#VDUif ir LŽKA žaidimų vakaras

Pasiilgot? Mes irgi!

Šįkart kartelę keliam dar aukščiau – prie #VDUif jungiasi Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, o tai reiškia tik viena: vakarą upgradiname iš esmės!

Griebk draugus, pasiimk gerą nuotaiką ir vasario 19-ąją praleisk stalo bei kompiuterinių žaidimų vakariuke!

Susimatome

Vasario 19 d., 17:00
VDU Informatikos fakultetas (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno raj.)

Svarbu

Į RENGINĮ UŽSIREGISTRUOK iki vasario 17 d. – tai padės mums užtikrinti, kad užkandžių ir gėrimų būtų užtektinai!
Jeigu turi noro, gali atsinešti savo stalo žaidimą!

Registracija

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Renginys nemokamas!

„Open Minded Lab“ – programa, ugdanti mąstymą, reikalingą ateities pasauliui

Nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje vis svarbesnės tampa ne tik profesinės žinios, bet ir gebėjimas mąstyti plačiau, veikti neapibrėžtumo sąlygomis, bendradarbiauti su skirtingų sričių žmonėmis bei kurti vertę įvairiuose kontekstuose. Atsakydamas į šiuos pokyčius, entreprenerystės kompetencijų centras „Minded VDU“ inicijavo programą „Open Minded Lab“ – trijų mėnesių patyriminio mokymosi erdvę, skirtą VDU studentams iš visų fakultetų.

Programa sukurta siekiant ugdyti entreprenerystės mąstyseną – ne kaip verslo kūrimo sinonimą, bet kaip gebėjimą atpažinti galimybes, spręsti problemas ir drąsiai veikti situacijose, kuriose nėra vieno teisingo sprendimo.

„Verslumas mums nėra tik verslas. Tai – mąstymas ir veiksmas neapibrėžtumo sąlygomis, kuris reikalingas kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo profesinės krypties“, – pabrėžia „Minded VDU“ komanda.

Tarpdisciplininė aplinka kaip programos stiprybė

Vienas iš esminių „Open Minded Lab“ principų – tarpdiscipliniškumas. Programoje dalyvavo studentai iš skirtingų fakultetų ir studijų programų: nuo socialinių ir humanitarinių mokslų iki technologijų ar gyvybės mokslų.

Tokioje aplinkoje dalyviai turėjo galimybę ne tik pažinti kitų sričių mąstymą, bet ir praktiškai patirti, ką reiškia dirbti komandose, kuriose susitinka skirtingos perspektyvos, kompetencijos ir patirtys.

„Būtent skirtingų disciplinų susitikimas leidžia pamatyti, kaip gimsta stipriausi sprendimai – tada, kai nėra vieno teisingo požiūrio, o vertė kuriama per dialogą“, – dalijasi programos vedėjai.

Mokymasis per patirtį, o ne teoriją

„Open Minded Lab“ mokymosi procesas grindžiamas patyriminiu ugdymu. Vietoje tradicinių paskaitų studentai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, komandiniuose iššūkiuose, refleksijose bei realių situacijų simuliacijose.

Vienu iš ryškiausių programos etapų tapo „Wetland Games“ patirtis, kurios metu dalyviai galėjo taikyti savo kompetencijas realiose, tarpdisciplininėse situacijose, reikalaujančiose sprendimų priėmimo, lyderystės, komunikacijos ir greitos adaptacijos.

„Tik veikdami realiose situacijose studentai gali suprasti, kaip jie reaguoja į spaudimą, nežinomybę ar atsakomybę. Tai patirtys, kurių neįmanoma išmokti iš vadovėlio“, – akcentuoja „Minded VDU“ atstovai.

Pirmoji laida – augimo ir refleksijos kelias

2025 metų gruodį programa „Open Minded Lab“ užbaigė pirmąją laidą. Trijų mėnesių laikotarpiu dalyviai kryptingai dirbo su savęs pažinimu, emociniu intelektu, komunikacija, komandiniu darbu ir asmenine lyderyste.

Programos metu studentai ne tik ugdė kompetencijas, bet ir stiprino pasitikėjimą savimi, mokėsi reflektuoti savo sprendimus bei drąsiau įvardyti savo stiprybes.

„Ši programa padėjo sustoti ir iš tiesų įsiklausyti į save. Supratau, kad daug daugiau galiu, nei pats sau leidau galvoti“, – dalijasi vienas iš „Open Minded Lab“ dalyvių.

Kiti studentai pabrėžė ir saugios aplinkos svarbą: „Tai buvo erdvė, kurioje galėjai klysti be baimės. Klysti, reflektuoti ir augti – kartu su kitais.“

Antroji grupė – jau nuo vasario

Sėkmingai pasibaigus pirmajai laidai, Minded VDU entreprenerystės kompetencijų centras tęsia programą ir nuo vasario mėnesio pradeda formuoti antrąją „Open Minded Lab“ grupę.

Programa ir toliau bus atvira visų fakultetų studentams, norintiems ugdyti kompetencijas, kurios tampa kertinėmis šiuolaikinėje karjeroje – nuo gebėjimo dirbti komandoje iki drąsos veikti neapibrėžtume.

„Open Minded Lab“ gimė iš poreikio kurti erdvę, kurioje studentai gali augti kaip asmenybės, o ne tik kaip savo srities specialistai. Tai investicija į mąstymą, kuris reikalingas ateičiai“, – pabrėžia „Minded VDU“ komanda.

Registracija vyksta iki vasario 23 d.

Faktai teisingi, bet istorija klaidina: kaip veikia naratyvai naujienose

Dr. Justina Mandravickaitė

Vytauto Didžiojo universitetas

Du žmonės perskaito tą patį naujienų straipsnį ir prieina prie visiškai skirtingų išvadų. Vienas mato pagrįstą sprendimą, kitas – manipuliaciją. Vienas jaučiasi ramiai, kitas – piktas ar skeptiškai nusiteikęs.

Dažnai šis nesutarimas susijęs ne su faktais. Jis susijęs su istorija, į kurią tie faktai įpinti.

Mes suprantame pasaulį per pasakojimus

Kai įvyksta kažkas sudėtinga – karas, pandemija, ekonomikos krizė – mes to nevertiname kaip atskirų faktų sąrašo. Mes tai suprantame kaip istoriją:

Kas čia dalyvauja?
Kas įvyko pirmiausia, o kas po to?
Kodėl tai įvyko?
Kas už tai atsakingas?

Šie elementai sudaro tai, ką tyrėjai vadina naratyvu (pasakojimu). Pasakojimai patys savaime nėra melas, o pagrindinis būdas, kuriuo žmonės supranta realybę – kas ir kodėl vyksta aplinkui. Be jų naujienos būtų nesuprantamos, nes tiesiog būtų nesusijusių ir todėl neturinčių prasmės įvykių srautas.

Tai pasakytina ne tik apie grožinę literatūrą ar istoriją, bet ir apie žiniasklaidą.

Kaip kuriami žiniasklaidos pasakojimai (naratyvai)

Žiniasklaidos tyrinėtojai jau seniai atkreipė dėmesį, kad žurnalistika ne tik praneša faktus, bet ir juos interpretuoja.

Vienas įtakingiausių žiniasklaidos tyrimų apibūdina interpretavimą kaip procesą, kurio metu atrenkami tam tikri realybės aspektai ir jiems suteikiama didesnė reikšmė: išskiriami kai kurie veikėjai, pabrėžiamos tam tikros priežastys ir siūlomi konkretūs aiškinimai ar moraliniai vertinimai.

Tai nereiškia, kad žurnalistai manipuliuoja auditorija. Kontekstualizavimas, kitaip – įvykių ir reiškinių pateikimas juos suprasti padedančiame kontekste, yra neišvengiamas. Bet koks bandymas paaiškinti sudėtingą situaciją reikalauja pasirinkimų: kokias detales įtraukti, kokias – praleisti, kurias jų iškelti į pirmą planą, o ką palikti fone.

Ir šie pasirinkimai yra svarbūs.

Du naujienų straipsniai gali tiksliai pranešti apie tuos pačius įvykius, bet vis tiek pasakoti labai skirtingas istorijas, kurios ves skaitytojus prie skirtingų išvadų apie atsakomybę, riziką, ketinimus ar galimus sprendimus.

Kada istorijos ima klaidinti

Čia dažnai į sceną įžengia dezinformacija. Dezinformacija ne visada remiasi akivaizdžiu melu. Daugeliu atvejų faktai patys savaime yra teisingi. Keičiasi tik tai, kaip jie sudėliojami į pasakojimą (naratyvą).

Naujausi tyrimai, lyginantys patikimas ir klaidinančias naujienas, parodė, kad skirtumas dažniausiai yra struktūrinis, o ne faktinis. Tai reiškia, kad pasakojimo struktūra leidžia atskirti tikras ir klaidinančias naujienas ir netgi nuspėti, kaip plačiai straipsniais bus dalijamasi.

Klaidinantys pasakojimai paprastai:

supaprastina sudėtingas situacijas, pateikdami aiškius blogiukus ir herojus,
remiasi siaurais priežastiniais paaiškinimais,
mažina neapibrėžtumą,
ir pateikia emociškai nuoseklius pasakojimus, kurie atrodo įtikinami.

Kitaip tariant, pasakojimas gali būti faktiniu požiūriu tikslus, bet vis tiek nukreipti skaitytojus link iškreipto realybės supratimo. Tai turi realias pasekmes – nuo to, kam mes priskiriame atsakomybę, iki to, kokius sprendimus laikome neišvengiamais ar vieninteliais įmanomais.

Kodėl vien faktų tikrinimo nepakanka

Tai kelia nusivylimą daugeliui skaitytojų, nes net ir žinodami, kad konkretus teiginys buvo klaidingas, jie jau būna priėmę bendrą istoriją apie tai, kas vyksta ir kas dėl to kaltas.

Faktų tikrinimas atlieka svarbų vaidmenį. Jis padeda ištaisyti klaidingus teiginius ir riboja klaidinančios informacijos plitimą. Tačiau faktų tikrinimas sutelkia dėmesį į atskirus teiginius, o naratyvai (pasakojimai) veikia kitame lygmenyje. Pasakojimas gali išlaikyti faktų patikrinimo egzaminą ir vis tiek klaidinti, nes:

nė viename sakinyje nebuvo faktinių klaidų,
šaltiniai atrinkti tendencingai,
priežastys numanomos, o ne įrodytos,
ignoruojamos alternatyvios interpretacijos.

Tai padeda paaiškinti, kodėl žmonės dažnai ir toliau tiki klaidinančiais pasakojimais net ir po to, kai paskelbiami pataisymai. Pasakojimas vis dar atrodo logiškai. Todėl norint suprasti dezinformaciją reikia atsižvelgti ne tik į tai, kas pasakyta, bet ir į tai, kaip tai pasakyta ir kaip pasakojimo elementai, tokie, kaip veikėjai, įvykiai ir priežastiniai ryšiai tarp jų, yra susiję. Tačiau tokios analizės reikalauja laiko, nuoseklumo ir galimybės palyginti daugybę tekstų, o tai tampa sudėtinga, kai kalbame apie šiuolaikinius naujienų srautus.

Ar dirbtinis intelektas gali padėti analizuoti naratyvus?

Jei naratyvo struktūra yra tokia svarbi, kyla natūralus klausimas: ar technologijos gali padėti ją analizuoti?

Ilgą laiką dirbtinis intelektas dezinformacijos tyrimuose buvo taikomas paprastai: tekstai buvo skirstomi į „teisingus“ ir „klaidingus“. Pastaruoju metu požiūris keičiasi – vis dažniau bandoma suprasti ne tik tai, ar teiginiai teisingi, bet ir kaip konstruojami iš jų sudaryti pasakojimai. Vietoj atskirų teiginių tikrinimo, dirbtiniu intelektu (DI) paremtos sistemos leidžia atpažinti pasikartojančius pasakojimo motyvus, o kai kuriais atvejais – taikant naratyvo (pasakojimo) struktūros analizę, išgauti detalesnius pasakojimo elementus, tokius kaip veikėjai, įvykiai ir priežastiniai ryšiai.

Tai leidžia tyrėjams palyginti, kaip skirtingi straipsniai aiškina tą pačią problemą – kas kaltinamas, kas vaizduojamas kaip auka, kokie paaiškinimai kartojasi tekstuose. Svarbu tai, kad tyrimo prieiga naudoja DI ne vien kaip „melo detektorių“, o paverčia įrankiu, leidžiančiu atvaizduoti pasakojimus (naratyvus) itin dideliuose tekstinių duomenų kolekcijose. Tai ypač svarbu šiandien, kai naujienų kiekis viršija žmogaus galimybes viską perskaityti ir palyginti savarankiškai.

Tokie metodai leidžia praktiškai įvertinti, kokie pasakojimo (naratyvo) bruožai iš tiesų skiria patikimą žurnalistiką nuo klaidinančių tekstų. Tyrimų rezultatai rodo, kad skirtumai tarp patikimų ir klaidinančių naujienų dažniausiai slypi ne pavieniuose teiginiuose, o platesnėse pasakojimo struktūrose ir strategijose – kaip parenkamas kontekstas, pasitelkiamos emocijos ir atrenkamos kultūrinės nuorodos. Skirtingai nuo faktų tikrinimo, toks požiūris leidžia analizuoti, kaip įvykiai sujungiami į nuoseklią istoriją ir kaip joje perteikiami laiko bei priežastiniai ryšiai.

Kaip kitaip skaityti naujienas

Naratyvų struktūros supratimas suteikia skaitytojui papildomą analitinį sluoksnį – galimybę kritiškai vertinti naujienas net tada, kai visi pateikti faktai atrodo nepriekaištingi.

Tai nereiškia, kad pasakojimai (naratyvai) kaip tokie yra iš esmės blogi ar kad žurnalistika yra visada apgaulinga. Istorijos yra būtinos, nes padeda mums suprasti sudėtingą aplink esantį pasaulį. Tačiau pasakojimų (naratyvų) supratimas keičia tai, kaip mes skaitome.

Vietoj to, kad klaustume tik:

Ar šis teiginys teisingas?

Mes taip pat galime klausti:

Kas parodomas kaip atsakingas veikėjas?
Kaip paaiškinamos konkretaus įvykio priežastys ir pasekmės?
Ar neapibrėžtumas pripažįstamas ar ištrinamas?
Kas pabrėžiama, o kas praleidžiama?

Tai nereiškia, kad turime nepasitikėti naujienomis. Tai reiškia, kad galime jas skaityti sąmoningiau – suprasdami ne tik faktus, bet ir istorijas, kurios formuoja mūsų supratimą apie pasaulį.

Dezinformacija dažnai veikia sėkmingai ne todėl, kad jai trūksta faktų, bet todėl, kad ji siūlo pernelyg aiškius, pernelyg nuoseklius paaiškinimus tikrai sudėtingose situacijose.

Mokymasis atpažinti naratyvo struktūrą – pasitelkiant tyrimus, o kartais ir dirbtinį intelektą – nepakeičia faktų tikrinimo. Jis jį papildo. Be to, jis suteikia skaitytojams labai svarbų įgūdį: gebėjimą matyti ne tik faktus naujienose, bet ir istorijas, kurias tie faktai pasakoja.

* Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-24-88.

IFtorina‘26: jubiliejinis žinių nuotykis, suvienijęs matematikos ir informatikos entuziastus

2026 m. sausio 31-ąją Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas tapo tikru traukos centru: čia nuvilnijo jubiliejinė, jau 20-tus metus skaičiuojanti 10–12 klasių moksleivių matematikos ir informatikos viktorina „IFtorina‘26“. Galimybę papildyti žinių bagažą turėjo ir pedagogai – renginio organizatoriai paruošė turiningą programą tiksliųjų mokslų mokytojams.

Moksleiviai iš visos Lietuvos, subūrę bendražygių komandas, pasinėrė į ateities technologijų pasaulį. Norėdami įrodyti esantys geriausi, jie turėjo ne tik pasivaržyti, bet ir meistriškai pademonstruoti turimas žinias. Šių metų iššūkis dalyvius nukėlė į itin pažangią socialinę platformą „SocialVerse 3.0“, sujungusią visas populiariausias skaitmenines erdves į vieną visatą. Kadangi šios platformos vidinė pusiausvyra sutriko, moksleiviams buvo patikėta atsakinga misija – stabilizuoti „SocialVerse 3.0“ sistemą. Šį tikslą komandos pasiekė įveikdamos informatikos, matematikos ir multimedijos užduotis, demonstruodamos sumanumą protmūšyje, azartą estafetėje bei kūrybiškumą filmuojant trumpo formato vaizdo įrašus – Reels.

Kol moksleiviai gelbėjo skaitmeninį pasaulį, pedagogai stiprino savo žinių bagažą specialiai jiems paruoštuose seminaruose ir interaktyvioje veikloje:

„Edukacinio žaidimo kūrimas su dirbtiniu intelektu“ – vedė VDU docentė, Skaitmeninių sistemų katedros vedėja Judita Kasperiūnienė;

„Wifi (ne)saugumas. KiberNODAS edukacinis žaidimas“ – vedė Darius Kulieša, kompiuterinių tinklų inžinierius, UAB „Itifico”;

„Aukso pjūvis interjero dizaine“ – vedė VDU lektorė Rita Marčiulynienė.

Renginį vainikavo VDU profesorės, kalbos technologijų specialistės ir vyresniosios „Tilde“ tyrėjos Jurgitos Kapočiūtės-Dzikienės paskaita „Atskleiskime didžiųjų kalbos modelių paslaptis“. Jos metu dalyviai iš arti susipažino su intriguojančiais šiuolaikinių technologijų veikimo principais.

„IFtorinos‘26“ nugalėtojai:

Šauniausiai pasirodė ir pirmąją vietą iškovojo komanda iš Kauno „Saulės“ gimnazijos;

Antrąją vietą užėmė komanda iš Kauno Veršvų gimnazijos;

Trečioji vieta atiteko komandai iš Šilutės Vydūno gimnazijos.

Paskatinamuosius prizus gavo komandos iš KTU Inžinerijos licėjaus ir Kauno „Saulės“ gimnazijos, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos, Kauno „Vyturio“ gimnazijos, Klaipėdos licėjaus.

Sveikiname ir džiaugiamės moksleiviais ir mokytojais, kurie laisvadienį noriai paskyrė mokslui!

Visi dalyviai buvo apdovanoti vertingais renginio rėmėjų įsteigtais prizais. Mokytojams ir mokiniams buvo įteikti dalyvavimą įrodantys sertifikatai.

Renginio rėmėjai: UAB „FESTO“, UAB „Itifico“, UAB „D-Link“, UAB „Equinox Europe“, Asociacija „VDU IF absolventų alumni draugija“, UAB „Agmis“, UAB „KAYAK Lithuania“, UAB „LITIT“, MB „Dovelita“ (Revin), UAB „NOD Baltic“ (ESET Lietuva), Lietuvos matematikų draugija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, „Forum Cinemas Lithuania“, VšĮ „Forest 4.0“, kompetencijų centras „SustaAInLivWork“, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija.

VDU absolventams įteikti diplomai: artes liberales studijos ugdo gebėjimą veikti neapibrėžtume

Sausio 29–30 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko šventiniai renginiai, kurių metu absolventams iškilmingai įteikti VDU diplomai.

Sveikindama absolventus, VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė pabrėžė, kad universitetas yra erdvė, kurioje susitinka žinojimas, klausimai, žmonės ir laikas. Diplomų įteikimo dieną ši erdvė įgauna ypatingą tankį – joje susikerta patirtys ir sprendimai, nuo šiol priklausantys patiems absolventams. Pasak rektorės, artes liberales universiteto patirtis formuoja ne tik profesinius gebėjimus, bet ir vertybinę laikyseną – gebėjimą gyventi ir veikti neapibrėžtume, priimti sprendimus neturint visų atsakymų, išlaikyti atvirumą kitokiai nuomonei bei atsakomybę už savo pasirinkimus.

„Šiandien, kai pasaulis paženklintas įtampos, netikrumo ir greitų atsakymų vilionių, ypač svarbu išsaugoti gebėjimą mąstyti giliai, veikti atsakingai ir nepamiršti, kad žmogiškas ryšys, pagarba ir pasitikėjimas išlieka pagrindu bet kokiam prasmingam veikimui“, – sakė VDU rektorė, kviesdama šią dieną ne tik judėti pirmyn, bet ir trumpam sustoti, pasidžiaugti nueitu keliu bei padėkoti tiems, kurie buvo šalia.

Kreipdamasis į absolventus, VDU prorektorius studijoms doc. dr. Rytis Pakrosnis akcentavo bendravimo ir ryšio svarbą universiteto patirtyje. Anot jo, universitetas pirmiausia yra žmonės – kurso kolegos, susitikimai auditorijose ir koridoriuose, diskusijos, idėjos ir bendros patirtys. „Išėmus šiuos ryšius, universitetas nebebūtų universitetas“, – teigė prorektorius, universitetą palygindamas su sudėtingu žmonių, jų likimų, minčių ir darbų tinklu.

Prorektorius doc. dr. R. Pakrosnis kvietė absolventus puoselėti ir plėtoti universitete užmegztus ryšius bei priminė, kad universiteto durys jiems visuomet lieka atviros – sugrįžtant kaip kitos pakopos studentams, mokslininkams, dėstytojams, darbuotojams ar būsimų studentų tėvams. „Viskas tik prasideda – kurkime ir palaikykime ryšį, gimusį universitete“, – linkėjo jis.

VDU erdvėse buvo įteikti diplomai universiteto Ekonomikos ir vadybos, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Informatikos, Katalikų teologijos, Menų, Politikos mokslų ir diplomatijos, Socialinių mokslų, Teisės fakultetų, Švietimo akademijos ir Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventams. Įteikti pažymėjimai VDU Švietimo akademijoje baigusiems pedagogų perkvalifikavimo modulių studijas.

VDU Diplomų įteikimo šventė

Sausio 29–30 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia absolventus dalyvauti šventiniuose Diplomų įteikimo renginiuose.

VDU diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse.

Diplomų įteikimo šventės programa:

SAUSIO 29 D., KETVIRTADIENIS

VDU ŠVIETIMO AKADEMIJOS AKTŲ SALĖ | T. ŠEVČENKOS G. 31, VILNIUS

11 val. Švietimo akademijos bakalauro studijų programų ir pedagogų perkvalifikavimo modulių absolventų šventė.

SAUSIO 30 D., PENKTADIENIS

VDU ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS IŠKILMIŲ SALĖ | STUDENTŲ G. 11, AKADEMIJA, KAUNO R.

11 val. Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė.

VDU DIDŽIOJI AULA | GIMNAZIJOS G. 7, KAUNAS

12 val. Katalikų teologijos fakulteto absolventų šventė.

VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS

13 val. Ekonomikos ir vadybos, Humanitarinių mokslų, Informatikos, Menų, Politikos mokslų ir diplomatijos, Socialinių mokslų bei Teisės fakultetų absolventų šventė. Švietimo akademijos bakalauro ir magistrantūros studijų programų bei pedagogų perkvalifikavimo modulių absolventų šventė.

Programa

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Susitikime AI TRENDS – renginyje, skirtame visiems, kuriems įdomu, kur link šiandien juda dirbtinis intelektas

AI TRENDS – dirbtinio intelekto pranešimų ir diskusijų renginys, skirtas tyrėjams, dėstytojams, studentams, doktorantams, ir visai akademinei bendruomenei, taip pat visiems, kurie nori sekti naujausias dirbtinio intelekto kryptis. Renginys organizuojamas kaip „SustAInLivWork“ projekto dalis. Renginio idėja – vienoje vietoje suburti „SustAInLivWork“ projekto ekspertus ir svečius, kad šie pasidalintų aktualiausiomis įžvalgomis apie DI raidą, kylančius iššūkius ir praktines kryptis, kurios šiandien svarbios mokslo bendruomenei.

Pranešimai ir panelinės diskusijos renginyje vyks lietuvių kalba.

Data: 2026 m. vasario 26 d.
Laikas: 10:00–14:15 (registracija nuo 09:30)
Vieta: Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas, III rūmai, 162 auditorija
Adresas: Universiteto g. 10, Akademija, Lietuva

Ko tikėtis:

Naujausių, mokslui ir praktikai aktualių DI įžvalgų iš „SustAInLivWork“ ekspertų ir kviestinių pranešėjų.
Koncentruoto žvilgsnio į DI ir duomenų reguliavimą bei rizikų valdymą, taip pat dėmesio didžiųjų kalbos modelių veikimo principams.
Erdvės klausimams, diskusijai, kontaktams ir tarpdalykiniam bendradarbiavimui.

Kiekvienoje sesijoje numatyti trys trumpi pranešimai (po 20 min.) ir panelinė diskusija (45 min.). Programa ir pranešėjų sąrašas nuolat pildomi.

Registracija (RSVP, būtina)

Daugiau informacijos, renginio pranešėjus ir temas rasite čia: AI TRENDS

VDU Informatikos fakultetas ir STEAM didaktikos centras pradeda įgyvendinti „Erasmus+“ KA220-HED projektą AIGuide

Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas ir STEAM didaktikos centras pradeda įgyvendinti tarptautinį „Erasmus+“ projektą „Dirbtinis intelektas tvariam supratimui, įžvalgoms ir sprendimų priėmimo gebėjimų stiprinimui“ AIGuide (Artificial Intelligence for Green Understanding, Insights & Decision Empowerment), kuriuo siekiama stiprinti dirbtinio intelekto taikymą aukštajame moksle, ypatingą dėmesį skiriant tvarių ir atsakingų sprendimų priėmimui bei STEAM.

2026 m. sausio 13–14 d. VDU Informatikos fakultete vyko pirmasis projekto partnerių susitikimas, subūręs tarptautinio projekto konsorciumo narius iš Turkijos, Graikijos bei Vengrijos. Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas. Projekte dalyvauja VDU atstovės Judita Kasperiūnienė, Judita Žukauskienė, Rita Tamošaitienė.

Susitikimo metu partneriai aptarė projekto valdymo ir įgyvendinimo principus, darbo paketų turinį, planuojamus rezultatus bei artimiausius projekto etapus. Diskusijose buvo nagrinėjami dirbtinio intelekto sprendimų integravimo į studijų procesą aspektai, mokymo modulių ir skaitmeninių mokymosi išteklių kūrimas, atviros prieigos e. mokymosi platformos vystymas bei akademinės bendruomenės įtraukimas. Taip pat buvo akcentuota projekto reikšmė ugdant studentų ir dėstytojų gebėjimus taikyti dirbtinį intelektą sprendžiant su aplinkosauga ir tvarumu susijusius iššūkius.

Projektas AIGuide prisidės prie inovatyvių mokymo(si) metodų plėtros Informatikos fakultete bei VDU STEAM didaktikos centre, stiprins tarptautinį bendradarbiavimą ir skatins moksliškai pagrįstą, etišką bei atsakingą dirbtinio intelekto naudojimą aukštajame moksle.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos lėšomis.

Metų pradžia su pergalingu finišu: VDU IF studentai sėkmingai apsigynė baigiamuosius darbus

2026 m. sausio 12 d., Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultete savo baigiamuosius darbus sėkmingai apsigynė Informatikos sistemų bakalaurantai ir Taikomosios informatikos magistrantai.

Didžiausi sveikinimai Jums! Švęskite, mėgaukitės ir ruoškitės užkariauti IT rinką!

Baigiamųjų darbų gynimo komisija

Pirmininkė: prof. dr. Daiva-Vitkutė Adžgauskienė

Sekretorė: prof. dr. Aušra Vidugirienė

Nariai: dr. Gintarė Kaminskienė, doc. dr. Artūras Mickus, Tadas Kaselis (BDM Baltics Exclusive networks Poland SA)

Sausio 12 d. kviečiame į VDU IF viešus baigiamųjų darbų gynimus!

Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas 2026 m. sausio 12 d. kviečia dalyvauti bakalauro ir magistrantūros baigiamųjų darbų viešuose gynimuose.

Gynimų tvarkaraštis:

Bakalauro studijų programa:

Informatikos sistemos – 2026 m. sausio 12 d. (pirmadienį), 12:00 val., 205 auditorija.

Magistrantūros studijų programa:

Taikomoji informatika – 2026 m. sausio 12 d. (pirmadienį), 10:00 val., 205 auditorija.

Baigiamųjų darbų gynimai atviri visiems, tad kviečiame studentus, dėstytojus bei visus IT smalsuolius susipažinti su studentų darbais bei atliktais tyrimais!