Prof. R. Krikštolaitis dalyvavo energetikos konferencijoje Briuselyje

Lapkričio 5-6 dienomis VDU Matematikos ir statistikos katedros vedėjas prof. dr. Ričardas Krikštolaitis dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Central European Day of Energy 2018“ („Vidurio Europos energijos diena“), kuri vyko Briuselyje, Europos Komisijos būstinėje. Renginį suorganizavo Vidurio Europos energetikos partnerių asociacija ir Europos Komisija kartu su partneriais, tarp kurių – ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Pagrindinis konferencijos tikslas buvo suvienyti Vidurio Europos energetikos įmones į regioninę platformą, kuri atspindėtų regiono požiūrį į žemyno energetikos politiką, ir pristatyti šios politikos įgyvendinimo pasiekimus ir iššūkius. Renginyje dalyvavo net 143 dalyviai – Europos institucijų, nacionalinių administracijų, energetinių įmonių atstovai, akademikai, ekspertai ir žurnalistai.

Konferencijoje atskleista, jog Vidurio Europoje pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų valstybėms bendradarbiaujant energetikos srityje. Pagrindinė to priežastis – didėjanti regiono infrastruktūrinė sąveika ir rinkų integracija. Taip pat pasiekta didelė pažanga Baltijos šalių sinchronizavime su Kontinentinės Europos tinklu. Be to, dėl liberalizavimo procesų ir teisinės sistemos, regione dinamiškai auga ir tarpvalstybinė prekyba.

Tarp konferencijos pranešėjų ir kalbėtojų buvo Europos Komisijos viceprezidentas M. Šefčovič, Europos Parlamento narys J. Buzek, „Litgrid“, Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E), „Transelectrica“, „EU Stream“ ROMGAZ ir kitų įmonių bei organizacijų atstovai iš Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir kitų šalių. Renginys buvo padalintas į tris dalis, skirtas energetikai Vidurio Europoje, elektros ir dujų sektoriams.

VDU yra konferencijos organizatorių, asociacijos „Central Europe Energy Partners“ partneris.

Daugiau informacijos
Pranešimas apie konferenciją

Edmundas Kėvišas

Šiuo metu vadovauju kompanijos Kauno padaliniui prisidėdamas prie gamybos planavimo ir vykdymo, komandos auginimo bei įmonės vidinių procesų kūrimo.

Mokslai. 1986 – 1998 – Viekšnių vid. mokykla, Mažeikių raj., 1998 – 2002 – informatikos bakalauro studijos VDU, 2002 – 2005 – informatikos magistrantūros studijos VDU.

Darbinė veikla. 2002 – 2007 dirbau programuotoju Practice Manager Baltic kompanijoje. 2007 – 2012 programavimo darbus tęsiau Alna Software kompanijos Kauno padalinyje. Nuo 2012 esu Devbridge Group kompanijoje, Kauno padalinyje. Čia veiklą pradėjau kaip programuotojas, kiek vėliau atsakomybės pasipildė komandos vadovo funkcijomis, dar vėliau pradėjau vadovauti komandų grupei.

Veiklos sritis. Specializuotų programinės įrangos sprendimų kūrimas klientams JAV, Kanadoje ir Europoje.

Ką davė VDU? Sprendimą sieti savo ateitį su programavimu buvau priėmęs gan anksti, tad studijas VDU įsivaizdavau kaip laiką, skirtą pagilinti ir užtvirtinti savo technines žinias. Bet universitetas davė kur kas daugiau. Pirmiausia – platesnį požiūrį į savo veiklą, profesiją, galimybę šalia programavimo išbandyti įvairius kitus dalykus – pvz. ekonomiką, psichologiją. Taip pat universitetui esu dėkingas už suteiktas užsienio kalbų žinias, kurios tapo vienu iš kertinių dalykų mano profesinėje veikloje.

Apdovanoti geriausi VDU dėstytojai

Birželio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto mokslo metų užbaigimo šventėje buvo apdovanoti geriausi 2017 / 2018 m. m. dėstytojai fakultetuose, remiantis studentų nuomone:

  • Ekonomikos ir vadybos fakultete – dr. Viktorija Starkauskienė,
  • Humanitarinių mokslų fakultete – doc. dr. Andrius Utka,
  • Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – dokt. Mindaugas Norkevičius,
  • Socialinių mokslų fakultete – doc. dr. Violeta Ivanauskienė,
  • Gamtos mokslų fakultete – doc. dr. Lina Ragelienė,
  • Menų fakultete – doc. dr. Raimonda Simanaitienė,
  • Informatikos fakultete – doc. dr. Sigita Pečiulytė,
  • Teisės fakultete – doc. dr. Kęstutis Vitkauskas,
  • Katalikų teologijos fakultete – kun. prof. dr. Andrius Narbekovas,
  • Muzikos akademijoje – dr. Rimantas Astrauskas,
  • Užsienio kalbų institute – Rima Sabaliauskienė.

Geriausių dėstytojų rinkimai vykdomi atsižvelgiant į studijų dalykų dėstymo kokybės vertinimo studentų požiūriu apklausos rezultatus. Studentų prašoma pateikti nuomonę apie dėstytojų kompetentingumą studijų dalyko turinio ir didaktikos srityse, pristatyti pasiūlymus studijų kokybei gerinti. Apdovanojant dėstytojus buvo apibendrinti 2017 / 2018 m. m. rudens ir pavasario semestruose studentų pateikti įvertinimai apie dėstymo kokybę, atsižvelgiant į aukščiausio įverčio vidurkio ir didžiausios studentų dalyvavimo apklausoje procentinės dalies santykį.

Dėstymo kokybės apklausa – viena iš periodinių VDU vykdomų apklausų, skirta surinkti grįžtamąjį ryšį iš socialinių dalininkų studijų kokybės įvertinimo ir tobulinimo tikslais.

Šaltinis

Australijoje gyvenanti neuromokslų daktarė: Lietuvos moterys – išskirtinės

Australijoje gyvenanti VDU Informatikos fakulteto absolventė, neuromokslų daktarė Rasa Ruseckaitė-Petraitis yra ir projekto „100 Lietuvos moterų“ komisijos narė. Rodos, jai išties nėra neįveikiamų viršūnių: dienomis dirba tam, kad palengvintų būtį sergantiems cistine fibroze, daug prisideda prie lietuvybės Australijoje puoselėjimo, laisvalaikiu su vyru sukasi ant parketo ir užsiima kiek netikėta ir ne kiekvienam pavaldžia veikla.
Pokalbį su Rasa Ruseckate-Petraitis skaitykite: www.delfi.lt

VDU studentams įteiktos „Intermedix Lietuva“ vardinės stipendijos

Birželio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdžio metu buvo iškilmingai įteiktos UAB „Intermedix Lietuva“ įsteigtos vardinės stipendijos universiteto studentams ir paskutinių kursų absolventams už gerus studijų rezultatus (paskutinio semestro vidurkis ne žemesnis kaip 9 balai) ir aktyvią socialinę arba visuomeninę veiklą universitete ir už jo ribų.

Susidomėjimas antrus metus iš eilės teikiamomis stipendijomis buvo itin didelis – svarstymui buvo pateiktos III-IV kurso bakalauro, vientisųjų arba I-II magistrantūros studijų 72 studentų kandidatūros. Viena iš didelio dėmesio priežasčių – šiais metais į UAB „Intermedix Lietuva“ įsteigtas vardines stipendijas galėjo pretenduoti ir nuolatinių studijų užsienio studentai. Atsižvelgus į pateiktų kandidatų formaliuosius reikalavimus, VDU ir „Intermedix Lietuva“ atstovai įvertino 55 studentų paraiškas.

Vardinės 200 EUR dydžio UAB „Intermedix Lietuva“ stipendijos buvo paskirtos geriausiems universiteto studentams ir absolventams šiose studijų srityse:

  • Humanitarinių mokslų srityje – Kristinai Jaskūnienei
  • Menų srityje – Ugnei Bagušinskaitei
  • Socialinių mokslų srityje – Dainai Pupkevičiūtei ir Sandrai Klevinskaitei
  • Technologijos mokslų srityje – Augustinai Mišeikaitei ir Eigirdui Bujauskui
  • Fizinių ir biomedicinos mokslų srityje – Neringai Baranauskaitei

Daugiau informacijos

VDU Edukologijos instituto tyrėjoms – pripažinimas

VDU Edukologijos instituto mokslininkės dr. Judita Kasperiūnienė ir prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė bei bendraautorė doc. dr. Malin Eriksson laimėjo Geriausio kokybinio darbo Lietuvoje 2017 m. konkursą, kurį surengė Fenomenologinių tyrimų institutas.

Geriausiu kokybiniu straipsniu Lietuvoje išrinktas mokslininkių straipsnis „Tinklo banginio glostymas: konstruktyvistinė grindžiamji teorija apie savireguliacinį mokymąsi virtualiose socialinėse erdvėse“ („Stroking the net whale: a constructivist grounded theory of self-regulated learning in virtual social spaces“), išspausdintas tarptautiniame aukšto mokslinio lygio mokslo žurnale „Kokybiniai tyrimai ugdyme“ („Qualitative Research in Education“).

Dr. Judita Kasperniūnienė yra VDU Edukologijos instituto podoktorantūros studijų tyrėja, kurios vadovė Vilma Žydžiūnaitė yra Edukologijos instituto profesorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja. Dr. Malin Eriksson – Umeå universiteto Švedijoje Socialinio darbo katedros tyrėja.

Apdovanojimą įteikė doc. dr. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė, geriausio kokybinio darbo Lietuvoje 2017 m. konkurso komisijos pirmininkė, ir dr. Agnė Matulaitė, Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė, Londono Birkbecko universiteto tyrimų grupės narė.

VDU bendruomenė diskutavo apie skaitmeninę humanitariką

Gegužės 8 d. VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) įvyko akademinė diskusija „Skaitmeninė humanitarika – nauja mokslo ir studijų sfera?“. Renginyje VDU mokslo darbuotojai, dėstytojai, studentai ir absolventai diskutavo apie skaitmeninių technologijų pritaikymą humanitariniuose moksluose, aptarė naujus skaitmeninius duomenų rinkimo, analizės ir vizualizavimo būdus, kaip jie gali būti naudojami visuomenės ir kultūros reiškinių tyrinėjimui, surinktos medžiagos pristatymui viešojoje erdvėje.

Įvadinėje renginio dalyje etnologė doc. dr. Egidija Kiškina pristatė skaitmeninės humanitarikos (SH) projekto, skirto kultūrinių grupių procesų tyrimams, sumanymą, sukurtą kartu su informatikais. Sumanytas duomenų registras talpina pasakojamosios istorijos ir etnografijos metodais surinktus suskaitmenintus ir iš interneto renkamus tekstinius, garsinius bei vaizdinius tyrimo duomenis, o viena iš jo funkcijų – kompiuteriniais įrankiais apdorotų duomenų vizualinis pristatymas studentams ir plačiajai visuomenei.

Informatikos profesorė dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė išsamiai pristatė SH problematiką, pradedant dirbtiniu intelektu, kuriuo remiasi natūralios šnekos, rašytinių tekstų, garso, vaizdo atpažinimas, ir baigiant duomenų vizualizacijos įrankiais.

SH bendruomenės nariai lingvistas doc. dr. Andrius Utka, istorikas dr. Marius Sirutavičius, informatikė dr. Judita Kasperiūnienė, Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas istorikas doc. dr. Giedrius Janauskas su diskusijos dalyviais dalijosi mintimis apie tai, kaip skaitmeninė humanitarika gali prisidėti plėtojant įvairias humanitarinių ir socialinių mokslų sferas.

Literatūrologės kėlė savo disciplinai rūpimus klausimus. Prof. dr. Eglė Ingrida Žindžiuvienė iškėlė klausimą, kaip SH įrankiai galėtų padėti analizuojant rašytojų kalbos stilių, teksto struktūrą, o doc. dr. Indrės Žekevičienės požiūriu, „pasitelkus atitinkamas programas, būtų galima aprėpti visą mūsų literatūros lauką ir ieškoti tam tikrų dėsningumų, matant ne tik labiausiai pripažintus tekstus, bet ir visą populiariosios literatūros masyvą. Literatūrologija jau tiek subrendusi, kad tolesniam judėjimui pirmyn neišvengiamai reikia naujų instrumentų“. Diskutantų nuomone, humanitarų bendradarbiavimas su informatikais gali labai prisidėti prie tolimesnio dėstymo kokybės gerinimo.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad kompiuterinių įrankių panaudojimas tyrimuose yra aktualus ne vien patyrusiems tyrėjams bei doktorantams, bet ir bakalauro bei magistro programų studentams, rengiantiems įvairaus pobūdžio studijų darbus, galvojantiems apie naujus ateities projektus, praktinio darbo perspektyvas.

Daugiau informacijos

VDU atstovai – svarbiausioje pasaulio technologijų parodoje Hanoveryje

Vienoje svarbiausių pasaulyje pramonės technologijų parodoje „Hannover Messe“ Hanoveryje (Vokietija) šiemet sudalyvavo VDU atstovai: Mokslo ir paslaugų vadybininkas Edvinas Samys ir Taikomosios informatikos katedros profesorius Tomas Krilavičius. Renginyje buvo pristatomi VDU mokslo tyrimai ir paslaugos bei tokios universiteto išvystytos inovacijos kaip sausas medus, sauso jogurto kąsneliai ir kitos. VDU atstovai taip pat užmezgė bendradarbiavimą su Baltarusijos valstybiniu informatikos ir radioelektronikos universitetu.

Parodoje sukurtas technologijas, perspektyviausius išradimus ir teikiamas paslaugas verslui pristatė aktyviausiai su verslu dirbančios net 9 šalies mokslo įstaigos jungtiniame Lietuvos stende. Lietuvos mokslo delegacija šioje parodoje dalyvavo jau antrą kartą.

VDU atstovai, be išvystytų sauso medaus ir sauso jogurto kąsnelių inovacijų, pristatė ir kitus universitete vykdomus tyrimus ir paslaugas, tarp jų skirtas dirbtiniam intelektui, duomenų gamybai, sistemų gedimų aptikimui, išmaniųjų procesų vizualizavimui, virtualiems modeliams, interaktyviems prototipams, kalbos technologijoms, saugiam atsiskaitymui už e-turinį, animatronikai, debesų kompiuterijai, socialinių tinklų analizei, sumanioms transporto sistemoms ir t. t.

Renginio metu universiteto atstovai taip pat susitiko su įvairiomis pasaulio technologijų ir kitomis įmonėmis, aptaria bendradarbiavimo galimybes. VDU sutarties pasirašymu jau įtvirtino ketinimus bendradarbiauti su Baltarusijos valstybiniu informatikos ir radioelektronikos universitetu, su kuriuo numatoma vykdyti bendrus informacinių technologijų projektus.

„Hannover Messe“ yra pasaulyje pirmaujanti pramoninių technologijų paroda, kurioje pristatomos svarbiausios pramonės sritys: nuo mokslinių tyrimų ir plėtros, pramonės automatikos, IT, pramonės tiekimo, gamybos technologijų ir paslaugų iki energijos ir mobilumo technologijų.

Šaltinis

Tarpdisciplininiame projekte – teisės, IT ir etikos tyrinėjimai

Technologijų tobulėjimas atnešė sparčių pokyčių visose gyvenimo srityse – tačiau kartu ir nerimo. Kaip teisininkams ir kitų sričių atstovams suspėti su šia pažanga? Kiek pagrindo turi nuogąstavimai, kad robotikos pažanga baigsis „Terminatoriaus“ scenarijumi? Kaip reguliuoti precedento neturintį technologijų progresą? Šiuos ir kitus klausimus sprendžia tarpdisciplininis projektas, kurį vykdo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, planuojantys bendradarbiauti su tyrėjais JAV ir Europoje.

Naujasis projektas skirtas tarpdisciplininiams trijų sričių tyrinėjimams – aktualiems technologijų, etikos ir teisės klausimams. Pasak vieno iš projekto iniciatorių, VDU Teisės fakulteto prodekano skaitmenizacijai dr. Pauliaus Astromskio, didžiausias dėmesys bus skiriamas teisinės bazės pokyčiams, kuriuos lemia technologijų plėtra.

„Technologijų kontekste būtina iš naujo įvertinti visą teisyną – nuo teisės idėjos, vertybių suvokimo, iki teisėkūros procedūrų, teisinių normų ir pagaliau kasdieninių veiksmų. Įstatymai čia yra tik priemonė vertybių įgyvendinimui. Todėl prieš priimant konkretų įstatymą, skirtą robotams, reikia atsakyti, kokios vertybės turi būti diegiamos į technologijas ir kiek technologijų reikėtų įsileisti į teisėkūros procesą, siekiant suspėti su nuolatiniais pokyčiais“, – samprotauja teisininkas.

Vietoj išmaniųjų telefonų – žmogaus projekcija

Technologijų tyrimus projekte vykdantis VDU Informatikos fakulteto profesorius Tomas Krilavičius prognozuoja, kad universalių automatizavimo sprendimų (tarp jų ir robotų), atliekančių labai skirtingas užduotis, artimoje ateityje nebus, o humanoidai, atrodantys kaip žmonės, tikriausiai apskritai netaps tikrove – priešingai nei rodoma filmuose. Labiau tikėtina, kad dirbtinis intelektas su žmonėmis sąveikaus ne per robotus, o per aplinką, iš debesų (angl. cloud computing), kaip asmeninis komunikatorius, kuris pakeis dabartinius išmaniuosius telefonus.

„Tai bus kažkas, kas bus aplink mus visur, galbūt net neliks telefono, nes kalbėsimės su kambariu, arba atsiras projekcija, žmogaus atvaizdas, su kuriuo bendrausime – kažkas panašaus į programas „Cortana“, „Siri“, „Google Now“, tik jis išplis į visas gyvenimo sritis, kaip dabartiniai išmanieji telefonai. Žmogui patogiausia komunikuoti balsu, tad reikės mažiau spaudyti“, – spėja profesorius.

Kita vertus, jau dabar pastebima, kad tokios plačios, kompleksinės sistemos, apimančios kelias skirtingas sritis, kuriose atskiri elementai yra priklausomi vieni nuo kitų, gali sukelti problemų. „Pavyzdžiui, galite įsivaizduoti, kokių bėdų kiltų, jei visame Kaune būtų atjungta elektra – jau vien todėl, kad sudėtingose sistemose keblu identifikuoti gedimo priežastį. Panaši krizė buvo nutikusi JAV, kai dėl programinės įrangos klaidos elektros neteko milijonai gyventojų. Atjungus internetą taip pat viskas sustotų“, – pasakoja mokslininkas.

Griežtesnė duomenų apsauga ir „dirbtiniai teisininkai“

Kitas aktualus klausimas, kuriam dėmesį skirs projekto tyrėjai – asmeninių duomenų prieinamumas internete, nes „Google“ ir kitos kompanijos apie žmones šiuo metu surenka nepaprastai daug informacijos. Dėmesį į tai jau atkreipė ir Europos Sąjunga – nuo gegužės 25 d. bendrijos narėse įsigalios nauji reikalavimai, skirti griežtesnei duomenų apsaugai: numatomos naujos pareigos duomenų tvarkytojams, papildomos teisės jų savininkams, didelės sankcijos pažeidėjams. Tačiau vien įstatymų nepakanka – reikia skatinti ir pačių žmonių sąmoningumą.

„Apie žmones surenkama labai daug duomenų – kur vaikščiojate, kada kur esate, kada keliatės, ką valgote, su kuo susirašinėjate, kokias sąskaitas išrašinėjate, taip pat Jūsų pašto turinys, ką perkate ir taip toliau. Kaip tą suvaldyti, kaip užtikrinti, kad ši informacija nebus panaudota netinkamai? Įstatymų bazė yra, tačiau internetui sunku ją pritaikyti, kai informaciją taip lengva pašalinti ar papildyti. Kaip įrodysi, kad straipsnis buvo, jei kitą dieną jis ištrintas? Prie to dar prisideda visos naujos finansinės technologijos. Keičiasi veikimo modeliai, o teisinė bazė vis dar sena, atėjusi iš XX amžiaus“, – apibendrina prof. T. Krilavičius.

Vienas iš būdų, kaip technologijų plėtra padeda teisininkams atsinaujinti – taip vadinamas „dirbtinis teisininkas“, arba dirbtinio intelekto programos, kurios vykdo rutinines, paprastai jauniems darbuotojams priskiriamas užduotis.

„Šios sistemos dirba daug greičiau ir tiksliau nei žmogus, niekada nepavargsta, neprašo pakelti algos ar laisvadienių, nepatiria nuotaikų svyravimo – tai paverčia šias sistemas veiklos efektyvumo garantu“, – paaiškina P. Astromskis, čia pat patikslindamas, jog tuomet gydytojai, teisininkai ir kitų profesijų atstovai galės daugiau dėmesio skirti prasmingesniems darbams su žmonėmis, pacientais, klientais. Dirbtiniam intelektui tokių darbų patikėti negalima, nes jis neturi empatijos ir kitų žmogiškų bruožų.


Mokslininkas pastebi, kad prie XXI a. reikalavimų prisitaikyti reikia ne tik teisės, bet ir kitų sričių darbuotojams. Liko tik laiko klausimas, kol visi rutininiai darbai bus automatizuoti – pirmiausia tą pajaus vairuotojai ir fabrikų darbuotojai. Saugiausios profesijos – tos, kurios reikalauja kūrybiškumo ir empatijos, gebėjimo spręsti sudėtines užduotis, veikti tarpdisciplininėje erdvėje. Į šių gebėjimų tobulinimą orientuotis turėtų ir visos ugdymo įstaigos – kaip ir į visiškai naujų specialybių poreikį.

Nedarbo krizės dėl robotų nebus

Vis dėlto, dėl prarandamų darbo vietų ar, tuo labiau, žmonijos užkariavimo kaip filme „Terminatorius“, labai nerimauti nereikėtų – prof. T. Krilavičius tikina, jog automatizavimas ir taikomi dirbtinio intelekto metodai dar nėra tiek pažengę, kad galėtų pakeisti žmones, ypač ten, kur reikia daugiau lankstumo, žmogiškumo.

„Viena parduotuvė bandė darbuotoją robotą, tačiau po savaitės jį atleido. Pirkėjas jo paklausė „Kur alus?“, robotas atsakė „Alkoholio skyriuje“. Viskas teisingai, bet nenaudinga. Dirbtinio intelekto sprendimai dažnai dar nereaguoja į signalus, iš kurių aišku, ko žmogus prašo, mažai tokių, kurie mokosi stebėdami žmogaus elgesį“, – pastebi prof. T. Krilavičius.

Informatikas pažymėjo, jog technologijų progresas nuolat keičia darbus, tačiau įsidarbinimo krizės dėl to iki šiol nebuvo – vienas profesijas keičia kitos, o dirbančių žmonių, turinčių reikiamas kompetencijas, nuolat trūksta.

„Per artimiausią dešimtmetį smarkiai išaugs teisės technologų, teisinių projektų vadybininkų ir panašių hibridinių specialistų poreikis. Tam jau dabar turėtų būti adaptuojamos teisės programos, nes šiemet įstojęs į universitetą, realiai į darbo rinką jis ir išeis po 4-5 ar daugiau metų“, – teigia dr. P. Astromskis.

Bendradarbiaus su svarbiausiais JAV ir Europos tyrimų centrais

VDU projektas „Ateities teisės, etikos ir intelektualių technologijų integralumo studija“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vadovas – VDU Taikomosios etikos tyrimų klasterio vadovas prof. dr. Johnas Stewartas Gordonas.

Išskirtinis dėmesys projekto metu bus skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui – planuojama dalyvauti ir organizuoti tarptautines diskusijas, konferencijas, kūrybines dirbtuves, vizitus pagrindiniuose JAV ir Europos tyrimų centruose.

„Vienas pagrindinių projekto tikslų ir yra sudaryti ryšių, kontaktų tinklą. Ši tema – technologijos ir jų reguliavimas – yra labai plati, pasaulinio lygio, todėl kito pasirinkimo ir negali būti. Norėdami priimti lokaliai teisingus sprendimus, privalome atsižvelgti į globalias tendencijas ir pasaulinius standartus“, – paaiškina P. Astromskis.

Praėjusių metų pabaigoje VDU projektas pateko tarp laimėjusiųjų konkursą aukšto lygio mokslinių tyrimų finansavimui pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Šaltinis

„IFtorina’18“ – moksleivių detektyvai ir mokytojų kūrybiškumo ugdymas

VDU Informatikos fakultetas paskutinį sausio šeštadienį, net 12-ąjį kartą, moksleivius bei jų mokytojus kvietė praleisti kiek neįprastai – sprendžiant įvairius matematinius ir informatikos galvosūkius renginyje „IFtorina’18“.

Dalyvių skaičius šiais metais nustebino: nei šalyje siaučiantis gripas, nei ankstyvas šeštadienio rytas nebuvo kliūtis tiksliaisiais mokslais besidominčių moksleiviams bei jų mokytojams.

Moksleiviai pabuvo detektyvais ir atlikdami įvairias užduotis iš matematikos, programavimo, multimedijos, kompiuterių administravimo, dalyvaudami estafetės rungtyje bei protų mūšyje bandė išsiaiškinti, kur pradingo studentas. Kitos komandos bandė gauti darbo pasiūlymą, o dar kitos komandos ieškojo kompiuterinio viruso. Taip pat norėdami gauti papildomų taškų ieškojo VDU Gamtos mokslų ir Informatikos fakulteto patalpose išslapstytų QR kodų. Jais buvo užkoduoti įvairūs galvosūkiai – juos išsprendus skiriami papildomi taškai.

Kartu vyko ir praktiniai mokymai mokytojams, kurių metu pedagogai kartu su VDU dėstytojais gilinosi į kūrybiškumo technikas, papildomos realybės aplikacijos kūrimo metodikas ir įrankius. Taip pat mokytojai vyko į ekskursiją po Energetikos instituto laboratorijas.

Po pagrindinės renginio dalies visi susirinko paklausyti paskaitos „Įrankiai pakeisti pasauliui“, kurią skaitė „Uber IT“ sistemų inžinierius Darius Staišiūnas. Po jos laukė nugalėtojų apdovanojimai.

Komandos laimėtojos:
1 vieta –  komanda iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos
2 vieta  –  komandos iš Klaipėdos „Vėtrungės“ ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijų
3 vieta  – komanda iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos

Paskatinamieji prizai įteikti komandoms iš Anykščių Jono Biliūno, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio, Kauno „Saulės“, Kauno Rokų, Kauno Kovo 11-osios, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ir Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijų.

Daugiausiai galvosūkių išsprendė komanda iš Kauno „Vyturio“ gimnazijos.

Pasibaigus apdovanojimams visi vaišinosi tortu bei dalijosi įspūdžiais.

Renginio rėmėjai: „Net Frequency“ (NFQ)“, „Festo“, „Realister international“, VDU IF Alumni, Lietuvos energetikos institutas.

Informacija ir nuotraukų galerija