Forest 4.0 kviečia į nacionalinę konferenciją-diskusiją „FOREST 4.0: Skaitmenizacija medienos vertės grandinėje“

Skaitmenizacija tampa būtina medienos sektoriui – didėjant žaliavų ir energijos kaštams bei mažėjant darbo jėgai, konkurencingumą užtikrina duomenimis grįsti procesai ir automatizacija. Todėl Forest 4.0 kviečia į nacionalinę konferenciją-diskusiją „FOREST 4.0: Skaitmenizacija medienos vertės grandinėje“, kuri vyks lapkričio 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje.

Renginyje:

aptarsime aktualiausius skaitmenizacijos poreikius ir iššūkius sektoriuje,
išgirsime pramonės ir mokslininkų patirtis,
dirbsime teminėse grupėse, ieškodami konkrečių sprendimų įmonėms.

Teminės grupės:

Lentpjūvystė ir pirminis apdirbimas
Plokštės, kompozitai ir celiuliozė
Baldų pramonė
Biokuras
Medinė statyba

Data: 2025 m. lapkričio 20 d. (9:30-17:00)

Vieta: VDU ŽŪA, III rūmai

Renginys lietuvių kalba

Kurkime medienos pramonės skaitmeninę ateitį kartu.

Kompetencijų centras „Forest 4.0“

Inauguruota VDU rektorė prof. dr. I. Dabašinskienė: tegu VDU išlieka universitetu, kuris kalba Europai ir pasauliui, bet visų pirma – žmogui

„Kiekvienas universitetas turi savo balsą, savo kvėpavimą, savo vertybes. Vytauto Didžiojo universitetas nuo pat pradžių buvo daugiau nei studijų vieta. Jis buvo ir tebėra mūsų valstybės atmintis ir jos ateities vizija, o drauge ir įsitikinimas, kad išsilavinimas nėra privilegija, o mūsų šalies išlikimo sąlyga“, – sakė naujoji Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė šiandien įvykusioje iškilmingoje inauguracijos ceremonijoje, dalindamasi mintimis apie garbę ir atsakomybę tapti universiteto istorijos dalimi.

Prof. dr. I. Dabašinskienė tapo aštuonioliktąja universiteto rektore (septintąja po atkūrimo) VDU Tarybos sprendimu, kuris rėmėsi profesorės pasiekimais, solidžia akademine ir vadybine patirtimi bei detaliai pristatyta vizija. Iškilmėse dalyvavo universiteto bendruomenė, aukščiausio rango valstybės pareigūnai, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) nariai.

Priėmusi rektorės regalijas – togą, grandinę, kepurę, didįjį antspaudą ir skeptrą, naujoji VDU vadovė kreipėsi į susirinkusiuosius, savo inauguracinėje kalboje pabrėždama universitetų svarbą ir nesenstančią misiją, kuri ypač svarbi geopolitinių krizių, populizmo ir karo akivaizdoje.

„Esu įsitikinusi, kad universiteto kaip institucijos idealas – ieškoti tiesos, saugoti žmogaus orumą, ugdyti kritišką požiūrį ir bendrąjį gėrį – nėra pasenęs. Priešingai, jis tampa vieninteliu atsparos tašku, kai globali rinka, politinė suirutė ir technokratinė pažangos euforija dažnai pamiršta išsilavinimo prasmę“, – kalbėjo prof. dr. I. Dabašinskienė.

Laisvas universitetas – laisvos valstybės sąlyga

Rektorė savo kalboje prisiminė pirmojo atkurtojo VDU rektoriaus, profesoriaus Algirdo Avižienio mintį, kad svarbiausias uždavinys yra sukurti sąlygas pilnai įgyvendinti akademinės laisvės principą, ir akcentavo, jog laisvas universitetas yra laisvos valstybės sąlyga.

„Viliuosi, kad Vytauto Didžiojo universitetas išliks vieta, kurioje akademinė laisvė, atsparumas, atvirumas ir atsakomybė nėra tušti šūkiai, o kasdienis darbas, kartais sunkus, bet visada prasmingas. Tikiu, kad vis dar galime kalbėtis be baimės, be išankstinių nuostatų, be uždarų durų. Mano pareiga užtikrinti, kad kiekvienas čia jaustųsi girdimas, kad mūsų sprendimai būtų skaidrūs, o vizija aiški. Kad dėstytojai turėtų erdvės kūrybai, studentai – balsą, o visa bendruomenė – pagarbą ir pasitikėjimą“, – tvirtino VDU rektorė.

Prof. dr. I. Dabašinskienė pažymėjo, kad VDU turi ypatingą misiją – priminti, jog išsilavinimas nėra tik instrumentas siekti greitos sėkmės ar konkurencinio pranašumo. Rektorė pacitavo filosofą Leonidą Donskį, apibūdinusį universitetą ir rinką kaip skirtingas sociokultūrines zonas, nes rinkos zona žvelgia tik į artimiausią ateitį, „čia ir dabar“, o universiteto laikas yra lėtas, refleksyvus, atspindintis kanono ir naujovės įtampas, istoriją ir modernybę. „Neabejoju, kad šios dvi laiko juostos, du greičiai – greitasis ir lėtasis, žmonijai svarbūs, tik reikia suvokti ir atskirti, kada laikas mąstyti ir kada veikti“, – apibendrino rektorė.

Siūlo idėjas Europos aukštojo mokslo raidai

Prof. dr. I. Dabašinskienė aptarė VDU siūlomo visapusiško, plataus laisvųjų menų išsilavinimo (artes liberales) svarbą, siekį ir toliau likti pasaulio lietuvių namais, bendradarbiavimą su kitais Lietuvos ir pasaulio universitetais, narystę Europos universitetų aljanse „Transfrom4Europe“, bendruomeniškumo stiprinimą, aktyvius ryšius su verslais, savivalda ir bendruomenėmis Kaune, Vilniuje, kituose miestuose ir regionuose.

„Šiandien VDU kuria pasaulinį tinklą, kuriame mokslas, inovacijos, kultūra keliauja kartu. Kaip filologė, tikiu, kad kalbų įvairovė, kultūrų daugiasluoksniškumas yra mūsų stiprybė, mokanti išgirsti kitą, atpažinti pustonius, nebijoti skirtumų. Esame pasaulio universitetinės bendruomenės nariai, aktyviai dalyvaujantys ir siūlantys idėjas Europos aukštojo mokslo erdvei. Mums, europiečiams, tenka atsakyti į klausimus, kurių niekas kitas neišspręs, jeigu norime išsaugoti tiesą, stiprinti demokratiją, būti savarankiški“, – pabrėžė rektorė.

Kaunas gali tapti Baltijos regiono žinių, kūrybos ir tvarios gamybos centru

Prof. dr. I. Dabašinskienė išskyrė savo gimtąjį miestą Kauną kaip svarbią VDU tapatybės dalį, kur modernybė kyla iš kūrybos, bendruomenės pastangų ir pilietiškumo. „Tikiu, kad ne tik mūsų bendruomenei, bet ir visiems Kauno universitetams svarbu dar labiau sujungti akademiją ir miestą: per bendrus projektus, infrastruktūrą, bet, svarbiausia, per bendrą viziją – kad Kaunas gali tapti Baltijos regiono, o gal ir visos Europos, žinių, kūrybos, tvarios gamybos centru: nuo dizaino iki technologijų, nuo kultūros paveldo iki ateities miestų planavimo“, – vylėsi VDU vadovė.

Kalbos pabaigoje akademikė pažymėjo, kad VDU bendruomenė išsiskiria meile savo universitetui. „Tai meilė be patoso, liudijanti ištikimybę, pasireiškianti kantriu darbu, kūryba – darbu savaitgaliais, per atostogas, kartais iki paryčių… Priimdama pareigą būti šio universiteto vadove, pažadu saugoti tą meilę – jos tylą, jos balsą, jos šviesą“, – teigė VDU rektorė, išsakiusi siekį, kad universitetas ir toliau kalbėtų Europai ir pasauliui, bet svarbiausia – žmogui.

Universitete kuriama Lietuvos ateitis

VDU rektorę ceremonijos metu pasveikino ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, savo kalboje priminęs, jog universiteto įkūrėjai tarpukariu tvirtai tikėjo, kad būtent švietimas turi tapti visuomenės modernėjimo varikliu, siekė, kad tuometinėje laikinojoje sostinėje atsirastų naujas šildantis kultūros, mokslo ir laisvos minties židinys.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad ši vizija tebėra gyva ir šiandien. Šio universiteto auditorijose ir laboratorijose gimsta sprendimai, lemiantys mūsų šalies vietą globaliame pasaulyje. Čia ugdomi kūrybingi, atsakingi, plataus akiračio žmonės, be kurių negaliu įsivaizduoti Lietuvos valstybės ekonominės, kultūrinės, o sykiu ir politinės ateities“, – sakė Prezidentas, kalbos pabaigoje padėkojęs tiek prof. I. Dabašinskienei, tiek buvusiam ilgamečiui VDU rektoriui prof. Juozui Augučiui už pagalbą VDU patalpose įkuriant ir plėtojant Ukrainos centrą, tapusį antraisiais ukrainiečių namais Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Juozas Olekas renginyje pasidžiaugė, kad naujosios rektorės inauguracija yra šventė ne tik Kaunui, bet visai Lietuvai ir Europai.

„Jūsų asmeninė ir akademinė patirtis rodo labai gražų gebėjimą suburti, sujungti kalbą, kultūrą, akademinę laisvę ir dovanoti ją kitiems. Noriu už tai Jums padėkoti ir palinkėti sėkmės. Noriu, kad ne tik universitetui sektųsi, bet kad ir Seimui pasisektų, kad universiteto bendruomenės žmonių ten būtų daugiau“, – linkėjo J. Olekas.

Iškilmėse taip pat dalyvavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė palinkėjo rektorei sėkmės ir kantrybės, o universiteto bendruomenei – darnos ir prasmingų darbų kuriant Lietuvos ateitį.

„Vadovavimas šio universiteto bendruomenei įpareigoja tapti gražia kelrode žvaigžde, padėti studentams ne tik siekti mokslo aukštumų, bet ir tapti ambicingais, kūrybiškais, tolerantiškais žmonėmis. Tai ypatinga misija, kuri reikalauja ne tik profesinių žinių, bet labiausiai – žmogiško artumo, išklausymo ir įsiklausymo, nuoširdaus bendravimo. Tikiu, kad Jūs tai ir įgyvendinsite, būsite lydere, kuri ir toliau ves universitetą link aukštumų, taip, kad jis išties turės didelę reikšmę ir Lietuvoje, ir pasaulyje“, – sakė R. Popovienė.

VDU rektorės biografijoje – solidi patirtis ir aktyvi veikla

Naujoji universiteto vadovė prof. I. Dabašinskienė yra VDU Lituanistikos katedros profesorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto vyriausia mokslo darbuotoja. VDU prisijungus prie Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“, prof. dr. I. Dabašinskienė tapo jo institucine koordinatore.

Profesorė yra aktyvi tarptautinių projektų koordinatorė ir partnerė, buvusi Europos Komisijos mokslo programų ekspertė ir Europos daugiakalbystės komisaro Daugiakalbystės reikalų aukšto lygio grupės ekspertė. VDU ji dirba nuo 1993-ųjų, yra ėjusi Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanės ir prodekanės, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės, universiteto Tarptautinių ryšių prorektorės pareigas. Profesorė yra pelniusi Italijos vyriausybės ordiną, Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, Europos Komisijos sidabro medalį ir daug kitų apdovanojimų.

Prof. I. Dabašinskienės programoje išskiriami keturi prioritetai: atsakinga bendruomenė, atviros studijos, ambicingas mokslas ir atspari infrastruktūra. Vizijoje akcentuojamas dėmesys visapusiškam ugdymui ir kūrybiškumui, siekis, kad VDU toliau palaikytų artes liberales principus, būtų atsparus šiuolaikiniams iššūkiams, išliktų reikšmingas žinių perdavimo, pažangos bei moralinės lyderystės centras.

Inauguracijos proga rektorės sveikintojai buvo pakviesti paremti VDU Ukrainos centrą.

Daugiau nuotraukų galite rasti ČIA.

Nauja VDU IF komandos sudėtis

VDU IF komanda – tai žmonės, kasdien kuriantys stipresnį, modernesnį ir atviresnį fakultetą.

Kviečiame susipažinti su nauja ir pilna VDU IF komandos sudėtimi!

Dekanas – prof. dr. Tomas Krilavičius
Prodekanė komunikacijai ir bendruomenei – Silvija Misailovė-Ribokė
Prodekanas studijoms ir tarptautiniams ryšiams – doc. dr. Artūras Mickus
Matematikos ir statistikos katedros vedėja – doc. dr. Sigita Urbonienė
Skaitmeninių sistemų katedros vedėja – doc. dr. Judita Kasperiūnienė
Taikomosios informatikos katedros vedėja – prof. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė

Komandai linkime sėkmės, kuri įkvepia, ir iššūkių, kurie augina. Tegu darbų gausa neužgožia polėkio daryti tai, kame iš tiesų matote prasmę!

Kvietimas į Informatikos fakulteto alumnų susitikimą

Mieli Informatikos fakulteto absolventai,

Kviečiame Jus į Informatikos fakulteto alumnų susitikimą, kuris vyks 2025 m. lapkričio 15 dieną, nuo 11 val.!

VDU Informatikos fakulteto adresas: Universiteto g. 10, Akademija (III rūmai) Kauno raj.

Tai puiki proga vėl susitikti su savo kursiokais, dalintis istorijomis, prisiminimais ir sužinoti, kaip universiteto bendruomenė toliau auga ir keičiasi. Mes paruošėme įdomią ir jaukią programą, kuri ne tik leis prisiminti studijų metus, bet ir suteiks galimybę susipažinti su fakulteto erdvėmis!

Renginio programa:

11:00 – VDU IF Alumni klubo prezidento Tado Kaselio sveikinimo žodis
11:15 – Kvantinė komunikacija Europoje ir Lietuvoje. Pranešėjas IF absolventas Vitalijus Mačerauskas
12:00 – Kavos pertraukėlė jaukiam bendravimui
12:30 – Ekskursijos po fakultetą ir laikas su kursiokais

Kadangi mums svarbus kiekvienas Jūsų, dėkojame jau užsiregistravusiems bei prašome užsiregistruoti iki lapkričio 10 dienos.

Registracijos forma

Jei turite klausimų, pasiūlymų ar reikia daugiau informacijos, drąsiai rašykite mums adresu: if@vdu.lt.

Nepraleiskite šio ypatingo susitikimo! Mes laukiame Jūsų ir nekantraujame vėl Jus pamatyti, pasikalbėti ir kartu praleisti jaukų laiką.

Taip pat kviečiame dalyvauti lapkričio 14 d. VDU absolventų dienos renginiuose. Daugiau informacijos: https://www.vdu.lt/lt/jungtys/

Iki susitikimo!

Vizitas pas „EduGame“ projekto partnerius Albanijoje

Spalio paskutinę savaitę Vytauto Didžiojo universiteto atstovės, mūsų fakulteto komandos narės Dovilė Kuizinienė ir Judita Kasperiūnienė viešėjo Albanijoje, kur susitiko su „EduGame” projekto partneriais iš Tiranos universiteto ir Elbasan „Aleksandër Xhuvani“ universiteto.

Diskusijų metu dalyviai aptarė „EduGame“ projekto pažangą ir pasiektus rezultatus, dalijosi projekto įgyvendinimo patirtimi bei ieškojo naujų galimybių būsimiems bendradarbiavimo projektams ir bendroms iniciatyvoms. Be to, vizito metu įvyko susitikimai su prof. dr. Mark Marku, Tiranos universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto dekanu, ir Elvira Fetahu, Elbasan universiteto rektore.

Šie susitikimai suteikė vertingą galimybę stiprinti institucijų partnerystę, keistis idėjomis apie novatoriškus švietimo metodus ir planuoti būsimas projekto veiklas.

Vizito veiklų darbotvarkės pridedamos žemiau:

Elbasan „Aleksandër Xhuvani“ universiteto darbotvarkė

Tiranos universiteto darbotvarkė

MIT mokslininkė dr. Una-May O’Reilly: dirbtinis intelektas gali padėti spręsti milžiniškus šiandienos iššūkius

„Ar kada naudojotės dirbtinio intelekto sistema, pavyzdžiui, didžiuoju kalbos modeliu? Argi ji neįtikina jūsų, kad ji labai protinga arba jus netgi mėgsta? Atrodo, lyg ji turėtų emocijas ir pažiūras. Manau, tai yra vienas iš iššūkių: pokalbių robotai yra sužmoginami, nors iš tiesų jie yra tik mašinos“, – sako dr. Una-May O’Reilly, Masačusetso technologijos instituto (MIT) Informatikos ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) mokslininkė.

Šį spalį kartu su kitais MIT ir Lietuvos mokslininkais dr. U. O’Reilly skaitė pranešimą konferencijoje „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ („Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“), kuri vyko Vilniuje ir Kaune. Konferencija tyrinėjo inovacijų transformacijas ir būdus kurti geresnę ateitį.

Dr. U. O’Reilly yra dirbtinio priešiško intelekto ir kibernetinio saugumo ekspertė. MIT CSAIL laboratorijoje ji vadovauja grupei „AnyScale Learning For All“ (ALFA), kurios užduotis – atkurti dirbtinį priešišką intelektą naudojant kompiuterius. Kitaip tariant, ji taiko žinias apie priešišką elgesį kuriant kompiuterines programas, kurios veikia kaip užpuolikai ir gynėjai: tai leidžia tinklų ir įrenginių saugumo ekspertams atpažinti ir pataisyti savo sistemų silpnąsias vietas, kol jomis nepasinaudojo hakeriai ar kiti piktavaliai veikėjai.

Pokalbyje su mokslininke – apie jos novatorišką darbą, dirbtinio intelekto ateitį, generatyvinį DI, tokį kaip „ChatGPT“, ir įgūdžius, reikalingus norintiems dirbti DI ir kibernetinio saugumo srityje.

Kas yra dirbtinis priešiškas intelektas?

Yra daugybė situacijų, kai atsiduriame priešiškoje aplinkoje, kur viena pusė puola, o kita – ginasi. Būdama informatikė, kuri taip pat tyrinėja dirbtinį intelektą, domiuosi, kaip mes pritaikome savo pažintinius gebėjimus tam, kad mūsų priešiškas elgesys būtų sumanus. Siekiu tiksliai atkurti tą priešišką elgseną ir sumanumą mašinose, kompiuteriuose. Taip gaunamas dirbtinis priešiškas intelektas.

Ko siekia ir kuo užsiima Jūsų vadovaujama ALFA grupė MIT Informatikos ir dirbtinio intelekto laboratorijoje (CSAIL)?

Vienas iš mūsų tikslų yra atkartoti priešišką intelektą pasitelkiant kompiuterius: tyrinėjame įvairias priešiškas aplinkas ir ieškome būdų joms pritaikyti dirbtinį intelektą. Kaip kompiuterijos mokslininkė, būtent dėl to aš kasdien ir keliuosi, išties noriu atkurti dalykus, kuriuos matome gamtoje.

Kalbant konkrečiai apie kibernetinį saugumą, mes ieškome būdų pritaikyti DI kuriant geresnę apsaugą prieš užpuolikus ir užkertant kelią sutrikdymams, vagystėms ar kitai žalai. Kartais geriau giniesi tada, kai iš tiesų įsigilini, ką gali padaryti puolantieji – kad galėtum numatyti, kas bus, ir užbėgti tam už akių. Tad, mąstydami kaip užpuolikai ar kenkėjai, taip pat nagrinėjame, kaip vykdyti raudonųjų komandų (angl. red team) pratybas, kurių metu simuliuojamos kibernetinių sistemų atakos, ir kaip jas testuoti nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress test).

Ką manote apie šiandieninio DI, ypač generatyvinio, tokio kaip „ChatGPT“, saugumą?

Manau, kad saugumas yra esminis klausimas ir iššūkis, kalbant apie kai kuriuos naujausius generatyvinius DI. Egzistuoja rizika, kad jie priims sprendimą dideliu greičiu be žmogaus priežiūros. O jei tas sprendimas yra gyvybiškai svarbus kokio nors žmogaus ar sistemos saugumui, tuomet rizikuojame, kad jie kažkam pakenks padarydami klaidą. Tokia yra šiandieninė kalbos modelių saugumo bendra situacija. Mes juos nuolat naudojame, tačiau jei jų kruopščiai netikrinsime arba jei suteiksime jiems per didelę atsakomybę, tada rizikuosime, kad jie pasielgs nesaugiai.

Kokie yra didžiausi mitai arba klaidingi įsitikinimai apie DI saugumą?

Na, ar kada naudojotės dirbtinio intelekto sistema, pavyzdžiui, didžiuoju kalbos modeliu? Argi ji neįtikina jūsų, kad ji labai protinga arba jus netgi mėgsta? Atrodo, lyg ji turėtų emocijas ir pažiūras. Manau, tai yra vienas iš iššūkių: pokalbių robotai yra sužmoginami, nors iš tiesų jie yra tik mašinos. Mes juos vadiname tikimybinėmis papūgomis: tam tikra prasme, jie yra tik statistiniai pranašautojai, kurie žvelgia į ateitį remdamiesi dideliais informacijos kiekiais apie tai, kas nutiko praeityje. Jie neturi gilaus supratimo, tačiau sudaro įspūdį, kad turi. Rizika yra ir tada, kai paaugliai bendrauja su pokalbių robotais vietoje savo draugų, ir tada, kai pasitikime mašinos priimtu sprendimu. Žinai, kad reiktų jos atsakymą patikrinti, tačiau netikrini, nes pasitikėti yra žmogaus prigimtis, arba tiesiog skubi ir neturi tam laiko.

Galbūt yra subtilesnių, mažiau žinomų pavojų ir grėsmių, kurias kelia DI?

Žmonės, keliantys grėsmę mūsų kibernetinėms sistemoms, taiko DI tam, kad padidintų savo produktyvumą, vykdytų greitesnes ir dažnesnes atakas, galbūt lengviau prisitaikytų, nes DI gali padėti jiems rengiant strategijas ir taisykles.

Dar viena subtilybė slypi tame, kad didieji kalbos modeliai pasižymi vidiniu šališkumu: jie teikia pirmenybę patirtims, išreikštoms duomenyse, kurie buvo naudojami juos apmokant. Jei to šališkumo nežinote, negalite suprasti konteksto, kuriame tas modelis pateikia jums savo atsakymus. Pradžioje, galėjome „ChatGPT“ užduoti klausimą su keturiais atsakymo variantais ir jis pasirinkdavo C. Ne todėl, kad tas variantas buvo teisingas, bet todėl, kad testuose C atsakymas buvo dažniau teisingas už kitus. Dabar jau yra atlikta daug darbo, siekiant panaikinti šį šališkumą. Tai šių laikų iššūkis, kurį labai aktyviai sprendžia visų modelių kūrėjai.

Jūsų veikla susijusi su kibernetiniu saugumu. Kokias naujas grėsmes galite išskirti, kurių turėtume ypač saugotis internete?

Didelę grėsmę kelia netikri vaizdai ir vaizdo įrašai, naudojami taip vadinamoje socialinėje inžinerijoje. Manau, kad kenkėjams bus lengviau kurti tikroviškai atrodančias apgavystes, kurios įtikina jus atiduoti savo slaptažodį arba suteikti prieigą prie kažko, ko kitiems pasiekti nederėtų. Naujoji grėsmė yra ne tik apgaulės kokybė, bet ir kaip greitai jie gali reaguoti bei labai įtikinančiai klaidinti.

Kokie įgūdžiai, Jūsų manymu, yra svarbiausi tiems, kurie norėtų dirbti DI arba kibernetinio saugumo srityje?

Kibernetinis saugumas ir DI reikalauja matematikos ir informatikos žinių, tačiau šiose srityse taip pat veikia daugiadisciplininės komandos, kurios tyrinėja DI psichologiją, DI sprendimų priėmimo etiką ir teisines pasekmes. Nemanau, kad norint dabar dirbti su DI būtinas informatikos ar inžinerijos išsilavinimas: galima ženkliai prisidėti ir žvelgiant iš įvairių kitų mokslų perspektyvos.

Ką manote apie dirbtinio intelekto ateitį? Kaip mes jį naudosime po dešimties ar dar daugiau metų?

Kai mąstau optimistiškai, matau, kad DI turi potencialo pakeisti pasaulį labai teigiama prasme. Jis gali padėti mums vykdyti mokslinę veiklą gerokai greičiau, atrasti naujus dalykus pasitelkiant matematiką, spręsti kai kuriuos milžiniškus šiandieninio pasaulio iššūkius. Nėra jokios abejonės, kad DI yra vertingas kalbant apie produktyvumą ir inovacijas.

Jis taip pat suteikia prieinamumą: norint naudoti šiandieninį DI, tau nereikia daug techninių žinių, gali vartoti savo natūralią kalbą. Tiesiog neįtikėtina: tu gali bendrauti su kompiuterine sistema naudodamas savo gimtąją kalbą ir ji tave supras. Prieš atsirandant generatyviniam DI, tą daryti sekėsi sunkiau. Taip padidinome prieinamumą prie išties produktyvios technologijos, tad, kalbant apie jos taikymą sprendžiant problemas, esu nusiteikusi labai optimistiškai.

Tuo pat metu esu ir kiek atsargesnė, nes žinau, kad tai labai galinga technologija, kuri tobulėja ir kinta labai greitai. Ji reikalauja ne tik mokslininkų ir inžinierių, tačiau visos visuomenės, skirtingų perspektyvų indėlio sprendžiant, kaip ją naudoti atsakingai. Turime būti sąmoningi ir kruopštūs, jei norime išnaudoti šią galimybę tinkamai.

Ar galite pasidalinti savo vykdomų tyrimų praktiniais pavyzdžiais, įdomiais atradimais ar kažkuo, kas neseniai nustebino?

Maždaug prieš dešimt metų pradėjome naudoti atvirojo kodo informaciją, kuri buvo labai silpnai susieta, buvo nepatogu ją naudoti: reikėjo atidaryti daug langų, naršyti pirmyn atgal. Tai buvo šaltiniai, apibūdinantys kenkėjišką elgseną: prieš mus nukreiptą taktiką, metodus, puolimo modelius ir strategijas, netgi mūsų sistemų silpnąsias vietas. Nutarėme problemos atsikratyti: surinkome visus tuos įrašus ir sukūrėme didelę schemą, kurioje kiekvienas įrašas buvo mazgas, o kiekviena nuoroda, kurią paspaudi, tapo sąsaja tarp jų. Tai leido mums turėti visą informaciją vienoje vietoje.

Žinojome, kad tai padės mums mąstyti ne tik apie tai, kas nutinka, kai kažkas užpuola. Atakos metu matai tik tai, kas vyksta tavo kompiuteryje, nematai užpuolikų planų, kokią taktiką jie taikė arba kokias silpnybes išnaudojo. Tikėjomės, kad tą padaryti pavyks suvedus tą informaciją į schemą, sujungus skirtingus komponentus.

Visai neseniai mums pavyko susieti tos schemos duomenų bazę su kalbos modeliu: staiga mes turėjome galimybę kalbėti su ja angliškai ir ji galėjo mums atsakyti. Tai išties įdomu. Gali pasakyti „Štai ko mums reikia“ ir gauti suformuotą užklausą raštu. Be to, galime naudoti kalbos modelį informacijos tyrinėjimui, paprašyti, kad ją vizualizuotų, interpretuotų. Šio naudingo DI įrankio dėka, mūsų rankose atsidūrė milžiniškas duomenų kiekis. Labai džiaugiuosi, kad prieš dešimt metų įdėtas laikas ir darbas atsipirko ir virto apčiuopiamais rezultatais.

Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizavo Lietuvos konsorciumas, ją rėmė Lietuvos mokslo taryba ir „Northway Biotech“.

Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.

Informatikos fakulteto atstovai išrinkti į VDU Tarybą ir Senatą

Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto bendruomenė sveikina savo atstovus, kuriems patikėtos svarbios universiteto valdymo pareigos.

Profesorė dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė išrinkta į VDU Tarybą.

Docentė dr. Sigita Urbonienė išrinkta į VDU Senato 2025–2030 metų kadencijos narius.

Informatikos fakulteto absolventas Paulius Ratė išrinktas į VDU Senato 2025–2030 metų kadencijos narius.

Sveikiname ir linkime sėkmingų darbų!

Helovino žaidimų vakaras #VDUIF

Sakoma, kad kadaise fakultete dėstė profesorius M, turėjęs keistą aistrą stalo žaidimams. Jis tikėjo, kad žaisdamas gali pažinti žmogų geriau nei per visą savo gyvenimą, todėl paskutiniais savo darbo metais pasišventė sukurti septynis žaidimus, galinčius atskleisti tikrąją žmogaus prigimtį: vienas matavo žmogaus kantrybę, antras – melą, kiti – kaltę, baimę, pavydą ir atlaidumą, o septintasis turėjo parodyti, kas žmogus yra be viso to.

Vieną spalio 30-osios vakarą, prieš pat Heloviną, profesorius sukvietė savo studentus į eksperimentą, kuriame pirmą kartą turėjo būti išbandyti visi šie žaidimai. Viskas, regis, ėjo pagal planą, tačiau po tos nakties niekas nebematė nei studentų, nei profesoriaus. Kas nutiko – nežinoma, tačiau aišku tik tiek, kad juos ištiko kažkas siaubingo.

Nuo tada kiekvienais metais, Helovino išvakarėse, Informatikos fakultete kažkas pasikeičia: oras tampa tirštas, šviesos ima mirgėti, ir atrodo, kad koridoriais vėl slenka eksperimento šešėlis.

Sako, kad jis vis dar tęsiasi.

Tik klausimas – ar tu išdrįsi tapti jo dalimi?

KADA IR KUR?

Spalio 30 d., 17:00;
VDU Informatikos fakulteto (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno raj.) fojė, esanti šalia amfiteatrinių auditorijų.

**PROFESORIAUS M reikalavimai:**

Į RENGINĮ UŽSIREGISTRUOK iki spalio 27 d. – tai padės užtikrinti, kad užkandžių ir gėrimų būtų užtektinai!
Atsinešk savo žaidimą (ne reikalavimas, bet profesorius *M* tikrai įvertins tavo pasiruošimą!)

Registracijos forma: https://forms.gle/UNWgbVnaudE933Ei8

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Rengino rėmėjas – Adroiti Technologies

Kompetencijų centras „Forest 4.0“ kviečia į antrąjį vebinarą iš ciklo „Išmanieji sprendimai miškams“!

Kompetencijų centras „Forest 4.0“ kviečia į antrąjį vebinarą iš ciklo „Išmanieji sprendimai miškams“!

Lietuvos miškai susiduria su vis didėjančiais iššūkiais – klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir tvaraus išteklių naudojimo poreikiu. Norint efektyviai spręsti šiuos klausimus, būtini drąsūs, inovatyvūs ir skaitmeninėmis technologijomis paremti sprendimai.

Todėl kompetencijų centras „Forest 4.0“ (#CoE) inicijuoja nemokamą internetinių seminarų ciklą „Išmanieji sprendimai miškams“, suburiantį politikos formuotojus, miškininkus, tyrėjus, įmonių atstovus ir visus, kuriems rūpi miškų ateitis.

Antrasis vebinaras – atvira diskusija apie skaitmenizacijos perspektyvas miškininkystėje. Kartu ieškosime atsakymų, kaip skaitmeninimas keičia miškų sektorių, kokie iššūkiai kyla praktikoje ir kokių proveržių galime tikėtis artimiausioje ateityje.

Data: 2025 m. spalio 17 d.
Laikas: 13:00–15:00 val.
Dalyvavimas nemokamas (būtina registracija): https://lnkd.in/ey47xq_4
Renginio kalba: lietuvių

Diskusijoje dalyvaus pagrindinių Lietuvos miškininkystės sektoriaus institucijų atstovai – Valstybinės miškų tarnybos, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto ir VšĮ „Forest 4.0“.

Nepavyko sudalyvauti pirmajame vebinare? Skaidres ir įrašą galite rasti čia: https://lnkd.in/ePgcVXDx

Informatikos fakulteto tarybos posėdis

2025 m. spalio mėn. 10 d. 10 val. kviečiamas atviras Informatikos fakulteto tarybos posėdis.

Darbotvarkė:

Senato nario nuo Informatikos fakulteto rinkimai
Informatikos fakulteto katedrų vedėjų rinkimai
Vizituojančio profesoriaus statuso suteikimas
Einamieji klausimai

Posėdis vyks Universiteto g. 10, 154 a.

Tą pačią dieną, 2025 m. spalio 10 d. 11:30–12:30 val., vyks posėdis dėl Senato nario rinkimo jungtinėje padalinių grupėje (nuotoliniu būdu).