VDU – universitetas į namus

Paskelbus karantiną šalyje, VDU nenutraukė studijų proceso – jos vyksta nuotoliniu būdu. Siekdami palaikyti ryšį su universiteto bendruomenės nariais ir prisidėti prie visuomenės turiningo laiko, pristatome improvizuotą „Universitetą namuose 360“. Tai – mokslininkų, ekspertų komentarai ir straipsniai, viešos paskaitos, laidos, psichologų patarimai, rekomenduojami filmai, virtualios parodos ir daug kito turinio, skirto tam, kad šį laiką galėtume visi išnaudoti prasmingai.

Daugiau informacijos

VDU bendruomenei – aktuali informacija dėl koronaviruso

Europoje sparčiai daugėjant naujojo koronaviruso (COVID-19) atvejų, Vytauto Didžiojo universitetas kviečia bendruomenę elgtis atsakingai ir ramiai, laikytis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir kitų institucijų rekomendacijų. Aktuali informacija bus nuolat pateikiama ir atnaujinama. 

Dauguma VDU studentų, dėstytojų ir kitų darbuotojų, kurie atvyko iš rizikos zonų šalių, į Lietuvą atkeliavo dar iki koronaviruso protrūkio, kiti – jau praėjo viruso inkubacinį laikotarpį. Atvejais, kai atvykstama iš padidintos rizikos regionų, vadovaujamasi NVSC rekomendacijomis: sudaromos galimybės dviejų savaičių izoliacijai atskiruose bendrabučių kambariuose, darbui ir mokymuisi nuotoliniu būdu. 

VDU nuo pat pirmų dienų bendradarbiauja su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru bei laikosi nurodytų rekomendacijų: nupirktos ir į pastatus pristatytos visos rekomenduojamos asmeninės apsaugos priemonės, intensyvinamas visų patalpų valymas, vėdinimas ir dezinfekcija.

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti koronavirusu

  • Dažniau plaukite rankas muilu ir vandeniu (bent 7 kartus per dieną) arba valykite jas specialia alkoholio turinčia priemone;
  • Kosėdami arba čiaudėdami prisidenkite nosį ir burną nosinaite arba vidine sulenktos alkūnės puse;
  • Venkite artimo kontakto su kosinčiais, čiaudinčiais, karščiuojančiais žmonėmis;
  • Dažniau vėdinkite patalpas;
  • Rekomenduojama vengti masinių susibūrimo vietų.

VDU rekomenduoja šiuo metu nevykti į šalis, patiriančias koronaviruso protrūkį (Kinija (visos provincijos), Šiaurės Italijos regionas (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras). Tiems, kurie šiuo metu yra išvykę į nurodytas šalis, rekomenduojama sekti oficialią informaciją apie koronavirusą ir imtis visų prevencijos priemonių, kurias nurodo atlikti LR Sveikatos apsaugos ministerija ir tarptautiniai ekspertai.  

Vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, visi asmenys, neseniai lankęsi COVID-19 protrūkį patiriančiose šalyse, privalo pateikti informaciją NVSC ir el. būdu užpildyti nustatytos formos dokumentą. Primename, kad per 14 dienų po kelionės pajutus COVID-19 klinikinius požymius (karščiavimą, kosulį, apsunkintą kvėpavimą), rekomenduojama nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

Informacija studentams, neseniai grįžusiems iš COVID-19 protrūkį patiriančių šalių

VDU rekomenduoja 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Informuokite el. paštu dėstytojus bei fakulteto, kuriame studijuojate, administraciją ir pateikite išvyką įrodantį dokumentą.

Informacija studentams, atvykstantiems gyventi į VDU bendrabučius iš COVID-19 protrūkį patiriančių šalių

VDU šiems studentams sudaro sąlygas inkubaciniam 14 dienų laikotarpiui apsigyventi atskiruose bendrabučių kambariuose ir stebėti savo sveikatą bei savijautą. Prašome studentus, kurie įsikelia ar grįžta gyventi į bendrabutį iš koronaviruso protrūkį patiriančių šalių, atvykus į bendrabutį nurodyti jo administratoriui, iš kur atvykstate, esant poreikiui – pateikti išvyką įrodantį dokumentą. Kilus klausimams, prašome kreiptis el. paštu studentas@vdu.lt ar tel. (8-37) 751175.

Informacija VDU darbuotojams

Atsižvelgdami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijas, informuojame, jog darbuotojai, kurie neseniai lankėsi koronaviruso (COVID-19) protrūkį patiriančiose šalyse ir turėjo rizikos juo užsikrėsti, siekdami apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, turi teisę 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Dėl nuotolinio darbo sąlygų darbuotojas turėtų kreiptis į savo vadovą bei sudaryti priedą prie darbo sutarties dėl nuotolinio darbo (žr. Nuotolinio darbo sąlygas).

Informacija dėl tarptautinių mainų programų

Dėl Kinijoje, Šiaurės Italijos regionuose (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkonge, Irane, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre fiksuojamo koronaviruso (viruso COVID-19) protrūkio rekomenduojama VDU studentams bei personalui susilaikyti nuo kelionių į šalis, kuriose yra oficialiai patvirtinti COVID-19 atvejai.

„Erasmus+“ ir kitose tarptautinėse programose ar projektuose planuojantys dalyvauti institucijų vadovai ir bendruomenės kviečiamos bendru sutarimu priimti sprendimus dėl kelionių į viruso paveiktas šalis, taip pat dėl atvykstamojo mobilumo veiklų organizavimo Lietuvos institucijose, apie tai raštu informuoti programas administruojančias įstaigas.

Kilus klausimams, prašome nedvejoti ir kreiptis į Žmogiškųjų išteklių departamento Darbuotojų ir studentų saugos skyriaus vyr. specialistę Ritą Beržinskienę (tel. (8 37) 327 814).

Aktualią informaciją apie viruso plitimą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro interneto puslapyje.

VDU Dirbtinio intelekto laboratorija kviečia į projektą „Mūsų balsai“

VDU Dirbtinio intelekto laboratorija pradėjo balso pavyzdžių surinkimo projektą  „Mūsų balsai“, prie kurio kviečia prisijungti visus susidomėjusius ir siekti laimėti piniginį prizą.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kaip mokslo ir studijų institucijos stiprioji pusė yra tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

Kalbos technologijos yra tarpdisciplininė tyrimų kryptis, kuri apjungia informatikos ir lingvistikos specialistus. VDU turi ilgametę vaisingo informatikų ir lingvistų bendradarbiavimo patirtį: čia buvo pradėti tekstynų lingvistikos tyrimai Lietuvoje (Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas), sukurtas Kirčiuoklis, kitos kalbos technologijų priemonės ir paslaugos.

Vienas iš VDU Dirbtinio intelekto laboratorijos tyrėjų siekių – pasiūlyti visuomenei nemokamas ir kokybiškas šnekos atpažinimo paslaugas. Darbai šioje srityje prasidėjo nuo 2003 m., o ypač suintensyvėjo pastaruoju metu, kai pasaulyje įvyko Dirbtinio intelekto technologijų ir giliųjų neuroninių tinklų taikymo proveržis. Šiuo metu šnekos atpažinimo uždavinį sprendžia 15 tyrėjų kolektyvas. Atverti šnekos atpažinimo ir jos transkribavimo tekstu paslaugą visuomenei numatoma 2020 m. vasarą.

Šnekos atpažinimui naudojami dirbtinio intelekto metodai, kurie apibendrina (t. y. nustato, kas yra bendra, pavyzdžiui, skirtingų kalbėtojų tariamam [a] garsui ir kas bendra skirtingų kalbėtojų tariamam [i] garsui, ir kuo tie bendrumai skiriasi tarpusavyje) daug įvairių balso pavyzdžių ir taip „išmoko“ šnekos atpažinimo sistemą užrašyti balso įrašus tekstu.

Siekdama aprėpti kuo didesnę balso pavyzdžių įvairovę VDU Dirbtinio intelekto laboratorija pradėjo naują balso pavyzdžių surinkimo projektą „Mūsų balsai“. Šis balso pavyzdžių surinkimo projektas remiasi sutelktinių išteklių panaudojimo (angl. crowdsourcing) principu. Tai principas, kuomet plačioji visuomenė kviečiama savanoriškai prisidėti prie žinių sklaidos ar technologijų plėtros. Pavyzdžiui, tokiu pat principu remiasi enciklopedijos „Wikipedia“ plėtra. Projekto „Mūsų balsai“ pagrindu pasirinkta organizacijos „Mozilla“ atviro kodo programinė įranga „Common Voice“.

Norėdami paskatinti visuomenę aktyviau jungtis prie projekto, VDU partneriai, IT įmonės, įsteigė 10 paskatinamųjų 100 Eur vertės prizų, kurie 2020 m. pabaigoje bus įteikti dešimčiai projekto savanorių. Laimėtojai bus atrinkti atsitiktinai iš visų projekto savanorių, tačiau galimybė laimėti priklausys nuo savanorio indėlio projekte.

Kviečiame visus susidomėjusius tapti projekto „Mūsų balsai“ dalyviais ir siekti laimėti piniginį prizą.

Daugiau informacijos apie projektą „Mūsų balsai“

VDU prof. T. Krilavičius dėstė kviestinį kursą Prancūzijoje

VDU Informatikos fakulteto profesorius Tomas Krilavičius vasario 13-15 dienomis dėstė intensyvų kviestinį kursą vienoje didžiausių informacinių technologijų (IT) aukštojo mokslo institucijų Prancūzijoje – EPITECH.

Duomenų vizualizavimo kurso metu buvo sukurtos vizualizacijos įvairioms skirtingoms temoms: koronaviruso plėtrai, darbo užmokesčio pasiskirstymui Prancūzijoje, avarijų priežastims JAV, savižudybių pasiskirstymui ir dinamikai ir t. t.

T. Krilavičius su EPITECH aptarė ir tolimesnį bendradarbiavimą. Šių metų rudens semestro metu keletas studentų iš EPITECH planuoja atvykti į VDU Informatikos fakultetą.

EPITECH bendradarbiauja su 80 tarptautinių universitetų bei mokyklų visame pasaulyje.

 

Lietuvos mokslų akademijoje apdovanoti VDU absolventai

Vasario 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko LMA narių visuotinis susirinkimas, kurio metu inauguruoti naujieji užsienio nariai, apdovanoti LMA Jaunųjų mokslininkų, doktorantų ir Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų laureatai, įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai.

LMA premijos už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirtos ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistrėms Monikai Čeponytei (Aleksei) ir Dovilei Kuizinienei.

VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros magistrei Monikai Čeponytei (Aleksei) premija skirta už mokslo darbą „Jaunų suaugusiųjų seksualinio priekabiavimo patirties, kūno sudaiktinimo ir polinkio į sutrikusį valgymo elgesį sąsajos“ (darbo vadovė prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė).

Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros magistrei Dovilei Kuizinienei premija skirta už mokslo darbą „Giliojo mokymo metodo taikymas fizinių asmenų kreditingumo vertinimui“ (darbo vadovas prof. dr. Tomas Krilavičius).

 

LMA pagyrimo raštas už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirtas Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros magistrantui Pauliui Balsiui, kuris buvo įvertintas už mokslo darbą „Karininko profesinis identitetas“ (darbo vadovė prof. Aušra Maslauskaitė).

Daugiau informacijos apie skirtas premijas

Nuotraukos Virginijos Valuckienės

 

Moksleiviai susirungė VDU organizuotoje „IFtorina 2020“

2020 m. vasario 1 d., Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos energetikos institute vyko VDU Informatikos fakulteto organizuojama kasmetinė informatikos ir matematikos viktorina „IFtorina 2020“. Viktorinoje dalyvavo II-IV gimanazinių klasių moksleiviai.

Renginio metu moksleiviams iš įvairių Lietuvos miestų teko užduotis pabūti detektyvais, kuriems reikėjo atlikti įvairias užduotis iš matematikos, programavimo, multimedijos, dirbtinio intelekto bei kompiuterinės grafikos. Dalyvaudami estafetės rungtyje bei protmūšyje moksleiviai įveikė įvairius iššūkius.

Moksleiviai buvo suskirstyti į 4 grupes, visos jos sprendė įvairias ateityje galinčias kilti problemas. Vienas iš pavyzdžių kvietė įsivaizduoti 3500-uosius metus: pasaulį, kuriame visus pagrindinius darbus atlieka automatizuotos sistemos. Vienos komandos užduotis buvo atstatyti sutrikusį elektros tiekimą, kita bandė suvaldyti siautėjančius robotus, o dar kitos komandos nariai bandė pabėgti iš išmaniojo namo, kuriame sugedo apsaugos sistema. Ketvirtoji grupė turėjo nugabenti spausdinto maisto siuntinį į Marsą.

Komandos taip pat ieškojo VDU Informatikos fakulteto rūmuose išslapstytų QR kodų, kuriais buvo užkoduoti įvairūs galvosūkiai – juos išsprendus buvo skiriami papildomi taškai.

Po atliktų užduočių, moksleiviams ir jų mokytojams buvo pristatyta paskaita „VDU partnerio „Dell“ pristatymas apie darbą kompanijoje, kasdienius iššūkius ir karjerą“, kurią skaitė Aurimas Pažėra („Dell Technologies“ pardavimų inžinierius).

Viktorinos dalyviai gavo dalyvio sertifikatus, o geriausiai pasirodę moksleiviai buvo apdovanoti rėmėjų prizais. Mokinius atlydėję mokytojai taip pat neliko be dėmesio – jiems buvo siūlomi informacinių technologijų seminarai (VŠĮ Edulandas kūrybinės dirbtuvės „Interaktyvus programavimas“ ir „Robotas pamokoje“).

Renginio pabaigoje vyko komandų apdovanojimai.

Laimėtojai:

  • 1 vieta – komanda iš Anykščių Jono Biliūno gimnazijos
  • 2 vieta – komanda iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos
  • 3 vieta – komanda iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos ir Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro

Paskatinamieji prizai:

  • Komanda iš Panevėžio 5-osios gimnazijos
  • Komanda iš Vilniaus Valdorfo mokyklos
  • Komanda iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos
  • Komanda iš Nemenčinės Gedimino gimnazijos

Renginio rėmėjai: UAB „Equinox Europe“, „ESET Lietuva“, UAB „ALSO Lietuva“, „Dell Technologies“, UAB „DevBridge LT“, UAB „Visma Lietuva“, UAB „Realister Media“, UAB „Disco Products“, Lietuvos energetikos institutas, AB Kauno energija, VŠĮ „Edulandas“, VDU IF Alumni.

Informacijos šaltinis

Internete – atnaujintas interaktyvus VDU žemėlapis

Kviečiame bendruomenę ir visus besidominčius universitetu susipažinti su atnaujintu ir papildytu VDU interaktyviu žemėlapiu – 360 laipsnių virtualiu turu, kuriame pristatomos universiteto erdvės.

Virtualus turas kviečia pasižvalgyti po VDU erdves 360 laipsnių nuotraukose – mokslo ir studijų centro (V. Putvinskio g. 23) auditorijas, Žemės ūkio ir Švietimo akademijų pastatus, Botanikos sodą ir kitus universiteto padalinius. Tuo pačiu čia pristatomi ir svarbiausi VDU bruožai, išskiriantys jį iš kitų aukštųjų mokyklų – artes liberales studijų sistema, „Academia cum laude“, nuotolinės studijos, užsienio kalbų kursai, studentiškos organizacijos ir kt.

Interaktyvus VDU žemėlapis yra integruotas ir su „Google“ žemėlapiais – norintys atvykti į universitetą gali pasinaudoti „Google“ navigacija, padedančia patogiai pasiekti norimą kelionės tikslą.

VDU 360 laipsnių turas

Sėkmė programavime pasiekiama nuolatos eksperimentuojant

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga. Nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių trūksta. Apie IT žinių reikalingumą, programavimą, padėtį mokyklose ir į klausimą, kokių savybių reikia paklausiam programuotojui, atsako VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros lektorius Vytautas Barzdaitis.

Kodas – programavimo pasekmė

V. Barzdaitis sako, jog programavime svarbiausia yra gebėti išanalizuoti uždavinį ir jį suskaidyti į daug mažų etapų, o juose analizuoti loginius sąryšius, kurti sekas ir tik tada parašyti jį tam tikra kalba, kitaip tariant – koduoti. Kaip ir bet kuri pasaulio kalba, programavimas turi tam tikras savo dalis, žodyną bei sintaksę, jame daug angliškų žodžių, kuriuos galiausiai reikia mokėti tinkamai sudėti. Tokiais pačiais principais vadovaujamės ir šnekėdami – tik laikydamiesi tam tikrų kalbos taisyklių galime suprasti vienas kitą.

„Kad teisingas kodas gimtų, reikia daug nuveikti – būtina turėti loginį mąstymą“, – teigia VDU lektorius ir pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokite, kad su draugų kompanija atvykstate į mažą salą ir nusprendžiate, jog vakarienei norite picos, tačiau niekas nežino, kur eiti ją pirkti. Norint tai išsiaiškinti, reikia išspręsti ne vieną uždavinį: kur galėtų būti picerija, kokias picas mėgsta draugai, kokia valiuta mokėsite, reikės eiti ar važiuoti. Prireiks išspręsti daug mažų uždavinių, kad gautumėte vakarienę, taip veikia ir programavimas“, – pasakoja dėstytojas.

Lietuvių požiūris į programavimą

„Mitą, jog programavimu gali užsiimti tik ypač daug laiko praleidžiantys prie kompiuterio, reikėtų paneigti“, – teigia V. Barzdaitis. Lektorius tikina, kad šiais laikais programuotojas tikrai neprivalo tūnoti prie kompiuterio. Užsiimdamas kita veikla, jis gali mintyse susikurti strategijas, o prisėdęs prie kompiuterio imti ir jas įgyvendinti.

Vis daugiau programuotojų ateina iš kitų specialybių arba derina net kelias profesines sritis. V. Barzdaitis pripažįsta, kad būti programuotoju nėra lengva, bet lygiai taip pat sunku būti profesionaliu kompiuterinių žaidimų žaidėju, teisininku ar gydytoju. „Svarbiausia, kad žmogus tai darytų savo noru, o ne todėl, kad kažkas jam patarė ar liepė to imtis“, – konstatuoja jis ir priduria, kad jeigu žmogus jaučia malonumą kurdamas, jam patinka generuoti naujas idėjas, jis nebijo klysti ir nori taisyti bei mokytis iš savo klaidų – tuomet programuoti gali išmokti visi. „Programavime lengvai ir iš pirmo karto įgyvendinti sumanymą sunkiai pavyksta, bet reikia norėti ieškoti sprendimo būdų“, – mintimis dalijasi V. Barzdaitis. Pagrindinėmis savybėmis, kurių reikėtų programuotojui, dėstytojas įvardina kantrybę, loginį mąstymą ir norą eksperimentuoti.

Mokyklose informatikai skiriama per mažai dėmesio

„Peikti paties švietimo mokyklose nereikėtų, bet labai girti irgi negalima“, – nuomonę išsako dėstytojas. V. Barzdaitis mano, jog programavimu galėtų užsiimti jau 6-7 klasių moksleiviai, nes tokio amžiaus vaikai yra guvūs, norintys bandyti bei nebijantys klysti. „Paskui, po kelerių metų, mokyklinė rutina tuos vaikus „aplaužo“ ir jie pradeda bijoti eksperimentuoti, jie nebenori įgyti naujų žinių, kurios pasiekiamos šiek tiek sunkesniu keliu“, – apgailestauja ilgametis VDU dėstytojas. Pasak lektoriaus, prie to gali prisidėti ir pati mokyklos atmosfera. Kartais mokytojų sakomi žodžiai, tokie kaip „čia bus sunku, to nedarykite – jums tai nepavyks“, turėtų būti nevartotini, nes vaikams kiekvienas neigiamas žodis, supeikimas įstrigs ilgam ir galiausiai jie nieko nebenorės daryti.

Informatikos sritis labai plati, todėl reikėtų moksleiviams suteikti kuo daugiau informacijos apie ją. Šiandien mokyklose programavimo kalbą „C++“ turėtų pakeisti naujesnės, tokios kaip „Python“ ar „JavaScript“. Jos naudojamos užsienio šalių mokyklose, moksleiviai jas lengviau ir greičiau perpranta. Galbūt tai padrąsintų juos pasirinkti informacinių technologijų pamokas vyresnėse klasėse.

Be to, tėvai namuose neturėtų drausti vaikams žaisti kompiuterinius žaidimus. V. Barzdaičio įsitikinimu, tokiu būdu jie ugdosi loginį mąstymą, nes žaidimuose norint įvykdyti užduotį paprastai reikia išskaidyti ją į mažesnes dalis ir nuolatos galvoti, kaip kažką geriau padaryti. Į tokius žaidimus galėtų įsitraukti ir tėvai. Pasakyti vaikui „Nežaisk“ – paprasta, bet ar visada yra pasiūloma alternatyva? „Žinoma, reikia nepamiršti, kad gilesnį mąstymą privaloma ugdyti ir kitais būdais, bei padėti vaikams jį panaudoti gyvenimiškose situacijose“, – priduria dėstytojas. 

Galimybių spektras

Pasakodamas apie VDU Informatikos sistemų studijas lektorius sako, kad universitete nuolatos kažkas keičiasi, tobulėja. Informatika nėra tas dalykas, kurį padedi ant stalo ir leidi jam dulkėti, jį reikia nuolatos atnaujinti. Tokį ritmą diktuoja kiekvieną dieną besikeičiančios, atsirandančios naujos technologijos.

VDU mokslininkas pastebi, kad universitete daugėja atvejų, kai į informatikos sistemų studijų programą įstoja ne tik neseniai dvylika klasių baigę jaunuoliai, bet ir kitą kvalifikaciją turintys asmenys, norintys save atrasti IT srityje. V. Barzdaitis pabrėžia, kad universitetinis išsilavinimas programuotojui labai padeda, nes būtent čia galima įgauti daug platesnį mąstymą, geriau suvokti pasaulį, o į tai dėmesį tikrai atkreipia ir darbdaviai.

Dėstytojas sako, kad jau pirmoje paskaitoje pirmakursius perspėja, jog iš visų esamų studentų tikrai ne visi bus programuotojai. Kiti gali tapti puikiais testuotojais, projektų ar produktų vadovais, atsakingais už įmonės resursų optimizavimą. V. Barzdaitis atskleidžia, kad daug karjeros galimybių dabar galima rasti vizualų kūrimo srityje.

IT žinių testo galimybės

Kompiuterinis raštingumas, pasak lektoriaus, yra privalomas, nes gyvename tokiais laikais, kai kartais pirmi ryte pasakomi žodžiai gali būti „hey my personal assistant“ (pvz., „Google“, „Apple“, „Alexa“, ar automobilių „Tesla“ bei „Škoda“), o išmanyti, kaip tinkamai užduoti klausimą tokiam asistentui, taip pat reikia žinoti.

„Primityviai kalbant, tai kompiuterinio raštingumo testas, kuris atrenka studentus pagal turimas žinias, į kokį lygį eiti mokytis IT dalyko. To reikia ir tai pravers ateityje, nes darbdavys, matydamas, kad studentas baigė VDU, žinos, jog jis tikrai turi reikiamas tiek anglų kalbos, tiek ir kompiuterinio raštingumo žinias“, – apie VDU studentų išskirtinumą pasakoja lektorius.

Informacijos šaltinis

Minint Aukštųjų kursų 100-metį Kaune – universitetai persikels į mokyklos klases

Sausio 27-ąją Kaune bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, organizuojamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams.

Iš Aukštųjų kursų kilęs Lietuvos universitetas, įsteigtas 1922-aisiais, davė pradžią šiandieniniams Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetams. Todėl šia proga organizuojamoje konferencijoje „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“ šių universitetų mokslininkai prisimins Aukštųjų kursų įkūrimo aplinkybes, iššūkius bei humanitarinių, teisės, medicinos ir kitų mokslų ištakas.

Tą pačią dieną vyks ne tik konferencija, bet ir tam tikra kursų tąsa – net 40 atvirų pamokų Maironio gimnazijos moksleiviams. Jas ves keturiasdešimt dėstytojų, kurie jaunimui pristatys pačias įvairiausias sritis, taip praplečiant mokyklines programas – nuo filosofijos, asmeninio marketingo iki biotechnologijų ar klimato kaitos temų. Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į paraleles su istorija – kaip ir prieš šimtą metų, šie Aukštieji kursai organizuojami atsižvelgiant į visuomenės poreikį.

Prieš šimtą metų sąlygos aukštajai mokyklai steigti buvo itin sudėtingos: vykstant kovoms su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija, vyriausybei itin trūko lėšų. Tačiau Aukštųjų kursų idėja susilaukė plataus visuomenės ir jaunimo pritarimo. Paskelbus kreipimąsi į šalies žmones dėl kursų steigimo, per vos kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų. Aukštųjų kursų įgyvendinimo iniciatoriumi tapo matematikas Zigmas Žemaitis.

„Valdžia (…) labai užimta neatidėtinais, skubotinais valstybinio gyvenimo reikalais, tai atsirado (…) žmonių, kurie savarankiškai ir savanoriškai ėmėsi sunkaus organizacijos darbo. Jie gerai suprato, kad jei jauna valstybė neišsigali aprūpinti šio be galo svarbaus reikalo, tai visuomenė turi eiti jai pagalbon. Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė“, – rašė Aukštųjų kursų taryba.

Atidarymo iškilmės įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijoje. Tą pačią dieną Aukštieji medicinos kursai, kuriuos inicijavo Jonas Staugaitis, tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Matydama didelę gydytojų stoką juos įsteigė Motiejaus Nasvyčio  pirmininkaujama Kauno medicinos draugija, kurios nariai būsimiesiems medikams paskaitas pradėjo skaityti dar 1919-aisiais.

Nepaisant trumpo veiklos laikotarpio, Aukštieji kursai nuveikė didžiulį organizacinį darbą. Personalas sudarė būsimo Lietuvos universiteto branduolį, paruošė patalpas, kabinetus, laboratorijas, biblioteką. Aukštųjų kursų iniciatorių dėka buvo išjudintas universiteto įkūrimas, užtikrintas platus jo profilis. 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiandienos Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų lopšiu.

Vis daugiau dėmesio nepriklausomoje Lietuvoje skiriant fiziniam auklėjimui ir didėjant kūno kultūros specialistų poreikiui, 1934 metais įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie tapo Lietuvos sporto universiteto ištakomis.

Aukštųjų kursų Kaune 100-mečio minėjimas ir universitetų dėstytojų paskaitos moksleiviams vyks sausio 27 d., pirmadienį, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) nuo 10 val.

Renginio programa

Švietimo mainų paramos fondas skelbia praktikų konkursą

Švietimo mainų paramos fondas skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2020-2021 m. m.

Paraiškas gali teikti tik Lietuvos Respublikos arba kitų ES šalių piliečiai, studijuojantys Lietuvos mokslo ir studijų institucijose (toliau – MSI) visų pakopų (bakalauro studijų studentai gali teikti paraiškas nuo 2 kurso (2 studijų metų)) ir visų studijų krypčių grupių studijose su sąlyga, kad jų MSI sutinka išleisti į praktiką numatytam laikotarpiui.

Paskutinio kurso studentai atrankoje gali dalyvauti su sąlyga, kad praktiką atliks per 12 mėn. nuo studijų pabaigos – absolventų praktika.

Praktikos galimos šiose Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintose institucijose:

Galima praktikų trukmė yra 2–6 mėnesiai. Praktikos lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose gali vykti nuo 2020-09-01 iki 2021-08-31.

Daugiau informacijos