VDU mokslininkai: švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino sąlygomis turime būti itin atidūs, atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau išlaikyti fizinį atstumą, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose. Jei nesisaugosime ir nustosime laikytis saugumo rekomendacijų, kovos su virusu pabaiga kelsis į vasaros antrą pusę.

Prieš trejetą savaičių VDU sukurto matematinio COVID-19 modelio prognozės rodė, kad  laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje turėjome priartėti prie minimalaus nustatytų užsikrėtimo atvejų per parą. Paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis jau galėjome sulaukti džiugios žinios, kai per parą nebūtų nustatyta nei vieno naujo atvejo. Tokio pandemijos eigos scenarijaus tikėjomės prieš didesnius karantino reikalavimų sušvelninimus.

Pav. 1. Modeliavimo rezultatai po pirmojo karantino švelninimo etapo.

Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo užfiksuotas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai. Pokyčiai prasidėjo netikėtai, kai gegužės 9 d. nustatytųjų atvejų skaičius šoktelėjo iki 35. Ir nors didžioji dalis atvejų buvo fiksuoti taip vadinamuose viruso židiniuose – 15 atvejų Antavilių globos namuose ir 10 atvejų Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – nustojo mažėti ir kitų, tiesiogiai nesusijusių su židiniais atvejų skaičius. Štai gegužės mėnesio užfiksuotų atvejų grafikas.

Pav. 2. Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis.

„Dažnai Lietuvoje džiaugiamasi, kad nustatytų atvejų kreivė yra plokščia. Jeigu turima galvoje, kad ta kreivė yra daugiau ar mažiau lygiagreti x ašiai, t. y. iš esmės nei kyla, nei leidžiasi, tuomet džiaugtis nėra kuo. Pandemijos viduryje nedidėjantis nustatytų atvejų skaičius tikrai galėjo mus džiuginti, tačiau dabar ta kreivė jau turėtų leistis žemyn. Jos balansavimas apie tą patį nustatytų per parą atvejų skaičių rodo, kad viruso atsitraukimas sustojo. Aišku, situaciją pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka lokalizuotiems viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta“, – teigia tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovas, Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis.

Atsiveriant valstybių sienoms prasideda ir žmonių tarptautinis judėjimas. Deja, kartu atsinaujina ir įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė. Pirmuosius tokius atvejus Lietuvoje jau skaičiuojame. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.

Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. Kad ir kokie kūrybingi bebūtume, pilnavertiškai pakeisti gyvenimą, verslą ar kūrybą vien tik nuotoliniu būdu neįmanoma, jau nekalbant apie milžiniškus valstybės patiriamus ekonominius nuostolius. Artėja vasara, poilsio, kultūrinių renginių, mokslo metų pabaigos ir kitų švenčių laikotarpis. „Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams. Tiesa, kai kur matome ir didesnį atsargumą, bendruomenių rūpestį dėl savo narių saugumo. Pavyzdžiui, švietimo įstaigos, nors ir turėdamos leidimą sugrįžti prie kontaktinio darbo formų, labai rimtai vertino ir svarstė tokias galimybes. Didžioji jų dalis vis tik apsisprendė nerizikuoti ir mokslo metus užbaigti nuotoliniu būdu,“ – pasakoja J. Augutis.

Ar pagrįstas toks atsargumas? Dabar jau dauguma žino, kad pandemijos eigos pobūdį iš esmės lemia ligos pernašos koeficientas R0. Jis parodo, kiek viruso nešiotojas per ligos laikotarpį vidutiniškai gali užkrėsti kitų žmonių. Jeigu šis rodiklis mažesnis už vienetą, užsikrėtimų skaičius laikui bėgant mažėja. Tačiau rodikliui pakilus virš vieneto, prasideda labai spartus užsikrėtimų skaičiaus didėjimas. Tokią situaciją stebėjome kovo mėnesį.

Kaip teigia prof. Juozas Augutis, rodiklio R0 reikšmė priklauso nuo daugelio aplinkybių – kai kurios iš jų nesusijusios su mūsų veikla, tačiau viena svarbiausių priemonių, kuri sustabdo jo augimą, yra karantinas, tiksliau sakant – griežtas karantino sąlygų laikymasis. Prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5. Kovo viduryje, pradėjus didinti testavimų apimtis, pasimatė ir šio koeficiento galia. Užsikrėtimų skaičius nuo keleto atvejų per parą labai greitai pakilo iki 50–60 atvejų. Įvestas pakankamai griežtas karantinas ir visuomenės sąmoningumas davė savo vaisius. Maždaug po mėnesio užsikrėtimo atvejų skaičius sumažėjo dvigubai, ir, nežiūrint į tai, kad balandžio antroje pusėje buvo padaryti nedideli karantino sušvelninimai, nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičius toliau mažėjo. Taigi mažėjo ir koeficiento R0 reikšmė. Balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į  nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4. Deja, kaip jau buvo minėta, apie gegužės vidurį mažėjimas sustojo, ir naujų užsikrėtimų skaičius ėmė svyruoti apie 10–12 atvejų per parą. Netgi atmetus susirgimus pačiuose židiniuose, palikus 5–6 atvejus per parą, jau nebeturime mažėjimo tendencijos. Įvedus į modelį nustatytų atvejų skaičius, nesunkiai galime nustatyti, kokia koeficiento R0 reikšmė atitinka paskutinės savaitės situaciją.

Pav. 3. Modeliavimo rezultatai gegužės pab.

„Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos –  rugpjūčio mėnesį“ – įspėja mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant mūsų visų pečių. Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis.

Modelį parengė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai: Matematikos ir statistikos katedros profesorius, universiteto rektorius Juozas Augutis ir Taikomosios informatikos katedros doktorantas Justinas Dainauskas ir Rokas Krivaitis. Parengtas tikimybinis imitacinis modelis, pasiekiamas internete, leidžia vartotojui interaktyviai keisti parametrus ir iškart matyti modeliuojamas prognozes. Pavyzdžiui, koreguoti karantino sąlygas ir trukmę, atsižvelgti į testavimų skaičius. Šį modelį galima išbandyti čia: https://covid19.vdu.lt/

Universitetas taip pat pristatė tarptautinę socialinę iniciatyvą „Kartu per atstumą“, kuri kviečia palaikyti ryšį su žmonėmis, kuriems jo labiausiai reikia, ir nenaudoti žalojančio termino „socialinis atstumas“, pakeičiant jį tikslesniu – „fizinis atstumas“. Taip tikimasi atkreipti dėmesį į pandemijos pasekmėms jautriausius žmones – vyresnius, vienišus, turinčius psichinės sveikatos problemų arba tuos, kuriems reikalinga priežiūra. Iniciatoriai – VDU ir „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ (FGIP). Prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 50 tarptautinių organizacijų iš įvairių pasaulio šalių.

 

Studentams sudaryta galimybė karantino metu įsikelti į bendrabučius

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 13 d. Nr. 475 priimtą nutarimą, kuriuo nuo š. m. gegužės 25 d. leidžiama vykdyti aukštojo mokslo studijas, kurių neįmanoma vykdyti nuotoliniu būdu, Vytauto Didžiojo universitetas nuo š. m. gegužės 25 d. leidžia universiteto bendrabučiuose apsigyventi naujiems gyventojams, VDU studentams, kurie prieš rezervuojantis vietą turi pateikti motyvuotą prašymą apsigyventi el. paštu studentas@vdu.lt ir gauti sutikimą apsigyventi VDU bendrabutyje.

Prieš apgyvendinami bendrabutyje asmenys privalės nurodyti, kad apgyvendinimo metu:

  • jiems nepasireiškė karščiavimas (37,3°C ir daugiau) ir neturi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamų ligų požymių (pvz.: sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas, bėrimai ir pan.);
  • neserga lėtinėmis ligomis, nurodytomis sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremalios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-483 „Dėl sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremalios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąrašo patvirtinimo“;
  • negyvena su asmenimis, kuriems dėl koronaviruso infekcijos plitimo grėsmės taikomas būtinas izoliavimas;
  • nebuvo užsienyje 14 d. arba iš jo grįžo ir atliko privalomą 14 d. saviizoliacijos laikotarpį (išskyrus LR Vyriausybės nurodytas šalis). Primename, kad asmenys, grįžę iš užsienio valstybių, turi užpildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateikiamą anketą ir privalo 14 dienų izoliuotis Lietuvoje (namuose ar savivaldybės paskirtoje vietoje), paskambinus 1808 užsiregistruoti bei pasitikrinti dėl koronaviruso infekcijos mobiliame punkte.

SVARBU: Į VDU bendrabučius įsikelti norintiems studentams rekomenduojama kritiškai įvertinti visas kitas, ne tik įsikėlimo į bendrabutį, apsigyvenimo galimybes, pasirenkant saugiausią.

Sprendimas dėl galimybės suteikti gyvenamąją vietą bus priimamas atsižvelgiant į studentų pateiktus motyvus apsigyventi bendrabutyje ir tokiam apgyvendinimui taikomas sąlygas.

Bendrabutyje visiems naujai atvykusiems ir įsikeliantiems studentams bus privalu tikrintis temperatūrą ir paisyti visų nurodymų, susijusių su karantino laikymusi bendrabutyje.

Daugiau informacijos teikiama:

El. paštas studentas@vdu.lt
Tel. nr. (8 37) 751 175

 

Mokslininkai: užsikrėtimų toliau mažės, bet svarbu išlaikyti budrumą

Sušvelninus karantino sąlygas, gegužės viduryje turėtų būti aptinkamas vos vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis per dieną, o iš viso aptiktų sergančiųjų jau bus likę mažiau nei šimtas. Tokias prognozes pateikė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai. Jų parengtas interaktyvus matematinis modelis realią padėtį nuspėjo iki šiol tiksliausiai iš visų, skelbtų Lietuvoje.

Gegužės pabaigoje – vos vienas kitas užsikrėtimo atvejis

Pasak tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovo, VDU Matematikos ir statistikos katedros profesoriaus, universiteto rektoriaus Juozo Augučio, labai tikslioms prognozėms reikia didelio kiekio patikimų duomenų, kurių balandžio pradžioje vis dar trūko. Vis dėlto, mokslininkų komandos pasirinktas imitacinis modelis leido efektyviai išnaudoti turimą informaciją apie pandemijos pradžią ir karantino eigą Lietuvoje. Modeliavimo laikas buvo suskaidytas į atskirus etapus ir tai sudarė prielaidas gerai atspindėti Lietuvoje pasirinktą testavimo strategiją pagal pasireiškusius viruso simptomus ir epidemiologinius tyrimus pastoviai didinant testavimų apimtis. Tai ir nulėmė, kad modeliavimo rezultatai pakankamai artimi tikrovei.

Remiantis šio modelio duomenimis, net ir įvedus karantino sušvelninimus, nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius ir toliau mažės, tačiau po keletą susirgimo atvejų per dieną dar bus iki gegužės pabaigos. Taip pat gali pasitaikyti ir lokalinių židinių vienoje ar kitoje bendruomenėje.

„Dėl sumažėjusių atpažintų atvejų skaičiaus kyla pavojus prarasti budrumą ir nebesilaikyti pagrindinių karantino ir fizinio atstumo sąlygų. Tam tikras skaičius COVID-19 infekciją turinčiųjų išliks dar ilgesnį laiką. Todėl nustojus saugotis, užsikrėtimų skaičius vėl pradėtų augti“, – įspėja profesorius.

„Artimiausiu metu pasirodys testų, kurie bus atliekami atsitiktinai pakviestiems (apie 7500 testų) ir norą išreiškusiems bei atvykusiems į mobiliuosius testavimo punktus gyventojams, rezultatai. Jie tiksliau parodys, kokia užsikrėtusiųjų dalis turi besimptomę ligos eigą, koks gyventojų procentas jau yra persirgęs COVID-19 ir galbūt jau turi imunitetą. Šie duomenys bus labai svarbūs karantino nutraukimo strategijai ir kitų pandemijos bangų prognozavimui ir valdymui“, – atkreipia dėmesį prof. Juozas Augutis.

Kodėl ne visi prognozavimo modeliai buvo tikslūs?

Netikėtai užgriuvusi COVID–19 viruso pandemija iškėlė daug klausimų: kada tai baigsis? Kada bus pikas? Kada pradės mažėti? Kas bus, jei sušvelninsime karantiną? Ir dar daugybė kitų. Natūralu, kad Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, mokslininkai ir tyrėjai ėmėsi kurti modelius, kurie atsakytų į keliamus klausimus, ne tik dėl smalsumo, bet ir dėl žymiai svarbesnių priežasčių: karantino įvedimas ir jo sąlygos, sveikatos apsaugos resursų planavimas ir pan.

„Kad būtų galima reiškinį modeliuoti, t. y. aprašyti jį formuojančius priežastinius ir pasekmių ryšius, priklausomybes tarp įvairių reiškinio charakteristikų, apskaičiuoti reiškinį nusakančių parametrų skaitines vertes, reikia apie jį turėti kiek įmanoma daugiau informacijos. COVID-19 atveju, informacijos apie viruso plitimą trūksta iki šiol. Tiksliau tariant, trūksta patikimos informacijos“, – teigia prof. Juozas Augutis.

Pasako jo, tokių reiškinių kaip virusų plitimas prognozavimui dažniausiai naudojami dviejų rūšių modeliai: deterministiniai ir tikimybiniai (stochastiniai). Pirmuoju atveju, remiantis apibendrintais duomenimis apie viruso plitimą, sudaromos lygtys ir jų sistemos, kurios aprašo viruso plitimo dėsningumus ir įvairių veiksnių įtaką galutiniam rezultatui. Pasirinkus pradines sąlygas ir išsprendus šias lygtis, gaunami sprendiniai arba kreivės, kurios nusako infekuotų žmonių skaičiaus kitimą, sunkių ligonių dinamiką bei kitas pandemijos charakteristikas.

Pirmasis toks deterministinio prognozavimo modelis Lietuvoje pasirodė balandžio 3 dieną, o jį sukūrę matematikai prognozavo, kad realistiniu scenarijumi vystantis pandemijai jos pabaigoje nustatytų užsikrėtusių gyventojų skaičius pasieks 4,5 tūkst., o pesimistiniu – beveik 6 tūkst. Buvo prognozuojama, kad mirčių skaičius sieks 200–250, o pandemija savo piką pasieks gegužės viduryje. Kaip žinia, šios prognozės nepasitvirtino ir balandžio 14 dieną jos buvo pakeistos, iš esmės prognozuojant, kad nustatytų susirgimų skaičius sieks 2344, pandemijos pikas bus gegužės pradžioje, o užsikrėtusiųjų skaičius per šeštąją pandemijos savaitę (balandžio 13-19 d.) pasieks beveik 500.  Realybė parodė, kad ir šios, iš esmės  pakeistos, prognozės vis tiek liko tolimos nuo tikrovės ir jas vėl reikia tikslinti.

Dar vienas deterministinis modelis buvo pristatytas visuomenei balandžio 8 dieną. Remiantis šio modelio rezultatais, pagal pesimistinį scenarijų buvo prognozuojama nuo 2200 iki 2700 užsikrėtusiųjų, o jei karantino sąlygos nebūtų švelninamos – 1100–1500. Anot modelio autorių, sušvelninus karantiną, balandžio mėnesį infekuotų gyventojų skaičius galėjo siekti ir 20 tūkst.  Balandžio 23 dieną prognozės buvo atnaujintos ir paskelbta, kad gegužės pirmosiomis dienomis nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius sieks 40–50 atvejų per dieną. Taip pat buvo numatoma, kad balandžio 25-29 dienomis Lietuvoje galimai pasireikš antroji susirgimų banga. Tačiau nei Šv. Velykų savaitgalis, nei pirmieji karantino sušvelninimai šių prognozių nepatvirtino.

Taigi, pasirodė, jog deterministiniais modeliais prognozuoti COVID-19 pandemijos eigą Lietuvoje nėra taip paprasta. Žymiai arčiau tiesos – tikimybinio imitacinio modelio rezultatai. Balandžio 9 dieną paskelbto modelio prognozės iki šios dienos gana tiksliai nusako tiek bendrą, tiek ir vienos dienos atpažintų infekcijos atvejų skaičius. Gegužės 3 dienai modelis prognozavo, kad bendras nustatytų infekuotų žmonių skaičius bus 1462, o atpažintųjų skaičius per parą sieks 5 atvejus. Šie skaičiai buvo labai artimi tikrovei. Gegužės 2 dieną buvo nustatyti 7 nauji atvejai, o gegužės 3-ąją – tik 4. Bendras atpažintų sergančiųjų skaičius iki gegužės 3 dienos yra 1410.

Profesoriaus ir kolegų mokslininkų sukurtas modelis, pasiekiamas internete, leidžia vartotojui interaktyviai keisti parametrus ir iškart matyti modeliuojamas prognozes. Pavyzdžiui, koreguoti karantino sąlygas ir trukmę, atsižvelgti į testavimų skaičius. Šį modelį galima išbandyti čia: https://covid19.vdu.lt/

VDU įsteigė paramos fondą studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pradeda teikti paramą studentams, kurie patiria finansinius sunkumus dėl COVID-19 pandemijos. Šiam tikslui įsteigtas specialus fondas.

Fondas skirtas padėti universiteto studentams ir jų šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais dėl karantino. Iš viso fonde šiuo metu yra 100 tūkst. eurų.

Finansinė parama studentams skiriama iš universiteto nuosavų arba juridinių asmenų surinktų ar studentų paramai skirtų lėšų, taip pat – iš anksčiau skirtų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Finansinės paramos dėl COVID-19 būdai:

  • mokesčio už studijas lengvatos
  • mokesčio už apgyvendinimą universiteto bendrabutyje lengvatos
  • iš dalies kompensuojamos patirtos išlaidos už suteiktas paslaugas
  • vienkartinės stipendijos

Universiteto studentas, norėdamas gauti finansinę paramą dėl COVID-19, turi parašyti laisvos formos prašymą, adresuotą universiteto rektoriui, ir jame nurodyti motyvuotą priežastį (situaciją) skirti finansinei paramai bei pateikti ją grindžiančius dokumentus (skaitmenines jų versijas), jei atitinka bent vieną iš nurodytų kriterijų:

  • LR Vyriausybės paskelbto karantino laikotarpiu studentas, jo tėvai ar vienas iš tėvų neteko darbo (pažyma iš Užimtumo tarnybos) ar kaip nors kitaip ženkliai sumažėjo jų gaunamos pajamos (pažymos iš SoDROS už vasarį, kovą ir balandį apie draudžiamąsias pajamas ir (ar) pažymos apie SoDROS išmokas). Atitiktis kriterijui dėl ženkliai sumažėjusių pajamų taikoma prašymams, pateiktiems nuo gegužės 1 d.
  • dėl sudėtingų aplinkybių, susijusių su šalių taikomomis COVID-19 pandemijos prevencijos ar valdymo priemonėmis, studentai, studijuodami ar atlikdami praktiką užsienyje, grįžo arba nespėjo grįžti į Lietuvą ir dėl to patyrė papildomų išlaidų (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: sąskaitos ir jų apmokėjimą įrodantys finansiniai dokumentai).
  • studentui, kurių vienas iš tėvų mirė dėl koronaviruso (COVID-19) sukeltos infekcijos (mirties faktą liudijantis dokumentas).

Prašymai pateikiami el. paštu studentas@vdu.lt iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos. Sprendimas priimamas kito mėnesio pradžioje apie tai informuojant kiekvieną prašantį el. paštu individualiai.

Sprendimą dėl paramos skyrimo nurodant jos rūšį ir dydį priima speciali komisija, atsižvelgdama į disponuojamą lėšų kiekį, skirtą paramai dėl COVID-19, prašymo pagrįstumą, situacijos atitiktį reikalavimams, kitas valstybės, universiteto ar kitų fizinių ir juridinių asmenų skiriamas lėšas ar paramą.

Universiteto jau skirta parama studentams, patiriantiems sunkumų dėl COVID-19 pandemijos

Primename, kad, siekiant sumažinti karantino neigiamą poveikį, visiems VDU studentams, sudariusiems apgyvendinimo sutartį su universitetu, nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki birželio 30 d. universitetas jau taiko 25 % mokesčio už apgyvendinimą bendrabutyje lengvatą. Daugiau apie tai galima sužinoti čia.

Studentai, kurie dėl susidariusios sudėtingos finansinės situacijos negali sumokėti apgyvendinimo mokesčio, gali atidėti jo sumokėjimo terminą iki karantino padėties atšaukimo datos Lietuvoje (vėliau jį sumokėdami pagal individualiai sudarytą mokėjimo grafiką) ar išdėlioti mokamo apgyvendinimo mokesčio dydį dalimis sumokant mažesnę jo sumą, nei privaloma mokėti (vėliau likusi, nesumokėta, mokesčio dalis būtų mokama pagal individualiai sudarytą mokėjimo grafiką). Norėdami pateikti tokius prašymus studentai turi kreiptis el. paštu studentas@vdu.lt.

Studentams pateikus prašymą dėl finansinės situacijos, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, universitetas gali atidėti mokesčio už studijas mokėjimo terminą arba leisti šį mokestį mokėti dalimis. Tokiu atveju studentas turi parašyti rektoriui adresuotą motyvuotą prašymą, nurodydamas priežastis, dėl kurių universitetas turėtų leisti jam atitinkamą mokestį mokėti dalimis, ir pateikti jį fakulteto dekanui, kuriame studijuoja.

Daugiau informacijos

Skelbiami „Erasmus+“ studijų konkurso rezultatai

VDU Tarptautinių ryšių departamentas skelbia konkurso studijoms pagal „Erasmus+“ programą 2020/2021 akademinių metų rezultatus.

Konkurse laimėję studentai turės galimybę įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariais bei VDU ambasadoriais.

Atrankoje galėjo dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai. Studentai su specialiaisiais poreikiais turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius ir kitas mainų galimybes.

VDU mokslininkai sukūrė įrankį, padėsiantį numatyti COVID-19 plitimą

Užkrėstųjų skaičius Lietuvoje gali pasiekti daugiau nei 3 tūkstančius, o viruso plitimas bus suvaldytas tik tuo atveju, jei karantino sąlygos dar bent du mėnesius nebus ženkliai švelninamos. Tai rodo naujas interaktyvus matematinis modelis – pagalbinė priemonė, padėsianti analizuoti ir priimti sprendimus, susijusius su COVID-19. Modelį parengė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai: Matematikos ir statistikos katedros profesorius, universiteto rektorius Juozas Augutis ir Taikomosios informatikos katedros doktorantas Justinas Dainauskas. Dėmesio – tekste skelbiamus grafikus galima padidinti paspaudus kairį pelės mygtuką.

VDU mokslininkų modelis sukurtas kaip pagalbinė priemonė analizuojant ir priimant sprendimus, susijusius su COVID-19 sukelta pandemija. Modelio parametrus galima keisti ir rezultatus matyti iš karto grafiniu ir skaitiniu pavidalais. Taip pat jame galima keisti karantino sąlygas, trukmę, kitus parametrus.

Modelis remiasi stochastiniu imitaciniu modeliavimo būdu. Jo idėja – atkurti (imituoti) infekcijos pernašos, užkrėstųjų nustatymo ir kitus procesus, realiai vykstančius visuomenėje pandemijos metu. Modeliavimo parametrai arba pradiniai duomenys yra surinkti iš tarptautinių publikacijų ir Lietuvos oficialių institucijų viešai skelbiamų duomenų.

Pasak prof. J. Augučio, žmonių užsikrėtimo virusu mastai ir dinamika priklauso nuo įvairių sąlygų – pradedant nuo infekcijos inkubacinio laikotarpio, šalies gyventojų skaičiaus ir baigiant situacija aplinkinėse šalyse, mobilumo pobūdžiu ir t. t. Tačiau patys svarbiausi faktoriai, nulemiantys pandemijos eigą, yra du – infekcijos pernašos dažnis (R0), kuris parodo, kiek vidutiniškai per sirgimo laiką sergantysis gali užkrėsti kitų žmonių, ir karantinas – kaip priemonė, kuri apibrėžia kovos prieš virusą efektyvumą. Neturint vakcinos, svarbiausia priemone valdant kilusią pandemiją tampa karantinas.

„Nuo karantino griežtumo, jo sąlygų laikymosi priklauso infekcijos pernašos dažnio sumažėjimas. Kai pasiekiama, kad jis būtų mažesnis už vienetą, pradeda mažėti ir sergančiųjų skaičius. Nuo šių rodiklių nustatymo priklauso ir infekcijos sklaidos prognozių tikslumas“, – paaiškina profesorius.

Pagrindinė modelio dalis imituoja užsikrėtusiųjų skaičiaus kitimą – pradedant nuo atvykusių iš užsienio, kurie užkrečia kitus, taip infekcija plinta toliau. Įvedus karantiną, jei jo laikomasi, per tam tikrą laiką pandemija ima slopti, taigi, ir tikimybė kasdien užkrėsti naujus piliečius mažėja.

„Pagrindinis rodiklis, kurį siekiama nustatyti modeliuojant – kiek žmonių vienu metu yra užsikrėtę virusu. Tai nėra tas pats kaip suminis nustatytų infekuotų žmonių skaičius nuo pandemijos pradžios, kuris kiekvieną dieną skelbiamas žiniasklaidoje. Iš tiesų sergančiųjų skaičius yra ženkliai didesnis nei nustatoma. Tačiau ir identifikuotų sergančiųjų skaičius svarbus – jis yra vienintelis tikrai žinomas ir, remiantis juo, galima patikslinti kitus modeliavimo rezultatus. Aišku, svarbu žinoti, ir modelis tai pateikia, kiek naujai užsikrėtusių kiekvieną dieną galima tikėtis ir kiek kiekvieną dieną bus nustatoma infekuotų žmonių atliekant testavimus“, – pasakoja profesorius.

Modeliavimas pradedamas kovo 1 dieną. Per pirmąsias 20 dienų į Lietuvą iš užsienio grįžo piliečiai, tarp kurių, tikėtina, dalis galėjo būti užsikrėtę COVID-19 virusu. Pradžioje parvykusieji nebuvo griežtai izoliuojami, todėl šalies viduje užkrėtė daugiau žmonių ir karantino pradžioje Lietuvoje skaičiai išaugo – galėjo būti apie tūkstantį užsikrėtusiųjų.

Tikėtina, kad didžiausias bendras infekuotų žmonių skaičius Lietuvoje buvo pasiektas kovo antroje pusėje ir perkopė 3 tūkstančius. Tačiau, prasidėjus karantinui, užsikrėtusiųjų pradėjo mažėti, taigi netrukus pradės mažėti ir kiekvieną dieną užkrečiamų žmonių. Jei karantino sąlygų būtų laikomasi dar bent pora mėnesių, tai pandemijos pabaigos Lietuvoje galėtume tikėtis birželio pradžioje. Per visą pandemijos laikotarpį pagal modeliavimo rezultatus būtų nustatyta apie 1,7 tūkst. atvejų.

Pav. 1. Scenarijus, kai dabartinio karantino laikomasi dar du mėnesius

Kitas svarbus faktorius – testavimas, kuris, vykstant pandemijai, turėtų būti vykdomas labai intensyviai. „Nuo 100 testų per parą, per dvi savaites buvo pereita prie daugiau nei 3 000 testų per parą. Šio skaičiaus užtenka ištirti simptomų turintiems sergantiesiems ir tiems, kurie pagal epidemiologinius tyrimus yra nukreipiami testavimui. Tokiu būdu tarp atpažintų infekuotų žmonių patenka ir dalis neturinčių ligos simptomų“, – pažymi prof. Juozas Augutis.

Savaime suprantama, modeliavimo rezultatai priklauso nuo to, kokie įvesties parametrai yra parenkami. „Ypač svarbūs yra infekcijos pernašos koeficientai iki karantino ir jo metu. Kadangi konkrečiai Lietuvai išsami statistika ir nuodugnūs tyrimai dar nėra atlikti, mūsų šalies atvejų statistika galima remtis tik dalinai. Rengiant modelį, nemažai remtasi tarptautinėmis publikacijomis ir ataskaitomis. Modelio pritaikymui Lietuvos atvejui turime tik nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius nuo kovo pradžios iki šios dienos, tačiau modeliavimo rezultatai rodo, kad Lietuvos situacija modeliuojama  gana tiksliai“, – paaiškina Justinas Dainauskas.

Sukurtas modelis leidžia analizuoti įvairias situacijas ir scenarijus. Dabar vienas iš aktualiausių klausimų yra kiek būtų galima sušvelninti karantino sąlygas, kad Lietuvos verslui būtų palengvinta situacija. Jeigu, laikantis griežtų saugumo sąlygų, būtų leidžiama ribota smulkiojo verslo veikla, o žmonių kontaktų skaičius nepadidėtų daugiau negu dvigubai lyginat su dabartine situacija, tai pandemijos suvaldymas tęstųsi, tik jos pabaigos būtų galima tikėtis liepos pradžioje.

Pav. 2. Scenarijus, kai karantino reikalavimai švelninami nuo dabar, bet didžioji dalis reikalavimų lieka

Jeigu karantino apribojimai būtų per daug sušvelninti – leidžiami didesni žmonių susibūrimai, atstatomos veiklos, kuriose sudėtinga apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo virusu – pandemija gali atsinaujinti.

Pav. 3. Scenarijus, kai karantino reikalavimai ženkliai sumažinami nuo dabar ir lieka tik dalis reikalavimų

Interaktyvų matematinį modelį, leidžiantį imituoti įvairius scenarijus, galima rasti tinklalapyje https://covid19.vdu.lt/.

Kilus klausimų, rašykite el. paštu juozas.augutis@vdu.lt arba justinas.dainauskas@vdu.lt.

VDU – universitetas į namus

Paskelbus karantiną šalyje, VDU nenutraukė studijų proceso – jos vyksta nuotoliniu būdu. Siekdami palaikyti ryšį su universiteto bendruomenės nariais ir prisidėti prie visuomenės turiningo laiko, pristatome improvizuotą „Universitetą namuose 360“. Tai – mokslininkų, ekspertų komentarai ir straipsniai, viešos paskaitos, laidos, psichologų patarimai, rekomenduojami filmai, virtualios parodos ir daug kito turinio, skirto tam, kad šį laiką galėtume visi išnaudoti prasmingai.

Daugiau informacijos

VDU bendruomenei – aktuali informacija dėl koronaviruso

Europoje sparčiai daugėjant naujojo koronaviruso (COVID-19) atvejų, Vytauto Didžiojo universitetas kviečia bendruomenę elgtis atsakingai ir ramiai, laikytis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir kitų institucijų rekomendacijų. Aktuali informacija bus nuolat pateikiama ir atnaujinama. 

Dauguma VDU studentų, dėstytojų ir kitų darbuotojų, kurie atvyko iš rizikos zonų šalių, į Lietuvą atkeliavo dar iki koronaviruso protrūkio, kiti – jau praėjo viruso inkubacinį laikotarpį. Atvejais, kai atvykstama iš padidintos rizikos regionų, vadovaujamasi NVSC rekomendacijomis: sudaromos galimybės dviejų savaičių izoliacijai atskiruose bendrabučių kambariuose, darbui ir mokymuisi nuotoliniu būdu. 

VDU nuo pat pirmų dienų bendradarbiauja su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru bei laikosi nurodytų rekomendacijų: nupirktos ir į pastatus pristatytos visos rekomenduojamos asmeninės apsaugos priemonės, intensyvinamas visų patalpų valymas, vėdinimas ir dezinfekcija.

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti koronavirusu

  • Dažniau plaukite rankas muilu ir vandeniu (bent 7 kartus per dieną) arba valykite jas specialia alkoholio turinčia priemone;
  • Kosėdami arba čiaudėdami prisidenkite nosį ir burną nosinaite arba vidine sulenktos alkūnės puse;
  • Venkite artimo kontakto su kosinčiais, čiaudinčiais, karščiuojančiais žmonėmis;
  • Dažniau vėdinkite patalpas;
  • Rekomenduojama vengti masinių susibūrimo vietų.

VDU rekomenduoja šiuo metu nevykti į šalis, patiriančias koronaviruso protrūkį (Kinija (visos provincijos), Šiaurės Italijos regionas (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras). Tiems, kurie šiuo metu yra išvykę į nurodytas šalis, rekomenduojama sekti oficialią informaciją apie koronavirusą ir imtis visų prevencijos priemonių, kurias nurodo atlikti LR Sveikatos apsaugos ministerija ir tarptautiniai ekspertai.  

Vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, visi asmenys, neseniai lankęsi COVID-19 protrūkį patiriančiose šalyse, privalo pateikti informaciją NVSC ir el. būdu užpildyti nustatytos formos dokumentą. Primename, kad per 14 dienų po kelionės pajutus COVID-19 klinikinius požymius (karščiavimą, kosulį, apsunkintą kvėpavimą), rekomenduojama nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

Informacija studentams, neseniai grįžusiems iš COVID-19 protrūkį patiriančių šalių

VDU rekomenduoja 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Informuokite el. paštu dėstytojus bei fakulteto, kuriame studijuojate, administraciją ir pateikite išvyką įrodantį dokumentą.

Informacija studentams, atvykstantiems gyventi į VDU bendrabučius iš COVID-19 protrūkį patiriančių šalių

VDU šiems studentams sudaro sąlygas inkubaciniam 14 dienų laikotarpiui apsigyventi atskiruose bendrabučių kambariuose ir stebėti savo sveikatą bei savijautą. Prašome studentus, kurie įsikelia ar grįžta gyventi į bendrabutį iš koronaviruso protrūkį patiriančių šalių, atvykus į bendrabutį nurodyti jo administratoriui, iš kur atvykstate, esant poreikiui – pateikti išvyką įrodantį dokumentą. Kilus klausimams, prašome kreiptis el. paštu studentas@vdu.lt ar tel. (8-37) 751175.

Informacija VDU darbuotojams

Atsižvelgdami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijas, informuojame, jog darbuotojai, kurie neseniai lankėsi koronaviruso (COVID-19) protrūkį patiriančiose šalyse ir turėjo rizikos juo užsikrėsti, siekdami apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, turi teisę 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Dėl nuotolinio darbo sąlygų darbuotojas turėtų kreiptis į savo vadovą bei sudaryti priedą prie darbo sutarties dėl nuotolinio darbo (žr. Nuotolinio darbo sąlygas).

Informacija dėl tarptautinių mainų programų

Dėl Kinijoje, Šiaurės Italijos regionuose (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkonge, Irane, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre fiksuojamo koronaviruso (viruso COVID-19) protrūkio rekomenduojama VDU studentams bei personalui susilaikyti nuo kelionių į šalis, kuriose yra oficialiai patvirtinti COVID-19 atvejai.

„Erasmus+“ ir kitose tarptautinėse programose ar projektuose planuojantys dalyvauti institucijų vadovai ir bendruomenės kviečiamos bendru sutarimu priimti sprendimus dėl kelionių į viruso paveiktas šalis, taip pat dėl atvykstamojo mobilumo veiklų organizavimo Lietuvos institucijose, apie tai raštu informuoti programas administruojančias įstaigas.

Kilus klausimams, prašome nedvejoti ir kreiptis į Žmogiškųjų išteklių departamento Darbuotojų ir studentų saugos skyriaus vyr. specialistę Ritą Beržinskienę (tel. (8 37) 327 814).

Aktualią informaciją apie viruso plitimą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro interneto puslapyje.

VDU Dirbtinio intelekto laboratorija kviečia į projektą „Mūsų balsai“

VDU Dirbtinio intelekto laboratorija pradėjo balso pavyzdžių surinkimo projektą  „Mūsų balsai“, prie kurio kviečia prisijungti visus susidomėjusius ir siekti laimėti piniginį prizą.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kaip mokslo ir studijų institucijos stiprioji pusė yra tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

Kalbos technologijos yra tarpdisciplininė tyrimų kryptis, kuri apjungia informatikos ir lingvistikos specialistus. VDU turi ilgametę vaisingo informatikų ir lingvistų bendradarbiavimo patirtį: čia buvo pradėti tekstynų lingvistikos tyrimai Lietuvoje (Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas), sukurtas Kirčiuoklis, kitos kalbos technologijų priemonės ir paslaugos.

Vienas iš VDU Dirbtinio intelekto laboratorijos tyrėjų siekių – pasiūlyti visuomenei nemokamas ir kokybiškas šnekos atpažinimo paslaugas. Darbai šioje srityje prasidėjo nuo 2003 m., o ypač suintensyvėjo pastaruoju metu, kai pasaulyje įvyko Dirbtinio intelekto technologijų ir giliųjų neuroninių tinklų taikymo proveržis. Šiuo metu šnekos atpažinimo uždavinį sprendžia 15 tyrėjų kolektyvas. Atverti šnekos atpažinimo ir jos transkribavimo tekstu paslaugą visuomenei numatoma 2020 m. vasarą.

Šnekos atpažinimui naudojami dirbtinio intelekto metodai, kurie apibendrina (t. y. nustato, kas yra bendra, pavyzdžiui, skirtingų kalbėtojų tariamam [a] garsui ir kas bendra skirtingų kalbėtojų tariamam [i] garsui, ir kuo tie bendrumai skiriasi tarpusavyje) daug įvairių balso pavyzdžių ir taip „išmoko“ šnekos atpažinimo sistemą užrašyti balso įrašus tekstu.

Siekdama aprėpti kuo didesnę balso pavyzdžių įvairovę VDU Dirbtinio intelekto laboratorija pradėjo naują balso pavyzdžių surinkimo projektą „Mūsų balsai“. Šis balso pavyzdžių surinkimo projektas remiasi sutelktinių išteklių panaudojimo (angl. crowdsourcing) principu. Tai principas, kuomet plačioji visuomenė kviečiama savanoriškai prisidėti prie žinių sklaidos ar technologijų plėtros. Pavyzdžiui, tokiu pat principu remiasi enciklopedijos „Wikipedia“ plėtra. Projekto „Mūsų balsai“ pagrindu pasirinkta organizacijos „Mozilla“ atviro kodo programinė įranga „Common Voice“.

Norėdami paskatinti visuomenę aktyviau jungtis prie projekto, VDU partneriai, IT įmonės, įsteigė 10 paskatinamųjų 100 Eur vertės prizų, kurie 2020 m. pabaigoje bus įteikti dešimčiai projekto savanorių. Laimėtojai bus atrinkti atsitiktinai iš visų projekto savanorių, tačiau galimybė laimėti priklausys nuo savanorio indėlio projekte.

Kviečiame visus susidomėjusius tapti projekto „Mūsų balsai“ dalyviais ir siekti laimėti piniginį prizą.

Daugiau informacijos apie projektą „Mūsų balsai“

VDU prof. T. Krilavičius dėstė kviestinį kursą Prancūzijoje

VDU Informatikos fakulteto profesorius Tomas Krilavičius vasario 13-15 dienomis dėstė intensyvų kviestinį kursą vienoje didžiausių informacinių technologijų (IT) aukštojo mokslo institucijų Prancūzijoje – EPITECH.

Duomenų vizualizavimo kurso metu buvo sukurtos vizualizacijos įvairioms skirtingoms temoms: koronaviruso plėtrai, darbo užmokesčio pasiskirstymui Prancūzijoje, avarijų priežastims JAV, savižudybių pasiskirstymui ir dinamikai ir t. t.

T. Krilavičius su EPITECH aptarė ir tolimesnį bendradarbiavimą. Šių metų rudens semestro metu keletas studentų iš EPITECH planuoja atvykti į VDU Informatikos fakultetą.

EPITECH bendradarbiauja su 80 tarptautinių universitetų bei mokyklų visame pasaulyje.