Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Valstybine miškų tarnyba

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) š. m. liepos 3 d. pasirašė sutartį, kuria bus siekiama bendradarbiavimo ir socialinės partnerystės, plėtojant su miškais susijusius mokslus ir inovacijas bei jų praktinį diegimą miškų valdyme. Sutartimi numatoma VDU specialistų pagalba VMT vykdomiems miškininkystės tiriamiesiems darbams ir projektams bei VDU indėlis visuomenės švietimo projektuose.

Sutarties pasirašyme taip pat dalyvavo ir Valstybinės miškų tarnybos atstovas, sutarties vykdymo koordinatorius Gintaras Kulbokas ir VDU Žemės ūkio akademijos ir Pažangios miškininkystės ekscelencijos centro (projektas „Forest 4.0“) atstovai prof. dr. Vitas Marozas ir VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Apdovanoti geriausiai 2023-2024 m. m. įvertinti VDU dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje VDU vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose. Šiemet universitetui minint 35-erių metų atkūrimo sukaktį, atminimo ženkleliais taip pat apdovanoti išskirtine dėstymo kokybe pasižymėję dėstytojai.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie 2023-2024 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – doc. dr. Asta Kyguolienė
Gamtos mokslų fakultete – prof. dr. Audrius Dėdelė
Humanitarinių mokslų fakultete – asist. Liveta Ūselė
Informatikos fakultete – asist. Agnė Pilė
Katalikų teologijos fakultete – doc. dr. Lina Šulcienė
Muzikos akademijoje – doc. Beata Andriuškevičienė
Menų fakultete – prof. dr. Raimonda Simanaitienė
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – prof. dr. Egdūnas Račius
Socialinių mokslų fakultete – lekt. Laura Lapinskė
Švietimo akademijoje – lekt. dr. Auksė Petruškevičiūtė
Teisės fakultete – doc. dr. Linas Meškys
Užsienio kalbų institute – lekt. Vitalija Lanza
Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – lekt. dr. Ramunė Masienė
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – doc. dr. Aurelija Kustienė
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – doc. dr. Gediminas Vasiliauskas
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – doc. dr. Algirdas Gavenauskas

VDU atkūrimo 35-mečio ženkleliu apdovanoti šie dėstytojai:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – Jolita Vveinhardt, Monika Didžgalvytė-Bujauskė, Asta Gaigalienė, Aušra Pažėraitė.
Gamtos mokslų fakultete – Nicola Tiso, Lina Ragelienė, Sandra Andrušaitytė, Valdas Girdauskas.
Humanitarinių mokslų fakultete – Regina Rinkauskienė, Asta Kazlauskienė, Andrius Utka, Erika Rimkutė.
Informatikos fakultete – Simona Jokubauskienė, Danguolė Kraskauskienė, Rūta Juozaitienė, Daiva Rimkuvienė.
Katalikų teologijos fakultete – Birutė Obelenienė, Gabrielius Edvinas Klimenka, Andrius Narbekovas.
Muzikos akademijoje – Donaldas Račys, Gintaras Mameniškis.
Menų fakultete – Georgios Sakellariou, Saulius Jurgelevičius, Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, Aušrinė Cemnolonskė.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – Ilona Tamutienė, Mindaugas Norkevičius, Sima Rakutienė, Andžej Pukšto.
Socialinių mokslų fakultete – Ugnė Paluckaitė, Loreta Bukšnytė-Marmienė, Kristina Šliavaitė, Liuda Šinkariova.
Švietimo akademijoje – Vilma Makauskienė, Vilma Žydžiūnaitė, Laimutė Gervinskienė, Darius Gerulaitis.
Teisės fakultete – Kęstutis Vitkauskas, Evelina Žurauskaitė, Ugnė Urbšytė.
Užsienio kalbų institute – Kęstutis Vaišnora, Daiva Pundziuvienė, Ilona Kildienė, Donata Berūkštienė.
Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – Nobertas Uselis, Marius Lasinskas, Rimantas Velička, Rimantas Vaisvalavičius.
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – Milita Vienažindienė, Valdemaras Makutėnas, Gintarė Vaznonienė, Dalia Perkumienė.
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – Otilija Miseckaitė, Edvardas Vaiciukevičius, Dainius Šišlavas, Ramūnas Mieldažys.
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – Tadas Vaidelys, Daiva Šileikienė, Valdas Paulauskas.

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pedagogus dalyvauti Švietimo akademijos pedagogų perkvalifikavimo programose, pasirinkus modulio studijas įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją.

Studijas papildomų dalykinių kompetencijų įgijimui finansuos NŠA, įgyvendindama projektą „TĘSK: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2.

Paraiškas į perkvalifikavimo studijas galima pateikti internetu https://epasirasymas.vdu.lt/ (Pedagogų perkvalifikavimo prašymai) nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. 9:00 val. Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai bus skelbiami 2024 m. rugsėjo 16 d. 15 val.. Studijų pradžia numatoma 2024 m. spalio 4 d..

Informatikos fakultete Pedagogų perkvalifikavimo studijų programose galima rinktis šiuos modulius:

Informatika (60 kreditų);
Matematika (60 kreditų).

Reikalavimai pareiškėjams, planuojantiems pasirinkti projekto finansuojamus modulius ir turintiems pedagogo kvalifikaciją bei norintiems įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją (ir teisę mokyti antro dalyko):

Bendrieji reikalavimai pareiškėjams:

aukštasis išsilavinimas;
aukštasis universitetinis išsilavinimas – pagal Švietimo įstatymą privalomas reikalavimas, norintiems įgyti papildomą specialiojo pedagogo, logopedo pedagoginę specializaciją;
pedagogo profesinė kvalifikacija;
pareiškėjai gyvena ir dirba Lietuvoje.

Papildomi atrankos reikalavimai pareiškėjams:

pareiškėjas dirba pedagogu ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas;
darbdavio rekomendacija (dirbančiam ugdymo įstaigoje);
ugdymo įstaigos/švietimo padalinio vadovo rašytinis įsipareigojimas užtikrinti pedagogo darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją.
kandidatams, kurie pateiks ugdymo įstaigos/švietimo padalinio vadovo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti pedagogo darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją.
motyvacinis laiškas.

STUDIJŲ VYKDYMAS IR PRIĖMIMAS

Paraiškų priėmimas dalyvauti perkvalifikavimo studijose priimamos internetu nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. 9:00 val. Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai bus skelbiami 2024 m. rugsėjo 16 d. 15 val.. d. Studijų pradžia numatoma 2024 m. spalio 4 d.

Programų vykdymas pritaikytas dirbantiems. Paskaitos vyksta didžia dalimi penktadieniais (po pietų) ir šeštadieniais, susitikimai ir konsultacijos su dėstytojais organizuojamos mišriu nuotoliniu ir kontaktiniu būdu. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir užduotims atlikti svarbi informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje.

DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje https://epasirasymas.vdu.lt/ (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).

Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

Aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos
Diplomų priedėlių kopijos;
Paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija;
Dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
Švietimo įstaigos vadovo, švietimo skyriaus atstovo rekomendacija arba pažyma (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo įstaigos vadovo arba švietimo skyriaus atstovo).
Motyvacinis laiškas.
Studijų registracijos mokesčio kvito kopija.

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad į sistemą įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Kandidato prašymas pradedamas svarstyti, kai sumokamas studijų registracijos mokestis. Registracijos mokestis – 25 eurai.

Įmokos kvito užpildymo rekvizitai:

Gavėjas: VDU
Įmokos pavadinimas: „Stojimo į Perkvalifikavimo studijas mokestis“

LT04 7044 0600 0284 8625, AB SEB bankas;
LT89 4010 0425 0278 5505, Luminor bank AB;
LT79 7300 0101 3113 5650, „Swedbank“, AB

PASTABOS

Atranką į studijas vykdo Vytauto Didžiojo universitetas. Atrankos vykdytojas gali pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius arba patikslinančius paraiškoje pateiktą informaciją. Paraiška, pateikta po nurodyto termino pabaigos, jei nevyks papildoma atranka, nebus priimta ir svarstoma. Paraiškos, pateiktos nesilaikant nustatytų reikalavimų arba nepilnai užpildytos, nebus vertinamos.

PAPILDOMA INFORMACIJA IR KONTAKTAI

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:

Informatika (60 kreditų);

Matematika (60 kreditų)

Irena Juodienė, irena.juodiene@vdu.lt; tel.: +370 37 327900 (skambinti tik darbo valandomis 8.00-17.00)

Matematikos žinios – šalies saugumui užtikrinti

„Manau, jog netolimoje ateityje matematika bus neatsiejama nuo naujųjų technologijų ir ypatingai dirbtinio intelekto. Tikiu, jog žmogus, gebėsiantis tose srityse pritaikyti matematines žinias, bus labai gerai apmokamas ir didelį potencialą turintis specialistas”, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taikomosios matematikos studijų magistrantė Milita Songailaitė.

Ilgą laiką svarsčiusi apie medicinos studijas, besimokydama 11-oje klasėje mergina susidomėjo matematika ir nuo to laiko savo gyvenimą susiejo su šia sritimi. Dabar ji savo kasdienybėje ne tik gilina matematikos žinias magistro studijose, nagrinėja dezinformacijos keliamas grėsmes šalies saugumui, bet ir aktyviai dalyvauja NATO mokslinėje veikloje, kur kartu su tarptautiniais ekspertais tyrinėja dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes.

Nuo matematikos iki dirbtinio intelekto

Prisimindama savo kelią į matematikos sritį, mergina pasakoja, jog viskas prasidėjo nuo dalyvavimo viename jaunųjų mokslininkų konkurse. Supratusi, jog mokykloje gaunamų žinių jam pasiruošti neužteks, ji pagalbos kreipėsi į medicinos profesorių, kuris specializavosi garsų biologijoje tyrimuose. M. Songailaitė taip pat norėjusi šia sritimi domėtis plačiau – analizuoti, kaip muzika veikia žmogų, augalus ir gyvūnus.

„Taip kartu atliekant tyrimus išaiškėjo, kad profesorius, su kuriuo dirbu, iš tiesų yra stiprus matematikas. Nors iš pradžių tikėjausi, jog tyrinėsime biologinius procesus, tačiau visi metodai, kuriuos analizavome, buvo paremti matematika. Supratusi, kad dirbti su matematika man išties labai patinka, nusprendžiau savo moksliniame darbe atsisakyti biologijos ir pereiti prie matematikos“, – pasakoja mergina, matematiką apibūdinanti kaip techninę kalbą, leidžiančią geriau suprasti ją supantį pasaulį.

„Matematika yra tarpdisciplininė – pasitelkusi ją galiu bet kurioje srityje atlikti reikiamus tyrimus bei tuo pačiu metu daugiau sužinoti apie kitą sritį. Tokiu būdu daug išmokau apie kalbos technologijas ir apie pačią kalbą. Mokykloje man ne itin patiko mokytis lietuvių kalbos, jos gramatikos, o dabar su ja labai daug dirbu, kalbos taisykles aprašinėjame pasitelkę matematinius algoritmus. Darbe tenka daug skaityti, mokytis ir domėtis apie socialinius procesus, kadangi jiems aprašinėti taip pat naudojame matematiką”, – džiaugiasi VDU magistrantė, šiuo metu su studijomis derinanti ir darbą keliuose moksliniuose projektuose, kuriuose analizuoja dezinformacijos aptikimo būdus.

Pasak Taikomosios matematikos magistro studijų studentės, dezinformacijos sritis jai įdomi dėl galimybės analizuoti žmonių elgseną ir atpažinti, kaip susirašinėjimuose sklinda informacija ir gandai. Taip pat ji yra įsitraukusi ir į NATO Mokslo ir technologijų organizacijos (angl. NATO Science and Technology Organization, NATO STO) veiklas, kur kartu su mokslininkų grupe nagrinėja didžiųjų kalbos modelių (angl. Large Language Models) panaudojimą kariniams ir gynybiniams tikslams.

Darbas su šalies saugumo tema – sritimi, kuria M. Songailaitė pradėjo domėtis dar vaikystėje ir net vienu metu rimtai svarstė vietoje studijų universitete rinktis tarnybą kariuomenėje, merginai teikia daug prasmės. „Manau, turėtume daugiau dėmesio skirti gynybos procesams. Nors pati esu matematikė ir, tikėtina, nebūčiau pati stipriausia kovojant fronte su ginklu, tačiau manau, jog savo turimus įgūdžius galėčiau panaudoti siekiant išvengti karinių konfliktų tiek šalies, tiek NATO lygmenyje”, – įsitikinusi magistro studentė.

Paklausta, kaip pavyksta suderinti magistro studijas, darbą universitete bei papildomas projektines veiklas, mergina užtikrintai atsako – norint viską palaikyti aukštame lygmenyje, svarbiausia, jog gaunamas žinias ir įgūdžius būtų galima pritaikyti visose srityse. „Tokiu būdu lengviau susitelkti darbui. Stengiuosi, kad dalykus, su kuriais dirbu projektuose, vėliau galėčiau pritaikyti savo magistriniame darbe ir atvirkščiai“, – atvirauja studentė, laisvalaikiu besirenkanti veiklas, kaip pati įvardina, leidžiančias „pravėdinti galvą“ – „Žiemą daug važinėju snieglente, o sezonui pasibaigus ją iškeičiu į riedlentę ar riedučius. Kadangi mano tėtis yra šaulys, kartais prisijungiu prie jo vedamų veiklų“, – pasakoja studentė.

Milita Songailaitė (asmeninio archyvo nuotr.)

Svarbiausia žinias pritaikyti

Visuomenėje vis dažniau pasigirstant kalboms apie prastėjančius moksleivių matematinius gebėjimus ir žemus egzaminų rezultatus, M. Songailaitė laikosi nuomonės, jog pagerinti moksleivių matematines žinias būtų galima matematiką pritaikant ir kitose pamokose.

„Būdama moksleive nuolat klausdavau mokytojų, kur vėliau galėsime panaudoti matematines žinias. Sulaukdavau atsakymo, kad parduotuvėje perkant bandeles reikės suskaičiuoti pinigus. Tačiau nepavadinčiau to matematikos panaudojimu. Turėtų atsirasti tokių sričių, kur moksleiviai, net ir minimalias žinias galėtų panaudoti kokiems nors tyrimams ar, pavyzdžiui, atlikdami brandos darbą. Beje, pati būdama dvyliktoke rinkausi jį atlikti. Ir galiu užtikrintai pasakyti, jog tikrai mėgavausi visu procesu: galėjau analizuoti, kokioje kasdienėje veikloje galiu pritaikyti tam tikras funkcijas. Manau, tai yra puikus pavyzdis moksleiviams, kad matematika nėra vien tik pinigų skaičiavimas, o daug įdomesnis procesas“, – įsitikinusi VDU studentė.

Mergina taip pat nepritaria įsitikinimui, jog dabartinių moksleivių matematinės žinios iš tiesų nuolat prastėja. „Mano jaunesnioji sesuo šiuo metu kaip tik ruošiasi abitūros egzaminams ir matau, kad jos turimos žinios tikrai nėra prastesnės už tas, kokias turėjau pati būdama jos amžiaus. Nors mokykloje moksleiviai išmoksta tik pačius matematikos pagrindus, kuriuos vėliau galės pritaikyti toliau studijuodami universitete ar apskritai gyvenime, tačiau nėra supažindinami su pačiu matematikos grožiu. To tikrai mokyklose trūksta. Visų renginių, kuriuos darome moksleiviams čia, universitete, metu, stengiamės parodyti, kokiuose projektuose ar kokiose srityse dirbame ir per tai tą grožį atskleisti“, – kalba M. Songailaitė, tačiau pripažįsta pastebinti, kad dažnai ir patiems moksleiviams pritrūksta ne tik kantrybės, bet ir noro suprasti matematiką.

VDU studentės teigimu, nenoras skirti laiko mokytis matematiką atsiranda dėl nusistatymo, jog mokytis ją yra nuobodu bei negebėjimo įžvelgti prasmę, kur šio dalyko žinios būtų pritaikomos. „Būtent tokio mąstymo vedami jauni žmonės ne tik, kad nenori suprasti, kodėl jiems būtų pravartu mokėti vieną ar kitą dalyką, bet kartu dingsta kantrybė mokytis kažką naujo. Pamenu, kai pati stojau į universitetą, dažnai iš dėstytojų sulaukdavau atsakymo, kad tai, ką dabar suprantame vienaip, praėjus 10 metų suprasime visiškai kitaip. Tačiau tuo metu man atrodė, jog suprantu viską ir galiu lengvai paaiškinti vieną ar kitą teoremą. Vis dėl to, tik jau studijuodama magistro studijose, suprantu, kad dėstytojai buvo teisūs ir dabar tam tikrus dalykus suvokiu visiškai kitaip nei būdama pirmo kurso bakalauro studente“, – neslepia mergina.

Milita Songailaitė (asmeninio archyvo nuotr.)

Nereikia bijoti matematiką derinti su kitomis sritimis

Kasdienybėje derinančią tiek tiksliuosius, tiek humanitarinius mokslus, darbas su dezinformacija ir jos poveikiu socialiniams aspektams, M. Songailaitę atvedė prie poreikio į šios srities procesus pasigilinti išsamiau. „Žinau žmonių, kurie baigę socialinius mokslus, pereina į tiksliuosius norėdami išmokti savo darbe pritaikyti tam tikrus statistinius metodus ar išmokti programuoti, tuos dalykus puikiai išmoksta ir naudoja. Man panašiai nutiko su dezinformacijos tyrimais. Ir nors perprasti socialinius mokslus sekasi kiek sunkiau nei tiksliuosius, ilgainiui įsitikinau, jog dedant pakankamai pastangų, išmokti tikrai įmanoma“, – tikina studentė.

12-oje klasėje supratusi, jog pasirinkusi matematikos studijas įgaus ne tik matematinių, bet ir informatikos srities žinių, M. Songailaitė pripažįsta neišvengusi stereotipų iš aplinkinių. „Buvo juokaujama, jog baigusi matematiką dirbsiu arba mokytoja, arba banke. Ir nors tuo metu po pamokų jau papildomai dirbau su matematikos profesoriumi bei puikiai mačiau, kur šio dalyko žinios yra pritaikomos, paaiškinti tai aplinkiniams buvo sudėtinga. Deja, panašių nusistatymų, ką su ta matematika veikti, vedini į universitetą atėjo ir dalis kursiokų. Pati jau besimokydama vėlesniuose bakalauro kursuose dar kartą įsitikinau ir nusiraminau, jog tikrai pasirinkau tą studijų kryptį, kurioje iš tiesų noriu būti. Svarbiausia nebijoti savo specialybę derinti su kitomis sritimis”, – būsimus studentus drąsina mergina.

Konsultacija planuojantiems studijuoti magistrantūroje

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia konsultacijų dienas visiems norintiems sužinoti detaliau apie vykdomas magistrantūros studijas. Magistro studijos – puiki galimybė praplėsti savo kompetencijas pasirinkus naują kryptį, arba sustiprinti savo žinias srityje, kurioje galbūt šiuo metu darbuojatės. Primename, kad magistro studijas pasirinkti niekada nevėlu, o jų suderinamumas su darbu yra tik vienas iš daugelio studijų suteikiamų privalumų.

Gegužės 30 d., 16.00 – 18.00 val. VDU Informatikos fakultetas kviečia visus susidomėjusius į nuotolinę konsultaciją apie Taikomosios informatikos magistrantūros studijų programą.

MS Teams susitikimo nuoroda

Informatikos fakultetas plečia akademinio bendradarbiavimo galimybes

2023–2024 mokslo metais VDU Informatikos fakultetas dalyvavo Lenkijos Akademinių mainų nacionalinės agentūros (NAWA, Polish: Narodowa Agencja Wymiany Akademickiej) finansuojamame projekte „Stronger Together – Strategic Partnerships of the University of Silesia in Katowice within the Transform4Europe project“, išplečiančiame Transform4Europe akademinio bendradarbiavimo galimybes.

Projekto metu, kartu su Silezijos universitetu (USil), buvo sukurtas jungtinis VDU Duomenų mokslo (Data Science) studijų modulis, apjungiantis aktualias duomenų analitikos temas – duomenų parengimą, aprašomąją statistiką, prognostinį modeliavimą, regresinę analizę, duomenų vizualizavimą, klasterizavimą, sprendimų medžius, mašininį mokymą.

Studijų modulį jau turėjo galimybę išklausyti jungtinė VDU ir Silezijos universiteto studentų grupė. Studijos buvo organizuojamos intensyviu grafiku 2 etapais – pirmajame etape jungtinė studentų grupė klausė paskaitas ir dirbo prie grupinių duomenų analitikos projektų Kaune, o antrajame etape studijos buvo tęsiamos Silezijos universitete Katovicuose. Studentai ypač įvertino galimybę atlikti praktines grupines užduotis tarptautinėse komandose.

Baigiamasis projekto seminaras įvyko 2024 m. gegužės 16 d. Katovicuose. Jo metu, jungtinės VDU ir USil studentų grupės pristatė savo darbus, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse tema „Duomenų mokslininkas kompanijoje – problemos, užduotys, scenarijai“, diskutavo apie tolesnes modulio perespektyvas.

Pasak projekto kooordinatorės VDU Informatikos fakultete, prof. dr. Daivos Vitkutės-Adžgauskienės, šis projektas labai gerai dera su kitomis Transform4Europe aljanso iniciatyvomis. Jis leido užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp VDU ir USil informatikų, tiek dėstytojų, tiek ir studentų, taip pat pasiūlyti studentams aktualią modulio tematiką ir patrauklią studijų formą, papildomas tarptautinio mobilumo galimybes.

Jau sulaukėme studentų užklausų apie galimybes klausyti šį studijų modulį ateinančiais studijų metais. Tiek VDU, tiek USil planuoja panaudoti sukauptą patirtį ir integruoti sukurtą modulio turinį į savo studijų programas.

IF Multimedijos laboratorija su mados inovatoriumi kuria virtualią matavimosi kabiną

Apsipirkinėjimas fizinėse drabužių parduotuvėse vieniems yra malonus laisvalaikis, kitiems – varginanti patirtis. Su keblumais susiduriama ir perkant rūbus internetu, kai į namus atsiųstą netinkamo dydžio drabužį tenka grąžinti pardavėjui. Siekiant palengvinti šiuos nepatogumus, inovatorius Andrius Marcinkevičius kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkais iš Informatikos fakulteto, Multimedijos laboratorijos, vysto novatorišką idėją: kuria virtualaus matavimosi kabiną „FitSpace“, kuri yra paremta trimačiais (3D) erdviniais avatarais.

„Kai apsipirkinėjame internete, parsisiunčiame kelis rūbo dydžius, nes nežinome, kuris iš jų mums tiks labiausiai. Šie skaičiai – be galo dideli. Tam tikruose segmentuose 30–50 proc. prekių grįžta atgal į parduotuves. Tokiu atveju ne tik didėja automobilių sukeliama oro tarša, bet ir itin suprastėja kliento patirtis gavus netinkamą drabužį, kurį reikia grąžinti“, – pasakoja A. Marcinkevičius, pažymėjęs, jog „FitSpace“ yra naujas būdas spręsti šią problemą ir padėti skubantiems vartotojams.

„Jei naudodamas „FitSpace“ susikursi tikslų savo skaitmeninį dvynį, tada galėsi virtualiai pasimatuoti siūlomą drabužių asortimentą bei įsigyti patikusį variantą neišeidamas iš namų“, – paaiškina A. Marcinkevičius.

Andrius Marcinkevičius

Pritraukė ES finansavimą – daugiau nei 196 tūkst. eurų

VDU Informatikos fakulteto multimedijų laboratorijoje vystoma technologija praėjusių metų rudenį iš Europos Sąjungos pritraukė daugiau nei 196 tūkst. eurų finansavimą.

„Kol kas dauguma nuomonių yra pozityvios. Mobiliajame telefone, braukdamas pirštu į šoną, patogiai renkiesi rūbus ir iškart matai, kaip jie atrodo ant tavo avataro. Vartotojams yra svarbu ne tik realistiškas atvaizdavimas, tačiau ir patogus funkcionalumas – paprastumas naudotis technologija“, – atsiliepimais džiaugėsi idėjos iniciatorius.

Nors 3D technologiją vystančiai komandai dar liko išspręsti įvairių teisinių, etinių ir kitų klausimų, tačiau jie jau dabar žiūri į priekį, kaip patobulinti virtualaus matavimosi kabiną pasitelkiant dirbtinį intelektą. „Šiuo metu sprendžiame, kaip iš nuotraukų išgauti reikiamus vartotojo veido ir kūno parametrus bei juos panaudoti generuojant vartotojo avatarą“, – dalinasi inovacijų entuziastas A. Marcinkevičius.

Pašnekovo teigimu, vartotojai turės galimybę iš veido ir kūno nuotraukų lengvai ir greitai susikurti savo 3D avatarą (pseudoportretą), taip pat įvesti savo pečių, klubų, juosmens apimtį, ūgį, svorį ir dar kelis papildomus parametrus. Įrankis leidžia ir greitai pasirinkti iš keleto skirtingų kūno formų, jei vartotojas nenori gilintis į detales.

Užteks pasimatuoti virtualiai net ir fizinėse parduotuvėse

Be viso to, kuriamą technologiją „FitSpace“ kūrėjai planuoja pritaikyti ir fizinėse drabužių parduotuvėse. Jose planuojama įdiegti išmaniuosius veidrodžius. „Atėjęs į parduotuvę rasi ekraną – išmanųjį veidrodį, kuriame pasirinkęs savo avatarą brauksi į šoną – virtualiai pasimatuosi ir išsirinksi tinkamus rūbus, susikelsi į virtualų krepšelį, susimokėsi ir atsiimsi drabužius“, – ateities viziją apibūdino A. Marcinkevičius.

Pristatydamas skaitmeninio dvynio (avataro) sąvoką, jis sako, jog tai yra realaus objekto tiksli kopija, arba replika. Matavimosi kabinoje ji sąveikauja su kitais skaitmeniniais dvyniais – 3D rūbų modeliais. Tai leidžia itin realistiškai pasimatuoti ir įvertinti, kaip rūbas ant žmogaus kūno atrodytų realybėje, kaip drabužio audinys atrodo, atsižvelgiant į jo tikras fizines savybes: medžiagiškumą, plastiškumą, apimtį ir pan.

Inovatorius pažymi, kad virtualus matavimosi kambarys yra jau antrą dešimtmetį skaičiuojanti idėja, tačiau technologiniai apribojimai iki šiol neleido sukurti geros 3D ir dirbtinio intelekto sąveikos.

„Šiais laikais jau turime vaizdo plokštes, kurios gali simuliuoti trimačių modelių sąveiką realiu laiku kompiuterio ekrane. Taip, norint įgalinti 3D modelių ir dirbtinio intelekto sąveiką, vis dar reikia didžiulių skaičiavimo ir galios resursų, tačiau mes su komanda jau dirbame siekdami efektyviai pritaikyti naujausias technologijas mados industrijoje“, – teigia A. Marcinkevičius.

Išskirtinumas – 3D technologija ir personalizacija

Iš kitų startuolių, siūlančių panašius sprendimus, „FitSpace“ išsiskiria tuo, kad taiko trimatę, o ne dvimatę technologiją, taip pat – dideliu dėmesiu skaitmeninio dvynio personalizacijai: vartotojo veido ir kūno formų parinkimui. Technologiją kurianti komanda ateityje yra numačiusi suteikti pasirinkimus irodos spalvai, šukuosenai, aksesuarams, tokiems kaip akiniai ar auskarai. 3D ir dirbtinio intelekto dėka, ekrane išgaunamas realistiškas vaizdas. Jei rūbas žmogui per mažas, bus galima akivaizdžiai tai pamatyti prieš užsisakant drabužį.

Pasak A. Marcinkevičiaus, šią technologiją numatoma diegti į drabužių parduotuves. Įvairiems „FitSpace“ sprendimams planuojama taikyti skirtingas kainodaras, tačiau konkrečios kainos priklausytų nuo kliento poreikių.

„Mados mažmenininkams siūlome du sprendimus – integraciją į kliento internetinę svetainę ir išmaniojo veidrodžio sprendimą klientų fizinėms parduotuvėms. Integruojant pastarosiose, prie kuriamos programinės įrangos reikia ir techninės, kurią sudaro lietimui jautrus ekranas bei galingas kompiuteris, kuriuo galime realiu laiku simuliuoti skaitmeninių drabužių sąveiką su avataru“, – paaiškina pašnekovas.

3D rūbą gali sukurti ir per valandą

Inovatorių komanda 3D rūbą gali sukurti per valandą, tačiau gali užtrukti ir ilgiau, iki kelių savaičių, priklausomai nuo rūbo sudėtingumo. Nors trimačius modelius šiandien gali kurti ir vien dirbtinio intelekto sprendimai, tačiau jie dar nėra pakankamai tikslūs. „FitSpace“ planuoja taip pat naudoti DI ir automatizuoti procesus, tačiau iš pradžių reikia surinkti didelę duomenų bazę, kurios reikės treniruojant reikiamus DI modelius.

Tobulinant technologiją, inovacijos autoriai lygiagrečiai dirba ir su verslo vystymu: šiemet ketinama užmegzti ryšį su 3–5 drabužių parduotuvėmis. Mados mažmenininkams „FitSpace“ žada įvairius privalumus – mažiau prekių grąžinimų, didesnę vidutinę užsakymų vertę, vartotojai praleis daugiau laiko interneto puslapyje ir kt.

„Susidomėjimas tikrai yra, tačiau jaučiame ir šiokį tokį nedrąsumą, nes vis tik tai dar nėra populiaru ir kasdieniška. Tiek mados mažmeninės prekybos atstovams, tiek vartotojams reikia truputį laiko apsiprasti, tad tokių inovacijų diegimas nėra itin greitas procesas“, – pastebi A. Marcinkevičius.

Startuolio komandą sudaro 3D ir dirbtinio intelekto ekspertai bei pardavimų vadybininkai. Už technologinę įmonės plėtrą atsakingas VDU Informatikos fakulteto multimedijų laboratorijos vadovas Dr. Edgaras Ščiglinskas. Dirbtinio intelekto klausimais „FitSpace“ darbuotojus konsultuoja keletas ekspertų, tarp jų – VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Planuojama, kad antroje metų pusėje įrankis bus pasiekiamas „FitSpace“ internetiniame puslapyje naudojant mobilųjį telefoną ir kompiuterį. Anot A. Marcinkevičiaus, vartotojai turės galimybę pasižiūrėti, išbandyti paslaugas ir sulaukti grįžtamojo ryšio.

VDU prof. dr. T. Krilavičius išrinktas „Infobalt” valdybos nariu

VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius išrinktas „Infobalt“ valdybos nariu. „Infobalt“ – skaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacija, siekianti sukurti geriausias sąlygas technologijų taikymui, rinkos plėtrai bei eksportui.

Į naujai išrinktos valdybos sudėtį taip pat pateko ir VDU absolventas, UAB „Visma Lietuva“ direktorius Mantas Urbonas.

Kvietimas studentams: Tarptautinės ekspertų grupės vizitas

TARPTAUTINĖS EKSPERTŲ GRUPĖS VIZITAS

2024 m. balandžio 22 d. Į VDU Informatikos fakultetą atvyksta tarptautinė ekspertų grupė, kuri atliks Informatikos studijų krypties vertinimą.

Ekspertų grupės sudėtis:

Prof. dr. Steven Bradley (Jungtinė Karalystė)
Doc. dr. Torben Ægidius Mogensen (Danija)
Doc. dr. Jānis Pekša (Latvija)
Andrius Plečkaitis (Lietuva)
Felix Ferchhumer, studentų atstovas (Austrija)

Ekspertų susitikimas su Informatikos sistemų, Multimedijos ir interneto technologijų ir Taikomosios informatikos studijų programų studentais įvyks 14:10-15:10 val. Universiteto 10, 154 a. Kviečiame dalyvauti.

Projektas: „5G, dirbtinio intelekto ir optimizavimo metodų panaudojimas naujos kartos logistikos sprendimams“

UAB Agmis, UAB Spedlite ir Vytauto Didžiojo universiteto konsorciumas įgyvendina projektą „5G, dirbtinio intelekto ir optimizavimo metodų panaudojimas naujos kartos logistikos sprendimams“ Pr. Nr. 08-004-K-0006.

Projektu siekiama sukurti naujos kartos logistikos sprendimų sistemą, paremtą 5G, dirbtiniu intelektu ir optimizavimo metodais, kuri įgalins efektyvų konkrečių transporto biržoje esančių krovinių parinkimą analizuojamai vilkikų aibei ir prognozuos krovinio kainą, pateikiant pilną transportavimo biržos vaizdą bei įgalins efektyvesnį krovinių sekos sudarymą.

Pilnai išvystytas inovatyvus, skaitmeninis, technologinis sprendimas bus skirtas logistikos įmonėms Europoje, turinčioms iki 1000 vilkikų ir norinčioms praplėsti turimas arba pilnai pirkti dispečerines paslaugas. Sprendimo pridėtinė vertė ir kuriama nauda vartotojui – efektyvus ir pelningas krovinių pervežimo parko įdarbinimas. Sprendimas įgalins automatizuoti logistikos įmonių dispečerių padalinio procesus, maksimaliai sumažinant arba eliminuojant žmogiškųjų išteklių poreikį ir sąnaudas, pasitaikančių klaidų tikimybę, efektyviai išnaudoti transportą, padidinti našumą, pilnai ir pelningai apkraunant krovinių pervežimo parką. Programinė įranga įgalins planuoti krovinių pervežimo parko užimtumą trims dienoms į priekį (šiuo metu dažniausiai planuojama vienai dienai). Sprendime integruotos 5G technologijos suteiks galimybę realiu metu surinkti ir apdoroti didelius duomenų kiekius, išvengiant delsos, kas iš esmės sprendimą perkels į aukštesnį kokybinį lygmenį, nes leis reaguoti ir priimti sprendimus akimirksniu, ko neįmanoma pasiekti, pasitelkiant tik žmogiškuosius išteklius.

Projekto metu siekiamas sukurti produktas yra paremtas nauja technologija. Europos transporto rinka auga ir plečiasi. Didelę įtaką krovininio transporto sektoriaus raidai daro ir darys technologinės naujovės, o ateityje jų poveikis tik stiprės. Tikimąsi, kad UAB Agmis, UAB Spedlite ir Vytauto Didžiojo universiteto projekto apimtyje sukurta inovatyvi naujos kartos logistikos sprendimų sistema sėkmingai integruosis Europos Sąjungos transporto rinkoje ir įgalins iš esmės ją keisti, užtikrinant efektyvesnį transporto sektoriaus paslaugų teikimą.

Projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius. Projekto vertė- 1650547,82 Eur. Projektui skirta finansavimo lėšų suma – 1009593,08 Eur. Projektas dalinai finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis ir 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.