jaučiasi neužtikrintas tame, ką daro, jis nežino, kaip elgtis. Gali būti, kad patyrę mokytojai, dirbantys toje mokykloje, neturi laiko ir galimybių pabūti šalia jaunojo kolegos, jam patarti. Todėl noriu kreiptis į visus mokytojus: jei esate dirbantis mokytojas ir turite šalia pradedančių šį kelią, palaikykite tą kolegą. Jis jaučiasi vienišas, pasimetęs, nežinantis – padėkite jam augti“.

Jei mokytojai palaikytų vieni kitus, skatintų jaunuosius kolegas ateiti dirbti į mokyklas, mokyklose matytume daugiau jaunų, entuziastingų, savo darbą mylinčių pedagogų. Tuo pačiu eitų užmarštin mitas, kad mokytojai renkasi šią profesiją tik todėl, kad niekur kitur negali įsidarbinti. O tai gali padaryti tik patys šios profesijos šeimininkai – mokytojai, kurie džiaugiasi ir didžiuojasi būdami mokytojais.

Pašnekovė savo kasdieniame darbe susiduria su požiūriu, kad mokytojas gyvena keistą gyvenimą – tarsi mokytojai yra kitokie žmonės, nei likęs pasaulis. Tai, matyt, kyla iš to, kad mokytojai su mokiniais nesidalija tuo, kuo gyvena, kas jiems patinka, kuo jie domisi.

Monikos mokiniai nustebo sužinoję, kad ji irgi žino kompiuterinius žaidimus, kuriuos jie žaidžia, kanalo „YouTube“ žvaigždes, kuriuos jie seka, kad ji skaito tas knygas ir žiūri tuos filmus, kurie ir mokiniams patinka. Taip ir kuriamas ryšys su mokiniais – kalbantis, dalijantis, diskutuojant. Anot Monikos, jei mokytojas prisimins dalykus, kurie patinka būtent tam mokiniui, t.y. koks yra jo pomėgis, kokioje kelionėje jis lankėsi ar koks jo naminio gyvūnėlio vardas, mokytojas neabejotinai pelnys to vaiko simpatijas ir pasitikėjimą. Abiem pusėms svarbus žinojimas, kad mes rūpime ir esame įdomūs.

„Kad vaikas dirbtų pamokoje ir mylėtų matematiką, visų pirma pats mokytojas turi ją mylėti. Negali dalintis meile tam, ko pats nemyli, negali įrodyti to, kuo pats netiki. Todėl aš neišvengiamai daug mokausi pati: skaitau, dalyvauju konferencijose, domiuosi. Esu tokiose sąlygose, kuriose neišvengiamai privalau tobulėti ir gilintis. Jei nesidomėsi naujovėmis, nebandysi praturtinti savo žinių ir supratimo, kažkuriuo metu tiesiog išsikvėpsi. O štai tada ir su mokiniais bus dirbti sunkiau, nes neturėsi ką jiems pasakyti ir kuo su jais pasidalinti. Abipusis domėjimasis, motyvacija ir tobulėjimas – tai ir yra tas kelias, kuriuo einant matematikos pamokos bus įdomios, produktyvios ir duodančios norimų rezultatų“, – įsitikinusi M. Grigaliūnienė.

Parodoje Londone pristatytas turizmo maršrutas AtominisVisaginas.lt

VDU projekto EDUATOM mokslininkų komandos sukurtas virtualus edukacinio turizmo maršrutas AtominisVisaginas.lt buvo pristatytas garsioje edukacinių technologijų parodoje BETT UK („British Education and Training Technology“), kuri vyko kovo 29–31 d. Londone.

Ši paroda yra didžiausias švietimo technologijų ir inovacijų renginys pasaulyje, kuris organizuojamas jau 37 metus. Jame dalyvauja daugiau nei 600 inovacijas gaminančių įmonių, reprezentuojama daugiau nei 120 šalių, lankosi daugiau nei 30 000 lankytojų. Šiais metais Lietuvai buvo pirmą kartą atstovaujama atskirame nacionaliniame stende, kur verslo įmonės, startuoliai, aukštosios mokyklos pristatė savo inovatyvius produktus.

Virtualų maršrutą AtominisVisaginas.lt atrinko ir į Lietuvos ekspoziciją įtraukė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Maršrutą parodoje pristatė projekto vadovė prof. dr. Natalija Mažeikienė ir VDU Informatikos fakulteto atstovė, projekto tyrėja doc. dr. Judita Kasperiūnienė.

AtominisVisaginas.lt yra tinklalapis, kuris pasakoja Visagino miesto ir Ignalinos atominės elektrinės istoriją, kviečia turistus atvykti į miestą ir naudotis interaktyviu miesto žemėlapiu, sudaryti savo individualų maršrutą. Šią maršruto dalį kūrė VDU Menų fakulteto atstovė doc. dr. Linara Dovydaitytė ir Visagino bendruomenės atstovė Oksana Denisenko. Kartu maršrutas pasakoja apie atominės pramonės istoriją, pradedant nuo pirmųjų atomo tyrimų (šią dalį rengė atominės energetikos istorikas Andrei Stsiapanau).

Maršruto turinys orientuotas į mokyklinį turizmą – mokiniai buvo apibrėžti projekte kaip viena pagrindinių tikslinių grupių. Todėl atskira šio maršruto dalis – tai Edukacinė laboratorija, kur pateikiamos rekomendacijos mokytojams, užduotys ir pasiūlymai, kaip taikyti inovatyvias ugdymo strategijas (tyrinėjimais, žaidimais grįstas ugdymas, STEAM ugdymas, GIS Žemėlapio pasakojimas).

Vienas iš įdomesnių maršruto produktų – tai atominio reaktoriaus 3D simuliatorius, kurį sukūrė VDU Informatikos fakulteto Multimedijų laboratorijos vadovas dr. Edgaras Ščiglinskas ir fizikos mokytoja ekspertė Rigonda Skorulskienė. Tarp edukacinių maršruto dalių yra ir VDU Informatikos fakulteto studentų baigiamųjų diplominių darbų rezultatai (žaidimai, interaktyvus atominės energetikos raidos žemėlapis).

Informatikos fakultetas kviečia į viešas paskaitas!

2023 m. balandžio 25 d., antradienį, kviečiame į Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto svečių viešąsias paskaitas!

11:30-13:00

Silezijos universiteto Katovicuose (Lenkija) docento ir 3D menininko dr. Grzegorz Machnik paskaita „Game Development from Scratch: Photorealistic Characters and Environments. Characters with User‘s Face“.

13:30-15:00

Vizituojančio profesoriaus dr. Jordi Linares (Valencijos politechnikos universiteto Interaktyvių technologijų laboratorija) paskaita „Introduction to Language Models and How to Develop New Applications Based on Them. An Example of Developing a Chatbot Using Python, Google Collaboratory, and OpenAI Models“.

Paskaitos vyks Kaune, Vileikos g. 8, 318 auditorijoje.

Registruotis nereikia. Paskaitos bus skaitomos anglų k.

Informatikos fakultete – fotografijų paroda „Lietuviškos mikroschemos“

Nuo balandžio 3 d. iki birželio 30 d. VDU Informatikos fakultete (Vileikos g. 8) eksponuojama Imanto Pakalnio fotografijų paroda „Lietuviškos mikroschemos“.

Fotografo darbuose įamžinti vienetiniai objektai – Lietuviškos mikroschemos ir puslaidininkių plokštelės, gamintos XX a. 7–10 deš. pusiau karinėje gamykloje „Venta“, kur šalia įslaptintų karo ir kosmoso technologijų visuomenei buvo gaminamos ir plataus vartojimo prekės (liaudiškai – šerpatrebas).

Šiuolaikiniame kontekste, parodos temos aktualumą pabrėžia politinė valstybės laikysena – Lietuvos ir Taivano pasirašyta bendradarbiavimo sutartis puslaidininkių gamybos srityje.

Šie ekspozicijoje matomi objektai neaptinkami jokioje literatūroje ar muziejuje ir buvo išsaugoti tik technikos mokslų daktaro Stepono Sadausko dėka. Fotografo Imanto Pakalnio ir Stepono pažintis nebuvo atsitiktinė. Imantas yra unikalios pasaulyje Lietuviškų elektroninių muzikos instrumentų kolekcijos savininkas (www.sintezatorius.lt). Būtent šie instrumentai buvo gaminti „Ventos“ gamykloje, o jiems buvo kuriamos specialios mikroschemos, kurių autorius – vedantysis inžinierius Valentinas Mitrikas.

Mažai žinoma ir apie mūsų tautiečių – inžinierių pasiekimus puslaidininkių srityje. Sovietų Sąjungos kontekste būtent lietuviai pirmieji išrado skaičiavimo mašiną „Neris“ (1962 m.) bei kosminių laivų bortinę ESM „Salut II“. Tai tik keli pavyzdžiai, nurodantys į aukštą profesinį inžinierių lygį. Pabrėžtina ir tai, kad būtent „Ventos“ gamyklos inžinieriai pirmieji Lietuvoje pradėjo dirbti kosmoso srityje. Jie suprojektavo ir nuolat gamino 133-is skirtingus mikroschemų tipus. 1990 m. „Ventos“ gamyklinė apimtis jau išaugo iki 100 000 000 mikroschemų per metus. Visa ši informacija buvo užslaptinta, ir su laiku, natūralu, kad kaip tauta užmiršome savo kosminę prigimtį.

Autoriaus – Imanto Pakalnio soc. tinklai: Instagram; Facebook.

Parodos kuratorė: Sibilė Plančiūnaitė

Parodą organizuoja: VDU menų galerija „101“ (Muitinės g. 7)

Kviečiame apsilankyti!

Studentams – kvietimas dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2023“, skirtoje Jungtinių Tautų (JT) iškeltiems tarptautiniams darnaus vystymosi tikslams.

Konferencija vyks 2023 m. balandžio 28 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

Registracija vyksta iki kovo 15 d. Registracijos forma.

„Bendruomenių saugumas ir įgalinimas, darnus vartojimas ir tvarumas, atskirties mažinimas ir gerovė, kova su klimato kaita – tai globalūs iššūkiai, kurie skatins mūsų studentus atpažinti artes liberales principais grįstų studijų privalumą sprendžiant kompleksiškas problemas. Juk tokius iššūkius galima įveikti tik pasitelkus kūrybiškumą, įvairiapuses prieitis, platesnį situacijos matymą ir vertinimą. Tai, ko ir siekiame suteikdami studentams individualizuotus studijų pasirinkimo kelius“ – teigia VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Konferencijos temos atitinka JT darnaus vystymosi tikslus:

Be skurdo
Be bado
Gera sveikata ir gerovė
Kokybiškas švietimas
Lyčių lygybė
Švarus vanduo ir sanitarija
Prieinama ir švari energija
Deramas darbas ir ekonominis augimas
Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra
Mažesnė nelygybė
Darnūs miestai ir bendruomenės
Atsakingas vartojimas ir gamyba
Klimato apsauga
Gyvybė po vandeniu
Gyvybė žemėje
Taika, teisingumas ir stiprios institucijos
Partnerystės siekiant tikslų

Pranešimų trukmė ir formatai:

Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
Stendinis pranešimas
Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Reikalavimai santraukai

Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:

Pranešimo mokslinė (praktinė) problema
Pranešimo tikslas
Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai
Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)
Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)
Literatūra (tik moksliniams pranešimams)

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 7 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 17 d.

Pranešimus vertins konferencijos mokslinis komitetas.

Konferencijos mokslinio komiteto nariai

Rūta Mažeikienė (pirmininkė), Vilma Bijeikienė, Aistė Žemaitytė, Baltramiejus Jakštys, Giedrė Baltrušaitytė, Ilona Tandzegolskienė, Inga Adamonytė, Jurgita Macijauskaitė-Bonda, Rita Novikaitė, Sigita Urbonienė, Vykintas Baublys, Viktorija Starkauskienė.

Daugiau informacijos el. paštu: sandra.juskeviciene@vdu.lt

Akimirkos iš 2022 m. konferencijos „Laisvė kurti“.

Garbės profesoriaus regalijos įteiktos a. a. A. L. Telksnio dukrai

Vasario 15 d. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyko iškilmingas Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdis, kurio metu VDU Garbės profesoriaus a. a. Adolfo Laimučio Telksnio (1930-2022) regalijos įteiktos Šviesios atminties prof. A. L. Telksnio dukrai Audrai Telksnytei. Iškilmingas Senato posėdis buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Vytauto Didžiojo universiteto 100-mečiui paminėti.

Iškilmingą VDU Senato posėdį pradėjo Senato pirmininkas prof. Ričardas Krikštolaitis, tardamas sveikinimo žodį. Profesorius prisiminė, jog vos prieš metus minėjome Lietuvos universiteto šimtmetį, kurį pažymėjome išskirtine gausa renginių ir iniciatyvų, o šiemet minėsime universiteto Bibliotekos ir Botanikos sodo šimtmečius bei doktorantūros studijų 30-metį.

Prof. dr. Ričardas Krikštolaitis

Prof. R. Krikštolaitis taip pat džiaugėsi, jog Garbės profesoriaus regalijos bus įteikiamos a. a. prof. habil. dr. Adolfo Laimučio Telksnio, kurio veikla padarė didelę įtaką informatikos raidai Lietuvoje, dukrai.

„1960 metais prof. L. Telksnys dalyvavo kuriant pirmuosius lietuviškus kompiuterius. 1968 m. sausio mėn. laikraštyje „Tiesa“ pasirodė profesoriaus straipsnis „Informeris vietoj laikrodžio“, kuriame taikliai nuspėjo 2017 metus su internetu, išmaniaisiais laikrodžiais ir telefonais, youtube, elektroninėmis parduotuvėmis bei kitomis technologijomis. 1991 m. jo pastangomis pradėjo veikti pirmasis šalyje nepriklausomas, palydovinio ryšio interneto kanalas, padėjęs pamatus Lietuvos akademiniam interneto tinklui LITNET. 2002 m. prof. L. Telksnys kartu su bendraminčiais inicijavo projektą, kurio tikslas buvo sukurti galimybę Lietuvos kaimų ir miestelių gyventojams bei institucijoms naudotis greitaeigiu interneto ryšiu, kurio rezultatai ženkliai prisidėjo prie Lietuvos tapimo viena iš pirmaujančiųjų pasaulio valstybių greitaeigio interneto srityje“, – prof. A. L. Telksnio nuopelnus vardijo VDU Senato pirmininkas.

Vytauto Didžiojo universitete profesorius Adolfas Laimutis Telksnys dirbo daugiau nei du dešimtmečius: skaitė paskaitas bakalauro ir magistro studentams, vadovavo daktaro disertacijų rengimui, dalyvavo doktorantūros komitetų veikloje, vadovavo magistro ir bakalauro baigiamųjų darbų komisijoms, informatikos krypties studijų programų komitetams. Buvo renkamas pirmojo ir antrojo VDU Senatų nariu (1996–2006 m.).

„Apgailestauju, kad negalime profesoriui paspausti rankos – visa universiteto bendruomenė liūdi dėl šios iškilios asmenybės netekties. Mokslininkas, inovatorius ir pedagogas Adolfas Laimutis Telksnys paliko savo pėdsaką ne tik mūsų širdyse, padarė didžiulę įtaką informatikos mokslo raidai, bet ir savo plačia moksline ir praktine veikla garsino Lietuvos vardą pasaulyje“, – kalbėjo prof. R. Krikštolaitis.

Atsiimdama prof. A. L. Teksnio garbės profesoriaus regalijas, jo dukra Audra Telksnytė pažymėjo, jog jos tėtis labai brangintų šį garbingą apdovanojimą. „Mokytojas jam visada buvo iš didžiosios raidės. Jis labai mylėjo Kauną, čia gavo išsilavinimą, čia sutiko savo žmoną, visada sirgo už „Žalgirį“. Ypatingai džiaugėsi VDU atkūrimu, galimybe čia dėstyti, buvo labai „godus“ informacijai, ją tiesiog į save „siurbė“, viskuo domėjosi, galbūt dėl to taip ir pramatė viską į priekį. Ta informacija ir savo žiniomis mėgo dalintis, todėl dėstymas VDU jam buvo labai svarbu. Galiu tik palinkėti kuo daugiau tokių kibirkščiuojančių studentų, kurie domėtųsi, gilintųsi, turėtų ambicijų tobulėti ir, perėmę jūsų patirtį, tęstų jūsų pradėtas veiklas“, – pabrėžė A. Telksnytė.

Audra Telksnytė

Savo sveikinimo kalboje universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasidžiaugė, jog šis Senato posėdis – puiki proga prisiminti 30-ies metų sukaktį, kada buvo atkurtas VDU. „Universitetas buvo puoselėjamas ir statomas bendromis daugelio žmonių pastangomis. Kai VDU dar nebuvo, šį universitetą puoselėjo kitų mokslo įstaigų žmonės, be abejo, ir Lietuvos inteligentija išeivijoje, suvaidinusi didžiulį vaidmenį, kad VDU vėl sugrįžtų į pasaulio universitetų žemėlapį ir jame užimtų savo garbingą vietą. Tik dalelę iš tų nusipelnusių žmonių galėjome pagerbti, padėkoti jiems. Dalies, deja, kaip ir prof. Laimučio Telksnio, nebeturime savo tarpe“, – kalbėjo prof. J. Augutis, kartu linkėdamas visai akademinei bendruomenei sėkmės, gero susiklausymo, žengimo į priekį ir supratimo, kad nors pasaulis yra globalus, bet mūsų šalis, yra vienintelė ir negalime leisti jai ištirpti, kaip kad negalime izoliuotis ir atsiskirti.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis

VDU rektorius taip pat džiaugėsi bendrais VDU ir Lietuvos akademinės bendruomenės pasiekimais. „Pasidžiaukime tuo, kad galime čia laisvai susirinkti, būti tarptautiški, dalyvauti viso pasaulio mokslo, studijų erdvėse, projektuose. Labai džiaugiuosi ir dėkoju visai akademinei bendruomenei, kad taip nuoširdžiai ir aktyviai yra palaikoma Ukrainos akademinė bendruomenė – esame sudarę bendradarbiavimo sutartį su Mariupolio universitetu, VDU Švietimo akademijoje Vilniuje veikiantis Ukrainos centras padeda pabėgusiems nuo karo baisumų ir atvykusiems į Lietuvą, tiek studentams, tiek ir jų šeimoms. Tai rodo mūsų brandą ir susitelkimą“, – Lietuvos nepriklausomybės dienos atkūrimo išvakarėse kalbėjo prof. J. Augutis.

Už ilgametį darbą Vytauto Didžiojo universitete, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio proginiu medaliu apdovanoti VDU bendruomenės nariai, įteikti VDU profesoriaus ir docento atestatai bei VDU atkūrimo 20-ies metų sukakties proga universiteto Senato įsteigta VDU vardo garbės stipendija, kuri kasmet skiriama geriausiems VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ar visuomeninėje veikloje reprezentuojant gimtąją Alma Mater Lietuvai ir Pasauliui.

Šio iškilmingo posėdžio metu taip pat buvo paminėtas doktorantūros studijų atkurtajame VDU 30-metis. Savo kalboje VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė pabrėžė, jog nors pirmaisiais studijų metais universitete pagrindinėse pareigose dirbo tik 2 profesoriai, tačiau jau trečiųjų mokslo metų pavasario semestre buvo pradėtos jungtinės įvairių mokslo krypčių doktorantūros studijos, o 1992 spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikė universitetui teisę organizuoti doktorantūros studijas 13-oje mokslo krypčių.

„Atkurtajame VDU buvo pradėtos doktorantūros studijos, kai neišleista net pirmoji bakalaurų laida ir nepradėtos magistrantūros studijos. Taikytas doktorantūros studijų modelis buvo modifikuotas JAV universitetų modelis, kurio pagrindines nuostatas į Lietuvą atvežė prof. Algirdas Avižienis. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, kyla klausimas, kaip iš viso buvo įmanoma, kad universitetas pirmuosius mokslo metus pradėjęs su dviem profesoriais, trečiuosius užbaigė su 17 doktorantūros krypčių, o disertacijos pradėtos ginti anksčiau nei išleista pirmoji bakalaurų laida? Ir kaip strateginis pasirinkimas – pradėti doktorantūros studijas partnerystėje su Lietuvos institutais bei universitetais – lėmė tai, koks universitetas esame šiandien?“ – doktorantūros studijų pradžią prisiminė VDU mokslo prorektorė.

Prof. Julija Kirišienė

Pasak prof. J. Kiršienės, atsakymas yra paprastas ir atpažįstamas šiandieninėje VDU organizacinėje kultūroje per tokias vertybes kaip: partnerystė, bendradarbiavimas, įsitinklinimas, kolegiškumas, bendruomeniškumas, įtraukumas, atvirumas, net ir ideologiškai nepatogiems. „Universitetas nuo pat pradžių veikė kaip jungiamasis audinys, kaip agora, kitaip tariant – erdvė skirtingoms idėjoms ir diskusijoms – kaip mažasis pasaulio centras, nuolat jaučiantis savo nepakankamumą, pagarbą partneriams ir jų svarbą, įsitinklinęs ir įtinklinantis, besimokantis ir besidalijantis, panaudojant šiuolaikinius konceptus – netokratiškas“, – kalbėjo prorektorė.

Per tris jungtinės doktorantūros studijų dešimtmečius mokslo krypčių skaičius išaugo iki 24. Universitetas bendradarbiauja su 17 Lietuvos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijų. Nuo universiteto atkūrimo, VDU yra parengęs 882 mokslininkus, daugumą jų humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse. „Šiame šventiniame Senato posėdyje įteiksime net 73 mokslo daktaro diplomus. Iš jų VDU buvo apgintos 55 daktaro disertacijos: 8 gamtos, 8 humanitarinių, 27 socialinių, 7 technologijos ir 5 žemės ūkio mokslų sričių. Jums, mieli daktarai, teks iššūkis ir atsakomybė vesti universitetą į antrąjį šimtmetį“, – susirinkusiuosius sveikino VDU mokslo prorektorė prof. J. Kiršienė.

Lietuvos universiteto 100-mečio proginiai medaliai įteikti VDU Jungtinių doktorantūros programų partneriams ir jauniesiems mokslininkams bei doktorantams, už aukštus mokslo pasiekimus. Universiteto rektoriaus padėkos už nuopelnus ugdant jaunąją mokslininkų kartą įteiktos labiausiai pasižymėjusiems doktorantų vadovams, kurie per pastarąjį dešimtmetį paruošė daugiausiai Vytauto Didžiojo universiteto daktarų.

Iškilmingą VDU Senato posėdį užbaigė universiteto daktaro diplomų ir ženklų įteikimo ceremonija.