• Titulinis
• Visos naujienos

Kaip pasiekti sėkmę matematikos pamokose?

Jeigu norime susiskaičiuoti, kiek, apsipirkinėdami parduotuvėje, turime gauti grąžos ar išleisti monetų, o mintinai tai daryti sudėtinga – pagelbės mobiliajame telefone esantis skaičiuotuvas. Jei norime suskaičiuoti, kiek minučių ar valandų užtruksime kelionėje, tam gali pagelbėti navigacijos programėlės.

„Ne dėl šių skaičiavimų mes mokykloje mokomės matematikos. Laiką ar monetas susiskaičiuosime ir jos nesimokydami. Matematika visų pirma lavina kritinį mąstymą. Kiekvienas iš mūsų susiduriame su situacijomis, kai turime greitai priimti kažkokius sprendimus, ir nežinome, kuris teisingas – moksliniai tyrimai rodo, kad teisingiau pasirenka tas, kurio mąstymas yra išlavintas. Taigi matematikos uždaviniai, kad ir kaip jie atrodo atitolę ir nesusiję su mūsų kasdieniu gyvenimu, lavina jungtis smegenyse, kurios padeda priimti gyvenime teisingesnius sprendimus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Švietimo akademijos doktorantė, matematikos mokytoja dirbanti Monika Grigaliūnienė.

VIETOJE ADVOKATO MANTIJOS – PEDAGOGO DARBAS MOKYKLOJE

Nors jau ne vienerius metus dirba mokykloje matematikos mokytoja, M. Grigaliūnienė prisipažįsta, kad šios profesijos pati rinktis neplanavo: iki pat 9 klasės ji buvo įsitikinusi, kad taps advokate. Visgi lemiamos įtakos jos profesiniam pasirinkimui turėjo reikli, tačiau matematiką itin mylinti mokytoja, kuri ir užkrėtė Moniką meile šiam mokslui – pabaigusi mokyklą, ji pasirinko studijuoti matematikos mokslus, planuodama, kad ateityje dirbs dėstytoja universitete ir mokys būsimuosius pedagogus.

Besimokydama ketvirtame kurse Monika buvo pakviesta dirbti į mokyklą – pavaduoti vidury mokslų metų išėjusios kolegės. Ir gavo vyresnėlius – 8 ir 9, taip pat 11 ir 12 klasių mokinius. Amžiaus skirtumas tarp jų buvo juokingas: dvyliktokai už Moniką buvo vyresni vos trejais metais. Iš pradžių pačiai buvo keista, kad ji vyresniųjų klasių mokytoja, tačiau ilgainiui tas mažas amžiaus skirtumas pasitarnavo kuriant artimą, abipusiu supratimu ir pasitikėjimu grįstą santykį su moksleiviais.

Monika prisimena, kad pati turėjo nuostabią matematikos mokytoją, tačiau diskusijų su moksleiviais ji nevedė, mokė matematikos labai akademiškai, pagal iš anksto sudėliotą planą. Tačiau eidama į atviresnį asmeninį santykį, diskusijas su mokiniais, Monika jaučiasi laiminti kur kas daugiau – visų pirma, mokinių pasitikėjimą ir susidomėjimą matematikos pamokomis.

„Neretai iš savo kolegų mokytojų girdžiu pastabas, kad šiuolaikiniai mokiniai nebendrauja, yra labai uždari ir neina į kontaktą. Bet lygiai taip pat ir mokytojai yra emociškai atsiriboję nuo mokinių, vengia asmeniškesnio kontakto ir draugiškesnio ryšio. Tą atstumą sumažinti sveika – nuo to autoritetas tikrai nemenksta. Mokinys turi jausti, kad esi jo pusėje, kai jį mokai, kad jis tau rūpi ir tu nuoširdžiai nori padėti jam mokytis. Jei mokiniai jaučiasi saugiai klasėje, atmosfera yra tam palanki, jie atvirai kalbėsis, klaus ir bus labiau motyvuoti dirbti pamokose“, – neabejoja M. Grigaliūnienė.

AR PATS MOKINYS NORI KAŽKĄ KEISTI?

Vieniems mokiniams geriau sekasi dirbti klasėje, kai joje vyrauja tyla ir rimtis, kitiems – skambant fone muzikai ar nuolat aktyviai diskutuojant. Monika džiaugiasi, kad mokiniai dalijasi su ja savo nuomone, ką galima būtų padaryti, kad mokytis jiems būtų dar geriau ir patogiau.

„Pamokų metu susodinu juos pagal tai, kaip jiems geriau sekasi mokytis, t.y. šį procesą personalizuoju. Dabar suskirsčiau mokinius į tris grupes. Pirmą grupę sudaro mokiniai, kuriems geriausiai sekasi dirbti grupėje – tariantis ir dirbant poroje ar trise, tad jie sėdi viename klasės gale. Kiti mokiniai yra labiau individualistai ir geriausiai jaučiasi sėdėdami vieni, netrukdomi, tad jie sėdi atskirai. Kita kategorija – mokiniai, kuriems, kad jie dirbtų, būtina sėdėti šalia manęs. Atrodytų, pakeitimas nedidelis, tačiau taip susėdę mokiniai akivaizdžiai pradėjo dirbti efektyviau. Man svarbu, kad pamokose jie dirbtų ir būtų motyvuoti mokytis“, – sako pašnekovė.

Paklausta, ką daryti su mokiniais, kuriems mokytis matematikos nesiseka, Monika iškart kelia klausimą: ar pats mokinys nori kažką keisti? Pats liūdniausias momentas, anot jos, kai matai, kad pats mokinys nenori dirbti ir jam nei procesas, nei rezultatas nėra svarbus.

„Už mokinį niekas kitas neišmoks ir to darbo nepadarys. Kol mokinys nepakeis savo požiūrio, kad kažką nori keisti, tol mokytojas niekuo negali jam padėti. Matematika yra ypatingai daug nerimo mokiniams keliantis dalykas. Manau, didžiąja dalimi dėl to, kad jei turi kažkokią spragą, su laiku ji tik auga. Matematikos mokymasis yra cikliškas – ta pati tema kartosis vyresnėse klasėse, tik gilesne forma. Ir jei kažko neišmokai anksčiau, duobė tik gilėja. Natūralu, kad visi kažko nemoka, daug vaikų turi spragų. O jei tų spragų daug ir su jomis atėjai iki 9 ar 10 klasės, tuomet atrodo, kad kažką pakeisti jau nebeįmanoma. Kartais reikia kantriai laukti, kol vaikas pakeis nuomonę apie matematiką. Ir jei ji atrodo kaip  baisus monstras, neįveikiamas kalnas, akivaizdu, kad vaikas dar nėra pasiruošęs to kalno įveikti. Kai mokinys patikės, kad tai nėra jau taip sunku ir neįveikiama, tada ir mokytojas galės jam pagelbėti“, – įsitikinusi M. Grigliūnienė.

Pasak jos, net tada, kai mokinys galvoja, kad ničnieko nemoka, kartais užtenka nedidelės sėkmės mažoje užduotyje, kad jis patikėtų, jog gali. Ir ta sėkmė paskatina juos dirbti ir siekti norimų rezultatų. Kai mokiniai patiki patys savimi, mokytojo darbas – juos palaikyti.

NEGALI DALINTIS MEILE TAM, KO PATS NEMYLI

Kas Moniką labiausiai motyvuoja mokytojo darbe? Pokytis. Tai pasikeitęs mokinio požiūris į matematikos pamokas, jo progresas, tobulėjimas, taip pat atgalinis ryšys – dėkingumas, atsiradusi motyvacija.

„Pedagogo kelio pradžia nėra lengva, – akcentuoja Monika. – Pradedančiam mokytojui norisi jausti, kad jis yra ne vienas. Todėl kritiškai svarbu, kad jaunasis pedagogas savo mokykloje turėtų palaikymą, mentorių. Jaunas mokytojas jaučiasi neužtikrintas tame, ką daro, jis nežino, kaip elgtis. Gali būti, kad patyrę mokytojai, dirbantys toje mokykloje, neturi laiko ir galimybių pabūti šalia jaunojo kolegos, jam patarti. Todėl noriu kreiptis į visus mokytojus: jei esate dirbantis mokytojas ir turite šalia pradedančių šį kelią, palaikykite tą kolegą. Jis jaučiasi vienišas, pasimetęs, nežinantis – padėkite jam augti“.

Jei mokytojai palaikytų vieni kitus, skatintų jaunuosius kolegas ateiti dirbti į mokyklas, mokyklose matytume daugiau jaunų, entuziastingų, savo darbą mylinčių pedagogų. Tuo pačiu eitų užmarštin mitas, kad mokytojai renkasi šią profesiją tik todėl, kad niekur kitur negali įsidarbinti. O tai gali padaryti tik patys šios profesijos šeimininkai – mokytojai, kurie džiaugiasi ir didžiuojasi būdami mokytojais.

Pašnekovė savo kasdieniame darbe susiduria su požiūriu, kad mokytojas gyvena keistą gyvenimą – tarsi mokytojai yra kitokie žmonės, nei likęs pasaulis. Tai, matyt, kyla iš to, kad mokytojai su mokiniais nesidalija tuo, kuo gyvena, kas jiems patinka, kuo jie domisi.

Monikos mokiniai nustebo sužinoję, kad ji irgi žino kompiuterinius žaidimus, kuriuos jie žaidžia, kanalo „YouTube“ žvaigždes, kuriuos jie seka, kad ji skaito tas knygas ir žiūri tuos filmus, kurie ir mokiniams patinka. Taip ir kuriamas ryšys su mokiniais – kalbantis, dalijantis, diskutuojant. Anot Monikos, jei mokytojas prisimins dalykus, kurie patinka būtent tam mokiniui, t.y. koks yra jo pomėgis, kokioje kelionėje jis lankėsi ar koks jo naminio gyvūnėlio vardas, mokytojas neabejotinai pelnys to vaiko simpatijas ir pasitikėjimą. Abiem pusėms svarbus žinojimas, kad mes rūpime ir esame įdomūs.

„Kad vaikas dirbtų pamokoje ir mylėtų matematiką, visų pirma pats mokytojas turi ją mylėti. Negali dalintis meile tam, ko pats nemyli, negali įrodyti to, kuo pats netiki. Todėl aš neišvengiamai daug mokausi pati: skaitau, dalyvauju konferencijose, domiuosi. Esu tokiose sąlygose, kuriose neišvengiamai privalau tobulėti ir gilintis. Jei nesidomėsi naujovėmis, nebandysi praturtinti savo žinių ir supratimo, kažkuriuo metu tiesiog išsikvėpsi. O štai tada ir su mokiniais bus dirbti sunkiau, nes neturėsi ką jiems pasakyti ir kuo su jais pasidalinti. Abipusis domėjimasis, motyvacija ir tobulėjimas – tai ir yra tas kelias, kuriuo einant matematikos pamokos bus įdomios, produktyvios ir duodančios norimų rezultatų“, – įsitikinusi M. Grigaliūnienė.

Parodoje Londone pristatytas turizmo maršrutas AtominisVisaginas.lt

VDU projekto EDUATOM mokslininkų komandos sukurtas virtualus edukacinio turizmo maršrutas AtominisVisaginas.lt buvo pristatytas garsioje edukacinių technologijų parodoje BETT UK („British Education and Training Technology“), kuri vyko kovo 29–31 d. Londone.

Ši paroda yra didžiausias švietimo technologijų ir inovacijų renginys pasaulyje, kuris organizuojamas jau 37 metus. Jame dalyvauja daugiau nei 600 inovacijas gaminančių įmonių, reprezentuojama daugiau nei 120  šalių, lankosi daugiau nei 30 000 lankytojų. Šiais metais Lietuvai buvo pirmą kartą atstovaujama atskirame nacionaliniame stende, kur verslo įmonės, startuoliai, aukštosios mokyklos pristatė savo inovatyvius produktus.

Virtualų maršrutą AtominisVisaginas.lt atrinko ir į Lietuvos ekspoziciją įtraukė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Maršrutą parodoje pristatė projekto vadovė prof. dr. Natalija Mažeikienė ir VDU Informatikos fakulteto atstovė, projekto tyrėja doc. dr. Judita Kasperiūnienė.

AtominisVisaginas.lt yra tinklalapis, kuris pasakoja Visagino miesto ir Ignalinos atominės elektrinės istoriją, kviečia turistus atvykti į miestą ir naudotis interaktyviu miesto žemėlapiu, sudaryti savo individualų maršrutą. Šią maršruto dalį kūrė VDU Menų fakulteto atstovė doc. dr. Linara Dovydaitytė ir Visagino bendruomenės atstovė Oksana Denisenko. Kartu maršrutas pasakoja apie atominės pramonės istoriją, pradedant nuo pirmųjų atomo tyrimų (šią dalį rengė atominės energetikos istorikas Andrei Stsiapanau).

Maršruto turinys orientuotas į mokyklinį turizmą – mokiniai buvo apibrėžti projekte kaip viena pagrindinių tikslinių grupių. Todėl atskira šio maršruto dalis – tai Edukacinė laboratorija, kur pateikiamos rekomendacijos mokytojams,  užduotys ir pasiūlymai, kaip taikyti inovatyvias ugdymo strategijas (tyrinėjimais, žaidimais  grįstas ugdymas, STEAM ugdymas,  GIS Žemėlapio pasakojimas).

Vienas iš įdomesnių maršruto produktų – tai atominio reaktoriaus 3D simuliatorius, kurį sukūrė VDU Informatikos fakulteto Multimedijų laboratorijos vadovas dr. Edgaras Ščiglinskas ir fizikos mokytoja ekspertė Rigonda Skorulskienė. Tarp edukacinių maršruto dalių yra ir VDU Informatikos fakulteto  studentų baigiamųjų  diplominių darbų rezultatai  (žaidimai, interaktyvus atominės energetikos raidos žemėlapis).

Informatikos fakultetas kviečia į viešas paskaitas!

Informatikos fakultete – fotografijų paroda „Lietuviškos mikroschemos“

Nuo balandžio 3 d. iki birželio 30 d. VDU Informatikos fakultete (Vileikos g. 8) eksponuojama Imanto Pakalnio fotografijų paroda „Lietuviškos mikroschemos“.

Fotografo darbuose įamžinti vienetiniai objektai – Lietuviškos mikroschemos ir puslaidininkių plokštelės, gamintos XX a. 7–10 deš. pusiau karinėje gamykloje „Venta“, kur šalia įslaptintų karo ir kosmoso technologijų visuomenei buvo gaminamos ir plataus vartojimo prekės (liaudiškai – šerpatrebas).

Šiuolaikiniame kontekste, parodos temos aktualumą pabrėžia politinė valstybės laikysena – Lietuvos ir Taivano pasirašyta bendradarbiavimo sutartis puslaidininkių gamybos srityje.

Šie ekspozicijoje matomi objektai neaptinkami jokioje literatūroje ar muziejuje ir buvo išsaugoti tik technikos mokslų daktaro Stepono Sadausko dėka. Fotografo Imanto Pakalnio ir Stepono pažintis nebuvo atsitiktinė. Imantas yra unikalios pasaulyje Lietuviškų elektroninių muzikos instrumentų kolekcijos savininkas (www.sintezatorius.lt). Būtent šie instrumentai buvo gaminti „Ventos“ gamykloje, o jiems buvo kuriamos specialios mikroschemos, kurių autorius – vedantysis inžinierius Valentinas Mitrikas.

Mažai žinoma ir apie mūsų tautiečių – inžinierių pasiekimus puslaidininkių srityje. Sovietų Sąjungos kontekste būtent lietuviai pirmieji išrado skaičiavimo mašiną „Neris“ (1962 m.) bei kosminių laivų bortinę ESM „Salut II“. Tai tik keli pavyzdžiai, nurodantys į aukštą profesinį inžinierių lygį. Pabrėžtina ir tai, kad būtent „Ventos“ gamyklos inžinieriai pirmieji Lietuvoje pradėjo dirbti kosmoso srityje. Jie suprojektavo ir nuolat gamino 133-is skirtingus mikroschemų tipus. 1990 m. „Ventos“ gamyklinė apimtis jau išaugo iki 100 000 000 mikroschemų per metus. Visa ši informacija buvo užslaptinta, ir su laiku, natūralu, kad kaip tauta užmiršome savo kosminę prigimtį.

Autoriaus – Imanto Pakalnio soc. tinklai: Instagram; Facebook.

Parodos kuratorė: Sibilė Plančiūnaitė

Parodą organizuoja: VDU menų galerija „101“ (Muitinės g. 7)

Kviečiame apsilankyti!

 

Studentams – kvietimas dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2023“, skirtoje Jungtinių Tautų (JT) iškeltiems tarptautiniams darnaus vystymosi tikslams.

Konferencija vyks 2023 m. balandžio 28 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

Registracija vyksta iki kovo 15 d. Registracijos forma.

„Bendruomenių saugumas ir įgalinimas, darnus vartojimas ir tvarumas, atskirties mažinimas ir gerovė, kova su klimato kaita – tai globalūs iššūkiai, kurie skatins mūsų studentus atpažinti artes liberales principais grįstų studijų privalumą sprendžiant kompleksiškas problemas. Juk tokius iššūkius galima įveikti tik pasitelkus kūrybiškumą, įvairiapuses prieitis, platesnį situacijos matymą ir vertinimą. Tai, ko ir siekiame suteikdami studentams individualizuotus studijų pasirinkimo kelius“ – teigia VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Konferencijos temos atitinka JT darnaus vystymosi tikslus:

• Be skurdo
• Be bado
• Gera sveikata ir gerovė
• Kokybiškas švietimas
• Lyčių lygybė
• Švarus vanduo ir sanitarija
• Prieinama ir švari energija
• Deramas darbas ir ekonominis augimas
• Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra
• Mažesnė nelygybė
• Darnūs miestai ir bendruomenės
• Atsakingas vartojimas ir gamyba
• Klimato apsauga
• Gyvybė po vandeniu
• Gyvybė žemėje
• Taika, teisingumas ir stiprios institucijos
• Partnerystės siekiant tikslų

Pranešimų trukmė ir formatai:

• Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
• Stendinis pranešimas
• Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Reikalavimai santraukai

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 7 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 17 d.

Pranešimus vertins konferencijos mokslinis komitetas.

Konferencijos mokslinio komiteto nariai

Daugiau informacijos el. paštu: sandra.juskeviciene@vdu.lt

Akimirkos iš 2022 m. konferencijos „Laisvė kurti“.

Garbės profesoriaus regalijos įteiktos a. a. A. L. Telksnio dukrai

Vasario 15 d. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyko iškilmingas Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdis, kurio metu VDU Garbės profesoriaus a. a. Adolfo Laimučio  Telksnio (1930-2022) regalijos įteiktos Šviesios atminties prof. A. L. Telksnio dukrai Audrai Telksnytei. Iškilmingas Senato posėdis buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Vytauto Didžiojo universiteto 100-mečiui paminėti.

Iškilmingą VDU Senato posėdį pradėjo Senato pirmininkas prof. Ričardas Krikštolaitis, tardamas sveikinimo žodį. Profesorius prisiminė, jog vos prieš metus minėjome Lietuvos universiteto šimtmetį, kurį pažymėjome išskirtine gausa renginių ir iniciatyvų, o šiemet minėsime universiteto Bibliotekos ir Botanikos sodo šimtmečius bei doktorantūros studijų 30-metį.

Prof. R. Krikštolaitis taip pat džiaugėsi, jog Garbės profesoriaus regalijos bus įteikiamos a. a. prof. habil. dr. Adolfo Laimučio Telksnio, kurio veikla padarė didelę įtaką informatikos raidai Lietuvoje, dukrai.

„1960 metais prof. L. Telksnys dalyvavo kuriant pirmuosius lietuviškus kompiuterius. 1968 m. sausio mėn. laikraštyje „Tiesa“ pasirodė profesoriaus straipsnis „Informeris vietoj laikrodžio“, kuriame taikliai nuspėjo 2017 metus su internetu, išmaniaisiais laikrodžiais ir telefonais, youtube, elektroninėmis parduotuvėmis bei kitomis technologijomis. 1991 m. jo pastangomis pradėjo veikti pirmasis šalyje nepriklausomas, palydovinio ryšio interneto kanalas, padėjęs pamatus Lietuvos akademiniam interneto tinklui LITNET. 2002 m. prof. L. Telksnys kartu su bendraminčiais inicijavo projektą, kurio tikslas buvo sukurti galimybę Lietuvos kaimų ir miestelių gyventojams bei institucijoms naudotis greitaeigiu interneto ryšiu, kurio rezultatai ženkliai prisidėjo prie Lietuvos tapimo viena iš pirmaujančiųjų pasaulio valstybių greitaeigio interneto srityje“, – prof. A. L. Telksnio nuopelnus vardijo VDU Senato pirmininkas.

Vytauto Didžiojo universitete profesorius Adolfas Laimutis Telksnys dirbo daugiau nei du dešimtmečius: skaitė paskaitas bakalauro ir magistro studentams, vadovavo daktaro disertacijų rengimui, dalyvavo doktorantūros komitetų veikloje, vadovavo magistro ir bakalauro baigiamųjų darbų komisijoms, informatikos krypties studijų programų komitetams. Buvo renkamas pirmojo ir antrojo VDU Senatų nariu (1996–2006 m.).

„Apgailestauju, kad negalime profesoriui paspausti rankos – visa universiteto bendruomenė liūdi dėl šios iškilios asmenybės netekties. Mokslininkas, inovatorius ir pedagogas Adolfas Laimutis Telksnys paliko savo pėdsaką ne tik mūsų širdyse, padarė didžiulę įtaką informatikos mokslo raidai, bet ir savo plačia moksline ir praktine veikla garsino Lietuvos vardą pasaulyje“, – kalbėjo prof. R. Krikštolaitis.

Atsiimdama prof. A. L. Teksnio garbės profesoriaus regalijas, jo dukra Audra Telksnytė pažymėjo, jog jos tėtis labai brangintų šį garbingą apdovanojimą. „Mokytojas jam visada buvo iš didžiosios raidės. Jis labai mylėjo Kauną, čia gavo išsilavinimą, čia sutiko savo žmoną, visada sirgo už „Žalgirį“. Ypatingai džiaugėsi VDU atkūrimu, galimybe čia dėstyti, buvo labai „godus“ informacijai, ją tiesiog į save „siurbė“, viskuo domėjosi, galbūt dėl to taip ir pramatė viską į priekį. Ta informacija ir savo žiniomis mėgo dalintis, todėl dėstymas VDU jam buvo labai svarbu. Galiu tik palinkėti kuo daugiau tokių kibirkščiuojančių studentų, kurie domėtųsi, gilintųsi, turėtų ambicijų tobulėti ir, perėmę jūsų patirtį, tęstų jūsų pradėtas veiklas“, – pabrėžė A. Telksnytė.

Savo sveikinimo kalboje universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasidžiaugė, jog šis Senato posėdis – puiki proga prisiminti 30-ies metų sukaktį, kada buvo atkurtas VDU. „Universitetas buvo puoselėjamas ir statomas bendromis daugelio žmonių pastangomis. Kai VDU dar nebuvo, šį universitetą puoselėjo kitų mokslo įstaigų žmonės, be abejo, ir Lietuvos inteligentija išeivijoje, suvaidinusi didžiulį vaidmenį, kad VDU vėl sugrįžtų į pasaulio universitetų žemėlapį ir jame užimtų savo garbingą vietą. Tik dalelę iš tų nusipelnusių žmonių galėjome pagerbti, padėkoti jiems. Dalies, deja, kaip ir prof. Laimučio Telksnio, nebeturime savo tarpe“, – kalbėjo prof. J. Augutis, kartu linkėdamas visai akademinei bendruomenei sėkmės, gero susiklausymo, žengimo į priekį ir supratimo, kad nors pasaulis yra globalus, bet mūsų šalis, yra vienintelė ir negalime leisti jai ištirpti, kaip kad negalime izoliuotis ir atsiskirti.

VDU rektorius taip pat džiaugėsi bendrais VDU ir Lietuvos akademinės bendruomenės pasiekimais. „Pasidžiaukime tuo, kad galime čia laisvai susirinkti, būti tarptautiški, dalyvauti viso pasaulio mokslo, studijų erdvėse, projektuose. Labai džiaugiuosi ir dėkoju visai akademinei bendruomenei, kad taip nuoširdžiai ir aktyviai yra palaikoma Ukrainos akademinė bendruomenė – esame sudarę bendradarbiavimo sutartį su Mariupolio universitetu, VDU Švietimo akademijoje Vilniuje veikiantis Ukrainos centras padeda pabėgusiems nuo karo baisumų ir atvykusiems į Lietuvą, tiek studentams, tiek ir jų šeimoms. Tai rodo mūsų brandą ir susitelkimą“, – Lietuvos nepriklausomybės dienos atkūrimo išvakarėse kalbėjo prof. J. Augutis.

Už ilgametį darbą Vytauto Didžiojo universitete, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio proginiu medaliu apdovanoti VDU bendruomenės nariai, įteikti VDU profesoriaus ir docento atestatai bei VDU atkūrimo 20-ies metų sukakties proga universiteto Senato įsteigta VDU vardo garbės stipendija, kuri kasmet skiriama geriausiems VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ar visuomeninėje veikloje reprezentuojant gimtąją Alma Mater Lietuvai ir Pasauliui.

Šio iškilmingo posėdžio metu taip pat buvo paminėtas doktorantūros studijų atkurtajame VDU 30-metis. Savo kalboje VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė pabrėžė, jog nors pirmaisiais studijų metais universitete pagrindinėse pareigose dirbo tik 2 profesoriai, tačiau jau trečiųjų mokslo metų pavasario semestre buvo pradėtos jungtinės įvairių mokslo krypčių doktorantūros studijos, o 1992 spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikė universitetui teisę organizuoti doktorantūros studijas 13-oje mokslo krypčių.

„Atkurtajame VDU buvo pradėtos doktorantūros studijos, kai neišleista net pirmoji bakalaurų laida ir nepradėtos magistrantūros studijos. Taikytas doktorantūros studijų modelis buvo modifikuotas JAV universitetų modelis, kurio pagrindines nuostatas į Lietuvą atvežė prof. Algirdas Avižienis. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, kyla klausimas, kaip iš viso buvo įmanoma, kad universitetas pirmuosius mokslo metus pradėjęs su dviem profesoriais, trečiuosius užbaigė su 17 doktorantūros krypčių, o disertacijos pradėtos ginti anksčiau nei išleista pirmoji bakalaurų laida? Ir kaip strateginis pasirinkimas – pradėti doktorantūros studijas partnerystėje su Lietuvos institutais bei universitetais – lėmė tai, koks universitetas esame šiandien?“ – doktorantūros studijų pradžią prisiminė VDU mokslo prorektorė.

Pasak prof. J. Kiršienės, atsakymas yra paprastas ir atpažįstamas šiandieninėje VDU organizacinėje kultūroje per tokias vertybes kaip: partnerystė, bendradarbiavimas, įsitinklinimas, kolegiškumas, bendruomeniškumas, įtraukumas, atvirumas, net ir ideologiškai nepatogiems. „Universitetas nuo pat pradžių veikė kaip jungiamasis audinys, kaip agora, kitaip tariant – erdvė  skirtingoms idėjoms ir diskusijoms – kaip mažasis pasaulio centras, nuolat jaučiantis savo nepakankamumą, pagarbą partneriams ir jų svarbą, įsitinklinęs ir įtinklinantis, besimokantis ir besidalijantis, panaudojant šiuolaikinius konceptus – netokratiškas“, – kalbėjo prorektorė.

Per tris jungtinės doktorantūros studijų dešimtmečius mokslo krypčių skaičius išaugo iki 24. Universitetas bendradarbiauja su 17 Lietuvos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijų. Nuo universiteto atkūrimo, VDU yra parengęs 882 mokslininkus, daugumą jų humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse. „Šiame šventiniame Senato posėdyje įteiksime net 73 mokslo daktaro diplomus. Iš jų VDU buvo apgintos 55 daktaro disertacijos: 8 gamtos, 8 humanitarinių, 27 socialinių, 7 technologijos ir 5 žemės ūkio mokslų sričių. Jums, mieli daktarai, teks iššūkis ir atsakomybė vesti universitetą į antrąjį šimtmetį“, – susirinkusiuosius sveikino VDU mokslo prorektorė prof. J. Kiršienė.

Lietuvos universiteto 100-mečio proginiai medaliai įteikti VDU Jungtinių doktorantūros programų partneriams ir jauniesiems mokslininkams bei doktorantams, už aukštus mokslo pasiekimus. Universiteto rektoriaus padėkos už nuopelnus ugdant jaunąją mokslininkų kartą įteiktos labiausiai pasižymėjusiems doktorantų vadovams, kurie per pastarąjį dešimtmetį paruošė daugiausiai Vytauto Didžiojo universiteto daktarų.

Iškilmingą VDU Senato posėdį užbaigė universiteto daktaro diplomų ir ženklų įteikimo ceremonija.

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

Ką veikia žaidimų kūrėjai? Ar norint kurti kompiuterinį žaidimą, užtenka tik programavimo žinių? Jei nemoku programuoti, ar vis tiek galiu prisijungti prie žaidimų kūrėjų bendruomenės? Noriu tapti žaidimų kūrėju, bet nežinau, kur studijuoti bei ką mokytis? Jei jums kyla šie ir panašūs klausimai – vasario 24 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyksiantis renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“ skirtas jums.

„Renginio metu sieksime išsklaidyti mitus, jog kompiuteriniai žaidimai skirti tik pramogai – jie taip pat gali daug ko išmokyti. Apsilankę čia, turėsite galimybę iš arčiau susipažinti su žaidimų industrija bei patys išbandyti ir įvertinti lietuvių žaidimų kūrėjų sukurtus žaidimus. Renginio dalyviai taip pat galės pamatyti žaidimų kūrimo užkulisius – sužinos, kaip kuriami žaidimai, kokios žinios reikalingos norint pradėti savo pirmojo žaidimo projektą ir su kokiomis galimomis kliūtimis tenka susidurti“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto Sistemų analizės katedros vedėja doc. dr. Judita Kasperiūnienė.

Pasak mokslininkės, žaidimų pramonė – tai ateitis. „Žaidimų industrija – sparčiausiai auganti pramogų industrija pasaulyje, savo generuojamomis pajamomis jau aplenkusi filmų ir muzikos pramones kartu sudėjus. Remiantis prognozėmis, žaidimų industrija kasmet augs 12.3% ir jau šiemet generuos daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių, o 2030 m. perkops 570 mlrd. dolerių ribą. 2021 m. statistika rodo, kad Lietuvos žaidimų industrija generavo per 225 mln. eurų, kas sudarė 0,2 proc. Lietuvos BVP”, – pastebi ekspertė.

Tuo metu Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektų vadovas Ričardas Jaščemskas atkreipia dėmesį, kad žaidimų kūryba ypatinga tuo, jog ji apima daug įvairių sričių, o čia save atrasti gali įvairių talentų žmonės. „Prie žaidimų dirba ne tik programuotojai ar dailininkai, bet ir žaidimų dizaineriai, animatoriai, modeliuotojai, scenaristai, garso ir muzikos kūrėjai bei kiti specialistai. Lietuvoje sparčiai augant industrijai su žaidimais jau dirba 2500 žmonių, tad atsiranda vis naujų ir vis įvairesnių galimybių tiek prisijungti prie egzistuojančių studijų, tiek sukurti kažką pačiam“, – įsidarbinimo žaidimų industrijoje galimybes apibūdina R. Jaščemskas.

Renginio programoje – nuo žaidimų analizės iki pažinties su kūrybiniu procesu

Vasario 24 d. vyksiančio renginio „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“ metu visų besidominčių žaidimų kūryba nuo 10 val. lauks 30 min. trukmės paskaitos su 15 min. pertraukomis, o 14 val. vyks apvaliojo stalo diskusija su šios industrijos ekspertais.

Renginys – nemokamas.

Registracija į renginį

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektų vadovas Ričardas Jaščemskas apžvelgs žaidimų kūrybą ir industriją Lietuvoje. Vaido Gecevičiaus („Gluk Media”) paskaitoje „Koks tavo vaidmuo žaidimų kūryboje?“ renginio dalyviai, analizuodami žaidimą apie Kauno istoriją, susipažins, kokie skirtingi talentai reikalingi kuriant vaizdo žaidimą. Augustas Vachauzas („SneakyBox”) paskaitoje „Game Design 101” pasakos, kaip generuoti idėjas ir kaip parengti GDD (angl. game design document). Ekspertas taip pat atskleis, kaip vyksta pristatymo/pasiūlymo (pitch) procesas bei kokie įgūdžiai naudingi kuriant kompiuterinio žaidimo dizainą.

„TutoTOONS“ vardas yra puikiai žinomas mobiliąsias programėles pamėgusiems vaikams bei jų tėvams, tačiau retas kuris esame girdėję, jog ši vaikiškų mobiliųjų žaidimų studija yra įkurta Lietuvoje, o joje dirba labai sėkmingai veiklą plėtojanti kūrėjų komanda. Kotryna Rimaitė kvies susipažinti su „TutoTOONS“ kūrybiniu procesu – kaip gimsta žaidimai, su kokiais iššūkiais komandos susiduria kūrybos procese bei kokios galimybės jauniems talentams yra siūlomos „TutoTOONS“ komandoje.

Tuo metu kita „TutoTOONS“ atstovė Brigita Kairytė paskaitoje „Ar žinote, kaip nupiešti mieliausią veikėją” pasidalins savo patirtimi kuriant žaidimų veikėjus bei aplinkas, darbo proceso užkulisiais, pavyzdžiais ir patarimais tiems, kurie nori išbandyti žaidimų dailininko profesiją.

Išsami renginio programa:

Būsimiems žaidimų kūrėjams – galimybė iš arčiau susipažinti su studijų programa

Renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“ – bendras VDU Informatikos fakulteto ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektas. VDU Informatikos fakultetas bendradarbiauja su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, rengdamas Multimedijos ir interneto technologijų specialistus. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos atstovai dalyvauja studijų programos atnaujinime, skaito paskaitas studentams ir dalinasi naujausia žaidimų industrijos informacija. Studentams sudaromos galimybės atlikti praktikas įvairiose Lietuvos bei tarptautinėse žaidimų kompanijose (pvz. „Unity“, „TutoTOONS“ ar kitose).

„Bendradarbiavimo tikslas – rasti ir pritraukti geriausius talentus į Lietuvos žaidimų industriją bei kurti kokybiškas ir inovatyvias žaidimo kūrimo programas. Tačiau svarbiausias tikslas – parodyti, jog žaidimų industrija yra ne tik pramoga, bet ir puiki, inovatyvi bei perspektyvi veikla“, – teigia VDU IF mokslininkė doc. dr. J. Kasperiūnienė bei atkreipia dėmesį, jog renginio metu būsimieji studentai taip pat turės galimybę susipažinti su universitete dėstomos Multimedijos ir interneto technologijų bakalauro studijų programos teikiamomis galimybėmis.

„Multimedijos ir interneto technologijų studijų programa iš kitų išsiskiria tuo, jog, čia besimokydami žaidimų kūrybos, studentai kartu prisideda prie rytdienos interneto kūrimo: stato virtualius ir 3D pasaulius, naudodamiesi šiuolaikinėmis medijomis kuria muzikos, dizaino ir meno instaliacijas“, – būsimuosius virtualios ateities kūrėjus apibūdina doc. dr. J. Kasperiūnienė.

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA) – tai organizacija, vienijanti visų sričių žaidimų kūrėjus profesionalus bei mėgėjus. Organizacija buvo įkurta 2013 metais. LŽKA veiklos tikslai yra vienyti Lietuvos žaidimų kūrėjus, skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, atstovauti žaidimų kūrėjų interesams. Taip pat – propaguoti žaidimų kūrimą Lietuvoje, skatinti profesinį tobulėjimą ir padėti kūrėjams to siekti. LŽKA siekia inicijuoti, skatinti, remti ir bendradarbiauti kuriant su žaidimų industrijomis susijusias mokymo programas Lietuvos mokyklose ir universitetuose. Tarp kitų jos tikslų – skatinti tarptautinį žaidimų kūrėjų bendradarbiavimą, palaikyti ir plėsti ryšius su giminingomis užsienio šalių organizacijomis, skleisti žinias apie Lietuvos žaidimų kūrėjus užsienio šalyse.

Renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“, kurį organizuoja VDU Informatikos fakultetas kartu su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA), vyks jau vasario 24 d., penktadienį, 10 val. VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Renginys – nemokamas.

Registracija į renginį

Vasario 3 d. taip pat kviečiame prisijungti prie kasmetinio žaidimų kūrybos renginio „LT Game Jam 2023”, kuris yra pasaulinio hakatono „Global Game Jam” dalis. Pagrindinė šio renginio užduotis – per vieną savaitgalį sukurti veikiantį žaidimo prototipą. Kaune dalyvių lauksime Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr. 52). Renginys nemokamas. Daugiau informacijos ir registracija

„IFtorina’23“: kitoks moksleivių ir mokytojų šeštadienis!

2023 m. sausio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas kvietė 10-12 klasių mokinius šeštadienį praleisti kitaip – varžytis matematikos ir informatikos viktorinoje „IFtorina‘23“. Renginio organizatoriai kaip visuomet nepamiršo ir pedagogų – paruošė seminarus ir tiksliųjų mokslų mokytojams. Nors „IFtorina’23“ vyko nuotoliniu būdu, tačiau, tikime, kad tai nesutrukdė dalyviams patirti gerų emocijų ir smagaus azarto!

Mokiniai, drauge su bičiuliais susibūrę į komandas, turėjo galimybę parodyti mokykloje sukauptas žinias ir pasivaržyti su kitų Lietuvos miestų „tiksliukais“. Organizatoriai paruošė komandines informatikos, matematikos ir multimedijos užduotis, kvietė pasukti galvas rungiantis protmūšyje.

Kol mokiniai sprendė įvairias užduotis, pedagogai dalyvavo seminaruose: prof. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė skaitė praktinį pranešimą „Programavimas „be kodo“ – nuo nesudėtingų programėlių iki dirbtinio intelekto sprendimų“, o lektorius Audrius Zajančkauskas mokytojams pasakojo apie mikrovaldiklius, virtualias laboratorijas ir daiktų internetą. Džiaugiamės, jog pedagogai teigiamai įvertino Informatikos fakulteto parengtus seminarus, tikimės, kad gautas žinias pavyks sėkmingai pritaikyti planuojant užsiėmimus mokykloje!

Informatikos fakulteto draugų – technologijų centro „KAYAK Lithuania“ – komanda parengė įkvepiantį pranešimą apie savo karjeros vingius: atvirai papasakojo, kokius iššūkius kiekvienam jų teko įveikti, kiek profesijų ir sričių išbandyti, kol suprato, jog… visi keliai veda į informatiką!

„IFtorinos‘23“ nugalėtojai:

Šauniausiai pasirodė ir pirmąją vietą iškovojo komanda iš Panevėžio 5-osios gimnazijos;

Antrąją vietą dalijosi dvi komandos iš Prienų „Žiburio“ gimnazijos ir Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos;

Trečiąją vietą dalijosi komanda iš Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos ir VDU „Rasos“ gimnazijos

Paskatinamuosius prizus gavo komanda iš Klaipėdos licėjaus ir dvi komandos iš KTU inžinerijos licėjaus.

Sveikiname ir džiaugiamės moksleiviais ir mokytojais, kurie laisvadienį noriai paskyrė mokslui! Visi dalyviai bus apdovanoti vertingais renginio rėmėjų įsteigtais prizais. Mokytojams ir mokiniams bus įteikti dalyvavimą įrodantys sertifikatai.

Renginio rėmėjai: UAB KAYAK Lithuania, UAB Equinox Europe, Lietuvos energetikos institutas, Energy Sistem, VDU IF Alumni.

Forumas „Tarptautinės ir nacionalinės mokinių matematikos pasiekimų gerinimo patirtys“ matematikos mokytojams

Gruodžio 6 d. antradienį, 14 val.,  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centre ( K. Donelaičio g. 52, 503 aud.) vyks forumas „Tarptautinės ir nacionalinės mokinių matematikos pasiekimų gerinimo patirtys“, skirtas matematikos mokytojams.

Forumo tikslas –  sutelkti dėmesį į mokinių matematikos pasiekimų skirtumo mažinimo problematiką Lietuvos bei užsienio mokyklose.

Forumo pranešėjai pristatys aktualius pranešimus apie tarptautinių ir nacionalinių mokinių matematikos pasiekimus, gabių vaikų vaidmenį matematikos pamokose, matematinio ugdymo filosofiją užsienio šalyse.

Forume dalyvaus Harvardo universiteto profesorius Jon R. Star, Suomijos  Turkų ir VDU universiteto profesorius Erno Lehtinen, Izraelio universiteto Švietimo fakulteto dekanė, m atematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė Roza Leikin, Lietuvos tyrėjai.

Forumo programa

Registracija

Forumą bus galima stebėti ir nuotoliniu būdu. Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Prašome atsinešti mobilų telefoną su instaliuota Zoom programėle ir ausines.

Renginyje gali būti fotografuojama ar filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti patalpinti viešai prieinamose vietose: socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje bei tolimesnėje renginio komunikacijoje.

Pasaulį paliko VDU Garbės profesorius Vytautas Kaminskas

• "VDU IF diena"
• Absolvento diena – prisiminimai, kurie neišblėsta
• Alumni
• Apie fakultetą
• Apie mus
• Darbuotojams
• Darbuotojams
• Draugai ir Partneriai
• Elektroninio mokymosi technologijos
• IF Alumni vasara
• IF ALUMNI vasara :)
• Informatikos akademija
• Kontaktai
• lmd59
• Matematikos ir jos taikymo programa
• Matematikos mokymo specializacijos programa
• Mokslas
• Moksleiviams
• Multimedijos ir interneto technologijų programa
• Naujienos
• Partneriai
• Pradžia
• Praktiniai seminarai "Alumni – studentams 2009"
• Praktiniai seminarai "Alumni – studentams 2010"
• Praktiniai seminarai „Alumni – studentams“ ir „VDU IF Absolventų diena“ 2012
• Praktiniai seminarai „Alumni – studentams“ 2014
• Praktiniai seminarai „Alumni – studentams“ 2015
• Praktiniai seminarai „Alumni – studentams“ 2016
• Praktiniai seminarai „Alumni – studentams“ ir „VDU IF Absolventų diena“ 2013
• Renginys moksleiviams „Matuokis profesiją“
• Sample Page
• Stojantiesiems
• Studentams
• Studijų programos
• Svetainės žemėlapis
• Talka Botanikos sode: laužai, dešrelės, egzotika
• Vaišnoriškės -16
• Vaišnoriškės-15
• VDU IF ALUMNI draugijos 2013 metų visuotinis susirinkimas
• VDU IF ALUMNI draugijos visuotinis susirinkimas
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• XXI a. „pretendentai“
• Virtualybės
• Bendroji informacija
• Stipendijos studentams