„Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams / dComFra“

ERASMUS + programos projekto „Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams / dComFra“ baigiamoji konferencija

Šių metų spalio 25 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko baigiamoji tarptautinio ERASMUS+ programos projekto „Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams / dComFra“ įgyvendinto pagal priemonę „Gebėjimų ugdymas aukštojo mokslo srityje“ konferencija. Projektas, koordinuojamas VDU Informatikos fakulteto, pradėtas vykdyti dar 2018 metais. Konsorciumą sudarė 15 partnerių iš 6 šalių.

Šio projekto tikslas – tobulinti ir skatinti skaitmeninio raštingumo (SR) plėtrą Ukrainoje; suderinti ją su Europos tendencijomis, pritaikant skaitmeninio raštingumo sistemą mokytojams ir piliečiams; reformuoti mokytojų kvalifikacijos kėlimą ir perduoti geriausią praktiką, kaip apskritai galėtų būti toliau tobulinamas skaitmeninis raštingumas, jį pritaikant aukštojo mokslo sektoriaus iššūkiams visoje visuomenėje; įkurti Ukrainos nacionalinę skaitmeninę koaliciją (UNSK).

Įgyvendinant projekto tikslus buvo atlikta:

ES DigComp analizė;
skaitmeninio raštingumo poreikių analizė Ukrainoje;
sukurta dComFra tinklo koncepcija ir struktūra;
įsteigti 7 skaitmeninio raštingumo centrai, sukurta SR elektroninė mokymosi platforma bei 22 mokymosi moduliai su praktinėmis užduotimis mokytojams bei kitoms skirtingoms piliečių grupėms;
atlikti pilotiniai mokymai su daugiau nei 1700 įvairių socialinių grupių atstovais;
siekiant geresnio sklaidos efektyvumo plėtojant skaitmeninius įgūdžius plačiąjai visuomenei, įkurta Ukrainos nacionalinė skaitmeninė koalicija.

Konferencijos metu buvo apžvelgti projekto laikotarpiu pasiekti rezultatai bei jų svarba tolimesnei jų plėtrai Ukrainoje. Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Kateryna Suprun aptarė švietimo sistemos skaitmeninimą bei dComFra projekto rezultatų įtaką šiam procesui. Valeriya Ionan, Ukrainos Skaitmeninės transformacijos ministerijos ministro pavaduotoja pristatė skaitmeninimą Ukrainoje, skaitmeninių įgūdžių vektorius visuomenėje. Tetiana Nanaieva, Ukrainos nacionalinės skaitmeninės koalicijos atstovė, apžvelgė Ukrainos skaitmeninių kompetencijų tinklą ir visuomenės vaidmenį šalies skaitmenizacijoje. Svitlana Shytikova, Nacionalinio Erasmus+ programos biuro Ukrainoje direktorė, papasakojo apie naujus bendradarbiavimo horizontus skaitmeninimo srityje. Claudia Matera, All Digital asociacijos, įsikūrusios Briuselyje ir jungiančios 78 narius visoje Europoje, atstovė, papasakojo ALL DIGITAL skaitmeninio ugdymo veiklą šio paneuropinio tinklo rėmuose. Pranešimus taip pat skaitė Ukrainos bei Austrijos ir Čekijos universitetų atstovai, iš viso konferencijoje dalyvavo per 100 dalyvių iš įvairių šalių.

Liūdime dėl prof. habil. dr. A. L. Telksnio netekties

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė liūdi dėl profesoriaus Adolfo Laimučio Telksnio netekties. Prof. habil. dr. A. L. Telksnys (g. 1930 m. lapkričio 24 d.) buvo inžinierius elektrotechnikas, technikos mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys (nuo 1994 m. akademikas), VDU Garbės profesorius, lietuviškų skaičiavimo mašinų kūrėjas, kuris kaip mokslininkas, inovatorius ir pedagogas padarė didžiulę įtaką informatikos ir interneto raidai Lietuvoje.

1953 metais mokslinę veiklą pradėjęs A. L. Telksnys per savo gyvenimą paskelbė 162 mokslinius straipsnius bei padarė 6 išradimus. 1960 metais, pradėjęs dirbti Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyriausiuoju konstravimo biuro inžinieriumi, jis dalyvavo kuriant pirmuosius lietuviškus kompiuterius, tarp jų – rašto ženklus atpažįstančią mašiną „RŪTA 701“. 1991 metais jo pastangomis pradėjo veikti pirmasis šalyje nepriklausomas, palydovinio ryšio interneto kanalas, padėjęs pamatus Lietuvos akademiniam interneto tinklui LITNET, kurio valdybos ilgamečiu pirmininku jis buvo išrinktas.

2002 m. prof. A. L. Telksnys kartu su bendraminčiais inicijavo projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kurio tikslas buvo sukurti galimybę Lietuvos kaimų ir miestelių gyventojams bei institucijoms naudotis greitaeigiu interneto ryšiu. Šio projekto rezultatai ženkliai prisidėjo prie Lietuvos tapimo viena iš pirmaujančiųjų pasaulio valstybių greitaeigio interneto srityje.

Daugiau kaip penkis dešimtmečius tęsėsi aktyvi prof. A. L. Telksnio mokslinė veikla: jis vykdė atsitiktinių signalų ir jų savybių atpažinimo tyrimus, sukūrė originalią teoriją ir konstruktyvius metodus atsitiktinių procesų pasikeitimams atpažinti, kartu su mokslininkų kolektyvu užsiėmė širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būsenos analize ir atpažinimu, pasitelkiant širdies ritmogramas. Tyrimų rezultatai paskelbti 162 moksliniuose straipsniuose, užregistruoti 6 išradimai.

Vainikuojant teorinių ir eksperimentinių tyrimų patirtį, prof. A. L. Telksnys inicijavo projektus LIEPA ir LIEPA-2 (2013–2020 m.), kurių įgyvendinimo metu buvo sukurti lietuvių šnekos atpažinimo ir sintezės varikliai bei paslaugos, skirtos asmeniniams kompiuteriams, išmaniesiems mobiliesiems įrenginiams ir robotams.

Prof. A. L. Telksnys aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose: buvo ilgametis Lietuvos mokslo tarybos narys ir Lietuvos mokslų akademijos Elektronikos ir informatikos sekcijos pirmininkas, Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano ir koncepcijos rengimo ekspertų grupės vadovas, Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtros strategijos ekspertų grupės vadovas, Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET valdybos pirmininkas.

Prof. A. L. Telksnio pasiekimai įvertinti Lietuvos Valstybinėmis premijomis (1968 m. už skaičiavimo mašinos „RŪTA 701“ sukūrimą ir 1980 m. už darbų ciklą „Nestacionarių atsitiktinių procesų atpažinimo teorija ir metodai“) bei Lietuvos mokslo premija (2008 m. už informacines technologijas lietuvių kalbai ir kultūrai), už mokslinę ir visuomeninę veiklą apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komodoro kryžiumi (2021 m.), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2001 m.), Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos „Naujojo knygnešio“ apdovanojimu, viso gyvenimo veikla ir darbais ženkliai prisidėjus prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros procesų spartinimo ir raidos (2014 m.). 1998 metais jam suteiktas KTU garbės daktaro vardas.

Vytauto Didžiojo universitete profesorius Adolfas Laimutis Telksnys dirbo daugiau nei du dešimtmečius – nuo 1993 m. iki 2020 m. Čia jis skaitė procesų analizės ir atpažinimo paskaitas bakalauro ir magistro studentams, vadovavo daktaro disertacijų rengimui (parengtos ir apgintos 5 disertacijos), dalyvavo doktorantūros komitetų veikloje, vadovavo magistro ir bakalauro baigiamųjų darbų komisijoms, informatikos krypties studijų programų komitetams. Prof. A. L. Telksnys buvo išrinktas atkuriamojo ir vėlesnių VDU Senatų nariu.

2022 m. gegužės 25 d. prof. habil. dr. A. L. Telksniui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesoriaus vardas už jo reikšmingus pasiekimus informacinių technologijų srityje, nuopelnus Vytauto Didžiojo universitetui bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

IF dekanas prof. Tomas Krilavičius: „IT pasaulyje atrasti save gali skirtingų polinkių žmonės“

„IT specialistai savo darbu stipriai prisideda prie dabartinio pasaulio kūrimo: jie tyrinėja jį ir mato, kaip jis veikia bei formuojasi. Labai tikėtina, kad, baigę informatikos mokslus ir karjerą toliau tęsdami informacinių technologijų srityje, atsidursite tarp tų kelių procentų žmonių, kurių priimti sprendimai paveiks ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojus. Taigi norintiems kurti ateities pasaulį IT sektorius yra viena tų sričių, kurioje šiandien tai padaryti tikrai lengva“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Kokių žinių reikia būsimiesiems IT specialistams, su kokiais iššūkiais susiduria mokslininkai ir kokios informacinių technologijų naujovės laukia netolimoje ateityje – apie tai interviu su VDU ekspertu.

Kuo išskirtinės VDU Informatikos fakultete vykdomos studijos?

Visų pirma, ir VDU, ir, žinoma, Informatikos fakultete taikomas laisvųjų menų, arba Artes Liberales, studijų modelis. Šių studijų išskirtinumas tai, kad jos pritaikytos tiems, kurie ne vien nori įgyti specialybę, bet ir ketina ateityje save realizuoti užimdami įvairias pareigas: vadovaudami multikultūrinei, po pasaulį pasklidusiai komandai, bendraudami su klientais, formuodami įmonės įvaizdį, planuodami (tarptautinę) įmonės plėtrą, kurdami įmonės viziją ir strategiją, vertindami įmonės poveikį aplinkai. „Minkštieji“ įgūdžiai, apimantys ir psichologijos, ir vadybos žinias, reikalingi siekiant gebėti su klientais ar komandos nariais diskutuoti ne tik technologinėmis temomis: turint platesnį išsilavinimą tampa lengviau dirbti su žmonėmis, juos geriau suprasti.

Dar vienas VDU Informatikos fakulteto išskirtinumas tai, kad stengiamės studentus kuo anksčiau, jau ir bakalauro studijų metu, įtraukti į įvairias praktines veiklas ir mokslinius tyrimus. Mūsų studentai, įskaitant ir bakalaurantus, sėkmingai darbuojasi laboratorijose, projektuose, steigia savo startuolius ir pasitelkę fakulteto pagalbą randa jiems finansavimą.

Informacinių technologijų sektorius jau kurį laiką įsitvirtinęs kaip viena perspektyviausių darbo sričių.
Kokių kitų sričių žinios (be informatikos ir matematikos) taip pat yra neatsiejamos nuo šios mokslo krypties?

Tai jau mano minėtas gebėjimas bendrauti su žmonėmis, dirbti komandoje, o prireikus ir vadovauti jai, be kurio toli nenueitų ne tik IT, bet ir kitos sritys. Tiems, kurie dirba su vartotojo sąsaja, taip pat reikalingas tam tikras meninis, estetinis suvokimas, psichologinės žinios, o kartais ir skirtingų kultūrų supratimas. IT sektoriuje kuriami įrankiai, aktualūs visoms žmonių gyvenimo ir veiklos sritims, todėl platesnis kitų sričių išmanymas leidžia lengviau spręsti joms rūpimus uždavinius.

Informacinės technologijos, ko gero, yra sparčiausiai besivystanti mokslo šaka.
Kokias naujas tyrimų kryptis šiuo metu vysto IT ekspertai?

IT sektorius nuolat kinta – tiek pačios technologijos, tiek naudojamos platformos. Bene svarbiausias vaidmuo šiandien tenka dirbtinio intelekto technologijoms. Praktinius darbo su dirbtiniu intelektu įgūdžius studentai įgauna bakalauro, o gilina magistro studijų programose. VDU vykdomų bakalauro studijų programų „Informatikos sistemos“ ir „Matematika ir jos taikymas“ studentai turi galimybę įgyti dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo metodų taikymo specializaciją, o štai studijuojantys programoje „Multimedijos ir interneto technologijos“ pramoksta dirbtinį intelektą taikyti tokiam konkrečiam tikslui, kaip žaidimai – suteikiant intelektą žaidimų veikėjams.

Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius

Dar viena ypač aktuali sritis – kalbos technologijos: vis daugėja sąsajų, kur klaviatūrą keičia rašytiniai dialogai ir balsu bendraujančios sistemos. VDU yra kalbos technologijų srities tyrimų lyderis Lietuvoje, ir studijuodami VDU Informatikos fakultete studentai turi galimybę kurti sprendimus, grįstus šiomis technologijomis.

Kokių informacinių technologijų srities specialistų šiuo metu trūksta labiausiai?
Kokių specialistų reikės netolimoje ateityje?

Pastebime akivaizdų programuotojų trūkumą. Pasigendame ir multimedijos specialistų – žmonių, kurie geba dirbti su virtualia, išplėstine realybe. Žinoma, taip pat labai norisi turėti daugiau su šiandieniniais iššūkiais padedančių susidoroti žmonių – dirbtinio intelekto specialistų ir duomenų mokslininkų. Gebėjimų dirbti šiose srityse studentai gali įgyti ir mūsų fakultete.

Kokie pagrindiniai tyrimai ir projektai šiuo metu vykdomi VDU Informatikos fakultete?
Kokius projektus įgyvendina studentai?

Šiuo metu vykdome net keletą projektų. Vienas jų skirtas neapykantos kalbos atpažinimo sprendimui kurti, ir šiame projekte, beje, dalyvauja studentai ne tik iš Informatikos fakulteto. Dar kitame projekte analizuojame, kokių dirbtinio intelekto metodų taikymas leidžia aptikti problemas didelėse IT struktūrose. Bendradarbiaujame ir su medikais – tiriame, kaip pasitelkus pasyvius duomenis galima išspręsti onkologinių pacientų problemas: kuriame sprendimus, kurie naudodami pasyvią informaciją (akcelerometro, giroskopo duomenis) identifikuoja paciento būseną, pokyčius ir operatyviai informuoja gydytoją apie tai, nelaukiant gyvo susitikimo. Maža to, taip pat galime pasidžiaugti bendru darbu su kolegomis iš Nyderlandų, TNO (Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacija): su jais kuriame nacionalinę informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemą – ieškome sprendimo, kuris leistų Lietuvos karo akademijos ir Lietuvos kariuomenės specialistams stebėti informacinę aplinką, padėtų aptikti informacines atakas ar jas imituoti. Dirbame su fintech ir insurtech startuoliais, logistikos ir gamybos įmonėmis siekdami užtikrinti saugumą, įvertinti riziką ir optimizuoti jų veiklos procesus. Ir tai dar ne viskas: Multimedijos laboratorijoje kuriami sprendimai holografinei sąsajai, dirbama su dizaineriais kuriant virtualios mados kolekcijas bei nenustojama ieškoti, kur ir kaip dar išnaudoti didžiules IT galimybes aktualioms šių dienų problemoms spręsti. Visuose šiuose projektuose aktyviai dalyvauja ir fakulteto studentai.

Kokie stereotipai vis dar gajūs IT pasaulyje?

IT – labai plati sritis, čia ne vien programavimas. IT specialistai nėra tik programuotojai: lygiai tokią pačią puikią galimybę „įdarbinti“ žinias jie turi analizuodami vartotojų reikalavimus, projektuodami sprendimus, kurdami vartotojo sąsajas, rengdami ir realizuodami IT strategijas, vertindami sprendimų kokybę, juos testuodami ir atlikdami daugybę kitų su IT susijusių darbų. Vartotojo sąsajos dizaineriui, žinoma, bus ypač reikalingos menų srities žinios, o štai duomenų analitikui gali prireikti ir matematikos, ir informatikos žinių, mat jo darbas skatina jį perprasti įvairias sferas. Kalbos technologijų sritis prašosi humanitarinių mokslų išmanymo. VDU suteikia galimybę rinktis ir gretutines specialybes, todėl norintys taikyti IT versle gali baigti atitinkamas gretutines studijas. Taigi spektras – itin platus, ir žmonių reikia labai įvairių. Be kita ko, pamirškime stereotipą, kad IT yra vyriška sritis, – ji seniai tokia nebėra, ir tuo nesunkiai įsitikintume pažvelgę į statistiką: moterų ir vyrų balansas labai panašus ir tarp studentų, studijuojančių informacines technologijas, ir tarp šios srities įmonių, ypač vienaragių, darbuotojų, vadovų.

Kokios artimiausios ateities perspektyvos, Jūsų nuomone, laukia informacinių technologijų srities žmonių?

Visų pirma, IT pasaulyje atrasti save gali skirtingų polinkių žmonės. Čia suteikiama erdvė ir tiems, kurie siekia programuoti bei palaikyti minimalų kontaktą su kitais žmonėmis, ir tiems, kurie nori dirbti su klientais ar vadovauti komandai. Savo vietą šioje srityje ras ne tik norintys nerti gilyn į technologijas ir konkrečiau analizuoti tam tikrą probleminę sritį, bet ir tie, kuriuos labiau domina, tarkime, menai: ko tikrai galima tikėtis – kad pasitelkus technologijas įmanoma menams suteikti visai kitą, naują pavidalą.

Atkreipkite dėmesį į žmonių, dirbančių didžiosiose IT įmonėse, socialinio tinklo LinkedIn profilius, į tai, kokį išsilavinimą jie turi. Pamatysite, jog nemaža dalis jų įgiję visai kitas specialybes, bet vėliau persikvalifikavę į IT. Dar vienas aspektas – IT specialistams, duomenų mokslininkams rasti darbą šiandien labai paprasta. Tiksliau, darbas juos randa. Belieka pasirinkti, ką nori veikti, o pasirinkus – kurti ateities pasaulį.

IT specialistai savo darbu stipriai prisideda prie dabartinio pasaulio kūrimo: jie tyrinėja jį ir mato, kaip jis veikia bei formuojasi. Labai tikėtina, kad, baigę informatikos mokslus ir karjerą toliau tęsdami informacinių technologijų srityje, atsidursite tarp tų kelių procentų žmonių, kurių priimti sprendimai paveiks ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojus. Taigi norintiems kurti ateities pasaulį IT sektorius yra viena tų sričių, kurioje šiandien tai padaryti tikrai lengva.

#Softera.AKADEMIJA – apmokama praktika smalsiems ir augti norintiems studentams

Studentai, galvojantys apie karjerą IT įmonėje, kviečiami į apmokamą praktiką Softera.AKADEMIJOJE. Softera yra atvira „žaliems“, smalsiems ir augti norintiems žmonėms.

#Softera.AKADEMIJA

Tai dviejų mėnesių apmokama praktika, kurios metu suteikiama galimybė pamatyti, kaip atrodo IT kompanijos virtuvė, kuo skiriasi programuotojo, architekto ar konsultanto pozicijos, ir kodėl garsiausios Lietuvos bei pasaulio įmonės verslo procesų valdymui renkasi Microsoft Dynamics platformą. Softera patyrę specialistai pasiruošę užauginti naują Microsoft Dynamics 365 profesionalų „klasę“.

Ne, tai ne dar viena tik „programeriams“ skirta akademija

Čia nebus kosminės atrankos, sudėtingų stojimo testų, reikalavimų būti programavimo genijumi. Viskas, ko norima iš kandidatų – didelis noras išmokti
Akademijoje tikrinsiesi, kiek tau giliai norisi nerti į programavimą, o gal turi įgimtą IT konsultanto talentą?
Be programavimo įmonė siūlo finansų, pirkimų – pardavimų ir tiekimo grandinės procesų skaitmenizavimo paskaitas.
Dalį akademijos laiko bus mokomasi „gyvai“ BLC verslo lyderių centre, likęs laikas kada ir kur mokytis priklausys nuo tavęs.
Akademijai pasibaigus labiausiai pasistengusius pakvies likti Softeroje.

Stipendija:

Be žinių studentams skiriama ir AKADEMIJOS „stipendija“ 300 eurų į rankas.

Pagrindinės datos:

Registracija stabdoma 06 10 || Startas 06 27 || Finišas 08 19

Registraciją ir daugiau informacijos rasite paspaudę čia.

IVUS2022 – konferencija, suburianti mokslininkus iš viso pasaulio

Nuo pat 1995-ųjų Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinių mokslų fakultetas (VU KnF) kiekvienais metais kviečia jaunuosius mokslininkus į informacinių technologijų konferenciją IVUS. Renginys į bendrą mokslo sintezę sujungia tris konferencijas – IT2022, ICYRIME ir SYSTEM. Šiemet IVUS2022 jau 27-us metus iš eilės kviečia klausytojus prisijungti ir kartu panirti į mokslą!

Konferencija kasmet tarptautiniu mastu suburia magistro ir doktorantūros studijų studentus, jaunuosius mokslo žmones, teoretikus ir praktikus – organizatoriai laukia visų, kuriems informacinės technologijos yra akademinio gyvenimo variklis. IVUS2022 ypatingas tuo, jog į mokslą nežiūrima pro rakto skylutę – klausytojai kviečiami pažvelgti į šiandieninę IT situaciją iš įvairių perspektyvų. Todėl dalyviai šįmet galės išgirsti pranešėjus iš kone viso pasaulio: Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Austrijos, Turkijos, Uzbekistano, Gruzijos, Japonijos, Kinijos, Ugandos, Ganos ir JAV. Konferencija IVUS2022 tampa įvairialype terpe, kurioje dalyviams suteikiama galimybė ne tik pasipildyti žinių bagažą, tačiau ir laisvė lygiavertiškai diskutuoti savo srities specialistų gretose.

Informacinių technologijų sfera yra itin dinamiška, čia nuolat randasi naujų reikšmingų pokyčių, kurias jaunieji mokslininkai noriai siekia tyrinėti. O apie ką kalbėsime IVUS2022? – Temų spektras platus, tad konferencijoje „savo skonio“ pranešimų atras kiekvienas. Įsitikink – keletas šių metų temų:

A Comparison of Deep Learning Models for Hate Speech Detection;
Kaunas in the Context of Smart Cities Clusters Based on Sustainability Strategies;
Training of AI based Tools: An impact study on Information, Digital, Visual and Data Literacy among Pupil Teachers;
Impact of augmentation techniques on the classification of medical images.

Registruokis, dalyvauk ir praturtink žinias!

IVUS2022 vyks nuotoliniu būdu gegužės 12 d.

Klausytojams registracija yra būtina. Registruotis kviečiame čia.

Konferencijos programą ir prisijungimo nuorodą rasite konferencijos puslapyje pasirinkę PROGRAM.

Stipendijų programos pristatymas MOKINIAMS

Labas, moksleivi!

Esu Gabrielė ir atstovauju vienai iš „Teltonikos“ įmonių grupės įmonių VšĮ Teltonika High-Tech Hill.

Viena garsiausių Lietuvoje aukštųjų technologijų bendrovių – „Teltonikos“ įmonių grupė – pradeda antrąjį stipendijų programos pirmakursiams „Ateitis priklauso man!“ etapą.

„Teltonika IoT Group“ įmonės Lietuvoje, projektuojančios ir gaminančios moderniausius daiktų interneto sprendimus verslams iš įvairių pasaulio šalių, praėjusiais metais pradėjo ypatingą stipendijų programą „Ateitis priklauso man!“. Tai unikali galimybė abiturientams gauti prestižinį išsilavinimą technologijų srityje, atskleisti savo talentą bei padėti pamatus sėkmingam karjeros keliui.

Maloniai kviečiame moksleivius į nuotolinius programos pristatymus, kurie vyks gegužės 10, 12, 16 ir 18 d.

Pristatymai vyks „Teams“ platformoje:

2022-05-10 15.00 val., prisijungimo nuorodą „Teams” platformoje rasi čia.
2022-05-12 15.00 val., prisijungimo nuorodą „Teams” platformoje rasi čia.
2022-05-16 16.00 val., prisijungimo nuorodą „Teams” platformoje rasi čia.
2022-05-18 16.00 val., prisijungimo nuorodą „Teams” platformoje rasi čia.
Jei prieš renginį norėtum gauti priminimą – užsiregistruok čia.

Daugiau apie stipendijų programą: https://teltonika-high-tech-hill.com/lt/stipendija

Gabrielė GaubienėProjektų vadovė

Tarptautinė mokslinė konferencija „Atminties gaivinimas ir užmaršties įveika: lyginamieji aspektai“

2022 m. lapkričio 10–11 d. LLTI ir LLLA organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Atminties gaivinimas ir užmaršties įveika: lyginamieji aspektai“.

Tezes teikti iki 2022 m. birželio 30 d. el. paštu: info@llla.ltKonferencijos kalbos: lietuvių, anglų.Konferencija vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva). Bus galimybė dalyvauti ir nuotoliniu būdu.

Plenariniai pranešėjai:Krzysztof Czyżewski (Bolonijos universiteto profesorius, „Paribio fondo“ prezidentas, „Menų, kultūrų ir tautų paribių centro“ direktorius);Zanda Gūtmane (Liepojos universiteto profesorė);Neringa Klumbytė (Majamio universiteto Ohajuje docentė);Aurimas Švedas (Vilniaus universiteto docentas, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas komunikacijai ir ryšiams su užsieniu).Daugiau informacijos čia: lietuvių ir anglų k.

Studentams ir absolventams – renginys „Baigiau studijas. Kas dabar?“

Balandžio 26 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks informaciniai renginiai studentams ir absolventams „Baigiau studijas. Kas dabar?“, ketinantiems toliau tęsti studijas magistrantūroje ar doktorantūroje, ieškantiems galimybių pasinaudoti tarptautinių mainų galimybėmis ar norintiems daugiau sužinoti apie karjeros planavimo principus.

Informacinių renginių metu studentai ne tik turės galimybę išgirsti daug naudingos informacijos apie magistrantūros ir doktorantūros studijas, programų išskirtinumą ar dvigubo diplomo studijas, bet ir dalyvauti įvairiuose seminaruose. VDU Karjeros centro atstovai pristatys karjeros planavimo ir darbo paieškos principus, Tarptautinių ryšių departamento atstovai papasakos apie tarptautinio mobilumo galimybes studentams ir absolventams. Taip pat vienas iš renginių bus skirtas norintiems daugiau sužinoti apie doktorantūros studijas.

Renginyje gali dalyvauti tiek VDU, tiek ir kitų universitetų ar kolegijų vyresniųjų kursų studentai.

Registracija būtina. Registracijoje nurodytu el. pašto adresu bus siunčiamos virtualių susitikimų nuorodos.

Renginių programa

Detalesnė informacija apie informacinės savaitės renginius

Informatikos fakultetas ir IF Alumni klubas kviečia į praktinį seminarą „Alumni – studentams“

2022 m. balandžio 21 d. 14 val. Informatikos fakultetas ir IF Alumni klubas organizuoja tradicinį praktinį seminarą „Alumni – studentams”.

Kviečiame įdomiai ir turiningai praleisti ketvirtadienio popietę bei laimėti puikių prizų!

Daugiau informacijos skelbime.

Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis:

Registracija būtina

Registracijoje nurodytu el. pašto adresu bus siunčiama virtualaus seminaro nuoroda (2022 m. balandžio 21 d. iki 12 val.).

Informatikos fakultetas kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje IVUS2022

Nuo pat 1995-ųjų trys Lietuvos universitetai (Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno Technologijos universitetas, Vilniaus universitetas) išlaiko bendrą tradiciją – kviečia mokslo entuziastus susitikti informacinių technologijų konferencijoje IVUS 2022.

Šiemet renginį organizuoja VDU Informatikos fakultetas, todėl kviečiame gegužės 12 dieną pasižymėti kalendoriuose: organizacinis komitetas žada įtraukiančius, aktualius pranešimus ir diskusijas. Primename, kad konferencija vyks nuotoliniu būdu.

Kuo renginys ypatingas?

– Kviečia susiburti bakalauro studijų studentus ir magistrantus, praktikus ir teoretikus – visus jaunuosius mokslo žmones;
– Suteikia galimybę dalytis idėjomis, tyrimų rezultatais, užmegzti ryšius su mokslininkais ir verslo atstovais;
– Išleidžiama konferencinė medžiaga – atrinkti straipsniai publikuojami CEUR Workshop Proceedings su Scopus indeksu;
– Darbus recenzuoja tarptautinė komisija.

Kaip dalyvauti?

Teikti straipsnį pasirinkta tema, anglų kalba. Gera žinia, jog renginio organizatoriai vis dar laukia norinčiųjų prisijungti – straipsnių teikimo terminas pratęstas iki balandžio 1 d. Registraciją ir daugiau informacijos apie dalyvavimą IVUS 2022 galima rasti čia.