Minint Aukštųjų kursų 100-metį Kaune – universitetai persikels į mokyklos klases

Sausio 27-ąją Kaune bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, organizuojamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams.

Iš Aukštųjų kursų kilęs Lietuvos universitetas, įsteigtas 1922-aisiais, davė pradžią šiandieniniams Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetams. Todėl šia proga organizuojamoje konferencijoje „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“ šių universitetų mokslininkai prisimins Aukštųjų kursų įkūrimo aplinkybes, iššūkius bei humanitarinių, teisės, medicinos ir kitų mokslų ištakas.

Tą pačią dieną vyks ne tik konferencija, bet ir tam tikra kursų tąsa – net 40 atvirų pamokų Maironio gimnazijos moksleiviams. Jas ves keturiasdešimt dėstytojų, kurie jaunimui pristatys pačias įvairiausias sritis, taip praplečiant mokyklines programas – nuo filosofijos, asmeninio marketingo iki biotechnologijų ar klimato kaitos temų. Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į paraleles su istorija – kaip ir prieš šimtą metų, šie Aukštieji kursai organizuojami atsižvelgiant į visuomenės poreikį.

Prieš šimtą metų sąlygos aukštajai mokyklai steigti buvo itin sudėtingos: vykstant kovoms su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija, vyriausybei itin trūko lėšų. Tačiau Aukštųjų kursų idėja susilaukė plataus visuomenės ir jaunimo pritarimo. Paskelbus kreipimąsi į šalies žmones dėl kursų steigimo, per vos kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų. Aukštųjų kursų įgyvendinimo iniciatoriumi tapo matematikas Zigmas Žemaitis.

„Valdžia (…) labai užimta neatidėtinais, skubotinais valstybinio gyvenimo reikalais, tai atsirado (…) žmonių, kurie savarankiškai ir savanoriškai ėmėsi sunkaus organizacijos darbo. Jie gerai suprato, kad jei jauna valstybė neišsigali aprūpinti šio be galo svarbaus reikalo, tai visuomenė turi eiti jai pagalbon. Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė“, – rašė Aukštųjų kursų taryba.

Atidarymo iškilmės įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijoje. Tą pačią dieną Aukštieji medicinos kursai, kuriuos inicijavo Jonas Staugaitis, tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Matydama didelę gydytojų stoką juos įsteigė Motiejaus Nasvyčio  pirmininkaujama Kauno medicinos draugija, kurios nariai būsimiesiems medikams paskaitas pradėjo skaityti dar 1919-aisiais.

Nepaisant trumpo veiklos laikotarpio, Aukštieji kursai nuveikė didžiulį organizacinį darbą. Personalas sudarė būsimo Lietuvos universiteto branduolį, paruošė patalpas, kabinetus, laboratorijas, biblioteką. Aukštųjų kursų iniciatorių dėka buvo išjudintas universiteto įkūrimas, užtikrintas platus jo profilis. 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiandienos Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų lopšiu.

Vis daugiau dėmesio nepriklausomoje Lietuvoje skiriant fiziniam auklėjimui ir didėjant kūno kultūros specialistų poreikiui, 1934 metais įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie tapo Lietuvos sporto universiteto ištakomis.

Aukštųjų kursų Kaune 100-mečio minėjimas ir universitetų dėstytojų paskaitos moksleiviams vyks sausio 27 d., pirmadienį, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) nuo 10 val.

Renginio programa

Švietimo mainų paramos fondas skelbia praktikų konkursą

Švietimo mainų paramos fondas skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2020-2021 m. m.

Paraiškas gali teikti tik Lietuvos Respublikos arba kitų ES šalių piliečiai, studijuojantys Lietuvos mokslo ir studijų institucijose (toliau – MSI) visų pakopų (bakalauro studijų studentai gali teikti paraiškas nuo 2 kurso (2 studijų metų)) ir visų studijų krypčių grupių studijose su sąlyga, kad jų MSI sutinka išleisti į praktiką numatytam laikotarpiui.

Paskutinio kurso studentai atrankoje gali dalyvauti su sąlyga, kad praktiką atliks per 12 mėn. nuo studijų pabaigos – absolventų praktika.

Praktikos galimos šiose Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintose institucijose:

Galima praktikų trukmė yra 2–6 mėnesiai. Praktikos lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose gali vykti nuo 2020-09-01 iki 2021-08-31.

Daugiau informacijos

Mokslininkai kviečiami teikti ir atnaujinti savo VDU CRIS profilius

VDU biblioteka maloniai primena, kad VDU mokslo valdymo informacinėje sistemoje (VDU CRIS) mokslininkai gali pateikti arba atnaujinti savo profilių informaciją, užpildydami nustatytą formą, remiantis pateiktais pavyzdžiais .docx dokumente ir VDU CRIS.

VDU kviečia akademinę bendruomenę vienytis protestui (papildyta)

Neprotestuoti dėl aukštojo mokslo politikos būtų amoralu – sugriauta šimtmečius kurta universitetų autonomija, o išlaidos aukštajam mokslui ir studijoms yra mažesnės nei EBPO ir ES vidurkis. Visi akademinės bendruomenės nariai privalome būti solidarūs, nes esminių pokyčių pasieksime tik būdami vieningi.

Pripažįstame, jog pastarųjų dienų administracijos performatyvios akcijos kėlė daug klausimų dėl kovos už bendrąjį gėrį: tarsi protesto nepalaikyti negalima, bet palaikyti irgi, nes pats protestas buvo uzurpuotas. Akademinei bendruomenei ir visuomenei apskritai sukėlė abejonių, ar tai iš tiesų universitetų interesų atstovavimas, ar rinkiminių žaidimų dalis. Pabrėžiame, kad esame už akademinės bendruomenės vieningumą ir priešinsimės politinės valdžios pastangoms mus skaldyti.

Tad pradedame nuo pradžios ir kviečiame jungtis visus universitetus sprendžiant esminius aukštojo mokslo politikos, autonomijos ir finansavimo klausimus bei palaikyti vykstantį Vilniaus ir kitų universitetų bendruomenių protestą.

Reikalaujame pagarbos, pasitikėjimo, orių atlyginimų, darbo santykių ir ne tik. Kviečiame atkurti pilietiškai stiprią universitetų autonomiją.

Siekiame, kad būtų:

  • Peržiūrėtas Mokslo ir studijų įstatymas siūlant pakeitimus, kurie grąžintų realią, o ne deklaratyvią universitetų autonomiją.
  • Peržiūrėtas valstybės finansuojamų studijų modelis.
  • Užtikrinta tvari mokslo ir meno finansavimo politika ir kad finansavimas iki 2025 m. pasiektų 1 proc. nuo BVP. Tyrimai ir inovacijos yra esminė universitetų tarptautinio konkurencingumo ir kokybiškų studijų prielaida. Nors Lietuvos valstybės biudžeto pajamos 2018 m. augo, MTEP finansavimas Lietuvoje mažėjo – šiandien jis siekia vos 0,33 proc. nuo BVP. ES vidurkis – 0,65 proc., Estijoje – 0,69 proc.
  • Peržiūrėta skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarka ir jos nuosekliai didinamos kiekvienais metais. Išlaidomis vidutiniškai vienam studentui per pusę atsiliekame nuo EBPO šalių vidurkio ir siekiame tik 60 proc. atitinkamo Estijos rodiklio.
  • Užtikrintas pažado vykdymas ir patvirtintas biudžetas, kuriame būtų numatytos lėšos dėstytojų atlyginimams pakelti 10 proc. Nuosekliai didinti akademinio ir neakademinio personalo atlyginimus, kad jie būtų konkurencingi ir atitiktų ES vidurkį.

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia visus Lietuvos universitetus suformuoti apvalųjį stalą dėl aukštojo mokslo ateities politikos.

Diskutuokime: info@vdu.lt

Bendruomenės nariai kviečia pasirašyti peticiją.

VDU studentų ir absolventų nuomonė apie pasirengimą darbo rinkai

2019 m. gegužės-birželio mėn. buvo vykdomos dvi apklausos: VDU studijas baigiančiųjų apklausa (EXIT) bei 2018 m. studijas baigusių VDU absolventų apklausa (absolventų apklausa 1 m. po studijų baigimo).

EXIT apklausoje aktyviai dalyvavo bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai. Apklausoje buvo aiškinamasi, kiek jų įgijo darbo patirties studijų laikotarpiu, kiek ir kokio pobūdžio darbus dirbo apklausos vykdymo metu, koks jų buvo mėnesinis atlyginimas. Nedirbančių respondentų klausta, ar turi darbo patirties, ar ieško/ ieškos darbo. Visų apklausos dalyvių buvo prašoma pareikšti nuomonę apie tai, kas buvo naudingiausia rengiantis darbo rinkai ir įvertinti VDU indėlį. Respondentai taip pat nurodė, kiek yra patenkinti savo karjeros situacija.

2018 m. studijas baigusių, t. y. praėjus vieneriems metams po studijų baigimo, bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų absolventų apklausoje buvo prašoma pareikšti savo nuomonę apie pasirengimą profesinei veiklai, atsakyti į keletą klausimų apie dabartinę karjeros situaciją.

Kviečiame susipažinti su apibendrintais VDU baigiančiųjų studijas (EXIT) ir 1 m. po studijų baigimo absolventų apklausos rezultatais. Šiuos rezultatus siūlome pasitelkti planuojant ir tobulinant studentų ir absolventų karjeros planavimo veiklas.

Detalesnius apklausų rezultatus akademinių padalinių lygmeniu galima rasti „Outlook“ viešųjų aplankų „Karjeros stebėsena“ skiltyje.

Daugiau informacijos teikia VDU Karjeros centras, el. paštas karjera@vdu.lt, tel. (8 37) 327 983 (vidaus 4607).

Informacijos šaltinis

Keičiasi VDU mokesčių apmokėjimo tvarka

Informuojame, kad nuo 2019 m. gruodžio 2 d. (pirmadienio) keičiasi Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) priskirtų mokesčių apmokėjimo procedūra į šią:

Jei studentas mokesčius moka pats:

http://studentas.vdu.lt „Mokesčiai“ skiltyje nurodžius norimą apmokėti sumą, Jus automatinė mokėjimo sistema nukreips į UAB „Payseros“ mokėjimo aplinką, kurioje išsirinkę norimą banko įstaigą ar pasirinkę savo turimą bankinę kortelę bei prisijungę prie banko sąskaitos, galėsite iš karto apmokėti savo VDU nurodytą mokėti sumą. Mokesčio užskaitymas bus matomas iškart po apmokėjimo grįžus atgal į http://studentas.vdu.lt aplinką arba iš naujo prisijungiant prie http://studentas.vdu.lt. Visi atliekami mokėjimai nebus papildomai apmokestinti. Kaskart apie mokesčio apmokėjimo įvykdymą Vytauto Didžiojo universiteto studentai bus informuoti atskiru el. laišku į VDU suteiktą el. pašto dėžutę, kiti asmenys (kitų aukštųjų mokyklų studentai) – į VDU žinomą el. pašto dėžutę.

Jei už studentą mokesčius moka kitas fizinis asmuo (pvz. tėvai ar pan.):

http://studentas.vdu.lt „Mokesčiai“ skiltyje nurodžius norimą apmokėti sumą, Jus automatinė mokėjimo sistema nukreips į UAB „Payseros“ mokėjimo aplinką, kurioje reikia pasirinkti „Kitos mokėjimo sistemos“ opciją ir išsirinkti norimą mokesčio apmokėjimo tarpininką iš siūlomų. Suformuotą mokestį atsispausdinkite arba išsaugokite ir išsiųskite asmeniui, kuris už Jus sumokės mokestį. Mokesčio užskaitymas http://studentas.vdu.lt bus matomas iki 1 (vienos) darbo dienos po apmokėjimo datos. Kaskart apie mokesčio apmokėjimo įvykdymą Vytauto Didžiojo universiteto studentai bus informuoti atskiru el. laišku į VDU suteiktą el. pašto dėžutę, kiti asmenys (kitų aukštųjų mokyklų studentai) – į VDU žinomą el. pašto dėžutę.

Jei už studentą mokesčius moka kitas juridinis asmuo (pvz. įmonė, organizacija ir pan.):

Dėl studentui priskirtų mokesčių apmokėjimo, prieš juos apmokant, Jums reikia susisiekti su atsakingu VDU Finansų departamento darbuotoju el. p. aurelija.mieliauskiene@vdu.lt

SVARBU:

  • http://studentas.vdu.lt nurodytą apmokėti sumą, atsižvelgiant į universiteto prisikirtus mokesčius bus galima apmokėti tik tokią, kokią nurodysite „Mokesčiai“ skiltyje:
    • galima koreguoti į mažesnę sumą nei Jums priskirta mokėti;
    • nėra galimybės koreguoti į didesnę sumą nei Jums priskirta mokėti, t.y. mokėti „į priekį“.
  • Jūsų banko sąskaitoje ar bankinėje kortelėje turi būti pakankamai lėšų sumokėti suformuotą VDU sąskaitą, nes priešingu atveju mokėjimo įvykdyti bus neįmanoma.

Daugiau informacijos

VDU prof. T. Krilavičius dalyvavo diskusijoje Seime apie „FinTech“

Lapkričio 25 d. VDU Taikomosios informatikos katedros vedėjas, profesorius Tomas Krilavičius dalyvavo diskusijoje apie finansų technologijų (angl. FinTech) sektorių Lietuvoje, kuri vyko LR Seime. Renginiu buvo atidaryta „FinTech“ savaitė.

Lietuva įsitvirtina kaip regiono „Fintech“ centras – skaičiuojama, kad per 2018 m. šis sektorius Lietuvoje išaugo 45 proc., iš viso jame veikė 170 bendrovių ir dirbo virš 2 600 darbuotojų. Teigiama, kad „FinTech“ leidžia didinti konkurenciją finansinių paslaugų rinkoje, suteikia didesnį pasirinkimą vartotojui, paprastesnes ir pigesnes paslaugas, o jų sukuriamos inovacijos yra vienas iš ekonomikos augimo variklių, kuriančių didžiausią pridėtinę vertę valstybei. Tačiau toks didelis finansine veikla užsiimančių bendrovių skaičius kelia ir daug su tuo susijusių grėsmių bei rizikų.

Diskusijoje buvo galima išgirsti Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir pačių „FinTech“ įmonių atsakymus į šiuos ir kitus klausimus: Kokie „FinTech“ atstovai veikia Lietuvoje ir kodėl jie renkasi mūsų šalį? Kokia yra „FinTech“ sukuriama nauda ir ateities galimybės? Kokias rizikas „FinTech“ kelia Lietuvai ir kaip jas suvaldyti?

Informacijos šaltinis

Nauja platforma informacijai apie bendrabučius

Siekiant palengvinti informacijos apie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendrabučius sklaidą ir paiešką, sukurta nauja platforma – https://apgyvendinimas.vdu.lt. Nuo šiol čia bus talpinamos svarbiausios ir aktualiausios naujienos, susijusios su VDU bendrabučiais, juose vykstančiais susitikimais, savivaldos inicijuotais pokyčiais, apmokėjimu ir kt.

Kviečiame sekti naujienas, o kilus klausimams susisiekti su Studentų reikalų departamentu.

Studentų reikalų departamentas

Ar daugės moterų IT srityje?

Didesnėje dalyje informatikos studijų programų merginos tesudaro 20 proc. ar net mažiau studentų. „Nuobodu“, „sunku“, „neįdomu“ – tokius pasiteisinimus jau seniai girdi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanė prof. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė ir kiekvieną jų gali lengvai paneigti. Informatikos pagrindus įgijusi tada, kai dar tik pradėjo atsirasti pirmieji personaliniai kompiuteriai, buvusi tarp pradininkų, kuriant ir pristatant pirmąsias interneto ir skaitmeninio mobilaus ryšio technologijų paslaugas Lietuvos rinkai, profesorė įsitikinusi, jog informatika – tai įdomi, įvairiapusė veikla, dažnai klaidingai siejama vien su rutininiais programavimo darbais.

Apie tai, kodėl moterų gretos IT srityje pradėjo retėti maždaug nuo 1984-ųjų metų, ką padarė ir turėtų padaryti ugdymo įstaigos, kad ši statistika keistųsi, ir kaip panaudoti tinkamus įrankius ir gerąsias praktikas, kad programavimo mokymas būtų įdomus – išsamiame ir šiandien reikalingame pokalbyje su prof. D. Vitkute-Adžgauskiene.

– Inžinieriaus matematiko diplomą su pagyrimu gavote KTU Skaičiavimo technikos fakultete. Ar čia ir buvo pamatas Jūsų informatikės karjeros startui? Kaip vertinate tuometines studijas, ypač kai dabar galite situaciją palyginti iš kitos barikadų pusės?

– 1985 metais ši studijų programa vadinosi „Taikomoji matematika“. Ji buvo šiandieninių informatikos studijų programų pirmtakė. Joje be programavimo ir informacinių technologijų teko studijuoti ir nemažai matematikos dalykų, tad studijos padėjo įgyti ir teorinių, ir praktinių informatikos žinių. Tiesa, personalinių kompiuterių laikmetis dar buvo tik beprasidedąs, tai programavimo praktika buvo susijusi su kelių kartų kompiuteriais.

Įdomu tai, kad mano studijų metais dauguma studijuojančių informatiką (taikomąją matematiką) buvo merginos – vaikinai grupėje sudarė tik ketvirtadalį. Tai net geresnis santykis merginų naudai, negu tų metų tendencijos kitose šalyse – pavyzdžiui, JAV Nacionalinio mokslo fondo (NSF) duomenimis, 1985 m. tarp įgijusių kompiuterių mokslo (angl. computer science) aukštojo mokslo diplomus 37 proc. buvo moterys.

– Vėliau apsigynėte disertaciją tema „Adaptyvių prognozuojančių valdymo sistemų projektavimas“. Kas paskatino siekti mokslininkės kelio?

– Ko gero, visą laiką ieškojau informatiko kvalifikacijos reikalaujančių darbų, kuriuose reikėtų ne vien siaurai taikyti specialybines žinias, bet ir kurti, ieškoti inovatyvių sprendimų, eiti dar nepramintais keliais. Tokios galimybės buvo vykdant mokslinius tyrimus, kuriant kompiuterinius sudėtingų dinaminių sistemų modelius ir jais grįstas intelektualias skaitmenines valdymo sistemas.

Vėliau ši nepramintų kelių paieška nuvedė į išeivijos verslininko Juozo Kazicko įkurtą įmonę „Omnitel“, kurioje buvo idealios galimybės susipažinti su naujausiomis IT ir telekomunikacijų technologijomis, ir kurti sprendimus, kurių Lietuvos rinkoje dar nebuvo. 1995 m. „Omnitel“ pirmoji Lietuvoje pristatė visiems prieinamas interneto ir skaitmeninio mobilaus ryšio (GSM) paslaugas, teko tiesiogiai dalyvauti jas kuriant.

Sunku patikėti, jog tais pirmaisiais metais tiek įmonės, tiek juo labiau paprasti vartotojai skeptiškai vertino interneto paslaugas, nesuvokė jų naudos, tad teko pasitelkti įvairius kūrybinius sumanymus, kaip tą naudą išryškinti, kaip dar nebrandžias technologijas padaryti kuo patogesnes vartotojui. Tai buvo neįkainojama patirtis, labai įdomus darbas ir tuo pačiu patvirtinimas to, jog informatikams atsiveria daugybė galimybių, kuriant ir diegiant informacines technologijas įvairiose srityse, praktiškai valdant įrankius, kurie keičia įvairių sričių verslą ir visuomenę. Tik svarbu neužsidaryti siaurame specialybės rate, siekti kuo platesnių žinių tiek sparčiai besivystančioje IT srityje, tiek geriau susipažįstant su sritimis, kuriose yra palanki dirva kurti inovacijas informacinių technologijų pagrindu. Nepakanka vien mokėti programuoti, nors tai ir būtina sąlyga informatikui. Džiugu, kad VDU Informatikos fakultete, su kuriuo šiuo metu susijusi mano pagrindinė veikla, pavyksta studijų programas orientuoti į platesnio profilio informatikų rengimą, ir tai atsispindi sėkmingose absolventų karjerose.

– Jau užsiminėte, kad dar Jūsų studijų laikais merginos aktyviau domėjosi IT studijų kryptimis. Kokia situacija šiandien? Ar Lietuva išskirtinė tokiu pasiskirstymu ir ką apie tai manote Jūs?

– Dabartiniu metu situacija aukštosiose mokyklose ir IT kompanijose – ne merginų naudai. Didesnėje dalyje informatikos studijų programų merginos tesudaro 20 proc. ar net mažiau. Tokia situacija ne tik pas mus, bet ir JAV bei kitose šalyse. Tiesa, kai kuriose specialybėse, pavyzdžiui, susijusiose su multimedijos technologijomis, šis procentas didesnis, siekia ir 50 proc.

Kompiuterių mokslo istorijoje ne vienai moteriai yra pripažįstami išskirtiniai pasiekimai šioje srityje. Tai ir pirmąja programuotoja tituluojama Bairono dukra Ada Lovelace, ir kompiliatorių kūrimu pasižymėjusi Grace Hoppers, kuriai priskiriamas ir kompiuterių sutrikimų įvardijimas „bug“ terminu, ir kuriai pirmajai 1969 m. buvo suteiktas kompiuterių mokslo „Metų žmogaus“ titulas, ir asemblerio programavimo kalbos pradininkė Kathleen Booth, ir daug kitų.

Moterų gretos IT srityje pradėjo retėti maždaug nuo 1984-ųjų metų. Daugelis analitikų tą susieja su personalinių kompiuterių paplitimu, dariusiu įtaką tam tikrų stereotipų įsivyravimui visuomenėje. Pradėjo įsigalėti nuomonė, jog kompiuteris yra labiau „vyriškas“ prietaisas. Galbūt dėl to kompiuteriai įvairiomis progomis dažniau būdavo dovanojami būtent berniukams ir šis jau vaikystėje besiformuojantis stereotipas išliko ir mokyklose. Prie to prisidėjo ir nepakankamai dinamiškas programavimo technologijų vystymasis. Įtakos turėjo ir ne visų mokyklų sugebėjimas perteikti informatikos spalvingumą, įvairių šios srities veiklų galimybes, technologijų įvairovę, pritaikomumą įvairiose veiklos srityse. Tad ne kartą kalbant su gimnazistėmis apie jų tolimesnius studijų planus nuskambėdavo gana kategoriškos nuomonės – „nuobodu“, „gana jau tos mokyklinės informatikos“ ir kt.

Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Formuojasi įvairios iniciatyvos, skatinančios merginas rinktis IT profesijas (pvz. „InfoBalt“ iniciatyva „WomenGoTech“ ir daugelis kitų). Tačiau aiškesnių pokyčių kol kas nematyti.

Bet, kaip jau buvo minėta, kai kuriose dinamiškiau besivystančiose informatikos srityse,  pavyzdžiui, multimedijos technologijose, studijuojančių merginų skaičius jau dabar ženkliai didesnis. Šiose srityse projektavimo aplinkos yra artimos realiai aplinkai, kurioje manipuliuojama realiais objektais (pvz. „Photoshop“, „3ds Max“, „Blender“ ir kt.), tad vyrauja visai kiti darbo principai, vartotojas gauna galimybę pritaikyti pakankamai sudėtingus vaizdų apdorojimo algoritmus nesigilindamas į detales, įrankį naudodamas panašiai kaip realaus pasaulio instrumentą. VDU programos „Multimedijos ir interneto technologijos“ populiarumas tarp stojančiųjų tai patvirtina.

Tendenciją, jog patrauklesnis informatikos metodų pateikimas, jų susiejimas su realaus pasaulio problemomis gali pritraukti daugiau moterų į informatikos studijas, patvirtina ir įvairūs užsienio universitetų bandymai. Pavyzdžiui, kai kurios JAV aukštosios mokyklos (Carnegie Mellon universitetas, Harvey Mudd koledžas) pabandė tokiu būdu pertvarkyti ir pervadinti savo informatikos programas, pavyzdžiui, akcentuoti ne programavimo kalbą „Java“, o mokslo ir inžinerijos problemų sprendimą, įžanginius informatikos dalykus sieti su realiais IT bandymais biologijoje, vaizdų ir garso apdorojimui ir pan., daugiau veiklų organizuoti grupėse. Tokie veiksmai davė savo rezultatus ir merginų skaičius studijų programose išaugo nuo 7-10 proc. iki 40-50 proc. Tai dar kartą įrodė, kad merginoms (ir ne tik) svarbu akcentuoti, jog informatika nėra vien tik rutininis programavimo darbas, o ir programavimo mokymas gali būti įdomus, jei panaudojami tinkami įrankiai ir pavyzdžiai.

– Ar daug merginų „atkrenta“ studijų metu?

– Jei jau merginos pasirenka studijuoti informatiką, jos studijose dažnai netgi stropesnės nei vaikinai. Nesugebėjusių susikoncentruoti studijoms ir dėl to iškrentančių vaikinų dalis, tiesą sakant, netgi didesnė nei merginų.

– Pabrėžėte mokyklos vaidmenį formuojant informatikos įvaizdį. Juk būtent čia moksleivis apsisprendžia, ką įrašys studijų pasirinkimų lape. Kaip vertinate techninių specialybių svarbos nušvietimą dar mokyklos suole?

– Mokykla tikrai galėtų labiau atskleisti įvairiapusį informatikos pasaulį. Robotika, daiktų internetas, išplėstinė ir papildyta realybė, mobilios aplikacijos, 3D modeliavimas, dirbtinis intelektas – visa tai informatikos pamokas gali paversti išties įdomiomis, įtraukiančiomis, skatinančiomis ir toliau domėtis. Daug kas ir dabar daroma, tačiau ne visur tai pavyksta dėl tinkamų priemonių ar žinių trūkumo.

Taip pat, mažiau matematiką ir techniškąsias disciplinas mėgstančių vaikų požiūrį į informatiką galėtų pakeisti tinkamai parinktos priemonės. Žemesnėse klasėse vaikai mielai dirba su vaizdinio programavimo aplinkomis („Scratch“, „Logo“ ir t. t.), tačiau ir vyresnėse klasėse programavimo mokymui vis daugiau šalių rekomenduoja naudoti lengviau įsisavinamas programavimo kalbas, pvz. „Python“ (JAV, Australija ir kt.). Tai ne tik lengviau išmokstama ir paprasčiau objektinio programavimo paradigmą atskleidžianti programavimo kalba, ji plačiai paplitusi ir šiandienos praktiniuose taikymuose, įskaitant dirbtinio intelekto, duomenų analitikos uždavinių sprendimą. Lietuvos mokyklose daugiausia naudojama sudėtingesnė C++ vargu ar padeda plėsti susidomėjusiųjų informatika ratą. Gal verta būtų pagalvoti apie kelių programavimo mokymo būdų derinimą, sudarant sąlygas tobulėti šioje srityje gabesniems, tačiau padedant „prisijaukinti“ programavimą ir mažiau į techniškuosius mokslus linkusiems vaikams?

Įtakos požiūriui į informatiką bei programavimą turi ir draugiškos programų projektavimo aplinkos parinkimas – vaikai žymiai geriau išmoksta programuoti, jei, rašydami ar koreguodami programos kodą, jie šalia esančiame lange mato, kaip keičiasi rezultatas. Tokias priemones šiandien bandoma kurti įvairių programavimo kalbų mokymui. Pavyzdžiu galėtų būti buvusio „Microsoft“ programuotojo Chris Granger sukurta eksperimentinė atvirojo kodo projektavimo aplinka „Light Table“, leidžianti realiame laike vizualizuoti „Python“ ir „Javascript“ kodo rezultatą. Šio eksperimento buvo imtasi nusivylus tuo, jog programuotojai realiai tepanaudoja tik labai mažą dalį galimybių žinomoje programų kūrimo aplinkoje „Microsoft Visual Studio“, kurios projektavimui Chris Granger kaip tik ir vadovavo.

Daug kalbama apie glaudesnį informatikos integravimą į mokyklų programas. Tačiau tokia integracija negali būti susieta vien su informatikos pamokomis. Kitų šalių patirtis, įskaitant ir nuolat pavyzdžiu laikomą Suomiją, rodo, kad tokio tikslo reikia siekti integruotai per įvairius mokykloje dėstomus dalykus, pavyzdžiui, algoritminio mąstymo ugdymą siejant su matematikos, biologijos ir kitų pamokų turiniu.

– Ar įsidarbinant IT srityje dar jaučiamas nevienodas darbdavių požiūris į vyrus ir moteris IT specialistes? Kalbant tiek apie užduočių paskirstymą, tiek apie atlyginimų dydį?

– Požiūris į merginas IT srityje tikrai nėra kažkuo ypatingas. Kaip dažniausiai pareigingos ir stropios darbuotojos jos yra vertinamos darbdavių. Tik jų dabartiniu metu nėra daug. Programinės įrangos kūrėjų komandą sudaro ne vien programuotojai, bet ir analitikai, sistemų architektai, testuotojai. Merginos sėkmingai gali atlikti visus šiuos darbus, o atlyginimas priklauso nuo darbo, kurį atlieki.

– Kokios perspektyvos informatiko darbams ateityje? Ir kaip šios perspektyvos vertintinos per moterų įsitraukimo prizmę?

– Prognozuojant, kaip artimesnėje ir tolimesnėje ateityje gali atrodyti informatiko darbai, moterų perspektyvos išties geros.

Iš vienos pusės, auga įvairių sričių verslo įmonių poreikiai – verslas ieško inovacijų, kurios šiais laikais yra didžiąja dalimi grįstos kūrybišku informacinių technologijų panaudojimu. Tad plataus profilio IT specialistai, gerai žinantys šiuolaikinių informacinių technologijų galimybes, jų panaudojimo dėsningumus, gebantys įvertinti jų vystymosi perspektyvas, parinkti ir sukomponuoti tinkamus technologinius sprendimus konkrečiam verslui ar verslo sričiai, galiausiai, koordinuoti šio sprendimo įgyvendinimo projektą, yra labai laukiami. Ir čia merginoms ypač palankios galimybės, kadangi tokio pobūdžio darbas joms tikrai tinkamas. Tik nereikia galvoti, kad tai darbas, kuriam visai nereikia algoritmavimo bei programavimo žinių. IT ekspertu gali tapti tas, kuris ne tik turi bazines algoritmavimo/programavimo žinias, bet ir turi pakankamai plačias ir gilias įvairių IT technologijų žinias, leidžiančias planuoti įvairių veiklų pertvarką ir inovacijas šių technologijų pagrindu.

Iš kitos pusės, pats programavimas neišvengiamai turi keistis. Jis turi labiau atsigręžti į žmogų –programuotoją. Juk dabar programuotojai daugeliu atvejų (su mažomis modeliais grįsto programų projektavimo išimtimis) yra priversti dirbti su vienokiais ar kitokiais teksto redaktoriais, t. y. rankiniu būdu redaguoti programos kodą, vietoje galimybės manipuliuoti atitinkamos srities objektais patogioje projektavimo aplinkoje, o tuo pačiu ir geriau jausti tos srities specifiką.

Apie tai, kad programavimo technologijų vystymasis savo tempais atsilieka nuo kitų IT technologijų vystymosi, pasisako daugelis žinomų šios srities pripažintų profesionalų. Programuotojų įrankiai turėtų keistis dar ir dėl to, kad, sparčiai augant programinės įrangos kūrimo ir palaikymo poreikiams, nesugebama parengti tiek programuotojų, kiek jų reikėtų, ir tuštėjančios vietos skaičiuojamos šimtais tūkstančių visame pasaulyje. Tuo tarpu programinė įranga šiandien kuriama praktiškai visoms veiklos sritims, nuo jos priklauso daugelio gyvybiškai svarbių sistemų veikimas (lėktuvai, automobiliai ir t. t.). Programoms sudėtingėjant, nebegalima pasikliauti rankinio programų kūrimo ir testavimo veiklomis, netgi jei jos dalinai automatizuotos. Čia charakteringu galima įvardinti 2007 m. įvykį Oklahomoje (byla „Bookout“ prieš „Toyota“), kai „Toyota Camry“ programinės įrangos klaida, dėl kurios mašina tapo nevaldoma, buvo pripažinta mirtinos avarijos priežastimi ir kompanijai teko išmokėti 3 mln. dolerių kompensaciją. Tačiau, siekiant įrodyti šią klaidą, prireikė dviejų programavimo ekspertų komandų, įskaitant itin patyrusius NASA ekspertus, ir net 28 (!) mėnesius trukusios analizės. Problemos priežastimi buvo įvardintas taip vadinamas spageti programinis kodas, susiformavęs skirtingiems programuotojams „lipdant“ skirtingus kodo fragmentus ir nepakankamai laikantis struktūros ir programavimo stiliaus reikalavimų. Tad, sistemoms sudėtingėjant, darbo su programine įranga technologijos turi neišvengiamai keistis, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir visa tai, kas šiandien yra pažangiausia. Programuotojų laukia iššūkis – sukurti inovacijas programuotojams, t. y. sau patiems.

Tuo pačiu būtų sudarytos galimybės platesniam ratui žmonių kurti nesudėtingas programas pagal atskirų sričių specifiką, net ir turint mažai programavimo žinių. Kvalifikuotų programuotojų pajėgos atsilaisvintų sudėtingų sistemų ir patiems programuotojams skirtų inovatyvių įrankių rengimui.

Grįžtant prie merginų, visi šie prognozuojami programavimo technologijų pokyčiai neišvengiamai programavimą padarys draugiškesnį ir prieinamesnį, tai tikrai turėtų padaryti įtaką merginoms renkantis IT specialybes.

Informacijos šaltinis

 

Projekto pristatyme – apie dirbtinį intelektą ir lietuvių kalbą

Rugsėjo 27 d. VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) vyko tarpdisciplininio lietuvių k. technologijų projekto „Semantika2“ tarpinių rezultatų pristatymas. Pristatymo vaizdo įrašą galima stebėti internete.

Renginys skirtas mokslo, verslo, viešojo sektoriaus auditorijai ir visuomenei. Jo metu buvo pristatyti tarpdisciplininio lietuvių kalbos technologijų projekto „Semantika2“ (Nr. 02.3.1-CPVA-V-527-01-0002) tarpiniai rezultatai: sukurti ir kuriami kalbos ištekliai, prototipai, jų galima nauda mokslui, verslui, viešajam sektoriui ir eiliniam vartotojui. Po renginio vartotojams pateiktos atviros prieigos saugyklose „GitHub“ ir „Clarin LT“.

Renginio tema – „Dirbtinis intelektas ir lietuvių kalba: kada kompiuteris visiškai supras lietuvių rašytinę ir sakytinę kalbą?“.

Sveikinimo žodį tarė VDU mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė, pranešimus skaitė projekto „Semantika2“ vadovas doc. dr. Darius Amilevičius (VDU Informatikos fakulteto Intelektinių sistemų laboratorijos vadovas), prof. dr. Jūratė Ruzaitė, prof. dr. Gailius Raškinis, prof. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė, doc. dr. Andrius Utka ir kiti.

Pranešimų vaizdo įrašus galima stebėti Vytauto Didžiojo universiteto „YouTube“ paskyroje.

Daugiau informacijos