Konferencijoje – doc. D. Amilevičiaus ir doc. A. Utkos pranešimai

Birželio 7 d. LR Seime vyks 9-oji Lietuvių terminologijos forumo konferencija „Kalbos ir terminologijos technologijos“, kurioje pranešimą skaitys ir VDU Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas Darius Amilevičius bei VDU docentas Andrius Utka.

Mokslininkų pranešimo tema – „Dirbtinis intelektas ir kalbos technologijos. Ar mašina jau geba suprasti rašytinę ir sakytinę žmogaus kalbą?“.

Konferencijoje taip pat bus skaitomi pranešimai apie „E. kalbą“ – modernizuotą lingvistinių e. išteklių sistemą, vertimo robotus, šnekos atpažinimo technologijas, LR terminų banką ir kitus klausimus. Dalyviai taip pat diskutuos, kur kalbą veda technologijos – ko iš jų tikisi ir ką joms pasiūlyti gali terminologai.

Konferencija vyks birželio 7 d., nuo 9 val., Vilniuje, III Seimo rūmų konferencijų salėje, Gedimino pr. 53 (įėjimas iš fontano pusės).

Renginį organizuoja LTF koordinavimo grupė, EK Vertimo raštu generalinio direktorato (VRGD) Lietuvių kalbos departamentas, LR Seimo kanceliarija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ES Tarybos generalinio sekretoriato Vertimo raštu direktorato Lietuvių kalbos skyrius.

Konferencijos programa

Informacijos šaltinis

Platus išsilavinimas užaugina konkurencinius raumenis


Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto absolventas Justas Maziliauskas su kolega vadovauja įmonei, programuoja, kuria internetinius puslapius ir mobiliąsias aplikacijas. Studijų metu įgytas platus universitetinis išsilavinimas suteikė daugiau galimybių rinktis darbo specifiką ir konkuruoti rinkoje.

Daugiau nei programuotojas

Šiuolaikiniame pasaulyje nelieka griežtų specialybės rėmų, konkurencingesni tampa specialistai, kurie sėkmingai sujungia skirtingų profesijų žinias. Tai patvirtina VDU informatikos fakultete multimedijos ir interneto technologijos specialybę įgijęs ir šiuo metu su kolega įmonei vadovaujantis Justas Maziliauskas. Studijų programa apėmė kelias skirtingas disciplinas – programavimą, fotografiją, dizainą, filmų, animacijos kūrimą. Žinoma, kaip ir visi programuotojai, studijavo matematiką ir statistiką.

„Tai labai plati specialybė, išsilavinimas man ir kurso draugams suteikė laisvę rinktis, kiekvienas gali atrasti tai, kas jam labiau tinka. Vieni mano kurso draugai dirba programuotojais, kiti fotografuoja, vienas reperis įrašinėja dainas“, – sako J. Maziliauskas.

Platus išsilavinimas J. Maziliauskui suteikė didelį pranašumą prieš kitus programuotojus, kurie turi tik siaurą savo srities išsilavinimą: „Ypač tai jaučiu kaip įmonės vadovas samdydamas darbuotojus. Tenka susidurti su jaunais specialistais, kurie paruošti atlikti konkretų darbą. Man universitetas suteikė vadovavimo įgūdžių, galbūt nesu geriausias programuotojas, bet sugebu suprasti ir programuotoją, ir klientą. Tai labai svarbu, nes dažnai programuotojas nesusikalba su klientu, kuris nieko neišmano šioje srityje. Universitetinis išsilavinimas labai padeda užmegzti kontaktus. Jei reikia dirbti su dizainu, puikiai išmanau, kaip turi būti padaryta ir man lengviau pasamdyti specialistus.“

J. Maziliauskas net ir pavadinimą įmonei parinko atspindintį šią koncepciją – „Abirankis“. Tai tarsi dvi rankos, sujungiančios skirtingas puses.

Kelionėje darbas nenutrūko

Baigęs studijas J. Maziliauskas, kaip ir daugelis jaunų žmonių, nutarė padaryti karjeros pertrauką ir pakeliauti po pasaulį. Jis su žmona planavo metus laiko praleisti Pietryčių Azijoje. „Derinau darbą ir keliones, turėjau kelis pajamų šaltinius vienu metu – programavimą, dizainą, fotografiją. Šiose srityse studijų metu gautos žinios ir įgūdžiai man labai pravertė“, – teigia Justas.

J. Maziliauskas mano, kad kelionėse derinant darbą ir poilsį svarbiausia savidisciplina, ypač šiltuose kraštuose, kur daug pagundų: „Atsikėlus ryte norisi sėsti ne prie kompiuterio, o eiti prie jūros. Tačiau moku save disciplinuoti ir motyvuoti, laikiausi darbo ir poilsio režimo. Tarkime, ryte dirbdavau keturias valandas, po to skirdavau laiko poilsiui prie vandenyno ar su žmona lankydavome turistinius objektus, vakare vėl dirbdavau keturias valandas. Iš viso per dieną susidarydavo įprastinės 8 darbo valandos, tik suskirstydavau laiką kitaip. Jeigu esi samdomas darbuotojas, tokį grafiką turi suderinti su darbdaviu, o jei dirbti savarankiškai, reikia perspėti klientus, kad jie suprastų – jų darbo metu gal nebūsiu pasiekimas telefonu, bet darbus padarysiu vėliau ar kitą dieną.“

Justas sako, kad universitetas išmokė valdyti projektus: „Tavo asmeninis laikas ir jo valdymas yra kaip projektas, kurį turi išmokti kontroliuoti. Turi suprasti, jog reguliariai dirbdamas kiekvieną dieną spėsi viską padaryti ir nereikės pulti prie darbų stačia galva paskutinę termino dieną.“

Uždarbio pakako dviem

J. Maziliausko žmona kelionės metu nedirbo, Justo uždirbamų pajamų pakako dviem: „Per mėnesį dviese išleisdavome apie 2 tūkstančius eurų. Lietuvoje tikrai neužtektų tokios sumos, bet gal todėl, kad pagundų daugiau – draugai, pramogos. Be to, mes keliavome Pietryčių Azijoje – Tailande, Mianmare, Vietname, tose šalyse labai pigus maistas ir vietiniai skrydžiai. Ten keliauti ir dirbti yra pigiau, nei gyventi Lietuvoje.“

Iš pradžių Justas su žmona buvo nusprendę, kad keliaus metus laiko, tačiau jau po pusmečių nutarė grįžti, nes pasiilgo Lietuvos, sėslesnio gyvenimo: „Kelionės metu vos ne kiekviena nakvynė buvo kitoje vietoje, ilgiausiai buvome apsistoję mėnesiui laiko. Tai, kad visą laiką gyveni nuomotame bute, neturi savo namų, emociškai išvargina.“

Pasak J. Maziliausko, darbiniai ryšiai dėl kelionės nenukentėjo, klientų neprarado. Net priešingai, keliaudamas jis jautėsi dar labiau įsipareigojęs prieš užsakovus, todėl ne tik išliko ankstesni ryšiai, bet ir atsirado naujų klientų. Kai kurie net nežinojo, kad Justas buvo išvykęs, nes darbai nesustojo, visa komunikacija vyko elektroniniu paštu arba tiesioginiams pokalbiams naudojant internetą.

Minimalios darbo priemonės

Keliones ir darbą derinti buvo patogu, nes J. Maziliausko darbo specifika reikalauja minimalių priemonių – pakanka asmeninio kompiuterio ir interneto. Taip pat jis naudojosi Pietryčių Azijoje išvystytu bendradarbystės tinklu. Net ir nedideliame miestelyje gali rasti bendrus biurus, kur išsinuomoji dienai ar savaitei darbo stalą, turi internetą, gauni kavos puodelį ir svarbiausia, patalpoje veikia oro kondicionierius – karšto ir drėgno klimato zonoje tai labai aktualu. „Gali dirbti ir tiesiog sėdėdamas kavinėje, nes interneto ryšys visur yra labai geras“, – prisimena Justas.

Tokiose bendradarbystės erdvėse J. Maziliauskas sutiko labai daug žmonių iš įvairių šalių, kurie ir keliauja, ir dirba. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, didžiausiame mieste Čiangmajuje šiaurės Tailande, atvykusių laisvai samdomų darbuotojų iš viso pasaulio yra daugiau nei vietinių. Jiems statomi net daugiabučiai, kur gali išsinuomoti trims mėnesiams butą, už vieną mokestį gauni ir darbo vietą.

Prieš metus grįžęs į Lietuvą J. Maziliauskas taip pat naudojasi bendradarbystės patalpomis, nes nori atskirti darbo ir namų erdves.

Svarbios ne tik žinios, bet ir komunikacija

J. Maziliauskas savo įmonę vadina inovatyvia, kuri dirba be darbuotojų, bet turi subrangovus: „Mes samdome laisvai dirbančius programuotojus, ir tuo pačiu esame jų klientai.“ Šioje srityje rinka yra aktyvi, vis dar labai trūksta programuotojų.

„Šiuo metu studijas baigia daug jaunų programuotojų, bet jie dar nepasiruošę darbo rinkai. Jiems trūksta patirties, be kurios sunku įsidarbinti. Tokiems siūlau mėnesį padirbėti nemokamai, kad sustiprintų savo įgūdžius. Jaunus žmones toks pasiūlymas šokiruoja, nes žiniasklaidoje nuolat skelbiama apie programuotojų trūkumą ir jiems mokamus didelius atlyginimus. Tačiau jauni specialistai turi suprasti, kad pradedant dirbti nepakanka vien teorinių žinių. Žinoma, studijų metu jie įgyja praktikos, bet kiekviena įmonė turi savo programavimo specifiką. Darbdavys turi investuoti į savo resursus, kad paruoštų specialistą“, – teigia „Abirankis“ vadovas.

Platus universitetinis išsilavinimas ir kelionės ypač lavina socialinius įgūdžius. Tai praplėtė J. Maziliausko kaip įmonės vadovo galimybes: „Didelės įmonės supranta, kaip pasamdyti gerą darbuotoją. Pirmiausia ieškomas geras specialistas, bet ne mažiau svarbios asmeninės savybės. Įmonėje, kurioje yra keli šimtai darbuotojų, suskirstoma į nedideles komandas po 5–7 žmones. Tokią grupę net ir vienas netinkamas žmogus gali demotyvuoti, todėl jis gali būti greitai atleistas. Jo vietą gali užimti gal ir silpnesnis specialistas, bet toks, kuris moka bendrauti, palaikyti ryšius su kolegomis. Juk dirba žmonės, o ne kompiuteriai. Jei neturėsi socialinių įgūdžių, vienas gali dirbti, bet nesugebėsi susikalbėti su klientais ir komandos nariais. Manau, kad geras darbuotojas, tai 50 proc. specialisto žinios, įgūdžiai ir 50 proc. komunikacija.“

Socialiniai įgūdžiai bus svarbūs ir ateityje, kai vis daugiau rinkos atsirieks robotai ir išstums darbuotojus, atliekančius paprastesnes funkcijas. „Ateityje programavimo procesas neišvengiamai evoliucionuos, daug funkcijų, paprastų darbų atliks dirbtinis intelektas. Tačiau niekada nebūna projektų, kurie nuo pradžios iki pabaigos susiklosto idealiai. Didžioji darbo dalis yra komunikacija. Dirbtinis intelektas bendrauti kaip žmogus nesugebėtų. Juk visi darbai vyksta pagal formulę: žmogus – žmogui“, – įsitikinęs Justas Maziliauskas.

Šaltinis: www.15min.lt

VDU įkurta Skaitmeninės humanitarikos laboratorija

VDU mokslo ir studijų centro bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23) pradėjo veiklą Skaitmeninės humanitarikos laboratorija, kuri papildė universiteto mokslo židinių, užsiimančių kompiuterinių technologijų taikymu tyrimuose, gretas. Laboratorijos tikslas – sudominti humanitarinių ir socialinių mokslų studentus ir dėstytojus galimybe tyrinėti juos dominančius reiškinius pasitelkiant kompiuterinius duomenų gavybos, analizės ir vizualizavimo įrankius. Studentai ir dėstytojai galės praktiškai išbandyti įrankius specialiai tam skirtuose laboratorijos kompiuteriuose, aptarti rūpimas temas seminarų metu.

Humanitariką siejame su visuomenės narių sukurtų kultūros artefaktų, apimančių visą socialinio bei kultūrinio gyvenimo raišką, ir susijusių procesų pažinimu.  Svarbi vieta čia tenka etikos klausimams, įskaitant ir pačias visuomenės veiklas bei jų tyrimus. Skaitmeninė humanitarika pasitelkia skaitmenines technologijas dabarties ir istorinių reiškinių tyrinėjimams.

Vytauto Didžiojo universitetas 1989 m. buvo atkurtas Harvardo universiteto liberaliųjų studijų modelio pagrindu, todėl ir dabar, ieškodami naujovių humanitarinių mokslų srityje, pirmiausia pasidomime šio universiteto atliekama veikla, taip pat – Jeilio universiteto veikla, su kurio mokslininkais mus sieja individualūs moksliniai ryšiai. Nors VDU galimybių niekaip negalėtume lyginti su Harvardu ar Jeiliu finansinių bei žmogiškųjų resursų prasme, per šimtmečius suformuotos akademinės kultūros, įskaitant organizaciją, prasme, tačiau galime kai ką pritaikyti esamoms sąlygoms ir ieškoti individualių sprendimų.

Laboratorijos mokymo/si aplinka
Šiuo metu laboratorijos kompiuteriuose patalpinti tekstų analizės įrankiai, socialinių tinklų (asmenų ir grupių bendravimo) tyrimo įrankiai, skaitmeninių  žemėlapių ir laikmačių kūrimo programos, galima mokytis, kaip mašininiu būdu surinkti duomenis iš interneto svetainių ir įvairių duomenų bazių, kaip sukurti tinklalapį ir jame pristatyti tiriamą reiškinį taikant tekstinę, vizualinę ir garsinę medžiagą. Įrankių programėles kuria ir pritaiko Skaitmeninės humanitarikos bendruomenės nariai, kitos yra perkeltos iš interneto.  Šie įrankiai tinka etnologams, antropologams, istorikams, politologams, sociologams, literatūros tyrinėtojams, filosofams ir visiems, kurie dirba su tekstiniais, vizualiniais ir garsiniais duomenimis. Įrankių kolekcija bus pildoma, todėl prie šios veiklos kviečiame prisidėti visus, kuriems būtų įdomu bendradarbiauti kuriant laboratoriją, nepriklausomai nuo to, kur jūs dirbate ar mokotės.  Laboratorijos kompiuteriuose taip pat rasite nuorodas į atviros prieigos duomenų bazes, įdomius skaitmeninės humanitarikos projektus (įskaitant tuos, kuriuos sukūrė VDU studentai) bei mokymo/si priemones. Žaisti su įrankiais ir duomenimis galima ir namų kompiuteryje, jeigu jame yra instaliuota Python programinė kalba, o  norinčius padirbėti prie laboratorijos kompiuterių ir pabendrauti su konsultantais, kviečiame registruotis: https://biblioteka.vdu.lt/studijoms/galimybes-ir-studiju-erdves/patalpu-uzsakymas/

Laboratorija turėtų pasitarnauti ne vien žingeidiems VDU humanitarams ir socialinių mokslų studentams bei dėstytojams, įgyvendinantiems savo projektus, bet ir visiems besidomintiems, nes didelė jos informacijos dalis bus prieinama per internetą. Mažos laboratorijos veikla tokiu būdu peržengia lokalias universiteto ribas ir atsiveria visuomenei. Jos tolimesnis vystymasis susijęs su finansavimo šaltiniais, kurių ieškosime sudėtingoje mokslo finansavimo situacijoje.

Skaitmeninės humanitarikos laboratorijos tinklalapis

Daugiau informacijos

Projekto dComFra mokymai Prahos gyvybės mokslų universitete


Įgyvendinant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) koordinuojamą projektą „Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams“ (Nr. 598236-EPP-1-2018-1-LT-EPPKA2-CBHE-SP, akronimas – dComFra), kuriuo siekiama tobulinti ir skatinti skaitmeninio raštingumo plėtrą Ukrainoje, partneriams iš Ukrainos šių metų balandžio 8-11 dienomis Prahos Gyvybės mokslų universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Informacinių technologijų departamente buvo surengti „Erasmus+“ mokymai.

Įžanginį žodį tarė renginio organizatorius PhD Miloš Ulman. Prahos Gyvybės mokslų universitetą pristatė pirmasis prorektorius Prof. Michal Loštak. Mokymų metu renginio dalyviai buvo supažindinti su skaitmeninių kompetencijų formavimo strategija Čekijos respublikoje, pasidalinta praktine patirtimi lavinant IKT įgūdžius (PhD Miloš Ulman). Pranešimų metu daug dėmesio buvo skiriama IKT mokymui Prahos Gyvybės mokslų universitete, t.y., inovatyviems programavimo mokymo metodams (Jan Pavlik), operacinių sistemų, kompiuterių tinklų mokymo aspektams (PhD Pavel Šimek). Savo patirtimi apie užsienio studentų skaitmeninių kompetencijų ugdymą pasidalino John Sabou. PhD Petr Benda išsamiai pristatė universitete naudojamas virtualias mokymo aplinkas Moodle ir Adobe Connect ir jų naudojimo dėstomiems dalykams praktikas.

Dalyviai apsilankė universiteto testavimo centre, GIS ir Big Data, CISCO akademijos bei Žmogaus elgsenos tyrimų ir virtualios realybės laboratorijose, kuriose buvo supažindinti su turima įranga ir vykdomais darbais. Laboratorijas pristatė PhD Vaclav Lohr, PhD Jan Masner, PhD Pavel Šimek, PhD Petr Benda.

Mokymų metu Dr. Karel Charvat, turintis ilgametę patirtį vykdant įvairius tarptautinius IKT projektus, pristatė DigiKoalice Czech National Coalition for Digital Jobs) koaliciją, kuri vienija vyriausybines institucijas, IT kompanijas, mokymo įstaigas, pelno nesiekiančias organizacijas IKT sektoriuje. Ši koalicija siekia tobulinti piliečių skaitmeninį raštingumą, didinti jų galimybes įsijungti į darbo rinką.

MATE projekto pristatymas

Birželio 14d, Vileikos g 8, Kaunas

MATE projektas yra Europos Komisijos finansuojamas projektas pagal Erasmus+ Dotacijos priemonę, kurio rezultatai skirti 10-13 metų (mokyklinio amžiaus) vaikams, norintiems išmokti žaisti šachmatais bei kognityvinius žaidimus, padėsiančius pagilinti ir paaštrinti jų mąstymą. Projekto metu paruošta internetinė programinė įranga, kurią sudaro šachmatų ir kognityvinių stimulų rinkiniai- testai bei treniruotės. MATE projektas vykdomas bendradarbiaujant WSEI Universitetui iš Liublino (Lenkija), Alikantės Universitetui (Ispanija), La Laguna Universitetui (Ispanija) ir Vytauto Didžiojo Universitetui iš Kauno (Lietuva).

Programa:
9.00-9.30- Registracija
9.30-9.45 MATE projekto pristatymas (Vesta Matulaitytė)
9.45-10.15 MATE mokytojų bazės valdymas (Vesta Matulaitytė)
10.15-10.30 Pertrauka
10.30-11.30 MATE įrankio kognityvinių scenarijų esmė, instrukcijos ir valdymas (Edgaras Ščigilinskas)
11.30-12.30 MATE įrankio šachmatų scenarijų esmė, instrukcijos ir valdymas (Edgaras Ščigilinskas)
MATE projekto puslapis: http://www.mchess.eu/index.php/lt/
MATE projektas Facebook‘e: https://www.facebook.com/MATE-project-108274946449720/
MATE projektas Twitter: https://twitter.com/MateProject2016

Universiteto doktorantei – LMA premija už mokslo darbą

VDU doktorantei Monikai Briedienei Lietuvos mokslų akademija skyrė premiją už mokslo darbą „Automatinis autoriaus charakteristikų nustatymas iš lietuviško nenorminės kalbos teksto“ (darbo vadovė – prof. dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė).

M. Briedienės magistro darbe sprendžiamas autoriaus charakteristikų (lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties bei asmenybės tipo) nustatymo uždavinys, taikant automatinius metodus. Uždavinys, turint labai trumpus tekstus (apie 24 žodžių) ir nenorminę lietuvių kalbą, mūsų kalba yra sprendžiamas pirmą kartą. Darbe yra atsakoma į pagrindinę problemą: kaip teisingai pasirinkti metodus (jų parametrus, požymių tipą), kurie leistų kuo tiksliau automatiškai nustatyti autoriaus charakteristikas iš nenorminės lietuvių kalbos teksto – kai turimas tik pats tekstas, tačiau jokia kita informacija apie autorių nėra žinoma.

Doktorantei skirta viena iš 2018 m. LMA premijų aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams.

Sveikiname!

Krokuvoje surengti mokymai apie skaitmeninio raštingumo pritaikymą


Siekiant tobulinti ir skatinti skaitmeninio raštingumo plėtrą Ukrainoje, pritaikant skaitmeninio raštingumo sistemą mokytojams ir piliečiams, Krokuvos Pedagoginiame universitete šių metų kovo 18-22 dienomis surengti mokymai „Erasmus+“ CBHE projekto „Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams/ dComFra“ (Nr. 598236-EPP-1-2018-1-LT-EPPKA2-CBHE-SP) partneriams iš Ukrainos. Mokymuose dalyvavo daugiau kaip 20 dalyvių iš 7 Ukrainos universitetų ir Ukrainos IT profesionalų asociacijos. Mokymus organizavo Krokuvos Pedagoginio universiteto ir Lenkijos ECDL fondo atstovai.

Mokymuose įžanginį žodį tarė prorektorius prof. Robert Stawarz ir Informatikos instituto direktorius prof. Jacek Migdalek. Apie skaitmeninio raštingumo plėtrą Lenkijoje pranešimus skaitė universiteto Informatikos fakulteto dekanė dr. Anna Stolinska ir kolegė Alicja Pitula. Ph.D. Bernard Maj pristatė Informatikos ugdymo reformos gaires Lenkijos vidurinėse mokyklose.

Buvo suorganizuotas webinaras su Lenkijos ECDL fondo direktoriumi dr. Jacek Pulwarski apie skaitmeninių kompetencijų plėtros sistemą Lenkijoje. Pranešimus ir mokymus apie Skaitmeninių kompetencijų plėtros projektus švietime, IT priemones ir didaktiką skaitė ECDL fondo atstovai Krokuvoje dr. Beata Chodacka, Anna Miniewska, Mariusz Kasprzak, Katerzyna Gardela. Pranešimą apie skaitmenines kompetencijas vaikams, paaugliams ir suaugusiems bei reikiamus standartus pristatė Ph.D. Mateusz Muchacki. Mokymuose taip dalyvavo IT Instituto iš Kauno ir Karintijos Taikomųjų Mokslų Universiteto iš Austrijos atstovai, atsakingi už mokymų kokybės stebėseną.

Informacijos šaltinis

Pradėtos įgyvendinti „Erasmus+“ CBHE projekto dComFra mokymų veiklos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) įgyvendina ir koordinuoja „Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams“ (akronimas – dComFra) projektą, kuriuo siekiama tobulinti ir skatinti skaitmeninio raštingumo plėtrą Ukrainoje, pritaikant skaitmeninio raštingumo sistemą mokytojams ir piliečiams.

Šių metų sausio 16 – 18 dienomis įvyko pirmasis „Erasmus+“ „Gebėjimų ugdymas aukštojo mokslo srityje“ priemonės projekto dComFra (Nr. 598236-EPP-1-2018-1-LT-EPPKA2-CBHE-SP) konsorciumo susitikimas VDU. Jo  metu buvo pristatytas ir aptartas esminis projekto tikslas – atsižvelgiant į Europoje vyraujančias tendencijas, tobulinti ir skatinti skaitmeninio raštingumo plėtrą Ukrainoje, pritaikant skaitmeninio raštingumo sistemą mokytojams ir piliečiams. Susitikimo metu pristatytos pagrindinės projekto veiklos, veiklų įgyvendinimo grafikas, sudarytos darbo grupės, išrinktas ir patvirtintas priežiūros komitetas.

Prabėgus mėnesiui vasario 18 – 22 dienomis Kaune suoragnizuoti pirmieji mokymai partneriams iš Ukrainos. Mokymuose dalyvavo 24 dalyviai iš 7 Ukrainos universitetų, Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerijos, Ukrainos IT profesionalų asociacijos. Mokymus organizavo Vytauto Didžiojo universiteto ir Informacinių Technologijų Instituto atstovai. Mokymuose taip dalyvavo ir Karintijos Taikomųjų Mokslų Universiteto atstovas iš Austrijos, atsakingas už mokymų kokybės stebėseną. Pagrindinis mokymų tikslas supažindinti Ukrainos partnerius su skaitmeninių kompetecijų plėtra, kylančiais iššūkiais ir jų sprendimo būdais Lietuvoje, pagrindiniais strateginiais dokumentais. Buvo suorganizuoti du webinarai su Europos ECDL fondo atstovu iš Airijos dr. Jakub Christoph bei Švietimo ir mokslo departamento atstovais prie EK Briuselyje. Mokymuose taip pat pristyta Lietuvos Nacionalinė skaitmeninė koalicija, jos programa, įgyvendinami uždaviniai.

Pranešimus mokymuose skaitė ne tik VDU ir ITI atstovai, bet ir ekspertai iš Lietuvos Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos, Lietuvos Pramoninkų konfederacijos, Kauno Mokslo ir Technologijų parko, asociacijos „Langas į ateitį“, Nacionalinės distancinio mokymo asociacijos. Mokymų metu suorganizuoti pažintiniai vizitai į VDU Informatikos fakultetą ir Vilniaus universiteto Kauno Fakultetą. Mokymų dalyvius priėmė VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Susitiko metu pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai su Nacionaliniu Taraso Ševčenkos universitetu Kijeve ir Nacionaliniu Michailo Ostrogradskio universitetu Kremenčuge.

Informacijos šaltinis

„IFtorina’19“: kelionė į Marsą ir informatiko (ne)darbo diena


Sausio 26 d. Informatikos fakultete vyko kasmetinis renginys „IFtorina’19“. Jo metu moksleiviai turėjo galimybę pabūti detektyvais ir atlikdami įvairias užduotis iš matematikos, programavimo, multimedijos, dirbtinio intelekto, kompiuterių administravimo, dalyvaudami estafetės rungtyje bei protų mūšyje stengėsi įveikti jiems tekusį iššūkį.
Komandos buvo suskirstytos į 3 grupes, kurių vienos keliavo į Marsą, kitos sprendė raketos pilotams kylančius iššūkius, o dar kitų komandų nariai tapo tyrėjų komanda. Taip pat norėdami gauti papildomų taškų – moksleiviai VDU Vileikos rūmuose ieškojo išslapstytų QR kodų, po kuriais buvo įvairūs galvosūkiai. Išsprendus juos buvo skiriami papildomi taškai.
Kol moksleiviai atlikinėjo užduotis – mokytojams vyko seminaras.
Vakare visų laukė bendra paskaita:„Informatiko (ne)darbo diena“, kurią  skaitė VDU Informatikos fakulteto absolventas „NoMagic“ Sprendimų architektas Rokas Bartkevičius.

„IFtorina’19“ laimėtojai (komandos):
1 vieta –  komanda iš Vilniaus Valdorfo mokyklos
2 vieta – komanda iš Kėdainių „Šviesioji” gimnazijos
3 vieta – Komanda iš Anykščių Jono Biliūno gimnazija

Paskatinamieji prizai:
Komanda iš Kėdainių „Šviesioji“ gimnazijos
Komanda iš Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto“ gimnazijos ir Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos
Komanda iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos
Komanda iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos ir Klaipėdos „Ąžuolo“ gimnazijos
Pasibaigus apdovanojimams visi vaišinosi tortu bei dalijosi įspūdžiais.
Renginio rėmėjai: ESET Lietuva, „Equinox Europe“, „Net Frequency“ (NFQ)“, VDU IF Alumni, Lietuvos energetikos institutas.

Kviečiame nepamiršti ir aktyviai dalyvauti Facebook nuotraukos rungtyje! Laimės komanda iki vasario 11 d. 11 val. surinkusi daugiausiai “like”.

Straipsnis ir nuotraukų galerija

VDU Intelektualių sistemų laboratorijoje – dirbtinio intelekto tyrimai


Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vykdantis daugiausiai dirbtinio intelekto (DI) tyrimų Lietuvoje, įsteigė Intelektualių sistemų laboratoriją. Tarp svarbiausių laboratorijos tikslų – tarpdisciplininiai DI tyrimai, bendradarbiavimas su verslo ir viešojo sektoriaus organizacijomis, verslo ir mokslo projektų vykdymas, bendradarbiavimas su aukščiausio lygio DI tarptautinėmis organizacijomis ir dalyvavimas naujos kartos  mokytojų rengime.

Dirbtinio intelekto sritys, kurioms VDU mokslininkai šiandien skiria didžiausią dėmesį – kalbos technologijos, technologijų teisė, robotika, kompiuterinė rega ir daugybė kitų.

Dirbtinio intelekto naujovių srityje Europa vis dar atsilieka nuo JAV, Kanados ar Kinijos

Europos Sąjunga vis dar atsilieka vidutinio žmogaus lygio dirbtinio intelekto srityje – todėl šių technologijų tyrinėjimui ir vystymui 2021-2027 metais Bendrija numato skirti apie 100 milijardų eurų.

Dėl pasaulinės lyderystės dirbtinio intelekto naujovių srityje konkuruoja JAV, Kinija ir Kanada, investuojančios dideles sumas į šios srities tyrimus ir verslus. Europa nenori atsilikti – greta kitų iniciatyvų, net 231 žemyno mokslo institucija susibūrė į dirbtinio intelekto laboratorijų jungtinį tinklą CLAIRE, kuriame įvairiausių sričių ekspertai sieks inovacijų taikydami dirbtinį intelektą.

Tinklo vizija akcentuoja, kad technologijų tyrimai Europoje turi atsižvelgti į etinę, teisinę ir socialinę problematiką. Vytauto Didžiojo universitetas yra vienintelis Lietuvos atstovas CLAIRE tinkle – šiemet į jį buvo priimta naujoji VDU Intelektualių sistemų laboratorija. Daugelis ES šalių narių jau parengė savas dirbtinio intelekto strategijas, o Lietuva, deja, atsilieka – ją tik dabar ruošti ėmėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbo grupė, kurioje dirbti pakviestas ir VDU Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas doc. dr. Darius Amilevičius.

„Strategijoje įvardijama, kad Lietuvos dirbtinio intelekto tyrimuose vienas iš lyderių yra VDU, nuosekliai dirbantis šioje srityje jau ne vieną dešimtmetį – vykdome daugiausiai tam skirtų tyrimų, Informatikos fakultete dėstome dalykus, susijusius su DI technologijomis, Informatikos ir Humanitarinių mokslų fakultetuose vystome kalbos technologijas, kurios yra viena svarbiausių DI technologijų sričių. Kalbant apie nacionalinius prioritetus – turime vykdyti tarpdisciplininius tyrimus, būti pasirengę ruošti naujus specialistus ir talentus, įvesti robotikos, dirbtinio intelekto dalykus į mokytojų rengimą“, – vieną svarbesnių ateities užduočių, nurodytų strategijoje, įvardija mokslininkas.

Pasak doc. dr. D. Amilevičiaus, dirbtinis intelektas suteikia vis naujų, milžiniškų galimybių, ypač gamybos, paslaugų ir sveikatos apsaugos  srityse – pavyzdžiui, robotizuotos radioterapinės lovos, kurias sukūrė lietuvių įmonė „Rubedo sistemos“, užmezgusi partnerystės ryšius su VDU.

Kita vertus, mokslininkas pažymi, kad DI gali turėti įtakos ir naujoms šališkumo, nelygybės, manipuliacijos formoms, privatumo pažeidimams, prarastiems darbams. Docento nuomone, atsakingas DI tyrinėjimas ir vystymas turėtų strategiškai orientuotis į žmogaus gerovės didinimą, jo gebėjimų papildymą, o ne asmens pakeitimą arba išstūmimą, tarnauti žmogui ir ginti jo teises ir vertybes, brangias Europos visuomenėms.

„Rengiant Lietuvos dirbtinio intelekto strategiją, nustatėme, kad valstybė beveik visiškai neskatina šių technologijų raidos, trūksta joms skirtų vyriausybinių programų, verslas taip pat investuoja mažai. Sekdami užsienio pavyzdžiais, turėtume intensyvinti mokslinius tyrimus, rengti daugiau specialistų, diegti šias technologijas valstybės institucijose ir viešosiose paslaugose, efektyvinti elektroninę demokratiją, stiprinti teisinę bazę, didinti visuomenės pasitikėjimą naujomis technologijomis“, – teigia doc. dr. D. Amilevičius.

Lietuvos dirbtinio intelekto strategija visuomenei bus pristatyta vasario 14 dieną Vilniuje. Numatoma pristatymo vieta – Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Skaitmenizuotai lietuvių kalbai – geresnės išlikimo perspektyvos

„Apie 2022-uosius prasidės trečioji DI ir kalbos technologijų banga – joms, tikimasi, jau nebereikės didelių duomenų masyvų, tekstynų; pakaks tiesiog aprašyti modelį ir pati sistema žinos, kaip elgtis. Prognozuojama, kad kalbos technologijų rinka iki 2025 m. drastiškai augs – ypač jos dalis, susijusi su dirbtiniu intelektu“, – paaiškina doc. Darius Amilevičius.

Tarp svarbiausių DI sričių, kurias šiuo metu tyrinėja ir vysto Vytauto Didžiojo universiteto  mokslininkai – kalbos apdorojimo technologijos, robotika, duomenų analizė, mašininis ir gilusis mokymas, kompiuterinė rega ir žaidimų kūrimas.

Specialistai sutaria, kad skaitmenizuota kalba yra vienas geriausių būdų užtikrinti jos išlikimą ateityje. Antai VDU projekte „Semantika 2“, kurį vykdo Humanitarinių mokslų, Informatikos ir Teisės fakultetų jungtinė mokslininkų komanda (vadovas doc. dr. Darius Amilevičius), yra kuriama giliojo mokymo ir giliųjų neuroninių tinklų technologijomis grįsta atvirojo kodo programinė įranga. Ji automatiškai analizuos lietuvių kalbos rašytinę ir sakytinę kalbą, atvers galimybes vystyti pačias įvairiausias kalbos technologijas verslams, valstybiniam sektoriui, visuomenei.

Tarp rengiamų inovacijų – automatinis šnekos vertimas tekstu, socialinių tinklų tekstų automatinė analizė, automatinis santraukų sudarymas, automatinė nuomonių analizė, automatinis neapykantos/įžeidžios kalbos nustatymas, kuris leis automatiškai patikrinti, ar mašininiam mokymui naudojamuose tekstynuose nėra įžeidžių ar diskriminuojančio pobūdžio tekstų.

Kitas svarbus projektas yra Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, kurį jau 26 metus plėtoja VDU Kompiuterinės lingvistikos centras – šiame tekstyne kaupiami lietuviški tekstai, reikalingi dirbtinio intelekto technologijų vystymui, kalbos kompiuterizavimui ir kalbos technologijų kūrimui. Tiek „Semantika 2“, tiek tekstyno projektu siekiama išsaugoti kalbos gyvybingumą, aktualumą skaitmeninėje erdvėje.

Tekstyno pagrindu 2007 m. VDU mokslininkai sukūrė pirmąją anglų-lietuvių kalbų automatinio vertimo sistemą, pasirodžiusią dar prieš „Google Translate“. Šiuo metu VDU  dalyvauja ir atstovauja Lietuvai tarptautinės kalbos technologijos infrastruktūros konsorciume CLARIN ERIC.

Kalbos technologijos kompiuteriui leidžia suprasti žmogaus šneką ir tekstą, generuoti atsakymus, bendrauti su žmogumi žmogui priimtinu būdu. Tai labai svarbu, nes jau netolimoje ateityje turėsime pamiršti tradicines bendravimo su kompiuteriu priemones – klaviatūras ir peles. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad DI ir kalbos technologijos yra itin aktualios tiek politikams, tiek žurnalistams – jų dėka galima atlikti automatinę žmonių nuomonių analizę ir lengviau prognozuoti rinkimų rezultatus, tyrinėti piliečių įsitraukimą į valstybės valdymą.

Dirbtinio intelekto moralės ir atsakomybės klausimai: etinio ir teisinio reguliavimo gairės Lietuvai

Paradoksalu, tačiau nors dirbtinio intelekto technologijos yra vienos svarbiausių šiandien, tik visai neseniai Lietuvoje imta garsiau kalbėti apie jų reikšmę, naudą ir grėsmes visuomenei –  robotizuoti sprendimai gali ne tik padėti žmogui kurti gerovę, bet kartu ir skleisti neapykantą, diskriminaciją.

„Galima sakyti, kad tikrai vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija: juk technologinius technologijų pokyčius vadinti pramonės revoliucija galima tik tada, kai pokyčiai paliečia ne tik ekonomiką, bet ir visuomenę“, – sako VDU Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas doc. dr. Darius Amilevičius.

Anot mokslininko, nuo 2017-ųjų pasaulyje intensyviai svarstomi DI etikos klausimai, susiję su dirbtinio intelekto ir žmogaus koegzistencija. Todėl 2017 m. galima laikyti lūžio metais, kai DI tapo jau ne tik technologine, bet ir socialine realybe. Smarkiai padaugėjo diskusijų, mokslinių straipsnių apie etinius, teisinius šių technologijų reguliavimo ir priežiūros aspektus.

Svarstymus paskatino ir plačiai nuskambėjusios nesėkmės – kai „Microsoft“ pokalbių robotas (angl. chatbot) per nepilną dieną tapo seksistu, JAV teismuose įdiegta nusikaltėlių elgseną prognozuojanti sistema pradėjo diskriminuoti juodaodžius, o socialinis tinklas „Facebook“ diskriminavo JAV prezidento rinkimų kandidatus. Pradėta analizuoti ir diskutuoti, kas turėtų atsakyti ir už savaeigių automobilių padarytą žalą.

„Turime sutikti su Aukščiausio lygio dirbtinio intelekto ekspertų grupės prie Europos Komisijos nuomone, kurią jie išsakė naujausiame Europos Komisijos dokumento „Etikos gairės patikimam dirbtiniam intelektui“ projekte. Jų nuomone, patikimas dirbtinis intelektas turi gerbti žmogaus teises ir vertybes, turi būti tinkamai reguliuojamas teisės aktais, taip pat technologiškai tvirtas ir patikimas, nes technologinės spragos gali padaryti žalą žmogui, nors kūrėjai to tiesiogiai ir nenorėjo“, – pasakoja doc. dr. D. Amilevičius.

Dirbtinio intelekto atsakomybės, moralės klausimus Lietuvoje nagrinėja tarpdisciplininis VDU mokslininkų vykdomas projektas „Ateities teisės, etikos ir intelektualių technologijų integralumo studija“, kuriame jėgas suvienijo technologijų, teisės ir etikos ekspertai. Tyrėjai užsibrėžė ambicingus tikslus – ne tik įvertinti išmaniąsias technologijas iš moralinės ir teisinės pusės, bet ir parengti jų etinio bei teisinio reguliavimo gaires, patobulinti ateities teisininkų rengimo programas. Skirtingų sričių sandūroje siekiama rasti atsakymą ir į patį sudėtingiausią klausimą – kokias moralines bei juridines teises, pareigas ir atsakomybę gali turėti robotai.

Aptariant dirbtinį intelektą neišvengiamai paliečiamas ir nykstančių profesijų klausimas – pavyzdžiui, prognozuojama, jog Jungtinėse Valstijose robotai perims apie 40 proc. darbų. Lietuvoje šis procentas gali būti  ženkliai didesnis – bet, anot D. Amilevičiaus, nereikėtų persistengti skambinant pavojaus varpais apie robotų „invaziją“ ar atimamas darbo vietas.

„Reikėtų galvoti ne apie „robotų grėsmę“, o apie persikvalifikavimą – jei dirbate rutininį darbą, tarkim, parduotuvės konsultanto, ieškokite kitos specialybės, kelkite kvalifikaciją. Juk, pavyzdžiui, savo laiku iš pareigybių sąrašo buvo išbraukta ir sekretorė – tokių pareigų ES nebėra jau nuo 1973-ųjų. Tai natūralu ir dėl to neverta protestuoti apie „vagiamus“ darbus, keliant nereikalingą paniką ir sumaištį“, – tikina ekspertas.

Žmonėms jau dabar nebereikia nuobodžiauti atliekant užduotis, su kuriomis puikiai susidoroja kompiuteriai – pavyzdžiui, bankuose, kur gaunama šimtai tūkstančių laiškų, įdarbinti robotai, gebantys atpažinti populiariausius klausimus ir automatiškai į juos atsakyti, automobilių stovėjimo aikštelėse, pasitelkiant videokameras, kompiuteris registruoja, kiek jose yra laisvų vietų ir pateikia šią informaciją vartotojams, kurie tuomet gali nuspręsti, ar verta ten važiuoti.

Namuose, darbe, versle vis labiau populiarėja virtualūs asistentai, vykdantys įvairias užduotis. Ateityje jie gebės įveikti kompleksines užduotis – pavyzdžiui, paprašius suorganizuoti susitikimą su verslo partneriu, robotas galės ištyrinėti abiejų kalendorius ir mėgiamus restoranus, parinks abiem tinkamą datą ir vietą, viską suderins ir rezervuos.

Šaltinis