EdTech centras siūlo nemokamas IT studijas mokytojams
Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras siūlo pedagogams pasinaudoti galimybe kitais mokslo metais pradėti nemokamas informatikos mokomojo dalyko modulio studijas ir įgyti teisę mokyti informatikos mokomojo dalyko. Paraiškas jau galima teikti.
Mokytojai gali pasirinkti studijas vienoje iš šių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijų universitete (KTU), Vilniaus kolegijoje (VK), Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Vilniaus universitete (VU) ar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (VU ŠA).
Sudarant galimybę mokytojams nemokamai studijuoti informatikos mokomojo dalyko modulį, siekiama sustiprinti pedagogų skaitmenines kompetencijas, plėsti mokytojų ratą, kuris gerai išmano informacinių technologijų sritį, didinti pedagogų potencialą ateityje ir padėti kolegoms mokyklose pereiti prie modernaus, inovatyvaus ugdymo.
„Šias nuotolines studijas baigę pedagogai įgis informatikos mokytojui būtinų žinių bei įgūdžių, gebės juos taikyti, ugdant mokinių skaitmeninį raštingumą, skatinant mokinių domėjimąsi skaitmeninėmis technologijomis. Tai puiki proga pedagogams išplėsti savo dalykines kompetencijas ir profesinės veiklos galimybes“, – sako EdTech centro vadovė Indrė Šuolienė.
MOKYTOJŲ ĮSPŪDŽIAI
EdTech centro modulio studijos startavo dar praėjusiais metais, jose jau dalyvauja beveik 300 pedagogų, jie nuolat dalinasi savo įspūdžiai bei įžvalgomis.
R. Stonė
„Labai džiaugiuosi, kad yra galimybė tobulėti ir studijuoti nuotoliniu būdu, tai tikrai paskatina nepraleisti progos ir pasinaudoti siūlomomis studijų programomis. Reikėtų gilinti skaitmenines kompetencijas, jeigu norisi įdomesnių, šiuolaikiškesnių pamokų. Dabar mokiniai puikiai išmano skaitmenines technologijas ir dažnai tikisi, kad jų mokytojai taip pat žino apie naujoves, nori, kad naujovės būtų naudojamos pamokose“, – akcentuoja Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytoja Roberta Stonė.
A. Markevič
„Man patinka studijuoti. Tai visada naujos patirtys ir pažintys su įdomiais žmonėmis, dalijimasis idėjomis ir skirtybėmis. Dėka nuotolinio studijų formato, sėkmingai sekasi suderinti lanksčias studijas net su namuose laukiančiu kūdikiu ir visos savaitės pamokomis“, – įspūdžiais dalijasi priešmokyklinio ugdymo pedagogė Anastasiya Markevič.
STUDIJŲ PASIRINKIMAS
Įgyti informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę gali turintys pedagogo kvalifikaciją: ugdymo įstaigų vadovai, įvairių dalykų mokytojai, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, profesinių mokyklų pedagogai, specialiosios pedagoginės pagalbos specialistai.
Studijų trukmė – 1 metai (60 kreditų).
Paraiškas studijuoti aukštosioms mokykloms pedagogai jau gali teikti. Tiksli informacija, kada kuri aukštoji mokykla pradeda jas priiminėti, pateikta kiekvienos aukštosios mokyklos nurodytoje interneto svetainėje.
Vytauto Didžiojo universiteto numatoma vykdyti studijų programa.
Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Tai, kad mokiniai nemėgsta matematikos, nėra tik Lietuvos problema
Matematikos mokytojų trūkumas mūsų šalies mokyklose, rodos, jau ima siekti kritinę ribą. Visgi, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės, Informatikos fakulteto prodekanės Sigitos Urbonienės, tai ne pabaiga – ateityje ši problema tik dar labiau didės ir aštrės.
Vyriausybės strateginio analizės centro (STRATA) tyrimų duomenimis, iki 2025-ųjų matematikos mokytojų mūsų mokyklose trūks bent 700.
„Ši liūdna tendencija ypač išryškėja prieš pat vasaros periodą, kai mokyklos pradeda komplektuoti savo personalą naujiems mokslo metams ir mokyklų vadovai kreipiasi į mus su užklausomis dėl ieškomų matematikos mokytojų. Būsimų pedagogų, kurie pilnai išklauso matematikos mokymo modulį ir yra pasirengę būti ne tik matematikais, bet ir dirbti su vaikais mokyklose, per pastaruosius keletą metų paruošta tik apie 30, vadinasi, kasmet – mažiau nei po 10“, – nedžiuginančia statistika dalijasi S. Urbonienė, dirbanti su VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: matematikos krypties studentais.
Paklausta, kokių pokyčių reiktų imtis, kad šių specialistų būtų daugiau, pašnekovė prisiminė vieną eksperimentą, kurio metu 5 skirtingose pasaulio šalyse buvo apklausta 500 pagrindinės mokyklos mokinių: jų paprašyta nupiešti, kaip jie įsivaizduoja matematiką savo darbo vietoje. Daugiau nei pusė mokinių nupiešė suaugusį žmogų, kuris laiko įrėmęs ginklą mokiniams į galvas ir liepia jiems mokytis matematikos, likusioji dalis – išsiblaškiusį žmogų, kuris sprendžia nesudėtingus matematikos uždavinius, ir tą daro dažnu atveju su klaidomis.
„Štai taip vaikai įsivaizduoja matematikus ir matematiką. Manau, kad Lietuvoje, jei atliktume tokį pat eksperimentą, rezultatai būtų panašūs. Tenka pripažinti, kad vaikai mokosi algoritmų, formulių ir taisyklių, tačiau nelabai supranta, kam jiems matematika reikalinga, kur ji taikoma, kokia jos mokymosi prasmė. Juk ir mes, suaugusieji, norime matyti prasmę, kai kažką darome, ką jau kalbėti apie vaikus – nematant prasmės ir nesidomint dėstomu dalyku, formuojasi ydingas uždaras ratas. Vaikams ima rodytis, kad matematika – neįdomi, sunki ir ji yra tarsi savotiškas jų kankinimo įrankis“, – pastebi pašnekovė.
Gaila, kad mokyklose susiformuoja tokie stereotipai
Tai, kad vieni mokiniai matematika nesidomi ir jos nesupranta, o kiti ją myli ir jiems sekasi su ja susidraugauti, didžiąja dalimi, pasak pašnekovės, priklauso nuo dalyką mokančio pedagogo – kiek jis geba mokinius sudominti, pritraukti, motyvuoti, kiek jo paties akys dega meile dėstomai disciplinai.
Būna ir taip, kad, tarkime, pradinėse klasėse matematiką visai neblogai mokęsis moksleivis staiga ima jos nebesuprasti. Matematika yra iš tų mokslų, kuriame, jei tam tikrą dalį praleidai nesimokydamas ar nesuprasdamas, atsiranda spraga ir laikui bėgant ta praraja tik gilėja.
„Kai savo studentų paklausiu, kodėl jie, spręsdami uždavinius ir gavę atsakymus, rėmėsi vienu, o ne kitu metodu, jie dažnai: automatiškai pakeičia savo pasirinkimą, nes galvoja, kad yra neteisūs. Nors aš netvirtinu, nei kad jie teisūs, nei kad neteisūs, tik prašau pakomentuoti savo veiksmus. Tai, kad užduodu jiems klausimą, juos priverčia manyti, kad jie suklydo. Mokantis matematikos normalu klausti, kodėl taip išsprendei, kodėl taip manai? Labai gaila, kad mokyklose susiformuoja tokie stereotipai“, – sako S. Urbonienė.
Būtinos išsamios diskusijos ir konkretūs veiksmai po jų
Nors yra įvairių šalių, iš kurių švietimo srityje galėtume daug ko pasimokyti ir pasisemti jų patirties, visgi S. Urbonienė nebūtų linkusi kažko aklai kopijuoti. Būtina vertinti kontekstą: kas tinka vienoje šalyje, jos kultūroje, nebūtinai tiks kitoje. Juo labiau, kad ugdymo procese greitų pokyčių nebūna – sistema nepasikeičia nei per metus, nei per dvejus ar trejus.
Anot pašnekovės, tai ko reiktų mūsų šalyje, visų pirma yra išsamios diskusijos įvairiais lygmenimis apie matematikos mokymą, o ir konkrečių veiksmų plano sudarymas bei jo įgyvendinimas po diskusijų. Svarbu, kad prie vieno stalo susėstų tiek matematikos mokytojai ekspertai, tiek tiesiogiai su vaikais mokyklose dirbantys pedagogai, tiek universitetų dėstytojai, besispecializuojantys būsimųjų pedagogų ruošime, tiek grynieji matematikai, kurie išmano taikymus, fundamentaliąją matematiką, žino, kaip modifikuoti reikiamus procesus.
Tai, kad dauguma moksleivių nemėgsta matematikos, nėra tik Lietuvos problema. Tai aktualu ir kitose šalyse. S. Urbonienė sako, jog vilties suteikia tai, kad pastaruoju metu matematikos populiarinimui ir kalbėjimui apie jos mokymosi prasmę skiriama vis daugiau dėmesio: mokslininkai rašo knygas ir kalba apie matematiką visuomenei suprantama, patrauklia, populiariąja kalba. Tai vienas iš šaltinių, skatinančių pradėti mylėti matematiką.
„Lietuva yra krepšinio šalis, o krepšininkai turi stiprų fizinį pasirengimą. Jie kasdien daug treniruojasi, atlieka daug šuoliukų ir pritūpimų, kurių varžybų metu jiems galbūt ir neprireiks, tačiau tai padeda jiems tinkamai pasirengti varžyboms, sumažinti traumų riziką, ištvermingai atlaikyti visas intensyvias rungtynes. Panašiai ir su matematika: jei nori modeliuoti, taikyti matematinius metodus ir keliauti į vis sudėtingesnį lygį, turi gebėti išspręsti lygtis, įvaldyti įvairius algoritmus, tai yra žinoti ir suprasti bazines sąvokas, kad nereiktų kaskart iš naujo išradinėti dviračio. Šis pagrindas turėtų būti klojamas mokykloje“, – sako S. Urbonienė.
Negaili kritikos profiliavimo sistemai
Nors pati S. Urbonienė, mokydamasi Jurbarko Naujamiesčio vidurinėje mokykloje (šiuo metu – progimnazija), iki dešimtos klasės buvo pasiryžusi studijuoti mediciną ir tam uoliai ruošėsi, visgi baigusi mokyklą nusprendė rinktis matematiką. Tai, ko gero, buvo ją mokiusios matematikos mokytojos nuopelnas, kuri gebėjo sudominti ir motyvuoti.
Pašnekovė negaili kritikos profiliavimo sistemai: dešimtoje klasėje didelė dalis vaikų dar tvirtai nežino, ką norės veikti ateityje, tad privalomas vienų dalykų pasirinkimas, o kitų atsisakymas užveria duris jų galimybei persigalvoti ir vėliau rinktis kitą studijų kryptį. Profiliavimas būtų atėmęs galimybę ir pačiai S. Urbonienei paskutiniaisiais mokyklos metais vietoje medicinos mokslų pasirinkti matematikos studijas.
„Visų pirma, aš myliu matematiką, – paklausta, kas jau 20 metų skatina ją dirbti su matematikos mokslu, sako pašnekovė. – Antra, dirbdama prodekane, turiu įvairių administracinių funkcijų, taip pat vykdau ir mokslinę tiriamąją veiklą. Iš visų šių veiklų, pedagoginė man yra pati mieliausia širdžiai. Kai matau, kad studentai susidomi, išmoksta, jiems pradeda matematika patikti, tai man yra pats geriausias įvertinimas ir varikliukas, skatinantis tęsti pradėtus darbus“.
Atvira paskaita apie skaitmeninį verslą
„Of Digital Business Models, Networks and Gatekeepers – from Analogous to Digital Business Models“
Paskaita vyks gegužės 25 d., ketvirtadienį, 17 val., Turizmo informacijos centre (Laisvės al. 36, Kaunas) ir internetu. Jos pranešėjai – Saaro krašto universiteto docentas Benediktas Schnellbächeris ir VDU Informatikos fakulteto absolventas, Vokietijos įmonės „Dogo App“ įkūrėjas ir mobiliosios programėlės „Dogo“ kūrėjas Tadas Žiemys. Moderatorė: VDU prof. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė.
„Google“, „Amazon“ ar „Apple“ ir kitos sėkmingos įmonės šiandien vis plačiau naudoja skaitmeninius verslo modelius. Pokalbyje pristatomos verslo modelių, tinklų ir „durininkų“ sąvokos bei šių modelių pritaikymo skaitmeninėje sferoje pavyzdžiai.
Prieš Jus aštuonioliktas VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numeris, skirtas universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!
Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.
Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką! VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.
„FOREST 4.0“ projektu sieks skaitmeninti miškų veiklą
Įkurti kompetencijų centrą, kuris padėtų pertvarkyti miškų aplinkos stebėseną, duomenų rinkimą bei analizę ir surinktus duomenis prasmingai panaudoti, – tokį siekinį išsikėlė projekto „FOREST 4.0“ partneriai gegužės 10–11 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio projekto atidarymo renginio metu.
Kaip pasakoja projekto vadovas, VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius, „FOREST 4.0“ tikslas – prisidėti prie Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijos, plėtojant inovatyvią, mišku grįstą Lietuvos bioekonomiką, skaitmeninant miškų veiklą. „FOREST 4.0“ prisidės prie moksliškai pagrįsto, tvariai tvarkomų miškų indėlio įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, taip pat kai kuriuos Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir pereinant prie žiedinės bei tvarios bioekonomikos, taikant naujoviškas duomenų rinkimo ir apdorojimo programas“, – renginyje kalbėjo VDU atstovas.
Prof. Tomas Krilavičius
Išmaniosios miškininkystės kompetencijų centras vykdys aukščiausio lygio mokslinius tyrimus. „Pagrindinis mūsų uždavinys – sukurti su miškais susijusių dirbtinio intelekto ir daiktų interneto technologijų kompetencijų centrą, kuris vystytų ir skatintų inovatyvius duomenimis pagrįstus sprendimus miškininkystės valdymui visoje vertės grandinėje – nuo miškų išteklių valdymo iki galutinių produktų. Kompetencijų centras sieks sutelkti ir įtraukti suinteresuotas šalis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – projektą pristatė prof. dr. T. Krilavičius.
Projekto atidarymo renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė garbingi svečiai: VDU, Linėjaus universiteto (Švedija) ir Kauno technologijos universiteto rektoriai ir prorektoriai, Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovai, Vekšės savivaldybės (Švedija) vicemeras ir daugelis kitų.
Pirmojo susitikimo metu taip pat aptarta, kokie iššūkiai laukia kuriant Išmaniosios miškininkystės kompetencijų centrą Lietuvoje ir kodėl šiam sektoriui reikia mokslininkų dėmesio. Mokslininkai ir pramonės atstovai turėjo puikią galimybę pasidalyti gerąja patirtimi, ateities perspektyvomis miškininkystės valdymo srityje, skirtingomis vizijomis ir identifikuoti poreikį bendradarbiauti su įvairiomis suinteresuotomis šalimis: su pramone, ministerijomis, vietos ir išorės suinteresuotomis šalimis ir kt.
Po atidarymo renginio surengtas projekto partnerių susitikimas, kurio metu komanda aptarė patariamosios tarybos kandidatus, tyrimų strategiją, pristatė kiekvienos darbo grupės darbo planą ir kt.
Projekto biudžetas siekia beveik 20 mln. eurų (9,9 mln. eurų finansuoja Europos Komisija ir tiek pat skiriama iš Lietuvos). Projekto trukmė – 6 metai.
Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, vadovas – prof. dr. Tomas Krilavičius.
Stipendijų programos „Ateitis priklauso man!“ pristatymas
„Teltonika“ pradeda jau trečiąjį vienos garsiausių Lietuvoje aukštųjų technologijų bendrovių stipendijų programos „Ateitis priklauso man!“ etapą ir kviečia abiturientus dalyvauti nuotoliniuose programos pristatymuose.
„Teltonika IoT Group“ įmonės Lietuvoje, projektuojančios ir gaminančios moderniausius daiktų interneto sprendimus verslams iš įvairių pasaulio šalių, 2021 metais pradėjo ypatingą stipendijų programą „Ateitis priklauso man!“. Tai unikali galimybė abiturientams gauti prestižinį išsilavinimą technologijų srityje, atskleisti savo talentą bei padėti pamatus sėkmingam karjeros keliui.
Pristatymai vyks gegužės 9, 17, 23 ir 31 d. „Teams“ platformoje:
Jeigu norime susiskaičiuoti, kiek, apsipirkinėdami parduotuvėje, turime gauti grąžos ar išleisti monetų, o mintinai tai daryti sudėtinga – pagelbės mobiliajame telefone esantis skaičiuotuvas. Jei norime suskaičiuoti, kiek minučių ar valandų užtruksime kelionėje, tam gali pagelbėti navigacijos programėlės.
„Ne dėl šių skaičiavimų mes mokykloje mokomės matematikos. Laiką ar monetas susiskaičiuosime ir jos nesimokydami. Matematika visų pirma lavina kritinį mąstymą. Kiekvienas iš mūsų susiduriame su situacijomis, kai turime greitai priimti kažkokius sprendimus, ir nežinome, kuris teisingas – moksliniai tyrimai rodo, kad teisingiau pasirenka tas, kurio mąstymas yra išlavintas. Taigi matematikos uždaviniai, kad ir kaip jie atrodo atitolę ir nesusiję su mūsų kasdieniu gyvenimu, lavina jungtis smegenyse, kurios padeda priimti gyvenime teisingesnius sprendimus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktorantė, matematikos mokytoja dirbanti Monika Grigaliūnienė.
VIETOJE ADVOKATO MANTIJOS – PEDAGOGO DARBAS MOKYKLOJE
Nors jau ne vienerius metus dirba mokykloje matematikos mokytoja, M. Grigaliūnienė prisipažįsta, kad šios profesijos pati rinktis neplanavo: iki pat 9 klasės ji buvo įsitikinusi, kad taps advokate. Visgi lemiamos įtakos jos profesiniam pasirinkimui turėjo reikli, tačiau matematiką itin mylinti mokytoja, kuri ir užkrėtė Moniką meile šiam mokslui – pabaigusi mokyklą, ji pasirinko studijuoti matematikos mokslus, planuodama, kad ateityje dirbs dėstytoja universitete ir mokys būsimuosius pedagogus.
Besimokydama ketvirtame kurse Monika buvo pakviesta dirbti į mokyklą – pavaduoti vidury mokslų metų išėjusios kolegės. Ir gavo vyresnėlius – 8 ir 9, taip pat 11 ir 12 klasių mokinius. Amžiaus skirtumas tarp jų buvo juokingas: dvyliktokai už Moniką buvo vyresni vos trejais metais. Iš pradžių pačiai buvo keista, kad ji vyresniųjų klasių mokytoja, tačiau ilgainiui tas mažas amžiaus skirtumas pasitarnavo kuriant artimą, abipusiu supratimu ir pasitikėjimu grįstą santykį su moksleiviais.
Monika prisimena, kad pati turėjo nuostabią matematikos mokytoją, tačiau diskusijų su moksleiviais ji nevedė, mokė matematikos labai akademiškai, pagal iš anksto sudėliotą planą. Tačiau eidama į atviresnį asmeninį santykį, diskusijas su mokiniais, Monika jaučiasi laiminti kur kas daugiau – visų pirma, mokinių pasitikėjimą ir susidomėjimą matematikos pamokomis.
„Neretai iš savo kolegų mokytojų girdžiu pastabas, kad šiuolaikiniai mokiniai nebendrauja, yra labai uždari ir neina į kontaktą. Bet lygiai taip pat ir mokytojai yra emociškai atsiriboję nuo mokinių, vengia asmeniškesnio kontakto ir draugiškesnio ryšio. Tą atstumą sumažinti sveika – nuo to autoritetas tikrai nemenksta. Mokinys turi jausti, kad esi jo pusėje, kai jį mokai, kad jis tau rūpi ir tu nuoširdžiai nori padėti jam mokytis. Jei mokiniai jaučiasi saugiai klasėje, atmosfera yra tam palanki, jie atvirai kalbėsis, klaus ir bus labiau motyvuoti dirbti pamokose“, – neabejoja M. Grigaliūnienė.
AR PATS MOKINYS NORI KAŽKĄ KEISTI?
Vieniems mokiniams geriau sekasi dirbti klasėje, kai joje vyrauja tyla ir rimtis, kitiems – skambant fone muzikai ar nuolat aktyviai diskutuojant. Monika džiaugiasi, kad mokiniai dalijasi su ja savo nuomone, ką galima būtų padaryti, kad mokytis jiems būtų dar geriau ir patogiau.
„Pamokų metu susodinu juos pagal tai, kaip jiems geriau sekasi mokytis, t.y. šį procesą personalizuoju. Dabar suskirsčiau mokinius į tris grupes. Pirmą grupę sudaro mokiniai, kuriems geriausiai sekasi dirbti grupėje – tariantis ir dirbant poroje ar trise, tad jie sėdi viename klasės gale. Kiti mokiniai yra labiau individualistai ir geriausiai jaučiasi sėdėdami vieni, netrukdomi, tad jie sėdi atskirai. Kita kategorija – mokiniai, kuriems, kad jie dirbtų, būtina sėdėti šalia manęs. Atrodytų, pakeitimas nedidelis, tačiau taip susėdę mokiniai akivaizdžiai pradėjo dirbti efektyviau. Man svarbu, kad pamokose jie dirbtų ir būtų motyvuoti mokytis“, – sako pašnekovė.
Paklausta, ką daryti su mokiniais, kuriems mokytis matematikos nesiseka, Monika iškart kelia klausimą: ar pats mokinys nori kažką keisti? Pats liūdniausias momentas, anot jos, kai matai, kad pats mokinys nenori dirbti ir jam nei procesas, nei rezultatas nėra svarbus.
„Už mokinį niekas kitas neišmoks ir to darbo nepadarys. Kol mokinys nepakeis savo požiūrio, kad kažką nori keisti, tol mokytojas niekuo negali jam padėti. Matematika yra ypatingai daug nerimo mokiniams keliantis dalykas. Manau, didžiąja dalimi dėl to, kad jei turi kažkokią spragą, su laiku ji tik auga. Matematikos mokymasis yra cikliškas – ta pati tema kartosis vyresnėse klasėse, tik gilesne forma. Ir jei kažko neišmokai anksčiau, duobė tik gilėja. Natūralu, kad visi kažko nemoka, daug vaikų turi spragų. O jei tų spragų daug ir su jomis atėjai iki 9 ar 10 klasės, tuomet atrodo, kad kažką pakeisti jau nebeįmanoma. Kartais reikia kantriai laukti, kol vaikas pakeis nuomonę apie matematiką. Ir jei ji atrodo kaip baisus monstras, neįveikiamas kalnas, akivaizdu, kad vaikas dar nėra pasiruošęs to kalno įveikti. Kai mokinys patikės, kad tai nėra jau taip sunku ir neįveikiama, tada ir mokytojas galės jam pagelbėti“, – įsitikinusi M. Grigliūnienė.
Pasak jos, net tada, kai mokinys galvoja, kad ničnieko nemoka, kartais užtenka nedidelės sėkmės mažoje užduotyje, kad jis patikėtų, jog gali. Ir ta sėkmė paskatina juos dirbti ir siekti norimų rezultatų. Kai mokiniai patiki patys savimi, mokytojo darbas – juos palaikyti.
NEGALI DALINTIS MEILE TAM, KO PATS NEMYLI
Kas Moniką labiausiai motyvuoja mokytojo darbe? Pokytis. Tai pasikeitęs mokinio požiūris į matematikos pamokas, jo progresas, tobulėjimas, taip pat atgalinis ryšys – dėkingumas, atsiradusi motyvacija.
„Pedagogo kelio pradžia nėra lengva, – akcentuoja Monika. – Pradedančiam mokytojui norisi jausti, kad jis yra ne vienas. Todėl kritiškai svarbu, kad jaunasis pedagogas savo mokykloje turėtų palaikymą, mentorių. Jaunas mokytojas jaučiasi neužtikrintas tame, ką daro, jis nežino, kaip elgtis. Gali būti, kad patyrę mokytojai, dirbantys toje mokykloje, neturi laiko ir galimybių pabūti šalia jaunojo kolegos, jam patarti. Todėl noriu kreiptis į visus mokytojus: jei esate dirbantis mokytojas ir turite šalia pradedančių šį kelią, palaikykite tą kolegą. Jis jaučiasi vienišas, pasimetęs, nežinantis – padėkite jam augti“.
Jei mokytojai palaikytų vieni kitus, skatintų jaunuosius kolegas ateiti dirbti į mokyklas, mokyklose matytume daugiau jaunų, entuziastingų, savo darbą mylinčių pedagogų. Tuo pačiu eitų užmarštin mitas, kad mokytojai renkasi šią profesiją tik todėl, kad niekur kitur negali įsidarbinti. O tai gali padaryti tik patys šios profesijos šeimininkai – mokytojai, kurie džiaugiasi ir didžiuojasi būdami mokytojais.
Pašnekovė savo kasdieniame darbe susiduria su požiūriu, kad mokytojas gyvena keistą gyvenimą – tarsi mokytojai yra kitokie žmonės, nei likęs pasaulis. Tai, matyt, kyla iš to, kad mokytojai su mokiniais nesidalija tuo, kuo gyvena, kas jiems patinka, kuo jie domisi.
Monikos mokiniai nustebo sužinoję, kad ji irgi žino kompiuterinius žaidimus, kuriuos jie žaidžia, kanalo „YouTube“ žvaigždes, kuriuos jie seka, kad ji skaito tas knygas ir žiūri tuos filmus, kurie ir mokiniams patinka. Taip ir kuriamas ryšys su mokiniais – kalbantis, dalijantis, diskutuojant. Anot Monikos, jei mokytojas prisimins dalykus, kurie patinka būtent tam mokiniui, t.y. koks yra jo pomėgis, kokioje kelionėje jis lankėsi ar koks jo naminio gyvūnėlio vardas, mokytojas neabejotinai pelnys to vaiko simpatijas ir pasitikėjimą. Abiem pusėms svarbus žinojimas, kad mes rūpime ir esame įdomūs.
„Kad vaikas dirbtų pamokoje ir mylėtų matematiką, visų pirma pats mokytojas turi ją mylėti. Negali dalintis meile tam, ko pats nemyli, negali įrodyti to, kuo pats netiki. Todėl aš neišvengiamai daug mokausi pati: skaitau, dalyvauju konferencijose, domiuosi. Esu tokiose sąlygose, kuriose neišvengiamai privalau tobulėti ir gilintis. Jei nesidomėsi naujovėmis, nebandysi praturtinti savo žinių ir supratimo, kažkuriuo metu tiesiog išsikvėpsi. O štai tada ir su mokiniais bus dirbti sunkiau, nes neturėsi ką jiems pasakyti ir kuo su jais pasidalinti. Abipusis domėjimasis, motyvacija ir tobulėjimas – tai ir yra tas kelias, kuriuo einant matematikos pamokos bus įdomios, produktyvios ir duodančios norimų rezultatų“, – įsitikinusi M. Grigaliūnienė.
Parodoje Londone pristatytas turizmo maršrutas AtominisVisaginas.lt
VDU projekto EDUATOM mokslininkų komandos sukurtas virtualus edukacinio turizmo maršrutas AtominisVisaginas.lt buvo pristatytas garsioje edukacinių technologijų parodoje BETT UK („British Education and Training Technology“), kuri vyko kovo 29–31 d. Londone.
Ši paroda yra didžiausias švietimo technologijų ir inovacijų renginys pasaulyje, kuris organizuojamas jau 37 metus. Jame dalyvauja daugiau nei 600 inovacijas gaminančių įmonių, reprezentuojama daugiau nei 120 šalių, lankosi daugiau nei 30 000 lankytojų. Šiais metais Lietuvai buvo pirmą kartą atstovaujama atskirame nacionaliniame stende, kur verslo įmonės, startuoliai, aukštosios mokyklos pristatė savo inovatyvius produktus.
Virtualų maršrutą AtominisVisaginas.lt atrinko ir į Lietuvos ekspoziciją įtraukė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Maršrutą parodoje pristatė projekto vadovė prof. dr. Natalija Mažeikienė ir VDU Informatikos fakulteto atstovė, projekto tyrėja doc. dr. Judita Kasperiūnienė.
AtominisVisaginas.lt yra tinklalapis, kuris pasakoja Visagino miesto ir Ignalinos atominės elektrinės istoriją, kviečia turistus atvykti į miestą ir naudotis interaktyviu miesto žemėlapiu, sudaryti savo individualų maršrutą. Šią maršruto dalį kūrė VDU Menų fakulteto atstovė doc. dr. Linara Dovydaitytė ir Visagino bendruomenės atstovė Oksana Denisenko. Kartu maršrutas pasakoja apie atominės pramonės istoriją, pradedant nuo pirmųjų atomo tyrimų (šią dalį rengė atominės energetikos istorikas Andrei Stsiapanau).
Maršruto turinys orientuotas į mokyklinį turizmą – mokiniai buvo apibrėžti projekte kaip viena pagrindinių tikslinių grupių. Todėl atskira šio maršruto dalis – tai Edukacinė laboratorija, kur pateikiamos rekomendacijos mokytojams, užduotys ir pasiūlymai, kaip taikyti inovatyvias ugdymo strategijas (tyrinėjimais, žaidimais grįstas ugdymas, STEAM ugdymas, GIS Žemėlapio pasakojimas).
Vienas iš įdomesnių maršruto produktų – tai atominio reaktoriaus 3D simuliatorius, kurį sukūrė VDU Informatikos fakulteto Multimedijų laboratorijos vadovas dr. Edgaras Ščiglinskas ir fizikos mokytoja ekspertė Rigonda Skorulskienė. Tarp edukacinių maršruto dalių yra ir VDU Informatikos fakulteto studentų baigiamųjų diplominių darbų rezultatai (žaidimai, interaktyvus atominės energetikos raidos žemėlapis).
Informatikos fakultetas kviečia į viešas paskaitas!
2023 m. balandžio 25 d., antradienį, kviečiame į Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto svečių viešąsias paskaitas!
11:30-13:00
Silezijos universiteto Katovicuose (Lenkija) docento ir 3D menininko dr. Grzegorz Machnik paskaita „Game Development from Scratch: Photorealistic Characters and Environments. Characters with User‘s Face“.
13:30-15:00
Vizituojančio profesoriaus dr. Jordi Linares (Valencijos politechnikos universiteto Interaktyvių technologijų laboratorija) paskaita „Introduction to Language Models and How to Develop New Applications Based on Them. An Example of Developing a Chatbot Using Python, Google Collaboratory, and OpenAI Models“.
Paskaitos vyks Kaune, Vileikos g. 8, 318 auditorijoje.
Registruotis nereikia. Paskaitos bus skaitomos anglų k.
Informatikos fakultete – fotografijų paroda „Lietuviškos mikroschemos“
Nuo balandžio 3 d. iki birželio 30 d. VDU Informatikos fakultete (Vileikos g. 8) eksponuojama Imanto Pakalnio fotografijų paroda „Lietuviškos mikroschemos“.
Fotografo darbuose įamžinti vienetiniai objektai – Lietuviškos mikroschemos ir puslaidininkių plokštelės, gamintos XX a. 7–10 deš. pusiau karinėje gamykloje „Venta“, kur šalia įslaptintų karo ir kosmoso technologijų visuomenei buvo gaminamos ir plataus vartojimo prekės (liaudiškai – šerpatrebas).
Šiuolaikiniame kontekste, parodos temos aktualumą pabrėžia politinė valstybės laikysena – Lietuvos ir Taivano pasirašyta bendradarbiavimo sutartis puslaidininkių gamybos srityje.
Šie ekspozicijoje matomi objektai neaptinkami jokioje literatūroje ar muziejuje ir buvo išsaugoti tik technikos mokslų daktaro Stepono Sadausko dėka. Fotografo Imanto Pakalnio ir Stepono pažintis nebuvo atsitiktinė. Imantas yra unikalios pasaulyje Lietuviškų elektroninių muzikos instrumentų kolekcijos savininkas (www.sintezatorius.lt). Būtent šie instrumentai buvo gaminti „Ventos“ gamykloje, o jiems buvo kuriamos specialios mikroschemos, kurių autorius – vedantysis inžinierius Valentinas Mitrikas.
Mažai žinoma ir apie mūsų tautiečių – inžinierių pasiekimus puslaidininkių srityje. Sovietų Sąjungos kontekste būtent lietuviai pirmieji išrado skaičiavimo mašiną „Neris“ (1962 m.) bei kosminių laivų bortinę ESM „Salut II“. Tai tik keli pavyzdžiai, nurodantys į aukštą profesinį inžinierių lygį. Pabrėžtina ir tai, kad būtent „Ventos“ gamyklos inžinieriai pirmieji Lietuvoje pradėjo dirbti kosmoso srityje. Jie suprojektavo ir nuolat gamino 133-is skirtingus mikroschemų tipus. 1990 m. „Ventos“ gamyklinė apimtis jau išaugo iki 100 000 000 mikroschemų per metus. Visa ši informacija buvo užslaptinta, ir su laiku, natūralu, kad kaip tauta užmiršome savo kosminę prigimtį.
