Mobili Baltija ieško duomenų analitikos praktikanto (-ės)

„Mobili Baltija“ yra pirmaujanti ir sparčiausiai auganti mobiliųjų telefonų ir aksesuarų didmeninės prekybos įmonė, turinti išplėtotus platinimo kanalus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje bei prekybos partnerystėmis visose Europos šalyse. Padedame išvystyti ir parduoti tokius prekių ženklus kaip „Samsung“, „Huawei“, „Baseus“, „Toti“ ir daugelį kitų.

Mūsų strategija yra parduoti produktus, įsigytus tiesiogiai iš gamintojų, todėl mūsų produktų garantiją ir patikimumą tiesiogiai užtikrina gamintojai, todėl mūsų klientams ir galutiniams vartotojams suteikiami aukščiausios kokybės produktai. Mes didžiuojamės būdami logistikos lyderiais – klientai mus vertina už greičiausią pristatymą ir mažiausiai klaidų skaičių, taip pat konkurencingą kainą. Tačiau didžiausia nauda bendradarbiaujant su „Mobili Baltija“ yra tai, kaip lengva dirbti su mumis – mes turime Know how ir siekiame būti lankstūs ir greiti. Siekiame meistriškumo visur, ką darome, ir taip sukuriame pridėtinę vertę tiek savo klientams, tiek tiekėjams.

Mobili Baltija ieško duomenų analitikos praktikanto (-ės)

  • Analizuoti duomenis ir teikti įžvalgas;
  • Apdoroti duomenis iš sistemų ir pateikti informaciją įvairiais pjūviais;
  • rengti duomenų kokybės stebėsenos įrankius bei algoritmus;
  • Įmonės veiklos procesų, įvairių rodiklių analizė ir vertinimas (pirkimų įgyvendinimo sritis);
  • Vertinimo išvadų pateikimas, pagrindimas ir pristatymas;
  • Veiklos ir procesų tobulinimo rekomendacijų pateikimas;
  • Ataskaitų rengimas ir pateikimas.

KODĖL MŪSŲ PASIŪLYMAS TAU TURĖTŲ BŪTI ĮDOMUS? Praktikos metu tau tikrai neteks ruošti mūsų kolektyvui kavos – būsi tikras komandos narys prisidedantis prie bendro rezultato! Ir savaime suprantama, jog: Būsi aprūpintas darbo priemonėmis; Praktiką atlikti bus patogu – esame įsikūrę centre; Įgysi patirties dirbant su pasaulinio lygio prekių ženklais; Dirbsi su nerealiai šaunia komanda; Atlikta praktika galbūt taps mūsų ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia!

Ar nori tapti Mobilios Baltijos  dalimi?

Susisiekime:

Judita Karosė

Judita@mobalt.eu

+3706855200

 

Prasidėjo registracija valstybės remiamoms paskoloms gauti

Skelbiame prašymų-anketų teikimo pradžią valstybės remiamoms paskoloms rudens semestrą gauti. Studentai prašymus-anketas internetu pateikti gali iki rugsėjo 25 d. 15 valandos.

Rudenį teikiamos visų rūšių paskolos. Valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti dydis negali viršyti metinės mokamos studijų kainos dalies, o paskola gyvenimo išlaidoms – 1950 eurų. Dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis studentai gali pasiskolinti iki 2340 eurų.

Numatoma studentų, kuriems siūloma sudaryti paskolų sutartis, sąrašų paskelbimo data – spalio 14 diena. Prisijungę prie sistemos, kurioje pildė prašymą-anketą, studentai galės pasitikrinti, ar jiems siūloma sudaryti valstybės remiamos paskolos sutartį.

2020 m. valstybės remiamas paskolas teiks „SWEDBANK“, AB bankas. Sutarčių pasirašymas banke vyks nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d.

Atkreipiame dėmesį, kad netinkamai vykdomi įsipareigojimai Fondui pagal anksčiau sudarytas sutartis tampa kliūtimi gauti naują paskolą. Įsiskolinimo dydis neturi reikšmės: nors 1 cento įsiskolinimą turintys studentai nėra įtraukiami į sąrašus paskolai gauti.

Bankai taip pat vertina studentų kredito istoriją. Valstybės remiamų paskolų sutartys nepasirašomos su įsiskolinimų ryšių, lizingo ar komunalinėmis įmonėmis turinčiais studentais, tais, kurie vėluoja mokėti palūkanas už kitas paimtas paskolas.

Primename, kad studentai, rudenį ėmę paskolą metinei studijų kainai sumokėti, nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. turės nuvykti į banką ir parašyti prašymą išmokėti antrąją paskolos dalį. Nepateikus prašymo iki nurodyto termino bus laikoma, kad studentas suteiktos paskolos atsisakė.

Papildomą informaciją apie paskolas suteiks Alina Adamonienė telefonu +370-658-31004, elektroniniu paštu alina.adamonienene@vsf.lt

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentų apgyvendinimas

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pirmo kurso studentus apsigyventi bendrabučiuose, esančiuose Kaune, Akademijoje (Kauno r.) arba Vilniuje.

Daugiau informacijos apie apgyvendinimo sąlygas VDU bendrabučiuose galima sužinoti adresu: http://apgyvendinimas.vdu.lt

Gyvenamosios vietos pirmo kurso VDU studentams suteikimo tvarka

Studentai, norėdami apsigyventi viename iš universiteto siūlomų bendrabučių, per sutarčių sudarymo laikotarpį, turi atlikti šiuos veiksmus eilės tvarka:

  • sudaryti Studijų sutartį;
  • rezervuotis gyvenamąją vietą bendrabutyje pasirinkus ją iš siūlomų laisvų vietų sąrašo adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt (jungiantis nuoroda „Kiti asmenys“ → „Apgyvendinimas Studentų kambariuose“);
  • į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
  • sulaukti antro el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją bei per nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

SVARBU: Tiek įsikėlimo bendrabutį, tiek kambario keitimo atveju mokamas vienkartinis 10 Eur Įsikėlimo mokestis. Pasirinktą gyvenamąją vietą studentai galės keisti į kitą tik įsikėlę į bendrabutį: susitarus tarpusavyje ir apie tai informavus bendrabučio administraciją, jei kambarys keičiamas tame pat bendrabutyje arba į Studentų centrą (Studentų reikalų departamentą), jei kambarys keičiamas tarp bendrabučių, arba pasirinkus naują gyvenamąją vietą iš VDU bendrabučių laisvų vietų sąrašo, kuris visus akademinius metus nuolat skelbiamas ir atnaujinamas adresu: http: //apgyvendinimas.vdu.lt.

Kitų aukštųjų mokyklų (ne VDU) pirmo kurso studentams gyvenamosios vietos suteikimo tvarka

Kitų aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai norėdami apsigyventi viename iš Vytauto Didžiojo universiteto siūlomų bendrabučių Kaune, Akademijoje (Kauno r.) arba Vilniuje nuo š. m. rugsėjo 14 d. (įskaitytinai) turi atlikti šiuos veiksmus:

  • sudaryti studijų sutartį su Aukštąja mokykla;
  • http://apgyvendinimas.vdu.lt pasirinkę skiltį „Kiti asmenys“ susikurti asmeninę paskyrą;
  • nuo š. m. rugsėjo 14 d. jungtis prie sistemos http://apgyvendinimas.vdu.lt „Kiti asmenys“ → „Apgyvendinimas Studentų kambariuose“ skilties su susikurtos paskyros duomenimis ir rezervuotis gyvenamąją vietą iš laisvų vietų sąrašo, pateikiant su Aukštąja mokykla sudaryta studijų sutartį arba Aukštosios mokyklos išduotą pažymą apie studento statusą (el. jos versiją), kaip pagrindą sudaryti apgyvendinimo sutartį;
  • į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
  • sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą bei įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)

Adresas S. Daukanto g. 27-206, Kaunas
Telefonas +370 37 75 11 75
El. paštas studentas@vdu.lt

VDU ir LSMU pasirašė sutartį dėl bendrų gretutinių studijų

Visuomenės sveikatos studentams – gretutiniai informatikos įgūdžiai, būsimiesiems informatikams – žinios apie sveikatos priežiūros sistemą. Dvi Kaune veikiančios aukštosios mokyklos – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – kitais mokslo metais pradeda abipuses gretutines studijas.

Jau kitais mokslo metais LSMU visuomenės sveikatos bei VDU informatikos sistemų pirmosios pakopos programų studentai galės rinktis papildomas, kvalifikaciją praplečiančias gretutines studijas. Visuomenės sveikatos studentai mokysis programavimo, įgis duomenų stebėsenos ir analitikos įgūdžių, o būsimieji informatikai gilinsis į sveikatos priežiūros sistemą, mokysis prižiūrėti ir tobulinti e-sveikatos sistemas, kurti inovatyvius sveikatos technologijų produktus ir paslaugas.

Tai numatyta tarp LSMU ir VDU pasirašytoje sutartyje dėl gretutinių studijų programos „Visuomenės sveikata / Informatikos sistemos“ vykdymo. Sutartį pasirašė LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Gretutinės laipsnio nesuteikiančios studijos vyks abiejuose universitetuose, bus laisvai pasirenkamos, vyks kartu su pagrindinėmis studijomis ir praplės būsimųjų specialistų kvalifikaciją šiuo metu visuomenei itin aktualių sričių žiniomis bei gebėjimais.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis pabrėžė, kad šiuolaikiniame pasaulyje nebeužtenka vienos srities žinių. Vis sparčiau tobulėjančios technologijos keičia ekonomikas ir visuomenes, transformuoja fizinį pasaulį. Lietuvai ir pasauliui reikia aukšto lygio specialistų, turinčių kelių sričių žinių ir gebančių spręsti daugiasluoksnius klausimus.

„LSMU yra lyderiaujantis sveikatos mokslų srityje, VDU turi ilgametes tradicijas mokslą ir studijas organizuojant kelių disciplinų sandūroje. Tikiu, kad sujungus dviejų universitetų patirtį, studentams suteiksime platesnes galimybes“, – teigė prof. J. Augutis. Jis pridūrė, kad šis bendradarbiavimas svarbus ir dėl dar vienos priežasties. Lietuvos universitetai yra globalios akademinės bendruomenės dalis – pasaulyje jie yra atpažįstami ir vertinami. Tačiau ypač svarbu megzti tvirtas partnerystes su artimiausiais kolegomis – aktyvus akademinis gyvenimas yra ir brandaus miesto požymis.

Pasak LSMU rektoriaus prof. Remigijaus Žaliūno, didžiuliam įvairių gydymo įstaigose kaupiamų duomenų kiekiui tvarkyti, prižiūrėti bei analizuoti reikia specialistų, išmanančių abi – ir sveikatos priežiūros, ir informacinių technologijų – sritis. Sparčiai plėtojasi ir įvairių sveikatinimo technologijų sritis.

„Tikimės, kad dviejų universitetų sinergija pasitarnaus visuomenei itin aktualių sričių plėtrai, padidins būsimųjų specialistų galimybes įsidarbinti“, – sakė prof. R. Žaliūnas.

Abipusių gretutinių visuomenės sveikatos studijų programą kūrė abu universitetai. Pasak LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanės prof. Ramunės Kalėdienės, pokyčiai studijų programoje inicijuoti atsižvelgus į keletą svarbių tendencijų: tai, jog valstybės mastu pirmenybę teikiamai e-sveikatos sistemos plėtrai stinga specialistų, ir tai, jog visuomenės sveikatos specialistams itin reikalingi įgūdžiai naudoti programavimo kalbas, analizuoti didžiuosius ir atviruosius duomenis, vykdyti nuolatinę sveikatos duomenų stebėseną.

Pasak prof. R. Kalėdienės, visuomenės sveikatos mokslas, specialistų gebėjimai itin didelės svarbos įgijo COVID-19 pandemijos akivaizdoje. LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas ėmėsi iniciatyvos suburti mokslininkus pandemijos eigai prognozuoti.

„Tačiau specialistų, gebančių kurti ir taikyti įvairius prognostinius modelius, LSMU nerengia. Akivaizdu, kad šių gebėjimų specialistų labai trūksta, nes prognozuoti gali tekti ne vien šios pandemijos eigą“, – pastebėjo profesorė.

Tad besimokantieji šioje LSMU ir VDU gretutinių studijų programoje, be visuomenės sveikatos, žmogaus anatomijos, sveikatos politikos ar bioetikos dalykų, taip pat mokysis ir epidemijų prognozių.

Atsižvelgiant į pirmakursių poreikius, naujosios gretutinės studijos įstojusiems prasidės nuo pavasario semestro.

VDU absolventams gyvoje ceremonijoje buvo įteikti diplomai

Liepos 1-3 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko tradiciniai šventiniai diplomų įteikimo renginiai, kurių metu bendruomenė išlydėjo 2,3 tūkst. alumnų.

Absolventus pasveikinęs universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasidžiaugė, jog nepaisant pandemijos pavyko surengti ceremoniją gyvai, žiūrint vieni kitiems į akis, ir išreiškė viltį, kad praėjęs karantino laikotarpis atskleidė visiems, kas iš tiesų svarbiausia – tiesioginis ryšys su artimu žmogumi.

Kalbėdamas apie studijų prasmę, rektorius priminė susirinkusiems, kad universitete šalia protavimo galios svarbų vaidmenį atlieka ir emocinis intelektas – jų abiejų dėka galima siekti pažangos ir tyrinėti visuomenei svarbiausius klausimus.

„Turime išsiugdyti įprotį kelti klausimus. Universitete Jūs turėjote terpę, kurioje galėjote stimuliuoti savo smalsumą ir vaizduotę; turėjote betarpišką aplinką, kuri paremta ne hierarchine struktūra, o dėstytojo ir studento bendryste. Visa tai buvo ir yra skirta Jums apmąstyti esamas tiesas, spręsti dabarties ir ateities klausimus. Kad galvotumėte apie technologijas, kurios būtų mūsų sąjungininkėmis, ir kurtumėte visuomenę, kurioje būtų gera gyventi visiems nepriklausomai nuo jų tautybės, lyties, religijos ar pažiūrų“, – apibendrino rektorius.

Sveikinimo kalboje prof. Juozas Augutis naujiesiems absolventams taip pat priminė prancūzų filosofo Pascalio Brucknerio žodžius – mokslas yra paskutinis nuotykis, paskutinis didingas pasakojimas, kupinas ir svajonių, ir košmarų, vienintelis, jungiantis poeziją, veiksmą ir utopiją.

VDU Studentų atstovybės prezidentas, biotechnologijos studijų programos absolventas Paulius Vaitiekus diplomų įteikimo šventėje pasidžiaugė universitete palaikoma kolegiškumo, bendruomeniškumo dvasia ir pažymėjo, jog pasibaigė svarbus gyvenimo etapas.

„Tai etapas, kuris subrandino mus kaip asmenybes, išugdė žmones, kurie ir sėdime čia – atkaklūs, drąsūs, nebijantys suklysti ar pasinerti į naujus iššūkius. Juk per tuos studijų metus turėjome tiek daug įvairių akimirkų, kurios pamažu formavo mūsų pasaulėžiūrą, suvokimą bei mąstymą. Atėjo metas ieškoti naujų iššūkių, naujų vėjų, kuriuose tikrai tikiu, kad susikursime dar begalę kitų atsiminimų“, – kalbėjo Studentų atstovybės prezidentas.

Šventės dalyviai taip pat neslėpė džiaugsmo, kad šias prasmingas akimirkas pavyko išgyventi gyvai, nepaisant pasaulį ištikusios pandemijos. „Kiekvienam iš mūsų teko girdėti gandų, kad universitetas siųs diplomus kurjeriais ar paštu. Tačiau džiaugiuosi ir dėkoju, kad mūsų universitetas suteikė galimybę net ir šiuo neįprastu metu visiems turėti šventę, kurios nusipelnėme“, – sakė Taikomosios matematikos studijų absolventė Gabrielė Pompel.

Išlydimiems alumnams šilčiausios sėkmės linkėjo ir visų fakultetų dekanai ir prodekanai, akademijų kancleriai. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė prof. Rūta Eidukevičienė paskatino absolventus imtis iniciatyvos, nelaukti progų, o kurtis jas patiems. Dekanės įsitikinimu, šiandien yra kaip niekada svarbu gebėti išgirsti kitokią nuomonę, įžvelgti įvairovę – pasitelkti studijų metais įgytas žinias apie susikalbėjimą, neapykantos kalbą ir kalbinę empatiją.

„Atradęs savo sverto taisyklę, Archimedas pasakė: „Duokite man atramos tašką ir aš pajudinsiu žemę“. Tikiuosi, kad universitete įgytas platus išsilavinimas ir vertybės jums taps tuo atramos tašku, kuris leis pajudinti jei ne visą pasaulį, tai bent jau mus supančią aplinką, visuomenę. Tam dabar tikrai tinkamas metas, nes kaip niekada anksčiau visuomenė įsiklausė į akademinės bendruomenės nuomonę, ne tik kalbant apie medicininius tyrimus ar vakcinos paieškas, bet ir socialinį artumą, netikras žinias, kultūros svarbą, įvairias protesto formas, laisvės sampratą“, – pabrėžė dekanė.

Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Rita Bendaravičienė naujuosius magistrus paragino visą gyvenimą išlikti alkanais žinių, niekada nenustoti klausti, mokytis ir stebėti.

„Tikiuosi, kad ateityje jūs prisiminsite savo dėstytojus, jų paskirtas užduotis ir suprasite, kad VDU paliko jūsų galvose mažytes uždelsto veikimo bombas, kurios suteikė jums išminties, atėjusios tik po 5 ar 10 metų – tada, kada buvote pasiruošę ją priimti. Saugokite savo vertybes. Jos bus tikrinamos ir gerais laikais, ir blogais. Tegu jos tampa dalimi to, kas esate“, – patarimais dalinosi dekanė.

Universiteto absolventus pasveikino ir iškilmėse apsilankę svečiai. Kaip įprasta, VDU diplomų įteikimo šventėse netrūko muzikinių pasirodymų, kuriuos surengė Muzikos akademijos atstovai. Tarp šventės dalyvių buvo ir Inga Kikytė ir Marius Dominykas Sakavičius, kuriems už puikų pasirodymą tarptautiniuose muzikiniuose konkursuose buvo įteiktos Lietuvos Respublikos Prezidento padėkos.

Atsižvelgiant į ekstremalią padėtį visoje šalyje dėl COVID-19 ir siekiant užtikrinti VDU bendruomenės narių bei jų artimųjų saugumą, šiemet VDU diplomų įteikimai vyko mažesniuose ratuose, o pačią ceremoniją visi galėjo stebėti tiesiogiai internete, savo išmaniuosiuose įrenginiuose.

VDU absolventė – apie matematikos studijų iššūkius bei privalumus

„Žmonės išgirdę, kad esu baigusi matematiką, iškart prilipina mokytojos etiketę, kai pradedu pasakoti, ką iš tiesų dirbu, tai jiems skamba lyg kosminio laivo projektavimas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Agnė Kazakevičiūtė, baigusi bakalauro „Matematika ir jos taikymas“ bei magistrantūros „Taikomoji matematika“ studijų programas. Šiuo metu A. Kazakevičiūtė dirba vienoje bendrovėje vyresniąja duomenų analitike ir teigia, jog įsitikinimas, kad moterys neturi loginio mąstymo, deja, bet dar gyvuoja. „Dažniausiai taip sako tie, kurie jo patys neturi“, – priduria A. Kazakevičiūtė ir pasakoja, kodėl pasirinko studijas VDU bei kaip po jų sekėsi įsitvirtinti darbo rinkoje.

Netikėtas, bet sėkmingas pasirinkimas

„Kartais netikėtumai ir neplanuotai susiklostę įvykiai tampa labai naudingi. Mokyklą baigiau prieš dešimtmetį ir pasirinkau VDU „Matematika ir jos taikymas“ studijų programą per daug negalvodama, buvau įsitikinusi, jog dirbsiu su finansais ar buhalterija, net nebuvo minties, kad matematiką galima pritaikyti ir kitokiose srityse“, – pasakoja VDU absolventė ir priduria, jog studijų programa pasidomėjo tik gavusi įstojimo patvirtinimą.

„Plačiau pasidomėjusi labai išsigandau, kad nesugebėsiu „pakelti“ mokymosi krūvio, mokykloje nebuvau susidūrusi su programavimu, kurio šioje studijų programoje yra ganėtinai nemažai. Tačiau dabar, žvelgdama atgal, galiu visus nuraminti ir pasakyti – ne toks tas vilkas baisus, kaip jį piešia“, – teigia A. Kazakevičiūtė ir sako, jog tuometinis universiteto pasirinkimas buvo teisingas, o iš gretimos aplinkos girdėti atsiliepimai, jog VDU dėstytojai į studentus žvelgia kaip į kolegas – imponavo. Mergina pasakoja, kad ir pati netruko įsitikinti dėstytojų draugiškumu bei noru padėti suprasti, net ir sunkiausius dalykus.

„Esu tikra, kad daugelį moksleivių, skaitančių „Matematikos ir jos taikymo“ studijų programą, gali „atbaidyti“ programavimas. Visgi, mano patarimas šiuo atveju – nebijoti, nes dėstytojai nepalieka nežinioje ir padeda suprasti bei išmokti“, – savo patirtimi dalinasi VDU absolventė, pridurdama, jog studijų metu ypač lavinami loginis bei kritinis mąstymai, be kurių ateities darbo rinkoje sunkiai galės išsiversti daugelio sričių specialistai.

A. Kazakevičiūtė VDU baigė ir magistrantūros studijas. Įsitvirtinusi darbo rinkoje sulaukė kvietimo sugrįžti į universitetą bei savo įgautomis žiniomis pasidalinti su studentais. „Matematika man – ne tik darbas, bet ir hobis, todėl esu labai laiminga galėdama savo žiniomis pasidalinti su kitais“, – sako dar visai naujomis pareigomis besidžiaugianti A. Kazakevičiūtė, kuriai darbas universitete pasėjo mintį ateityje pradėti ir doktorantūros studijas.

Asmeninio archyvo nuotr. / A. Kazakevičiūtė

Matematika – privalo patikti

„Renkantis matematikos studijas galioja viena sąlyga – ji privalo patikti“, – konstatuoja A. Kazakevičiūtė. „Po studijų, darbą susiradau labai lengvai, taip pat pavyko jį puikiai derinti su magistrantūros studijomis. Darbo rinkoje itin trūksta žmonių, kurie suprastų matematinius procesus, sugebėtų juos analizuoti ir perduoti svarbiausią informaciją kitiems įmonės darbuotojams“, – įžvalgomis dalinasi A. Kazakevičiūtė, teigdama, jog toks darbas tikrai nėra monotoniškas, nes užduotys dažnai keičiasi.

„Duomenų analitikas dirba su dideliais duomenų masyvais, o norint juos išnagrinėti dažnai tenka programuoti, tik tokiu būdu gaunami reikalingi rodikliai“, – apie darbo užkulisius pasakoja VDU absolventė bei priduria, jog tokį darbą galima dirbti ir iš namų, o įgudus – darbo diena neužtrunka net įprastų aštuonių valandų.

Matematikos studijas pradėti ketinantiems žmonėms A. Kazakevičiūtė pataria rinktis jas tik tokiu atveju, jeigu matematika tikrai patinka bei kelia susidomėjimą, nepaisant to ar ji sekasi puikiai. „Universitetas yra skirtas tam, kad gilintum tas žinias, kurias įgyjai mokykloje. Labai rekomenduočiau pasinaudoti ir nemokamų gretutinių studijų galimybėmis tiems, kas pasirinks būtent Vytauto Didžiojo universitetą, tokiu būdu galima tapti platesnio profilio specialistu, o tai didžiulis privalumas“, – pataria VDU absolventė bei naujoji universiteto darbuotoja. A. Kazakevičiūtė skatina visus būsimus studentus nebijoti dėstytojams užduoti klausimų, nes kaip labai dažnai yra sakoma – jų kvailų nebūna.

Daugiau informacijos apie „Matematika ir jos taikymą“ studijų programą galima rasti čia, o apie gretutinių studijų galimybes čia.

 

VDU mokslininkai: švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino sąlygomis turime būti itin atidūs, atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau išlaikyti fizinį atstumą, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose. Jei nesisaugosime ir nustosime laikytis saugumo rekomendacijų, kovos su virusu pabaiga kelsis į vasaros antrą pusę.

Prieš trejetą savaičių VDU sukurto matematinio COVID-19 modelio prognozės rodė, kad  laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje turėjome priartėti prie minimalaus nustatytų užsikrėtimo atvejų per parą. Paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis jau galėjome sulaukti džiugios žinios, kai per parą nebūtų nustatyta nei vieno naujo atvejo. Tokio pandemijos eigos scenarijaus tikėjomės prieš didesnius karantino reikalavimų sušvelninimus.

Pav. 1. Modeliavimo rezultatai po pirmojo karantino švelninimo etapo.

Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo užfiksuotas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai. Pokyčiai prasidėjo netikėtai, kai gegužės 9 d. nustatytųjų atvejų skaičius šoktelėjo iki 35. Ir nors didžioji dalis atvejų buvo fiksuoti taip vadinamuose viruso židiniuose – 15 atvejų Antavilių globos namuose ir 10 atvejų Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – nustojo mažėti ir kitų, tiesiogiai nesusijusių su židiniais atvejų skaičius. Štai gegužės mėnesio užfiksuotų atvejų grafikas.

Pav. 2. Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis.

„Dažnai Lietuvoje džiaugiamasi, kad nustatytų atvejų kreivė yra plokščia. Jeigu turima galvoje, kad ta kreivė yra daugiau ar mažiau lygiagreti x ašiai, t. y. iš esmės nei kyla, nei leidžiasi, tuomet džiaugtis nėra kuo. Pandemijos viduryje nedidėjantis nustatytų atvejų skaičius tikrai galėjo mus džiuginti, tačiau dabar ta kreivė jau turėtų leistis žemyn. Jos balansavimas apie tą patį nustatytų per parą atvejų skaičių rodo, kad viruso atsitraukimas sustojo. Aišku, situaciją pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka lokalizuotiems viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta“, – teigia tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovas, Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis.

Atsiveriant valstybių sienoms prasideda ir žmonių tarptautinis judėjimas. Deja, kartu atsinaujina ir įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė. Pirmuosius tokius atvejus Lietuvoje jau skaičiuojame. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.

Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. Kad ir kokie kūrybingi bebūtume, pilnavertiškai pakeisti gyvenimą, verslą ar kūrybą vien tik nuotoliniu būdu neįmanoma, jau nekalbant apie milžiniškus valstybės patiriamus ekonominius nuostolius. Artėja vasara, poilsio, kultūrinių renginių, mokslo metų pabaigos ir kitų švenčių laikotarpis. „Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams. Tiesa, kai kur matome ir didesnį atsargumą, bendruomenių rūpestį dėl savo narių saugumo. Pavyzdžiui, švietimo įstaigos, nors ir turėdamos leidimą sugrįžti prie kontaktinio darbo formų, labai rimtai vertino ir svarstė tokias galimybes. Didžioji jų dalis vis tik apsisprendė nerizikuoti ir mokslo metus užbaigti nuotoliniu būdu,“ – pasakoja J. Augutis.

Ar pagrįstas toks atsargumas? Dabar jau dauguma žino, kad pandemijos eigos pobūdį iš esmės lemia ligos pernašos koeficientas R0. Jis parodo, kiek viruso nešiotojas per ligos laikotarpį vidutiniškai gali užkrėsti kitų žmonių. Jeigu šis rodiklis mažesnis už vienetą, užsikrėtimų skaičius laikui bėgant mažėja. Tačiau rodikliui pakilus virš vieneto, prasideda labai spartus užsikrėtimų skaičiaus didėjimas. Tokią situaciją stebėjome kovo mėnesį.

Kaip teigia prof. Juozas Augutis, rodiklio R0 reikšmė priklauso nuo daugelio aplinkybių – kai kurios iš jų nesusijusios su mūsų veikla, tačiau viena svarbiausių priemonių, kuri sustabdo jo augimą, yra karantinas, tiksliau sakant – griežtas karantino sąlygų laikymasis. Prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5. Kovo viduryje, pradėjus didinti testavimų apimtis, pasimatė ir šio koeficiento galia. Užsikrėtimų skaičius nuo keleto atvejų per parą labai greitai pakilo iki 50–60 atvejų. Įvestas pakankamai griežtas karantinas ir visuomenės sąmoningumas davė savo vaisius. Maždaug po mėnesio užsikrėtimo atvejų skaičius sumažėjo dvigubai, ir, nežiūrint į tai, kad balandžio antroje pusėje buvo padaryti nedideli karantino sušvelninimai, nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičius toliau mažėjo. Taigi mažėjo ir koeficiento R0 reikšmė. Balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į  nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4. Deja, kaip jau buvo minėta, apie gegužės vidurį mažėjimas sustojo, ir naujų užsikrėtimų skaičius ėmė svyruoti apie 10–12 atvejų per parą. Netgi atmetus susirgimus pačiuose židiniuose, palikus 5–6 atvejus per parą, jau nebeturime mažėjimo tendencijos. Įvedus į modelį nustatytų atvejų skaičius, nesunkiai galime nustatyti, kokia koeficiento R0 reikšmė atitinka paskutinės savaitės situaciją.

Pav. 3. Modeliavimo rezultatai gegužės pab.

„Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos –  rugpjūčio mėnesį“ – įspėja mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant mūsų visų pečių. Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis.

Modelį parengė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai: Matematikos ir statistikos katedros profesorius, universiteto rektorius Juozas Augutis ir Taikomosios informatikos katedros doktorantas Justinas Dainauskas ir Rokas Krivaitis. Parengtas tikimybinis imitacinis modelis, pasiekiamas internete, leidžia vartotojui interaktyviai keisti parametrus ir iškart matyti modeliuojamas prognozes. Pavyzdžiui, koreguoti karantino sąlygas ir trukmę, atsižvelgti į testavimų skaičius. Šį modelį galima išbandyti čia: https://covid19.vdu.lt/

Universitetas taip pat pristatė tarptautinę socialinę iniciatyvą „Kartu per atstumą“, kuri kviečia palaikyti ryšį su žmonėmis, kuriems jo labiausiai reikia, ir nenaudoti žalojančio termino „socialinis atstumas“, pakeičiant jį tikslesniu – „fizinis atstumas“. Taip tikimasi atkreipti dėmesį į pandemijos pasekmėms jautriausius žmones – vyresnius, vienišus, turinčius psichinės sveikatos problemų arba tuos, kuriems reikalinga priežiūra. Iniciatoriai – VDU ir „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ (FGIP). Prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 50 tarptautinių organizacijų iš įvairių pasaulio šalių.

 

Studentams sudaryta galimybė karantino metu įsikelti į bendrabučius

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 13 d. Nr. 475 priimtą nutarimą, kuriuo nuo š. m. gegužės 25 d. leidžiama vykdyti aukštojo mokslo studijas, kurių neįmanoma vykdyti nuotoliniu būdu, Vytauto Didžiojo universitetas nuo š. m. gegužės 25 d. leidžia universiteto bendrabučiuose apsigyventi naujiems gyventojams, VDU studentams, kurie prieš rezervuojantis vietą turi pateikti motyvuotą prašymą apsigyventi el. paštu studentas@vdu.lt ir gauti sutikimą apsigyventi VDU bendrabutyje.

Prieš apgyvendinami bendrabutyje asmenys privalės nurodyti, kad apgyvendinimo metu:

  • jiems nepasireiškė karščiavimas (37,3°C ir daugiau) ir neturi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamų ligų požymių (pvz.: sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas, bėrimai ir pan.);
  • neserga lėtinėmis ligomis, nurodytomis sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremalios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-483 „Dėl sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremalios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąrašo patvirtinimo“;
  • negyvena su asmenimis, kuriems dėl koronaviruso infekcijos plitimo grėsmės taikomas būtinas izoliavimas;
  • nebuvo užsienyje 14 d. arba iš jo grįžo ir atliko privalomą 14 d. saviizoliacijos laikotarpį (išskyrus LR Vyriausybės nurodytas šalis). Primename, kad asmenys, grįžę iš užsienio valstybių, turi užpildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateikiamą anketą ir privalo 14 dienų izoliuotis Lietuvoje (namuose ar savivaldybės paskirtoje vietoje), paskambinus 1808 užsiregistruoti bei pasitikrinti dėl koronaviruso infekcijos mobiliame punkte.

SVARBU: Į VDU bendrabučius įsikelti norintiems studentams rekomenduojama kritiškai įvertinti visas kitas, ne tik įsikėlimo į bendrabutį, apsigyvenimo galimybes, pasirenkant saugiausią.

Sprendimas dėl galimybės suteikti gyvenamąją vietą bus priimamas atsižvelgiant į studentų pateiktus motyvus apsigyventi bendrabutyje ir tokiam apgyvendinimui taikomas sąlygas.

Bendrabutyje visiems naujai atvykusiems ir įsikeliantiems studentams bus privalu tikrintis temperatūrą ir paisyti visų nurodymų, susijusių su karantino laikymusi bendrabutyje.

Daugiau informacijos teikiama:

El. paštas studentas@vdu.lt
Tel. nr. (8 37) 751 175

 

Mokslininkai: užsikrėtimų toliau mažės, bet svarbu išlaikyti budrumą

Sušvelninus karantino sąlygas, gegužės viduryje turėtų būti aptinkamas vos vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis per dieną, o iš viso aptiktų sergančiųjų jau bus likę mažiau nei šimtas. Tokias prognozes pateikė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai. Jų parengtas interaktyvus matematinis modelis realią padėtį nuspėjo iki šiol tiksliausiai iš visų, skelbtų Lietuvoje.

Gegužės pabaigoje – vos vienas kitas užsikrėtimo atvejis

Pasak tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovo, VDU Matematikos ir statistikos katedros profesoriaus, universiteto rektoriaus Juozo Augučio, labai tikslioms prognozėms reikia didelio kiekio patikimų duomenų, kurių balandžio pradžioje vis dar trūko. Vis dėlto, mokslininkų komandos pasirinktas imitacinis modelis leido efektyviai išnaudoti turimą informaciją apie pandemijos pradžią ir karantino eigą Lietuvoje. Modeliavimo laikas buvo suskaidytas į atskirus etapus ir tai sudarė prielaidas gerai atspindėti Lietuvoje pasirinktą testavimo strategiją pagal pasireiškusius viruso simptomus ir epidemiologinius tyrimus pastoviai didinant testavimų apimtis. Tai ir nulėmė, kad modeliavimo rezultatai pakankamai artimi tikrovei.

Remiantis šio modelio duomenimis, net ir įvedus karantino sušvelninimus, nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius ir toliau mažės, tačiau po keletą susirgimo atvejų per dieną dar bus iki gegužės pabaigos. Taip pat gali pasitaikyti ir lokalinių židinių vienoje ar kitoje bendruomenėje.

„Dėl sumažėjusių atpažintų atvejų skaičiaus kyla pavojus prarasti budrumą ir nebesilaikyti pagrindinių karantino ir fizinio atstumo sąlygų. Tam tikras skaičius COVID-19 infekciją turinčiųjų išliks dar ilgesnį laiką. Todėl nustojus saugotis, užsikrėtimų skaičius vėl pradėtų augti“, – įspėja profesorius.

„Artimiausiu metu pasirodys testų, kurie bus atliekami atsitiktinai pakviestiems (apie 7500 testų) ir norą išreiškusiems bei atvykusiems į mobiliuosius testavimo punktus gyventojams, rezultatai. Jie tiksliau parodys, kokia užsikrėtusiųjų dalis turi besimptomę ligos eigą, koks gyventojų procentas jau yra persirgęs COVID-19 ir galbūt jau turi imunitetą. Šie duomenys bus labai svarbūs karantino nutraukimo strategijai ir kitų pandemijos bangų prognozavimui ir valdymui“, – atkreipia dėmesį prof. Juozas Augutis.

Kodėl ne visi prognozavimo modeliai buvo tikslūs?

Netikėtai užgriuvusi COVID–19 viruso pandemija iškėlė daug klausimų: kada tai baigsis? Kada bus pikas? Kada pradės mažėti? Kas bus, jei sušvelninsime karantiną? Ir dar daugybė kitų. Natūralu, kad Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, mokslininkai ir tyrėjai ėmėsi kurti modelius, kurie atsakytų į keliamus klausimus, ne tik dėl smalsumo, bet ir dėl žymiai svarbesnių priežasčių: karantino įvedimas ir jo sąlygos, sveikatos apsaugos resursų planavimas ir pan.

„Kad būtų galima reiškinį modeliuoti, t. y. aprašyti jį formuojančius priežastinius ir pasekmių ryšius, priklausomybes tarp įvairių reiškinio charakteristikų, apskaičiuoti reiškinį nusakančių parametrų skaitines vertes, reikia apie jį turėti kiek įmanoma daugiau informacijos. COVID-19 atveju, informacijos apie viruso plitimą trūksta iki šiol. Tiksliau tariant, trūksta patikimos informacijos“, – teigia prof. Juozas Augutis.

Pasako jo, tokių reiškinių kaip virusų plitimas prognozavimui dažniausiai naudojami dviejų rūšių modeliai: deterministiniai ir tikimybiniai (stochastiniai). Pirmuoju atveju, remiantis apibendrintais duomenimis apie viruso plitimą, sudaromos lygtys ir jų sistemos, kurios aprašo viruso plitimo dėsningumus ir įvairių veiksnių įtaką galutiniam rezultatui. Pasirinkus pradines sąlygas ir išsprendus šias lygtis, gaunami sprendiniai arba kreivės, kurios nusako infekuotų žmonių skaičiaus kitimą, sunkių ligonių dinamiką bei kitas pandemijos charakteristikas.

Pirmasis toks deterministinio prognozavimo modelis Lietuvoje pasirodė balandžio 3 dieną, o jį sukūrę matematikai prognozavo, kad realistiniu scenarijumi vystantis pandemijai jos pabaigoje nustatytų užsikrėtusių gyventojų skaičius pasieks 4,5 tūkst., o pesimistiniu – beveik 6 tūkst. Buvo prognozuojama, kad mirčių skaičius sieks 200–250, o pandemija savo piką pasieks gegužės viduryje. Kaip žinia, šios prognozės nepasitvirtino ir balandžio 14 dieną jos buvo pakeistos, iš esmės prognozuojant, kad nustatytų susirgimų skaičius sieks 2344, pandemijos pikas bus gegužės pradžioje, o užsikrėtusiųjų skaičius per šeštąją pandemijos savaitę (balandžio 13-19 d.) pasieks beveik 500.  Realybė parodė, kad ir šios, iš esmės  pakeistos, prognozės vis tiek liko tolimos nuo tikrovės ir jas vėl reikia tikslinti.

Dar vienas deterministinis modelis buvo pristatytas visuomenei balandžio 8 dieną. Remiantis šio modelio rezultatais, pagal pesimistinį scenarijų buvo prognozuojama nuo 2200 iki 2700 užsikrėtusiųjų, o jei karantino sąlygos nebūtų švelninamos – 1100–1500. Anot modelio autorių, sušvelninus karantiną, balandžio mėnesį infekuotų gyventojų skaičius galėjo siekti ir 20 tūkst.  Balandžio 23 dieną prognozės buvo atnaujintos ir paskelbta, kad gegužės pirmosiomis dienomis nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius sieks 40–50 atvejų per dieną. Taip pat buvo numatoma, kad balandžio 25-29 dienomis Lietuvoje galimai pasireikš antroji susirgimų banga. Tačiau nei Šv. Velykų savaitgalis, nei pirmieji karantino sušvelninimai šių prognozių nepatvirtino.

Taigi, pasirodė, jog deterministiniais modeliais prognozuoti COVID-19 pandemijos eigą Lietuvoje nėra taip paprasta. Žymiai arčiau tiesos – tikimybinio imitacinio modelio rezultatai. Balandžio 9 dieną paskelbto modelio prognozės iki šios dienos gana tiksliai nusako tiek bendrą, tiek ir vienos dienos atpažintų infekcijos atvejų skaičius. Gegužės 3 dienai modelis prognozavo, kad bendras nustatytų infekuotų žmonių skaičius bus 1462, o atpažintųjų skaičius per parą sieks 5 atvejus. Šie skaičiai buvo labai artimi tikrovei. Gegužės 2 dieną buvo nustatyti 7 nauji atvejai, o gegužės 3-ąją – tik 4. Bendras atpažintų sergančiųjų skaičius iki gegužės 3 dienos yra 1410.

Profesoriaus ir kolegų mokslininkų sukurtas modelis, pasiekiamas internete, leidžia vartotojui interaktyviai keisti parametrus ir iškart matyti modeliuojamas prognozes. Pavyzdžiui, koreguoti karantino sąlygas ir trukmę, atsižvelgti į testavimų skaičius. Šį modelį galima išbandyti čia: https://covid19.vdu.lt/

VDU įsteigė paramos fondą studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pradeda teikti paramą studentams, kurie patiria finansinius sunkumus dėl COVID-19 pandemijos. Šiam tikslui įsteigtas specialus fondas.

Fondas skirtas padėti universiteto studentams ir jų šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais dėl karantino. Iš viso fonde šiuo metu yra 100 tūkst. eurų.

Finansinė parama studentams skiriama iš universiteto nuosavų arba juridinių asmenų surinktų ar studentų paramai skirtų lėšų, taip pat – iš anksčiau skirtų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Finansinės paramos dėl COVID-19 būdai:

  • mokesčio už studijas lengvatos
  • mokesčio už apgyvendinimą universiteto bendrabutyje lengvatos
  • iš dalies kompensuojamos patirtos išlaidos už suteiktas paslaugas
  • vienkartinės stipendijos

Universiteto studentas, norėdamas gauti finansinę paramą dėl COVID-19, turi parašyti laisvos formos prašymą, adresuotą universiteto rektoriui, ir jame nurodyti motyvuotą priežastį (situaciją) skirti finansinei paramai bei pateikti ją grindžiančius dokumentus (skaitmenines jų versijas), jei atitinka bent vieną iš nurodytų kriterijų:

  • LR Vyriausybės paskelbto karantino laikotarpiu studentas, jo tėvai ar vienas iš tėvų neteko darbo (pažyma iš Užimtumo tarnybos) ar kaip nors kitaip ženkliai sumažėjo jų gaunamos pajamos (pažymos iš SoDROS už vasarį, kovą ir balandį apie draudžiamąsias pajamas ir (ar) pažymos apie SoDROS išmokas). Atitiktis kriterijui dėl ženkliai sumažėjusių pajamų taikoma prašymams, pateiktiems nuo gegužės 1 d.
  • dėl sudėtingų aplinkybių, susijusių su šalių taikomomis COVID-19 pandemijos prevencijos ar valdymo priemonėmis, studentai, studijuodami ar atlikdami praktiką užsienyje, grįžo arba nespėjo grįžti į Lietuvą ir dėl to patyrė papildomų išlaidų (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: sąskaitos ir jų apmokėjimą įrodantys finansiniai dokumentai).
  • studentui, kurių vienas iš tėvų mirė dėl koronaviruso (COVID-19) sukeltos infekcijos (mirties faktą liudijantis dokumentas).

Prašymai pateikiami el. paštu studentas@vdu.lt iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos. Sprendimas priimamas kito mėnesio pradžioje apie tai informuojant kiekvieną prašantį el. paštu individualiai.

Sprendimą dėl paramos skyrimo nurodant jos rūšį ir dydį priima speciali komisija, atsižvelgdama į disponuojamą lėšų kiekį, skirtą paramai dėl COVID-19, prašymo pagrįstumą, situacijos atitiktį reikalavimams, kitas valstybės, universiteto ar kitų fizinių ir juridinių asmenų skiriamas lėšas ar paramą.

Universiteto jau skirta parama studentams, patiriantiems sunkumų dėl COVID-19 pandemijos

Primename, kad, siekiant sumažinti karantino neigiamą poveikį, visiems VDU studentams, sudariusiems apgyvendinimo sutartį su universitetu, nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki birželio 30 d. universitetas jau taiko 25 % mokesčio už apgyvendinimą bendrabutyje lengvatą. Daugiau apie tai galima sužinoti čia.

Studentai, kurie dėl susidariusios sudėtingos finansinės situacijos negali sumokėti apgyvendinimo mokesčio, gali atidėti jo sumokėjimo terminą iki karantino padėties atšaukimo datos Lietuvoje (vėliau jį sumokėdami pagal individualiai sudarytą mokėjimo grafiką) ar išdėlioti mokamo apgyvendinimo mokesčio dydį dalimis sumokant mažesnę jo sumą, nei privaloma mokėti (vėliau likusi, nesumokėta, mokesčio dalis būtų mokama pagal individualiai sudarytą mokėjimo grafiką). Norėdami pateikti tokius prašymus studentai turi kreiptis el. paštu studentas@vdu.lt.

Studentams pateikus prašymą dėl finansinės situacijos, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, universitetas gali atidėti mokesčio už studijas mokėjimo terminą arba leisti šį mokestį mokėti dalimis. Tokiu atveju studentas turi parašyti rektoriui adresuotą motyvuotą prašymą, nurodydamas priežastis, dėl kurių universitetas turėtų leisti jam atitinkamą mokestį mokėti dalimis, ir pateikti jį fakulteto dekanui, kuriame studijuoja.

Daugiau informacijos