Skelbiami „Erasmus+“ studijų konkurso rezultatai

VDU Tarptautinių ryšių departamentas skelbia konkurso studijoms pagal „Erasmus+“ programą 2020/2021 akademinių metų rezultatus.

Konkurse laimėję studentai turės galimybę įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariais bei VDU ambasadoriais.

Atrankoje galėjo dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai. Studentai su specialiaisiais poreikiais turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius ir kitas mainų galimybes.

VDU mokslininkai sukūrė įrankį, padėsiantį numatyti COVID-19 plitimą

Užkrėstųjų skaičius Lietuvoje gali pasiekti daugiau nei 3 tūkstančius, o viruso plitimas bus suvaldytas tik tuo atveju, jei karantino sąlygos dar bent du mėnesius nebus ženkliai švelninamos. Tai rodo naujas interaktyvus matematinis modelis – pagalbinė priemonė, padėsianti analizuoti ir priimti sprendimus, susijusius su COVID-19. Modelį parengė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai: Matematikos ir statistikos katedros profesorius, universiteto rektorius Juozas Augutis ir Taikomosios informatikos katedros doktorantas Justinas Dainauskas. Dėmesio – tekste skelbiamus grafikus galima padidinti paspaudus kairį pelės mygtuką.

VDU mokslininkų modelis sukurtas kaip pagalbinė priemonė analizuojant ir priimant sprendimus, susijusius su COVID-19 sukelta pandemija. Modelio parametrus galima keisti ir rezultatus matyti iš karto grafiniu ir skaitiniu pavidalais. Taip pat jame galima keisti karantino sąlygas, trukmę, kitus parametrus.

Modelis remiasi stochastiniu imitaciniu modeliavimo būdu. Jo idėja – atkurti (imituoti) infekcijos pernašos, užkrėstųjų nustatymo ir kitus procesus, realiai vykstančius visuomenėje pandemijos metu. Modeliavimo parametrai arba pradiniai duomenys yra surinkti iš tarptautinių publikacijų ir Lietuvos oficialių institucijų viešai skelbiamų duomenų.

Pasak prof. J. Augučio, žmonių užsikrėtimo virusu mastai ir dinamika priklauso nuo įvairių sąlygų – pradedant nuo infekcijos inkubacinio laikotarpio, šalies gyventojų skaičiaus ir baigiant situacija aplinkinėse šalyse, mobilumo pobūdžiu ir t. t. Tačiau patys svarbiausi faktoriai, nulemiantys pandemijos eigą, yra du – infekcijos pernašos dažnis (R0), kuris parodo, kiek vidutiniškai per sirgimo laiką sergantysis gali užkrėsti kitų žmonių, ir karantinas – kaip priemonė, kuri apibrėžia kovos prieš virusą efektyvumą. Neturint vakcinos, svarbiausia priemone valdant kilusią pandemiją tampa karantinas.

„Nuo karantino griežtumo, jo sąlygų laikymosi priklauso infekcijos pernašos dažnio sumažėjimas. Kai pasiekiama, kad jis būtų mažesnis už vienetą, pradeda mažėti ir sergančiųjų skaičius. Nuo šių rodiklių nustatymo priklauso ir infekcijos sklaidos prognozių tikslumas“, – paaiškina profesorius.

Pagrindinė modelio dalis imituoja užsikrėtusiųjų skaičiaus kitimą – pradedant nuo atvykusių iš užsienio, kurie užkrečia kitus, taip infekcija plinta toliau. Įvedus karantiną, jei jo laikomasi, per tam tikrą laiką pandemija ima slopti, taigi, ir tikimybė kasdien užkrėsti naujus piliečius mažėja.

„Pagrindinis rodiklis, kurį siekiama nustatyti modeliuojant – kiek žmonių vienu metu yra užsikrėtę virusu. Tai nėra tas pats kaip suminis nustatytų infekuotų žmonių skaičius nuo pandemijos pradžios, kuris kiekvieną dieną skelbiamas žiniasklaidoje. Iš tiesų sergančiųjų skaičius yra ženkliai didesnis nei nustatoma. Tačiau ir identifikuotų sergančiųjų skaičius svarbus – jis yra vienintelis tikrai žinomas ir, remiantis juo, galima patikslinti kitus modeliavimo rezultatus. Aišku, svarbu žinoti, ir modelis tai pateikia, kiek naujai užsikrėtusių kiekvieną dieną galima tikėtis ir kiek kiekvieną dieną bus nustatoma infekuotų žmonių atliekant testavimus“, – pasakoja profesorius.

Modeliavimas pradedamas kovo 1 dieną. Per pirmąsias 20 dienų į Lietuvą iš užsienio grįžo piliečiai, tarp kurių, tikėtina, dalis galėjo būti užsikrėtę COVID-19 virusu. Pradžioje parvykusieji nebuvo griežtai izoliuojami, todėl šalies viduje užkrėtė daugiau žmonių ir karantino pradžioje Lietuvoje skaičiai išaugo – galėjo būti apie tūkstantį užsikrėtusiųjų.

Tikėtina, kad didžiausias bendras infekuotų žmonių skaičius Lietuvoje buvo pasiektas kovo antroje pusėje ir perkopė 3 tūkstančius. Tačiau, prasidėjus karantinui, užsikrėtusiųjų pradėjo mažėti, taigi netrukus pradės mažėti ir kiekvieną dieną užkrečiamų žmonių. Jei karantino sąlygų būtų laikomasi dar bent pora mėnesių, tai pandemijos pabaigos Lietuvoje galėtume tikėtis birželio pradžioje. Per visą pandemijos laikotarpį pagal modeliavimo rezultatus būtų nustatyta apie 1,7 tūkst. atvejų.

Pav. 1. Scenarijus, kai dabartinio karantino laikomasi dar du mėnesius

Kitas svarbus faktorius – testavimas, kuris, vykstant pandemijai, turėtų būti vykdomas labai intensyviai. „Nuo 100 testų per parą, per dvi savaites buvo pereita prie daugiau nei 3 000 testų per parą. Šio skaičiaus užtenka ištirti simptomų turintiems sergantiesiems ir tiems, kurie pagal epidemiologinius tyrimus yra nukreipiami testavimui. Tokiu būdu tarp atpažintų infekuotų žmonių patenka ir dalis neturinčių ligos simptomų“, – pažymi prof. Juozas Augutis.

Savaime suprantama, modeliavimo rezultatai priklauso nuo to, kokie įvesties parametrai yra parenkami. „Ypač svarbūs yra infekcijos pernašos koeficientai iki karantino ir jo metu. Kadangi konkrečiai Lietuvai išsami statistika ir nuodugnūs tyrimai dar nėra atlikti, mūsų šalies atvejų statistika galima remtis tik dalinai. Rengiant modelį, nemažai remtasi tarptautinėmis publikacijomis ir ataskaitomis. Modelio pritaikymui Lietuvos atvejui turime tik nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius nuo kovo pradžios iki šios dienos, tačiau modeliavimo rezultatai rodo, kad Lietuvos situacija modeliuojama  gana tiksliai“, – paaiškina Justinas Dainauskas.

Sukurtas modelis leidžia analizuoti įvairias situacijas ir scenarijus. Dabar vienas iš aktualiausių klausimų yra kiek būtų galima sušvelninti karantino sąlygas, kad Lietuvos verslui būtų palengvinta situacija. Jeigu, laikantis griežtų saugumo sąlygų, būtų leidžiama ribota smulkiojo verslo veikla, o žmonių kontaktų skaičius nepadidėtų daugiau negu dvigubai lyginat su dabartine situacija, tai pandemijos suvaldymas tęstųsi, tik jos pabaigos būtų galima tikėtis liepos pradžioje.

Pav. 2. Scenarijus, kai karantino reikalavimai švelninami nuo dabar, bet didžioji dalis reikalavimų lieka

Jeigu karantino apribojimai būtų per daug sušvelninti – leidžiami didesni žmonių susibūrimai, atstatomos veiklos, kuriose sudėtinga apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo virusu – pandemija gali atsinaujinti.

Pav. 3. Scenarijus, kai karantino reikalavimai ženkliai sumažinami nuo dabar ir lieka tik dalis reikalavimų

Interaktyvų matematinį modelį, leidžiantį imituoti įvairius scenarijus, galima rasti tinklalapyje https://covid19.vdu.lt/.

Kilus klausimų, rašykite el. paštu juozas.augutis@vdu.lt arba justinas.dainauskas@vdu.lt.

VDU – universitetas į namus

Paskelbus karantiną šalyje, VDU nenutraukė studijų proceso – jos vyksta nuotoliniu būdu. Siekdami palaikyti ryšį su universiteto bendruomenės nariais ir prisidėti prie visuomenės turiningo laiko, pristatome improvizuotą „Universitetą namuose 360“. Tai – mokslininkų, ekspertų komentarai ir straipsniai, viešos paskaitos, laidos, psichologų patarimai, rekomenduojami filmai, virtualios parodos ir daug kito turinio, skirto tam, kad šį laiką galėtume visi išnaudoti prasmingai.

Daugiau informacijos

VDU bendruomenei – aktuali informacija dėl koronaviruso

Europoje sparčiai daugėjant naujojo koronaviruso (COVID-19) atvejų, Vytauto Didžiojo universitetas kviečia bendruomenę elgtis atsakingai ir ramiai, laikytis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir kitų institucijų rekomendacijų. Aktuali informacija bus nuolat pateikiama ir atnaujinama. 

Dauguma VDU studentų, dėstytojų ir kitų darbuotojų, kurie atvyko iš rizikos zonų šalių, į Lietuvą atkeliavo dar iki koronaviruso protrūkio, kiti – jau praėjo viruso inkubacinį laikotarpį. Atvejais, kai atvykstama iš padidintos rizikos regionų, vadovaujamasi NVSC rekomendacijomis: sudaromos galimybės dviejų savaičių izoliacijai atskiruose bendrabučių kambariuose, darbui ir mokymuisi nuotoliniu būdu. 

VDU nuo pat pirmų dienų bendradarbiauja su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru bei laikosi nurodytų rekomendacijų: nupirktos ir į pastatus pristatytos visos rekomenduojamos asmeninės apsaugos priemonės, intensyvinamas visų patalpų valymas, vėdinimas ir dezinfekcija.

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti koronavirusu

  • Dažniau plaukite rankas muilu ir vandeniu (bent 7 kartus per dieną) arba valykite jas specialia alkoholio turinčia priemone;
  • Kosėdami arba čiaudėdami prisidenkite nosį ir burną nosinaite arba vidine sulenktos alkūnės puse;
  • Venkite artimo kontakto su kosinčiais, čiaudinčiais, karščiuojančiais žmonėmis;
  • Dažniau vėdinkite patalpas;
  • Rekomenduojama vengti masinių susibūrimo vietų.

VDU rekomenduoja šiuo metu nevykti į šalis, patiriančias koronaviruso protrūkį (Kinija (visos provincijos), Šiaurės Italijos regionas (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras). Tiems, kurie šiuo metu yra išvykę į nurodytas šalis, rekomenduojama sekti oficialią informaciją apie koronavirusą ir imtis visų prevencijos priemonių, kurias nurodo atlikti LR Sveikatos apsaugos ministerija ir tarptautiniai ekspertai.  

Vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, visi asmenys, neseniai lankęsi COVID-19 protrūkį patiriančiose šalyse, privalo pateikti informaciją NVSC ir el. būdu užpildyti nustatytos formos dokumentą. Primename, kad per 14 dienų po kelionės pajutus COVID-19 klinikinius požymius (karščiavimą, kosulį, apsunkintą kvėpavimą), rekomenduojama nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

Informacija studentams, neseniai grįžusiems iš COVID-19 protrūkį patiriančių šalių

VDU rekomenduoja 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Informuokite el. paštu dėstytojus bei fakulteto, kuriame studijuojate, administraciją ir pateikite išvyką įrodantį dokumentą.

Informacija studentams, atvykstantiems gyventi į VDU bendrabučius iš COVID-19 protrūkį patiriančių šalių

VDU šiems studentams sudaro sąlygas inkubaciniam 14 dienų laikotarpiui apsigyventi atskiruose bendrabučių kambariuose ir stebėti savo sveikatą bei savijautą. Prašome studentus, kurie įsikelia ar grįžta gyventi į bendrabutį iš koronaviruso protrūkį patiriančių šalių, atvykus į bendrabutį nurodyti jo administratoriui, iš kur atvykstate, esant poreikiui – pateikti išvyką įrodantį dokumentą. Kilus klausimams, prašome kreiptis el. paštu studentas@vdu.lt ar tel. (8-37) 751175.

Informacija VDU darbuotojams

Atsižvelgdami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijas, informuojame, jog darbuotojai, kurie neseniai lankėsi koronaviruso (COVID-19) protrūkį patiriančiose šalyse ir turėjo rizikos juo užsikrėsti, siekdami apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, turi teisę 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Dėl nuotolinio darbo sąlygų darbuotojas turėtų kreiptis į savo vadovą bei sudaryti priedą prie darbo sutarties dėl nuotolinio darbo (žr. Nuotolinio darbo sąlygas).

Informacija dėl tarptautinių mainų programų

Dėl Kinijoje, Šiaurės Italijos regionuose (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkonge, Irane, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre fiksuojamo koronaviruso (viruso COVID-19) protrūkio rekomenduojama VDU studentams bei personalui susilaikyti nuo kelionių į šalis, kuriose yra oficialiai patvirtinti COVID-19 atvejai.

„Erasmus+“ ir kitose tarptautinėse programose ar projektuose planuojantys dalyvauti institucijų vadovai ir bendruomenės kviečiamos bendru sutarimu priimti sprendimus dėl kelionių į viruso paveiktas šalis, taip pat dėl atvykstamojo mobilumo veiklų organizavimo Lietuvos institucijose, apie tai raštu informuoti programas administruojančias įstaigas.

Kilus klausimams, prašome nedvejoti ir kreiptis į Žmogiškųjų išteklių departamento Darbuotojų ir studentų saugos skyriaus vyr. specialistę Ritą Beržinskienę (tel. (8 37) 327 814).

Aktualią informaciją apie viruso plitimą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro interneto puslapyje.

VDU Dirbtinio intelekto laboratorija kviečia į projektą „Mūsų balsai“

VDU Dirbtinio intelekto laboratorija pradėjo balso pavyzdžių surinkimo projektą  „Mūsų balsai“, prie kurio kviečia prisijungti visus susidomėjusius ir siekti laimėti piniginį prizą.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kaip mokslo ir studijų institucijos stiprioji pusė yra tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

Kalbos technologijos yra tarpdisciplininė tyrimų kryptis, kuri apjungia informatikos ir lingvistikos specialistus. VDU turi ilgametę vaisingo informatikų ir lingvistų bendradarbiavimo patirtį: čia buvo pradėti tekstynų lingvistikos tyrimai Lietuvoje (Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas), sukurtas Kirčiuoklis, kitos kalbos technologijų priemonės ir paslaugos.

Vienas iš VDU Dirbtinio intelekto laboratorijos tyrėjų siekių – pasiūlyti visuomenei nemokamas ir kokybiškas šnekos atpažinimo paslaugas. Darbai šioje srityje prasidėjo nuo 2003 m., o ypač suintensyvėjo pastaruoju metu, kai pasaulyje įvyko Dirbtinio intelekto technologijų ir giliųjų neuroninių tinklų taikymo proveržis. Šiuo metu šnekos atpažinimo uždavinį sprendžia 15 tyrėjų kolektyvas. Atverti šnekos atpažinimo ir jos transkribavimo tekstu paslaugą visuomenei numatoma 2020 m. vasarą.

Šnekos atpažinimui naudojami dirbtinio intelekto metodai, kurie apibendrina (t. y. nustato, kas yra bendra, pavyzdžiui, skirtingų kalbėtojų tariamam [a] garsui ir kas bendra skirtingų kalbėtojų tariamam [i] garsui, ir kuo tie bendrumai skiriasi tarpusavyje) daug įvairių balso pavyzdžių ir taip „išmoko“ šnekos atpažinimo sistemą užrašyti balso įrašus tekstu.

Siekdama aprėpti kuo didesnę balso pavyzdžių įvairovę VDU Dirbtinio intelekto laboratorija pradėjo naują balso pavyzdžių surinkimo projektą „Mūsų balsai“. Šis balso pavyzdžių surinkimo projektas remiasi sutelktinių išteklių panaudojimo (angl. crowdsourcing) principu. Tai principas, kuomet plačioji visuomenė kviečiama savanoriškai prisidėti prie žinių sklaidos ar technologijų plėtros. Pavyzdžiui, tokiu pat principu remiasi enciklopedijos „Wikipedia“ plėtra. Projekto „Mūsų balsai“ pagrindu pasirinkta organizacijos „Mozilla“ atviro kodo programinė įranga „Common Voice“.

Norėdami paskatinti visuomenę aktyviau jungtis prie projekto, VDU partneriai, IT įmonės, įsteigė 10 paskatinamųjų 100 Eur vertės prizų, kurie 2020 m. pabaigoje bus įteikti dešimčiai projekto savanorių. Laimėtojai bus atrinkti atsitiktinai iš visų projekto savanorių, tačiau galimybė laimėti priklausys nuo savanorio indėlio projekte.

Kviečiame visus susidomėjusius tapti projekto „Mūsų balsai“ dalyviais ir siekti laimėti piniginį prizą.

Daugiau informacijos apie projektą „Mūsų balsai“

VDU prof. T. Krilavičius dėstė kviestinį kursą Prancūzijoje

VDU Informatikos fakulteto profesorius Tomas Krilavičius vasario 13-15 dienomis dėstė intensyvų kviestinį kursą vienoje didžiausių informacinių technologijų (IT) aukštojo mokslo institucijų Prancūzijoje – EPITECH.

Duomenų vizualizavimo kurso metu buvo sukurtos vizualizacijos įvairioms skirtingoms temoms: koronaviruso plėtrai, darbo užmokesčio pasiskirstymui Prancūzijoje, avarijų priežastims JAV, savižudybių pasiskirstymui ir dinamikai ir t. t.

T. Krilavičius su EPITECH aptarė ir tolimesnį bendradarbiavimą. Šių metų rudens semestro metu keletas studentų iš EPITECH planuoja atvykti į VDU Informatikos fakultetą.

EPITECH bendradarbiauja su 80 tarptautinių universitetų bei mokyklų visame pasaulyje.

 

Lietuvos mokslų akademijoje apdovanoti VDU absolventai

Vasario 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko LMA narių visuotinis susirinkimas, kurio metu inauguruoti naujieji užsienio nariai, apdovanoti LMA Jaunųjų mokslininkų, doktorantų ir Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų laureatai, įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai.

LMA premijos už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirtos ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistrėms Monikai Čeponytei (Aleksei) ir Dovilei Kuizinienei.

VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros magistrei Monikai Čeponytei (Aleksei) premija skirta už mokslo darbą „Jaunų suaugusiųjų seksualinio priekabiavimo patirties, kūno sudaiktinimo ir polinkio į sutrikusį valgymo elgesį sąsajos“ (darbo vadovė prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė).

Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros magistrei Dovilei Kuizinienei premija skirta už mokslo darbą „Giliojo mokymo metodo taikymas fizinių asmenų kreditingumo vertinimui“ (darbo vadovas prof. dr. Tomas Krilavičius).

 

LMA pagyrimo raštas už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirtas Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros magistrantui Pauliui Balsiui, kuris buvo įvertintas už mokslo darbą „Karininko profesinis identitetas“ (darbo vadovė prof. Aušra Maslauskaitė).

Daugiau informacijos apie skirtas premijas

Nuotraukos Virginijos Valuckienės

 

Moksleiviai susirungė VDU organizuotoje „IFtorina 2020“

2020 m. vasario 1 d., Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos energetikos institute vyko VDU Informatikos fakulteto organizuojama kasmetinė informatikos ir matematikos viktorina „IFtorina 2020“. Viktorinoje dalyvavo II-IV gimanazinių klasių moksleiviai.

Renginio metu moksleiviams iš įvairių Lietuvos miestų teko užduotis pabūti detektyvais, kuriems reikėjo atlikti įvairias užduotis iš matematikos, programavimo, multimedijos, dirbtinio intelekto bei kompiuterinės grafikos. Dalyvaudami estafetės rungtyje bei protmūšyje moksleiviai įveikė įvairius iššūkius.

Moksleiviai buvo suskirstyti į 4 grupes, visos jos sprendė įvairias ateityje galinčias kilti problemas. Vienas iš pavyzdžių kvietė įsivaizduoti 3500-uosius metus: pasaulį, kuriame visus pagrindinius darbus atlieka automatizuotos sistemos. Vienos komandos užduotis buvo atstatyti sutrikusį elektros tiekimą, kita bandė suvaldyti siautėjančius robotus, o dar kitos komandos nariai bandė pabėgti iš išmaniojo namo, kuriame sugedo apsaugos sistema. Ketvirtoji grupė turėjo nugabenti spausdinto maisto siuntinį į Marsą.

Komandos taip pat ieškojo VDU Informatikos fakulteto rūmuose išslapstytų QR kodų, kuriais buvo užkoduoti įvairūs galvosūkiai – juos išsprendus buvo skiriami papildomi taškai.

Po atliktų užduočių, moksleiviams ir jų mokytojams buvo pristatyta paskaita „VDU partnerio „Dell“ pristatymas apie darbą kompanijoje, kasdienius iššūkius ir karjerą“, kurią skaitė Aurimas Pažėra („Dell Technologies“ pardavimų inžinierius).

Viktorinos dalyviai gavo dalyvio sertifikatus, o geriausiai pasirodę moksleiviai buvo apdovanoti rėmėjų prizais. Mokinius atlydėję mokytojai taip pat neliko be dėmesio – jiems buvo siūlomi informacinių technologijų seminarai (VŠĮ Edulandas kūrybinės dirbtuvės „Interaktyvus programavimas“ ir „Robotas pamokoje“).

Renginio pabaigoje vyko komandų apdovanojimai.

Laimėtojai:

  • 1 vieta – komanda iš Anykščių Jono Biliūno gimnazijos
  • 2 vieta – komanda iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos
  • 3 vieta – komanda iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos ir Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro

Paskatinamieji prizai:

  • Komanda iš Panevėžio 5-osios gimnazijos
  • Komanda iš Vilniaus Valdorfo mokyklos
  • Komanda iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos
  • Komanda iš Nemenčinės Gedimino gimnazijos

Renginio rėmėjai: UAB „Equinox Europe“, „ESET Lietuva“, UAB „ALSO Lietuva“, „Dell Technologies“, UAB „DevBridge LT“, UAB „Visma Lietuva“, UAB „Realister Media“, UAB „Disco Products“, Lietuvos energetikos institutas, AB Kauno energija, VŠĮ „Edulandas“, VDU IF Alumni.

Informacijos šaltinis

Internete – atnaujintas interaktyvus VDU žemėlapis

Kviečiame bendruomenę ir visus besidominčius universitetu susipažinti su atnaujintu ir papildytu VDU interaktyviu žemėlapiu – 360 laipsnių virtualiu turu, kuriame pristatomos universiteto erdvės.

Virtualus turas kviečia pasižvalgyti po VDU erdves 360 laipsnių nuotraukose – mokslo ir studijų centro (V. Putvinskio g. 23) auditorijas, Žemės ūkio ir Švietimo akademijų pastatus, Botanikos sodą ir kitus universiteto padalinius. Tuo pačiu čia pristatomi ir svarbiausi VDU bruožai, išskiriantys jį iš kitų aukštųjų mokyklų – artes liberales studijų sistema, „Academia cum laude“, nuotolinės studijos, užsienio kalbų kursai, studentiškos organizacijos ir kt.

Interaktyvus VDU žemėlapis yra integruotas ir su „Google“ žemėlapiais – norintys atvykti į universitetą gali pasinaudoti „Google“ navigacija, padedančia patogiai pasiekti norimą kelionės tikslą.

VDU 360 laipsnių turas

Sėkmė programavime pasiekiama nuolatos eksperimentuojant

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga. Nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių trūksta. Apie IT žinių reikalingumą, programavimą, padėtį mokyklose ir į klausimą, kokių savybių reikia paklausiam programuotojui, atsako VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros lektorius Vytautas Barzdaitis.

Kodas – programavimo pasekmė

V. Barzdaitis sako, jog programavime svarbiausia yra gebėti išanalizuoti uždavinį ir jį suskaidyti į daug mažų etapų, o juose analizuoti loginius sąryšius, kurti sekas ir tik tada parašyti jį tam tikra kalba, kitaip tariant – koduoti. Kaip ir bet kuri pasaulio kalba, programavimas turi tam tikras savo dalis, žodyną bei sintaksę, jame daug angliškų žodžių, kuriuos galiausiai reikia mokėti tinkamai sudėti. Tokiais pačiais principais vadovaujamės ir šnekėdami – tik laikydamiesi tam tikrų kalbos taisyklių galime suprasti vienas kitą.

„Kad teisingas kodas gimtų, reikia daug nuveikti – būtina turėti loginį mąstymą“, – teigia VDU lektorius ir pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokite, kad su draugų kompanija atvykstate į mažą salą ir nusprendžiate, jog vakarienei norite picos, tačiau niekas nežino, kur eiti ją pirkti. Norint tai išsiaiškinti, reikia išspręsti ne vieną uždavinį: kur galėtų būti picerija, kokias picas mėgsta draugai, kokia valiuta mokėsite, reikės eiti ar važiuoti. Prireiks išspręsti daug mažų uždavinių, kad gautumėte vakarienę, taip veikia ir programavimas“, – pasakoja dėstytojas.

Lietuvių požiūris į programavimą

„Mitą, jog programavimu gali užsiimti tik ypač daug laiko praleidžiantys prie kompiuterio, reikėtų paneigti“, – teigia V. Barzdaitis. Lektorius tikina, kad šiais laikais programuotojas tikrai neprivalo tūnoti prie kompiuterio. Užsiimdamas kita veikla, jis gali mintyse susikurti strategijas, o prisėdęs prie kompiuterio imti ir jas įgyvendinti.

Vis daugiau programuotojų ateina iš kitų specialybių arba derina net kelias profesines sritis. V. Barzdaitis pripažįsta, kad būti programuotoju nėra lengva, bet lygiai taip pat sunku būti profesionaliu kompiuterinių žaidimų žaidėju, teisininku ar gydytoju. „Svarbiausia, kad žmogus tai darytų savo noru, o ne todėl, kad kažkas jam patarė ar liepė to imtis“, – konstatuoja jis ir priduria, kad jeigu žmogus jaučia malonumą kurdamas, jam patinka generuoti naujas idėjas, jis nebijo klysti ir nori taisyti bei mokytis iš savo klaidų – tuomet programuoti gali išmokti visi. „Programavime lengvai ir iš pirmo karto įgyvendinti sumanymą sunkiai pavyksta, bet reikia norėti ieškoti sprendimo būdų“, – mintimis dalijasi V. Barzdaitis. Pagrindinėmis savybėmis, kurių reikėtų programuotojui, dėstytojas įvardina kantrybę, loginį mąstymą ir norą eksperimentuoti.

Mokyklose informatikai skiriama per mažai dėmesio

„Peikti paties švietimo mokyklose nereikėtų, bet labai girti irgi negalima“, – nuomonę išsako dėstytojas. V. Barzdaitis mano, jog programavimu galėtų užsiimti jau 6-7 klasių moksleiviai, nes tokio amžiaus vaikai yra guvūs, norintys bandyti bei nebijantys klysti. „Paskui, po kelerių metų, mokyklinė rutina tuos vaikus „aplaužo“ ir jie pradeda bijoti eksperimentuoti, jie nebenori įgyti naujų žinių, kurios pasiekiamos šiek tiek sunkesniu keliu“, – apgailestauja ilgametis VDU dėstytojas. Pasak lektoriaus, prie to gali prisidėti ir pati mokyklos atmosfera. Kartais mokytojų sakomi žodžiai, tokie kaip „čia bus sunku, to nedarykite – jums tai nepavyks“, turėtų būti nevartotini, nes vaikams kiekvienas neigiamas žodis, supeikimas įstrigs ilgam ir galiausiai jie nieko nebenorės daryti.

Informatikos sritis labai plati, todėl reikėtų moksleiviams suteikti kuo daugiau informacijos apie ją. Šiandien mokyklose programavimo kalbą „C++“ turėtų pakeisti naujesnės, tokios kaip „Python“ ar „JavaScript“. Jos naudojamos užsienio šalių mokyklose, moksleiviai jas lengviau ir greičiau perpranta. Galbūt tai padrąsintų juos pasirinkti informacinių technologijų pamokas vyresnėse klasėse.

Be to, tėvai namuose neturėtų drausti vaikams žaisti kompiuterinius žaidimus. V. Barzdaičio įsitikinimu, tokiu būdu jie ugdosi loginį mąstymą, nes žaidimuose norint įvykdyti užduotį paprastai reikia išskaidyti ją į mažesnes dalis ir nuolatos galvoti, kaip kažką geriau padaryti. Į tokius žaidimus galėtų įsitraukti ir tėvai. Pasakyti vaikui „Nežaisk“ – paprasta, bet ar visada yra pasiūloma alternatyva? „Žinoma, reikia nepamiršti, kad gilesnį mąstymą privaloma ugdyti ir kitais būdais, bei padėti vaikams jį panaudoti gyvenimiškose situacijose“, – priduria dėstytojas. 

Galimybių spektras

Pasakodamas apie VDU Informatikos sistemų studijas lektorius sako, kad universitete nuolatos kažkas keičiasi, tobulėja. Informatika nėra tas dalykas, kurį padedi ant stalo ir leidi jam dulkėti, jį reikia nuolatos atnaujinti. Tokį ritmą diktuoja kiekvieną dieną besikeičiančios, atsirandančios naujos technologijos.

VDU mokslininkas pastebi, kad universitete daugėja atvejų, kai į informatikos sistemų studijų programą įstoja ne tik neseniai dvylika klasių baigę jaunuoliai, bet ir kitą kvalifikaciją turintys asmenys, norintys save atrasti IT srityje. V. Barzdaitis pabrėžia, kad universitetinis išsilavinimas programuotojui labai padeda, nes būtent čia galima įgauti daug platesnį mąstymą, geriau suvokti pasaulį, o į tai dėmesį tikrai atkreipia ir darbdaviai.

Dėstytojas sako, kad jau pirmoje paskaitoje pirmakursius perspėja, jog iš visų esamų studentų tikrai ne visi bus programuotojai. Kiti gali tapti puikiais testuotojais, projektų ar produktų vadovais, atsakingais už įmonės resursų optimizavimą. V. Barzdaitis atskleidžia, kad daug karjeros galimybių dabar galima rasti vizualų kūrimo srityje.

IT žinių testo galimybės

Kompiuterinis raštingumas, pasak lektoriaus, yra privalomas, nes gyvename tokiais laikais, kai kartais pirmi ryte pasakomi žodžiai gali būti „hey my personal assistant“ (pvz., „Google“, „Apple“, „Alexa“, ar automobilių „Tesla“ bei „Škoda“), o išmanyti, kaip tinkamai užduoti klausimą tokiam asistentui, taip pat reikia žinoti.

„Primityviai kalbant, tai kompiuterinio raštingumo testas, kuris atrenka studentus pagal turimas žinias, į kokį lygį eiti mokytis IT dalyko. To reikia ir tai pravers ateityje, nes darbdavys, matydamas, kad studentas baigė VDU, žinos, jog jis tikrai turi reikiamas tiek anglų kalbos, tiek ir kompiuterinio raštingumo žinias“, – apie VDU studentų išskirtinumą pasakoja lektorius.

Informacijos šaltinis