IF ALUMNI: MILITA

 

„Manau, jog netolimoje ateityje matematika bus neatsiejama nuo naujųjų technologijų ir ypatingai dirbtinio intelekto. Tikiu, jog žmogus, gebėsiantis tose srityse pritaikyti matematines žinias, bus labai gerai apmokamas ir didelį potencialą turintis specialistas”, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taikomosios matematikos studijų magistrantė Milita Songailaitė.

Ilgą laiką svarsčiusi apie medicinos studijas, besimokydama 11-oje klasėje mergina susidomėjo matematika ir nuo to laiko savo gyvenimą susiejo su šia sritimi. Dabar ji savo kasdienybėje ne tik gilina matematikos žinias magistro studijose, nagrinėja dezinformacijos keliamas grėsmes šalies saugumui, bet ir aktyviai dalyvauja NATO mokslinėje veikloje, kur kartu su tarptautiniais ekspertais tyrinėja dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes.

Nuo matematikos iki dirbtinio intelekto

Prisimindama savo kelią į matematikos sritį, mergina pasakoja, jog viskas prasidėjo nuo dalyvavimo viename jaunųjų mokslininkų konkurse. Supratusi, jog mokykloje gaunamų žinių jam pasiruošti neužteks, ji pagalbos kreipėsi į medicinos profesorių, kuris specializavosi garsų biologijoje tyrimuose. M. Songailaitė taip pat norėjusi šia sritimi domėtis plačiau – analizuoti, kaip muzika veikia žmogų, augalus ir gyvūnus.

„Taip kartu atliekant tyrimus išaiškėjo, kad profesorius, su kuriuo dirbu, iš tiesų yra stiprus matematikas. Nors iš pradžių tikėjausi, jog tyrinėsime biologinius procesus, tačiau visi metodai, kuriuos analizavome, buvo paremti matematika. Supratusi, kad dirbti su matematika man išties labai patinka, nusprendžiau savo moksliniame darbe atsisakyti biologijos ir pereiti prie matematikos“, – pasakoja mergina, matematiką apibūdinanti kaip techninę kalbą, leidžiančią geriau suprasti ją supantį pasaulį.

„Matematika yra tarpdisciplininė – pasitelkusi ją galiu bet kurioje srityje atlikti reikiamus tyrimus bei tuo pačiu metu daugiau sužinoti apie kitą sritį. Tokiu būdu daug išmokau apie kalbos technologijas ir apie pačią kalbą. Mokykloje man ne itin patiko mokytis lietuvių kalbos, jos gramatikos, o dabar su ja labai daug dirbu, kalbos taisykles aprašinėjame pasitelkę matematinius algoritmus. Darbe tenka daug skaityti, mokytis ir domėtis apie socialinius procesus, kadangi jiems aprašinėti taip pat naudojame matematiką”, – džiaugiasi VDU magistrantė, šiuo metu su studijomis derinanti ir darbą keliuose moksliniuose projektuose, kuriuose analizuoja dezinformacijos aptikimo būdus.

Pasak Taikomosios matematikos magistro studijų studentės, dezinformacijos sritis jai įdomi dėl galimybės analizuoti žmonių elgseną ir atpažinti, kaip susirašinėjimuose sklinda informacija ir gandai. Taip pat ji yra įsitraukusi ir į NATO Mokslo ir technologijų organizacijos (angl. NATO Science and Technology Organization, NATO STO) veiklas, kur kartu su mokslininkų grupe nagrinėja didžiųjų kalbos modelių (angl. Large Language Models) panaudojimą kariniams ir  gynybiniams tikslams.

Darbas su šalies saugumo tema – sritimi, kuria M. Songailaitė pradėjo domėtis dar vaikystėje ir net vienu metu rimtai svarstė vietoje studijų universitete rinktis tarnybą kariuomenėje, merginai teikia daug prasmės. „Manau, turėtume daugiau dėmesio skirti gynybos procesams. Nors pati esu matematikė ir, tikėtina, nebūčiau pati stipriausia kovojant fronte su ginklu, tačiau manau, jog savo turimus įgūdžius galėčiau panaudoti siekiant išvengti karinių konfliktų tiek šalies, tiek NATO lygmenyje”, – įsitikinusi magistro studentė.

Paklausta, kaip pavyksta suderinti magistro studijas, darbą universitete bei papildomas projektines veiklas, mergina užtikrintai atsako – norint viską palaikyti aukštame lygmenyje, svarbiausia, jog gaunamas žinias ir įgūdžius būtų galima pritaikyti visose srityse. „Tokiu būdu lengviau susitelkti darbui. Stengiuosi, kad dalykus, su kuriais dirbu projektuose, vėliau galėčiau pritaikyti savo magistriniame darbe ir atvirkščiai“, ­– atvirauja studentė, laisvalaikiu besirenkanti veiklas, kaip pati įvardina, leidžiančias „pravėdinti galvą“ – „Žiemą daug važinėju snieglente, o sezonui pasibaigus ją iškeičiu į riedlentę ar riedučius. Kadangi mano tėtis yra šaulys, kartais prisijungiu prie jo vedamų veiklų“, ­­– pasakoja studentė.

Milita Songailaitė (asmeninio archyvo nuotr.)

Svarbiausia žinias pritaikyti

Visuomenėje vis dažniau pasigirstant kalboms apie prastėjančius moksleivių matematinius gebėjimus ir žemus egzaminų rezultatus, M. Songailaitė laikosi nuomonės, jog pagerinti moksleivių matematines žinias būtų galima matematiką pritaikant ir kitose pamokose.

„Būdama moksleive nuolat klausdavau mokytojų, kur vėliau galėsime panaudoti matematines žinias. Sulaukdavau atsakymo, kad parduotuvėje perkant bandeles reikės suskaičiuoti pinigus. Tačiau nepavadinčiau to matematikos panaudojimu. Turėtų atsirasti tokių sričių, kur moksleiviai, net ir minimalias žinias galėtų panaudoti kokiems nors tyrimams ar, pavyzdžiui, atlikdami brandos darbą. Beje, pati būdama dvyliktoke rinkausi jį atlikti. Ir galiu užtikrintai pasakyti, jog tikrai mėgavausi visu procesu: galėjau analizuoti, kokioje kasdienėje veikloje galiu pritaikyti tam tikras funkcijas. Manau, tai yra puikus pavyzdis moksleiviams, kad matematika nėra vien tik pinigų skaičiavimas, o daug įdomesnis procesas“, – įsitikinusi VDU studentė.

Mergina taip pat nepritaria įsitikinimui, jog dabartinių moksleivių matematinės žinios iš tiesų nuolat prastėja. „Mano jaunesnioji sesuo šiuo metu kaip tik ruošiasi abitūros egzaminams ir matau, kad jos turimos žinios tikrai nėra prastesnės už tas, kokias turėjau pati būdama jos amžiaus. Nors mokykloje moksleiviai išmoksta tik pačius matematikos pagrindus, kuriuos vėliau galės pritaikyti toliau studijuodami universitete ar apskritai gyvenime, tačiau nėra supažindinami su pačiu matematikos grožiu. To tikrai mokyklose trūksta. Visų renginių, kuriuos darome moksleiviams čia, universitete, metu, stengiamės parodyti, kokiuose projektuose ar kokiose srityse dirbame ir per tai tą grožį atskleisti“, – kalba M. Songailaitė, tačiau pripažįsta pastebinti, kad dažnai ir patiems moksleiviams pritrūksta ne tik kantrybės, bet ir noro suprasti matematiką.

VDU studentės teigimu, nenoras skirti laiko mokytis matematiką atsiranda dėl nusistatymo, jog mokytis ją yra nuobodu bei negebėjimo įžvelgti prasmę, kur šio dalyko žinios būtų pritaikomos. „Būtent tokio mąstymo vedami jauni žmonės ne tik, kad nenori suprasti, kodėl jiems būtų pravartu mokėti vieną ar kitą dalyką, bet kartu dingsta kantrybė mokytis kažką naujo. Pamenu, kai pati stojau į universitetą, dažnai iš dėstytojų sulaukdavau atsakymo, kad tai, ką dabar suprantame vienaip, praėjus 10 metų suprasime visiškai kitaip. Tačiau tuo metu man atrodė, jog suprantu viską ir galiu lengvai paaiškinti vieną ar kitą teoremą. Vis dėl to, tik jau studijuodama magistro studijose, suprantu, kad dėstytojai buvo teisūs ir dabar tam tikrus dalykus suvokiu visiškai kitaip nei būdama pirmo kurso bakalauro studente“, – neslepia mergina.

Milita Songailaitė (asmeninio archyvo nuotr.)

Nereikia bijoti matematiką derinti su kitomis sritimis

Kasdienybėje derinančią tiek tiksliuosius, tiek humanitarinius mokslus, darbas su dezinformacija ir jos poveikiu socialiniams aspektams, M. Songailaitę atvedė prie poreikio į šios srities procesus pasigilinti išsamiau. „Žinau žmonių, kurie baigę socialinius mokslus, pereina į tiksliuosius norėdami išmokti savo darbe pritaikyti tam tikrus statistinius metodus ar išmokti programuoti, tuos dalykus puikiai išmoksta ir naudoja. Man panašiai nutiko su dezinformacijos tyrimais. Ir nors perprasti socialinius mokslus sekasi kiek sunkiau nei tiksliuosius, ilgainiui įsitikinau, jog dedant pakankamai pastangų, išmokti tikrai įmanoma“, – tikina studentė.

12-oje klasėje supratusi, jog pasirinkusi matematikos studijas įgaus ne tik matematinių, bet ir informatikos srities žinių, M. Songailaitė pripažįsta neišvengusi stereotipų iš aplinkinių. „Buvo juokaujama, jog baigusi matematiką dirbsiu arba mokytoja, arba banke. Ir nors tuo metu po pamokų jau papildomai dirbau su matematikos profesoriumi bei puikiai mačiau, kur šio dalyko žinios yra pritaikomos, paaiškinti tai aplinkiniams buvo sudėtinga. Deja, panašių nusistatymų, ką su ta matematika veikti, vedini į universitetą atėjo ir dalis kursiokų. Pati jau besimokydama vėlesniuose bakalauro kursuose dar kartą įsitikinau ir nusiraminau, jog tikrai pasirinkau tą studijų kryptį, kurioje iš tiesų noriu būti. Svarbiausia nebijoti savo specialybę derinti su kitomis sritimis”, – būsimus studentus drąsina mergina.

IF ALUMNI: TADAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mobiliosios šunų dresavimo programos „Dogo“ įkūrėjas

TADAS ŽIEMYS

„Norėčiau patarti į informatiką žiūrėti ne kaip į sausą mokslą, o atvirkščiai – kaip į labai kūrybišką ir atvirą. Be abejo, informatika susideda iš daug matematinių dalykų, reikia suprasti ir logiką, ir matematinius konceptus, tačiau dalis informatikos yra kūryba ir kūrybingas požiūris į problemas.“

IF ALUMNI: AGNĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Duomenų analitikė

AGNĖ PILĖ

„Šioje srityje, visų pirma, reikia užsispyrimo. Taip pat loginio ir analitinio mąstymo, bet tokį mąstymą stiprini atlikinėdamas užduotis, taip pat ir universitetas išugdo šias savybes. Tad galiausiai į darbo rinką ateini jau pasiruošęs.“

 

VDU Informatikos fakultete organizuoti Erasmus+ BIP kursai 

Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultete įgyvendinta mišri intensyvi programa (BIP) „Data Analytics and Visualization“. Programos tikslas – ne tik lavinti studentų įgūdžius, reikalingus atliekant duomenų rinkimą, tvarkymą, analizavimą, vizualizavimą, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei skatinti tapti atviresniais.

Programą sudarė 2 dalys: virtualus komponentas ir fizinio mobilumo dalis. Virtualaus komponento metu studentai išklausė įvadinę paskaitą, Moodle aplinkoje susipažino su lekt. Janinos Kaminskienės parengta statistinės analizės pagrindų medžiaga ir atliko testą.

Fizinio mobilumo dalis vyko balandžio 7–11 dienomis. Pirmąją kursų dieną į fakultetą atvykę studentai pristatė savo universitetus. Po to visi apsilankė įmonėje UAB „Elinta“ („Data in Real Life“). Ekskursijos metu, kurią vedė įmonės generalinis direktorius, technologijos mokslų daktaras Vytautas Jokužis, studentai buvo supažindinti ne tik su įmonės veikla, pačios įmonės kūrimo istorija, bet ir paskatinti tapti ryžtingais ir pasirinkti savo mėgstamą kelią. Vėliau, sugrįžę į universitetą, studentai buvo suskirstyti grupėmis ir susipažinimo žaidimo metu sukūrė savo grupių vizualizacijas. Grupių veiklas koordinavo Olga Panova (Estijos gyvybės mokslų universitetas). Reikia pastebėti, kad atvykusių studentų susipažinimas su universitetu prasidėjo universiteto STEAM centre, kurio veiklos idėja glaudžiai susijusi su įgyvendintos programos tikslais – ugdyti kritinį mąstymą ir būti atviriems naujoms idėjoms, mokytis ne tik technologinių dalykų, bet ir domėtis menu, istorija, gamta.

 

Išvyka į Miškų institutą Girionyse ir Dubravos rezervatinę apyrubę

Antradienio užsiėmimai buvo skirti supažindinti studentus su miškų aplinkos stebėsenos, duomenų rinkimo ir analizės principais („Data in Real Life”). Paskaitas tema „Forest Sustainability Data Collection Methods and Visualization“ skaitė projekto Forest 4.0 tyrėjai Jorge L. Zapico (Linėjaus universitetas, Švedija), Gabrielė Kasputytė (Vytauto Didžiojo universitetas). Popietę buvo organizuota išvyka į Miškų institutą Girionyse ir Dubravos rezervatinę apyrubę. Instituto mokslinius tyrimus pristatė ir ekskursiją vedė direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai, mokslų daktaras Marius Aleinikovas.

Trečiadienio rytą paskaitas tema „Introduction to data processing, data processing techniques“ skaitė Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto dėstytojos dr. Svetlana Atslega ir dr. Natalija Sergejeva. Antroji dienos dalis buvo skirta susipažinimui su M. K. Čiurlionio kūriniais („Visualization and Art“). Studentai ir vizituojantys dėstytojai stebėjo virtualios realybės kelionę „Pasaulių sutvėrimas“, klausė įtraukiančio pasakojimo apie menininko kūrybą. Aplankę muziejų, studentų grupės gavo skirtingas Kauno lankytinų vietų tyrinėjimo užduotis. Kiekviena grupė turėjo aplankyti penkis skirtingus objektus, prie jų nusifotografuoti, plačiau apie juos pasidomėti, pasirengti juos pristatyti galutinėje ataskaitoje.

Ketvirtadienio tematika buvo skirta modeliavimo principams („Data in Science“). Dėstytoja Elena Saifiulina (TTK University of Applied Sciences, Estija) supažindino su modeliavimo galimybėmis Excel pagalba „Modeling Experimental Data in Excel“. Vėliau įvairius analizės ir modeliavimo įrankius studentai galėjo išbandyti muziejuje „Mokslo sala“.

Studentai lankėsi „Mokslo saloje“

Penktadienį studentai pateikė apibendrintus rezultatus, pristatydami parengtas skaidres apie savo veiklas, pasidalino įspūdžiais, pateikė pasiūlymų, ką būtų galima padaryti kitaip.

Kursuose dalyvavo studentai iš Latvijos (Latvia University of Life Sciences and technologies, University of Latvia), Estijos (Estonian University of Life Sciences, TTK University of Applied Sciences), Švedijos (Linnaeus University), Mauricijaus (University of Mauritius).

Prie studentų veiklų organizavimo prisidėjo Forest 4.0 tyrėja Silvija Ribokė-Misailovė, programą koordinavo Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros doc. dr. Daiva Rimkuvienė.

 

 

 

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Forest4.0 kompetencijos centras žengia į naują etapą

Antrieji Forest4.0 iniciatyvos metai žymi svarbų proveržį – Kaune įsteigtas Forest4.0 kompetencijos centras. Vytauto Didžiojo universiteto lyderystės ir glaudaus partnerių bendradarbiavimo dėka įsteigta kompetencijos centro viešoji įstaiga, o jos vadovu paskirtas dr. Nerijus Kupstaitis. Šie esminiai žingsniai žymi naują tarptautinės iniciatyvos veiklos etapą, keliantį didelius lūkesčius ateinantiems metams.

Artimiausių veiklų planavimui buvo skirtas dviejų dienų susitikimas, vykęs balandžio 7–8 dienomis Kaune. Forest4.0 komanda pirmąją dieną skyrė strateginėms diskusijoms – buvo aptarta pažanga ir dabartinė projekto padėtis.

„Didžiausias praėjusių metų pasiekimas – kompetencijos centro kaip juridinio asmens įsteigimas“, – teigė centro vadovas Nerijus Kupstaitis. „Tai esminis lūžis, leidžiantis įtraukti mokslininkus, skatinti universitetų bendradarbiavimą ir kurti stiprų suinteresuotųjų šalių tinklą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Pirmą kartą jaučiame tokį proveržį jungiant miškininkystės ir skaitmeninių technologijų atstovus. Tačiau mūsų ambicijos dar didesnės – siekiame proveržio veikiant už Lietuvos ribų ir norime tapti svarbiu tarptautiniu žaidėju.“

Augimo ambicijos

Projekto potencialą skleisti sukauptas žinias plačiau pabrėžė ir Christine Ingridsdotter, Švedijos Interior Cluster projektų vadovė:

„Miškai, jų tvarumas, atsparumas ir biologinė įvairovė šiandien – itin aktualios temos. Forest4.0 suteikia puikią galimybę skleisti šias žinias ne tik Lietuvoje ir Švedijoje, bet ir plačiau. Norime, kad politikos formuotojai, pramonės atstovai, vartotojai ir visuomenė geriau suprastų, ką turime daryti, kad išsaugotume miškus ateičiai. Manau, jog labai svarbu nebijoti turėti tvirtą poziciją – ką būtina daryti, o ko atsisakyti, jei norime šį išteklių išlaikyti ir ateities kartoms.“

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Antroji susitikimo diena buvo skirta bendram renginiui su Interreg Baltic Sea Region projektu Diverse Gene Watch. Pagrindiniu akcentu tapo miškų atsparumas, kurį didele dalimi lemia kertinių rūšių genetinė įvairovė.

Konferencijos metu Forest4.0 partnerių atstovas, Linėjaus universiteto (Švedija) Kompiuterių mokslo ir medijų technologijų katedros vadovas Dr. Arianit Kurti, pabrėžė tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą:

„Inovacijos gimsta ten, kur susitinka skirtingos sritys. Turime kalbėtis su miškų savininkais, gamintojais ir visais miškininkystės vertės grandinės dalyviais. Visos suinteresuotosios šalys turi būti įtrauktos į sprendimų kūrimą ir jaustis jų dalimi. Forest4.0 sąmoningai veikia šioje kryžkelėje – pasitelkdami duomenis ir radikaliąsias technologijas, norime iš esmės pergalvoti, kaip ateityje žvelgsime į miškus. Tai – ne tik medžiai, rąstai ar žaliava. Tai gali ir turi būti kur kas daugiau.“

Žvilgsnis į priekį

Projektas Forest4.0 įgauna pagreitį – 2025-aisias jau planuojami įvairūs renginiai ir iniciatyvos. Norinčius sekti naujienas bei būti artėjančių įvykių dalimi, kviečiame prisijungti prie Forest4.0 „LinkedIn“ ir „Facebook“ platformose.

Forest4.0 įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos Horizon Europe programą. Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas.

VDU bendradarbiaus su Valstybinių miškų urėdija

Kovo 31 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generaliniu direktoriumi Valdu Kaubre.

Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta siekiant plėtoti socialinę partnerystę, su miškais, jų valdymu ir skaitmeninėmis technologijomis susijusius mokslus ir inovacijas bei jų praktinį pritaikymą Lietuvoje.

VMU vadovas V. Kaubrė džiaugėsi galimybe bendradarbiauti su universitetu bei reaktyviu VDU dėmesiu miškininkams. VMU atstovai išreiškė norą sukurti bendradarbiavimo tinklą, parengtą lietuviškų institucijų pagrindu, susiejant miškininkystę, skaitmenizaciją ir inovacijas.

„Patebime ne tik didėjantį poreikį universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų, bet ir jaunosios kartos norą praktikoje taikyti mokslu, inovacijomis ir moderniomis technologijomis grįstus sprendimus“, – kalbėjo V. Kaubrė.

Remiantis sutarties sąlygomis, VMU įsipareigoja kviesti VDU darbuotojus, mokslininkus skaityti paskaitas, dalyvauti VMU vykdomuose miškininkystės ir kituose su miškais susijusiuose tiriamuosiuose darbuose ir projektuose, visuomenės švietimo programose. Taip pat – sudaryti galimybes praktiškai pritaikyti su miškais, jų valdymu ir skaitmeninėmis technologijomis susijusias VDU mokslinių tyrimų pagrindu sukurtas inovacijas.

Tarp VDU įsipareigojimų – dalyvauti rengiant VMU darbuotojų mokymų metodinę medžiagą bei diegiant naujausiomis mokslo žiniomis ir inovacijomis paremtus sprendimus VMU vykdomose veiklose, kviesti VMU darbuotojus dalyvauti universiteto vykdomuose mokslo tiriamuosiuose darbuose, projektuose, organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose, dalyvauti diegiant naujausiomis mokslo žiniomis ir inovacijomis paremtus sprendimus VMU vykdomose veiklose

Susitikimo metu taip pat aptartas ir universiteto kartu su partneriais vykdomas „FOREST 4.0“ projektas, kurio tikslas – prisidėti prie Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijos, plėtojant inovatyvią, mišku grįstą Lietuvos bioekonomiką, skaitmeninant miškų veiklą. Projekto vadovas – VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Kviečiame mokinius ir mokytojus į „IFtoriną’25“!

Jau daugelį metų moksleivius suburianti „IFtorina“ ir šiemet kviečia patirti azarto, smagių iššūkių ir gerų emocijų kupiną dieną!

2025 m. sausio 25 d. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas kviečia 10–12 klasių mokinius šeštadienį praleisti kitaip – varžytis matematikos ir informatikos viktorinoje „IFtorina‘25“. Renginio organizatoriai kaip visuomet nepamirš pedagogų – kvies dalyvauti ir tiksliųjų mokslų mokytojus. Jų lauks seminarai, praktinės užduotys, paskaita.

Kaip dalyvauti?

Suburk nenugalimą komandą (5–7 draugai) arba jėgas išbandyk vienas! „IFtorinoje“ turėsite galimybę ne tik parodyti mokykloje sukauptas žinias ir pasivaržyti su kitų Lietuvos miestų ir miestelių „tiksliukais“, bet ir pasukti galvas ieškodami teisingo kelio lobio link. Kaip ir kasmet, organizatoriai paruošė komandines informatikos, matematikos ir multimedijos užduotis!

Ar išdrįsi leistis į paslapčių kupiną kelionę, įveikti užduotis ir atrasti gudriai paslėptą lobį? Pasiruošk, susikaupk ir sausio 25 d. „IFtorinoje“ parodyk, ką išmanai, o mes pasirūpinsime, kad geriausieji būtų apdovanoti puikiais rėmėjų prizais!

Registracija vyks nuo š. m. gruodžio 23 d. iki 2025 m. sausio 21 d.
Daugiau informacijos apie renginį ir registracija:

iftorina@if.vdu.lt

(8 37) 327 900

Kviečiame pedagoginius darbuotojus registruotis į nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“ partneris kviečia dalyvauti nacionalinėje pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoje „Matematinio mąstymo ugdymas: teorinės įžvalgos ir jų praktinis įgyvendinimas mokykloje“.

– Programa skirta 5–12 klasių matematikos mokytojams.

– Programos apimtis – 270 akad. val. (teoriniai užsiėmimai 73 akad. val., praktiniai užsiėmimai 103 akad. val. ir savarankiškas darbas 94 akad. val.). Ši apimtis atitinka 10 Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (ECTS) kreditus, kuriais grindžiamos aukštojo mokslo studijų programos ir kvalifikacijos pripažinimas.

– Programa įgyvendinama mišriuoju būdu: dauguma užsiėmimų vyks nuotoliniu būdu, kiti bus organizuojami kontaktiniu būdu. Savarankiško darbo užduotis dalyviai vykdo individualiai studijuodami mokymosi medžiagą bei atlikdami paskirtas užduotis savo mokyklose.

– Užsiėmimai vyks nuo 2025 m. vasario 4 d. iki 2025 m. spalio mėn. vidurio (liepos ir rugpjūčio mėnesiais užsiėmimai nevyks). Užsiėmimai vyks darbo dienų popietėmis.

– Nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa „Matematinio mąstymo ugdymas: teorinės įžvalgos ir jų praktinis įgyvendinimas mokykloje“ registruota AIKOS sistemoje.

– Programą įgyvendins mokslininkų ir praktikų grupė.

– „Matematinio mąstymo ugdymas: teorinės įžvalgos ir jų praktinis įgyvendinimas mokykloje“ turinys.

– Mokymai skirti tik pedagogams, dirbantiems bendrojo ugdymo įstaigose, registruotiems Pedagogų registre ir dirbantiems pedagoginį darbą.

Registracija į kvalifikacijos tobulinimo programą

Registracija vyks iki 2025 m. vasario 3 d.

 

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:

doc. dr. Sigita Urbonienė: sigita.urboniene@vdu.lt; tel. +370 37 327896 (skambinti tik darbo valandomis 8.00-17.00)

Irena Juodienė, irena.juodiene@vdu.lt; tel.: +370 37 327900 (skambinti tik darbo valandomis 8.00-17.00)

Matematikos olimpiada 5-8 klasių mokiniams „MATEMATINIS IŠŠŪKIS“

Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas ir mokykla „Delta“ kviečia 5–8 klasių moksleivius varžytis olimpiadoje „Matematinis iššūkis“!

Pamiršk nuobodžius uždavinius – čia prasideda tikras galvosūkių žaidimas!

Data: 2025 m. kovo 8 d.
Vieta: VDU Informatikos fakultetas, Universiteto g. 10

Čia tavęs lauks:
⚡ Įdomūs matematiniai iššūkiai, kurie privers pasukti galvą
Proga įsitikinti, kad matematinius uždavinius galima spręsti kūrybiškai
Puikūs prizai ir smagus laikas

Nebūk stebėtojas – tapk iššūkio dalimi!

Daugiau informacijos ir registracija rasite čia.

13-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas

 

 

 

 

 

Paskutinį metų penktadienį, gruodžio 27 d., laukia svarbus kasmetinis Lietuvos jaunųjų matematikų renginys – 13-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas (LJMS’13).

Visi galintys atvykti kviečiami į KTU „Santakos” slėnį adresu K. Baršausko g. 59, Kaunas. Renginio pradžia – 10 val., o registracija prasideda nuo 9:15 val. Gera žinia ir tiems, kuriems nepavyksta dalyvauti gyvai – bus galimybė stebėti tiesioginę transliaciją.

„Džiaugiamės, kad LJMS tradicijos išlieka ir visus kviečiame į 13-ąjį Susitikimą. Smagu matyti, kad renginiu domisi naujoji matematikų karta, o prie renginio prisideda ne tik senbuviai, bet ir nauji veidai“ – mintimis dalijasi šių metų renginio organizatoriai. – „Ypatingai džiaugiamės, kad prie organizatorių aktyviai jungiasi vis daugiau VDU IF atstovų, tai neabejotinai augina renginio potencialą ir padės pritraukt vis daugiau dalyvių ir taip plėsti jaunųjų matematikų bendruomenę.“

Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas – kasmetinė konferencija, apjungianti Lietuvos matematikų bendruomenę ir užsienyje studijuojančius ar jau dirbančius jaunuosius mokslininkus bei dėstytojus, viešinanti jaunimo pasiekimus. Renginys pritraukia ir aukštųjų technologijų pramonės įmones, bankus, finansų ir rizikos valdymo, investavimo firmas, kurioms reikalingi aukštos kvalifikacijos matematikos specialistai.

Per trylika metų konferencijoje kviestinius pranešimus skaitė daugiau nei 30 jaunųjų mokslininkų, tarp jų ir mokslo žvaigždės iš užsienio universitetų bei mokslo institucijų. Dvylika doktorantų apdovanoti premijomis už geriausius doktorantūros metu parašytus straipsnius.

LJMS organizuoja Lietuvos ir užsienio universitetų jaunieji matematikai kartu su Lietuvos matematikų draugija, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakultetu, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir Gamtos mokslų fakultetu, Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetu ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunąja akademija. Įmonės ne tik remia susitikimą, bet dar ir deleguoja savo atstovus pristatyti platesnei visuomenei, ką daro įdomaus, su kokiais matematiniais iššūkiais susiduria.

Šių metų Susitikimą remia: Danske bankas, „Euromonitor International“ ir „DIPtech“.

Daugiau informacijos apie renginį:

– renginio puslapyje

– socialiniame tinkle „Facebook“

– profesiniame tinkle „LinkedIn“