Lietuvos mokslų akademijoje apdovanoti VDU absolventai

Vasario 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko LMA narių visuotinis susirinkimas, kurio metu inauguruoti naujieji užsienio nariai, apdovanoti LMA Jaunųjų mokslininkų, doktorantų ir Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų laureatai, įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai.

LMA premijos už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirtos ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistrėms Monikai Čeponytei (Aleksei) ir Dovilei Kuizinienei.

VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros magistrei Monikai Čeponytei (Aleksei) premija skirta už mokslo darbą „Jaunų suaugusiųjų seksualinio priekabiavimo patirties, kūno sudaiktinimo ir polinkio į sutrikusį valgymo elgesį sąsajos“ (darbo vadovė prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė).

Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros magistrei Dovilei Kuizinienei premija skirta už mokslo darbą „Giliojo mokymo metodo taikymas fizinių asmenų kreditingumo vertinimui“ (darbo vadovas prof. dr. Tomas Krilavičius).

 

LMA pagyrimo raštas už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirtas Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros magistrantui Pauliui Balsiui, kuris buvo įvertintas už mokslo darbą „Karininko profesinis identitetas“ (darbo vadovė prof. Aušra Maslauskaitė).

Daugiau informacijos apie skirtas premijas

Nuotraukos Virginijos Valuckienės

 

Moksleiviai susirungė VDU organizuotoje „IFtorina 2020“

2020 m. vasario 1 d., Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos energetikos institute vyko VDU Informatikos fakulteto organizuojama kasmetinė informatikos ir matematikos viktorina „IFtorina 2020“. Viktorinoje dalyvavo II-IV gimanazinių klasių moksleiviai.

Renginio metu moksleiviams iš įvairių Lietuvos miestų teko užduotis pabūti detektyvais, kuriems reikėjo atlikti įvairias užduotis iš matematikos, programavimo, multimedijos, dirbtinio intelekto bei kompiuterinės grafikos. Dalyvaudami estafetės rungtyje bei protmūšyje moksleiviai įveikė įvairius iššūkius.

Moksleiviai buvo suskirstyti į 4 grupes, visos jos sprendė įvairias ateityje galinčias kilti problemas. Vienas iš pavyzdžių kvietė įsivaizduoti 3500-uosius metus: pasaulį, kuriame visus pagrindinius darbus atlieka automatizuotos sistemos. Vienos komandos užduotis buvo atstatyti sutrikusį elektros tiekimą, kita bandė suvaldyti siautėjančius robotus, o dar kitos komandos nariai bandė pabėgti iš išmaniojo namo, kuriame sugedo apsaugos sistema. Ketvirtoji grupė turėjo nugabenti spausdinto maisto siuntinį į Marsą.

Komandos taip pat ieškojo VDU Informatikos fakulteto rūmuose išslapstytų QR kodų, kuriais buvo užkoduoti įvairūs galvosūkiai – juos išsprendus buvo skiriami papildomi taškai.

Po atliktų užduočių, moksleiviams ir jų mokytojams buvo pristatyta paskaita „VDU partnerio „Dell“ pristatymas apie darbą kompanijoje, kasdienius iššūkius ir karjerą“, kurią skaitė Aurimas Pažėra („Dell Technologies“ pardavimų inžinierius).

Viktorinos dalyviai gavo dalyvio sertifikatus, o geriausiai pasirodę moksleiviai buvo apdovanoti rėmėjų prizais. Mokinius atlydėję mokytojai taip pat neliko be dėmesio – jiems buvo siūlomi informacinių technologijų seminarai (VŠĮ Edulandas kūrybinės dirbtuvės „Interaktyvus programavimas“ ir „Robotas pamokoje“).

Renginio pabaigoje vyko komandų apdovanojimai.

Laimėtojai:

  • 1 vieta – komanda iš Anykščių Jono Biliūno gimnazijos
  • 2 vieta – komanda iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos
  • 3 vieta – komanda iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos ir Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro

Paskatinamieji prizai:

  • Komanda iš Panevėžio 5-osios gimnazijos
  • Komanda iš Vilniaus Valdorfo mokyklos
  • Komanda iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos
  • Komanda iš Nemenčinės Gedimino gimnazijos

Renginio rėmėjai: UAB „Equinox Europe“, „ESET Lietuva“, UAB „ALSO Lietuva“, „Dell Technologies“, UAB „DevBridge LT“, UAB „Visma Lietuva“, UAB „Realister Media“, UAB „Disco Products“, Lietuvos energetikos institutas, AB Kauno energija, VŠĮ „Edulandas“, VDU IF Alumni.

Informacijos šaltinis

Internete – atnaujintas interaktyvus VDU žemėlapis

Kviečiame bendruomenę ir visus besidominčius universitetu susipažinti su atnaujintu ir papildytu VDU interaktyviu žemėlapiu – 360 laipsnių virtualiu turu, kuriame pristatomos universiteto erdvės.

Virtualus turas kviečia pasižvalgyti po VDU erdves 360 laipsnių nuotraukose – mokslo ir studijų centro (V. Putvinskio g. 23) auditorijas, Žemės ūkio ir Švietimo akademijų pastatus, Botanikos sodą ir kitus universiteto padalinius. Tuo pačiu čia pristatomi ir svarbiausi VDU bruožai, išskiriantys jį iš kitų aukštųjų mokyklų – artes liberales studijų sistema, „Academia cum laude“, nuotolinės studijos, užsienio kalbų kursai, studentiškos organizacijos ir kt.

Interaktyvus VDU žemėlapis yra integruotas ir su „Google“ žemėlapiais – norintys atvykti į universitetą gali pasinaudoti „Google“ navigacija, padedančia patogiai pasiekti norimą kelionės tikslą.

VDU 360 laipsnių turas

Sėkmė programavime pasiekiama nuolatos eksperimentuojant

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga. Nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių trūksta. Apie IT žinių reikalingumą, programavimą, padėtį mokyklose ir į klausimą, kokių savybių reikia paklausiam programuotojui, atsako VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros lektorius Vytautas Barzdaitis.

Kodas – programavimo pasekmė

V. Barzdaitis sako, jog programavime svarbiausia yra gebėti išanalizuoti uždavinį ir jį suskaidyti į daug mažų etapų, o juose analizuoti loginius sąryšius, kurti sekas ir tik tada parašyti jį tam tikra kalba, kitaip tariant – koduoti. Kaip ir bet kuri pasaulio kalba, programavimas turi tam tikras savo dalis, žodyną bei sintaksę, jame daug angliškų žodžių, kuriuos galiausiai reikia mokėti tinkamai sudėti. Tokiais pačiais principais vadovaujamės ir šnekėdami – tik laikydamiesi tam tikrų kalbos taisyklių galime suprasti vienas kitą.

„Kad teisingas kodas gimtų, reikia daug nuveikti – būtina turėti loginį mąstymą“, – teigia VDU lektorius ir pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokite, kad su draugų kompanija atvykstate į mažą salą ir nusprendžiate, jog vakarienei norite picos, tačiau niekas nežino, kur eiti ją pirkti. Norint tai išsiaiškinti, reikia išspręsti ne vieną uždavinį: kur galėtų būti picerija, kokias picas mėgsta draugai, kokia valiuta mokėsite, reikės eiti ar važiuoti. Prireiks išspręsti daug mažų uždavinių, kad gautumėte vakarienę, taip veikia ir programavimas“, – pasakoja dėstytojas.

Lietuvių požiūris į programavimą

„Mitą, jog programavimu gali užsiimti tik ypač daug laiko praleidžiantys prie kompiuterio, reikėtų paneigti“, – teigia V. Barzdaitis. Lektorius tikina, kad šiais laikais programuotojas tikrai neprivalo tūnoti prie kompiuterio. Užsiimdamas kita veikla, jis gali mintyse susikurti strategijas, o prisėdęs prie kompiuterio imti ir jas įgyvendinti.

Vis daugiau programuotojų ateina iš kitų specialybių arba derina net kelias profesines sritis. V. Barzdaitis pripažįsta, kad būti programuotoju nėra lengva, bet lygiai taip pat sunku būti profesionaliu kompiuterinių žaidimų žaidėju, teisininku ar gydytoju. „Svarbiausia, kad žmogus tai darytų savo noru, o ne todėl, kad kažkas jam patarė ar liepė to imtis“, – konstatuoja jis ir priduria, kad jeigu žmogus jaučia malonumą kurdamas, jam patinka generuoti naujas idėjas, jis nebijo klysti ir nori taisyti bei mokytis iš savo klaidų – tuomet programuoti gali išmokti visi. „Programavime lengvai ir iš pirmo karto įgyvendinti sumanymą sunkiai pavyksta, bet reikia norėti ieškoti sprendimo būdų“, – mintimis dalijasi V. Barzdaitis. Pagrindinėmis savybėmis, kurių reikėtų programuotojui, dėstytojas įvardina kantrybę, loginį mąstymą ir norą eksperimentuoti.

Mokyklose informatikai skiriama per mažai dėmesio

„Peikti paties švietimo mokyklose nereikėtų, bet labai girti irgi negalima“, – nuomonę išsako dėstytojas. V. Barzdaitis mano, jog programavimu galėtų užsiimti jau 6-7 klasių moksleiviai, nes tokio amžiaus vaikai yra guvūs, norintys bandyti bei nebijantys klysti. „Paskui, po kelerių metų, mokyklinė rutina tuos vaikus „aplaužo“ ir jie pradeda bijoti eksperimentuoti, jie nebenori įgyti naujų žinių, kurios pasiekiamos šiek tiek sunkesniu keliu“, – apgailestauja ilgametis VDU dėstytojas. Pasak lektoriaus, prie to gali prisidėti ir pati mokyklos atmosfera. Kartais mokytojų sakomi žodžiai, tokie kaip „čia bus sunku, to nedarykite – jums tai nepavyks“, turėtų būti nevartotini, nes vaikams kiekvienas neigiamas žodis, supeikimas įstrigs ilgam ir galiausiai jie nieko nebenorės daryti.

Informatikos sritis labai plati, todėl reikėtų moksleiviams suteikti kuo daugiau informacijos apie ją. Šiandien mokyklose programavimo kalbą „C++“ turėtų pakeisti naujesnės, tokios kaip „Python“ ar „JavaScript“. Jos naudojamos užsienio šalių mokyklose, moksleiviai jas lengviau ir greičiau perpranta. Galbūt tai padrąsintų juos pasirinkti informacinių technologijų pamokas vyresnėse klasėse.

Be to, tėvai namuose neturėtų drausti vaikams žaisti kompiuterinius žaidimus. V. Barzdaičio įsitikinimu, tokiu būdu jie ugdosi loginį mąstymą, nes žaidimuose norint įvykdyti užduotį paprastai reikia išskaidyti ją į mažesnes dalis ir nuolatos galvoti, kaip kažką geriau padaryti. Į tokius žaidimus galėtų įsitraukti ir tėvai. Pasakyti vaikui „Nežaisk“ – paprasta, bet ar visada yra pasiūloma alternatyva? „Žinoma, reikia nepamiršti, kad gilesnį mąstymą privaloma ugdyti ir kitais būdais, bei padėti vaikams jį panaudoti gyvenimiškose situacijose“, – priduria dėstytojas. 

Galimybių spektras

Pasakodamas apie VDU Informatikos sistemų studijas lektorius sako, kad universitete nuolatos kažkas keičiasi, tobulėja. Informatika nėra tas dalykas, kurį padedi ant stalo ir leidi jam dulkėti, jį reikia nuolatos atnaujinti. Tokį ritmą diktuoja kiekvieną dieną besikeičiančios, atsirandančios naujos technologijos.

VDU mokslininkas pastebi, kad universitete daugėja atvejų, kai į informatikos sistemų studijų programą įstoja ne tik neseniai dvylika klasių baigę jaunuoliai, bet ir kitą kvalifikaciją turintys asmenys, norintys save atrasti IT srityje. V. Barzdaitis pabrėžia, kad universitetinis išsilavinimas programuotojui labai padeda, nes būtent čia galima įgauti daug platesnį mąstymą, geriau suvokti pasaulį, o į tai dėmesį tikrai atkreipia ir darbdaviai.

Dėstytojas sako, kad jau pirmoje paskaitoje pirmakursius perspėja, jog iš visų esamų studentų tikrai ne visi bus programuotojai. Kiti gali tapti puikiais testuotojais, projektų ar produktų vadovais, atsakingais už įmonės resursų optimizavimą. V. Barzdaitis atskleidžia, kad daug karjeros galimybių dabar galima rasti vizualų kūrimo srityje.

IT žinių testo galimybės

Kompiuterinis raštingumas, pasak lektoriaus, yra privalomas, nes gyvename tokiais laikais, kai kartais pirmi ryte pasakomi žodžiai gali būti „hey my personal assistant“ (pvz., „Google“, „Apple“, „Alexa“, ar automobilių „Tesla“ bei „Škoda“), o išmanyti, kaip tinkamai užduoti klausimą tokiam asistentui, taip pat reikia žinoti.

„Primityviai kalbant, tai kompiuterinio raštingumo testas, kuris atrenka studentus pagal turimas žinias, į kokį lygį eiti mokytis IT dalyko. To reikia ir tai pravers ateityje, nes darbdavys, matydamas, kad studentas baigė VDU, žinos, jog jis tikrai turi reikiamas tiek anglų kalbos, tiek ir kompiuterinio raštingumo žinias“, – apie VDU studentų išskirtinumą pasakoja lektorius.

Informacijos šaltinis

Minint Aukštųjų kursų 100-metį Kaune – universitetai persikels į mokyklos klases

Sausio 27-ąją Kaune bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, organizuojamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams.

Iš Aukštųjų kursų kilęs Lietuvos universitetas, įsteigtas 1922-aisiais, davė pradžią šiandieniniams Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetams. Todėl šia proga organizuojamoje konferencijoje „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“ šių universitetų mokslininkai prisimins Aukštųjų kursų įkūrimo aplinkybes, iššūkius bei humanitarinių, teisės, medicinos ir kitų mokslų ištakas.

Tą pačią dieną vyks ne tik konferencija, bet ir tam tikra kursų tąsa – net 40 atvirų pamokų Maironio gimnazijos moksleiviams. Jas ves keturiasdešimt dėstytojų, kurie jaunimui pristatys pačias įvairiausias sritis, taip praplečiant mokyklines programas – nuo filosofijos, asmeninio marketingo iki biotechnologijų ar klimato kaitos temų. Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į paraleles su istorija – kaip ir prieš šimtą metų, šie Aukštieji kursai organizuojami atsižvelgiant į visuomenės poreikį.

Prieš šimtą metų sąlygos aukštajai mokyklai steigti buvo itin sudėtingos: vykstant kovoms su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija, vyriausybei itin trūko lėšų. Tačiau Aukštųjų kursų idėja susilaukė plataus visuomenės ir jaunimo pritarimo. Paskelbus kreipimąsi į šalies žmones dėl kursų steigimo, per vos kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų. Aukštųjų kursų įgyvendinimo iniciatoriumi tapo matematikas Zigmas Žemaitis.

„Valdžia (…) labai užimta neatidėtinais, skubotinais valstybinio gyvenimo reikalais, tai atsirado (…) žmonių, kurie savarankiškai ir savanoriškai ėmėsi sunkaus organizacijos darbo. Jie gerai suprato, kad jei jauna valstybė neišsigali aprūpinti šio be galo svarbaus reikalo, tai visuomenė turi eiti jai pagalbon. Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė“, – rašė Aukštųjų kursų taryba.

Atidarymo iškilmės įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijoje. Tą pačią dieną Aukštieji medicinos kursai, kuriuos inicijavo Jonas Staugaitis, tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Matydama didelę gydytojų stoką juos įsteigė Motiejaus Nasvyčio  pirmininkaujama Kauno medicinos draugija, kurios nariai būsimiesiems medikams paskaitas pradėjo skaityti dar 1919-aisiais.

Nepaisant trumpo veiklos laikotarpio, Aukštieji kursai nuveikė didžiulį organizacinį darbą. Personalas sudarė būsimo Lietuvos universiteto branduolį, paruošė patalpas, kabinetus, laboratorijas, biblioteką. Aukštųjų kursų iniciatorių dėka buvo išjudintas universiteto įkūrimas, užtikrintas platus jo profilis. 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiandienos Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų lopšiu.

Vis daugiau dėmesio nepriklausomoje Lietuvoje skiriant fiziniam auklėjimui ir didėjant kūno kultūros specialistų poreikiui, 1934 metais įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie tapo Lietuvos sporto universiteto ištakomis.

Aukštųjų kursų Kaune 100-mečio minėjimas ir universitetų dėstytojų paskaitos moksleiviams vyks sausio 27 d., pirmadienį, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) nuo 10 val.

Renginio programa

Švietimo mainų paramos fondas skelbia praktikų konkursą

Švietimo mainų paramos fondas skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2020-2021 m. m.

Paraiškas gali teikti tik Lietuvos Respublikos arba kitų ES šalių piliečiai, studijuojantys Lietuvos mokslo ir studijų institucijose (toliau – MSI) visų pakopų (bakalauro studijų studentai gali teikti paraiškas nuo 2 kurso (2 studijų metų)) ir visų studijų krypčių grupių studijose su sąlyga, kad jų MSI sutinka išleisti į praktiką numatytam laikotarpiui.

Paskutinio kurso studentai atrankoje gali dalyvauti su sąlyga, kad praktiką atliks per 12 mėn. nuo studijų pabaigos – absolventų praktika.

Praktikos galimos šiose Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintose institucijose:

Galima praktikų trukmė yra 2–6 mėnesiai. Praktikos lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose gali vykti nuo 2020-09-01 iki 2021-08-31.

Daugiau informacijos

Mokslininkai kviečiami teikti ir atnaujinti savo VDU CRIS profilius

VDU biblioteka maloniai primena, kad VDU mokslo valdymo informacinėje sistemoje (VDU CRIS) mokslininkai gali pateikti arba atnaujinti savo profilių informaciją, užpildydami nustatytą formą, remiantis pateiktais pavyzdžiais .docx dokumente ir VDU CRIS.

VDU kviečia akademinę bendruomenę vienytis protestui (papildyta)

Neprotestuoti dėl aukštojo mokslo politikos būtų amoralu – sugriauta šimtmečius kurta universitetų autonomija, o išlaidos aukštajam mokslui ir studijoms yra mažesnės nei EBPO ir ES vidurkis. Visi akademinės bendruomenės nariai privalome būti solidarūs, nes esminių pokyčių pasieksime tik būdami vieningi.

Pripažįstame, jog pastarųjų dienų administracijos performatyvios akcijos kėlė daug klausimų dėl kovos už bendrąjį gėrį: tarsi protesto nepalaikyti negalima, bet palaikyti irgi, nes pats protestas buvo uzurpuotas. Akademinei bendruomenei ir visuomenei apskritai sukėlė abejonių, ar tai iš tiesų universitetų interesų atstovavimas, ar rinkiminių žaidimų dalis. Pabrėžiame, kad esame už akademinės bendruomenės vieningumą ir priešinsimės politinės valdžios pastangoms mus skaldyti.

Tad pradedame nuo pradžios ir kviečiame jungtis visus universitetus sprendžiant esminius aukštojo mokslo politikos, autonomijos ir finansavimo klausimus bei palaikyti vykstantį Vilniaus ir kitų universitetų bendruomenių protestą.

Reikalaujame pagarbos, pasitikėjimo, orių atlyginimų, darbo santykių ir ne tik. Kviečiame atkurti pilietiškai stiprią universitetų autonomiją.

Siekiame, kad būtų:

  • Peržiūrėtas Mokslo ir studijų įstatymas siūlant pakeitimus, kurie grąžintų realią, o ne deklaratyvią universitetų autonomiją.
  • Peržiūrėtas valstybės finansuojamų studijų modelis.
  • Užtikrinta tvari mokslo ir meno finansavimo politika ir kad finansavimas iki 2025 m. pasiektų 1 proc. nuo BVP. Tyrimai ir inovacijos yra esminė universitetų tarptautinio konkurencingumo ir kokybiškų studijų prielaida. Nors Lietuvos valstybės biudžeto pajamos 2018 m. augo, MTEP finansavimas Lietuvoje mažėjo – šiandien jis siekia vos 0,33 proc. nuo BVP. ES vidurkis – 0,65 proc., Estijoje – 0,69 proc.
  • Peržiūrėta skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarka ir jos nuosekliai didinamos kiekvienais metais. Išlaidomis vidutiniškai vienam studentui per pusę atsiliekame nuo EBPO šalių vidurkio ir siekiame tik 60 proc. atitinkamo Estijos rodiklio.
  • Užtikrintas pažado vykdymas ir patvirtintas biudžetas, kuriame būtų numatytos lėšos dėstytojų atlyginimams pakelti 10 proc. Nuosekliai didinti akademinio ir neakademinio personalo atlyginimus, kad jie būtų konkurencingi ir atitiktų ES vidurkį.

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia visus Lietuvos universitetus suformuoti apvalųjį stalą dėl aukštojo mokslo ateities politikos.

Diskutuokime: info@vdu.lt

Bendruomenės nariai kviečia pasirašyti peticiją.

VDU studentų ir absolventų nuomonė apie pasirengimą darbo rinkai

2019 m. gegužės-birželio mėn. buvo vykdomos dvi apklausos: VDU studijas baigiančiųjų apklausa (EXIT) bei 2018 m. studijas baigusių VDU absolventų apklausa (absolventų apklausa 1 m. po studijų baigimo).

EXIT apklausoje aktyviai dalyvavo bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai. Apklausoje buvo aiškinamasi, kiek jų įgijo darbo patirties studijų laikotarpiu, kiek ir kokio pobūdžio darbus dirbo apklausos vykdymo metu, koks jų buvo mėnesinis atlyginimas. Nedirbančių respondentų klausta, ar turi darbo patirties, ar ieško/ ieškos darbo. Visų apklausos dalyvių buvo prašoma pareikšti nuomonę apie tai, kas buvo naudingiausia rengiantis darbo rinkai ir įvertinti VDU indėlį. Respondentai taip pat nurodė, kiek yra patenkinti savo karjeros situacija.

2018 m. studijas baigusių, t. y. praėjus vieneriems metams po studijų baigimo, bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų absolventų apklausoje buvo prašoma pareikšti savo nuomonę apie pasirengimą profesinei veiklai, atsakyti į keletą klausimų apie dabartinę karjeros situaciją.

Kviečiame susipažinti su apibendrintais VDU baigiančiųjų studijas (EXIT) ir 1 m. po studijų baigimo absolventų apklausos rezultatais. Šiuos rezultatus siūlome pasitelkti planuojant ir tobulinant studentų ir absolventų karjeros planavimo veiklas.

Detalesnius apklausų rezultatus akademinių padalinių lygmeniu galima rasti „Outlook“ viešųjų aplankų „Karjeros stebėsena“ skiltyje.

Daugiau informacijos teikia VDU Karjeros centras, el. paštas karjera@vdu.lt, tel. (8 37) 327 983 (vidaus 4607).

Informacijos šaltinis

Keičiasi VDU mokesčių apmokėjimo tvarka

Informuojame, kad nuo 2019 m. gruodžio 2 d. (pirmadienio) keičiasi Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) priskirtų mokesčių apmokėjimo procedūra į šią:

Jei studentas mokesčius moka pats:

http://studentas.vdu.lt „Mokesčiai“ skiltyje nurodžius norimą apmokėti sumą, Jus automatinė mokėjimo sistema nukreips į UAB „Payseros“ mokėjimo aplinką, kurioje išsirinkę norimą banko įstaigą ar pasirinkę savo turimą bankinę kortelę bei prisijungę prie banko sąskaitos, galėsite iš karto apmokėti savo VDU nurodytą mokėti sumą. Mokesčio užskaitymas bus matomas iškart po apmokėjimo grįžus atgal į http://studentas.vdu.lt aplinką arba iš naujo prisijungiant prie http://studentas.vdu.lt. Visi atliekami mokėjimai nebus papildomai apmokestinti. Kaskart apie mokesčio apmokėjimo įvykdymą Vytauto Didžiojo universiteto studentai bus informuoti atskiru el. laišku į VDU suteiktą el. pašto dėžutę, kiti asmenys (kitų aukštųjų mokyklų studentai) – į VDU žinomą el. pašto dėžutę.

Jei už studentą mokesčius moka kitas fizinis asmuo (pvz. tėvai ar pan.):

http://studentas.vdu.lt „Mokesčiai“ skiltyje nurodžius norimą apmokėti sumą, Jus automatinė mokėjimo sistema nukreips į UAB „Payseros“ mokėjimo aplinką, kurioje reikia pasirinkti „Kitos mokėjimo sistemos“ opciją ir išsirinkti norimą mokesčio apmokėjimo tarpininką iš siūlomų. Suformuotą mokestį atsispausdinkite arba išsaugokite ir išsiųskite asmeniui, kuris už Jus sumokės mokestį. Mokesčio užskaitymas http://studentas.vdu.lt bus matomas iki 1 (vienos) darbo dienos po apmokėjimo datos. Kaskart apie mokesčio apmokėjimo įvykdymą Vytauto Didžiojo universiteto studentai bus informuoti atskiru el. laišku į VDU suteiktą el. pašto dėžutę, kiti asmenys (kitų aukštųjų mokyklų studentai) – į VDU žinomą el. pašto dėžutę.

Jei už studentą mokesčius moka kitas juridinis asmuo (pvz. įmonė, organizacija ir pan.):

Dėl studentui priskirtų mokesčių apmokėjimo, prieš juos apmokant, Jums reikia susisiekti su atsakingu VDU Finansų departamento darbuotoju el. p. aurelija.mieliauskiene@vdu.lt

SVARBU:

  • http://studentas.vdu.lt nurodytą apmokėti sumą, atsižvelgiant į universiteto prisikirtus mokesčius bus galima apmokėti tik tokią, kokią nurodysite „Mokesčiai“ skiltyje:
    • galima koreguoti į mažesnę sumą nei Jums priskirta mokėti;
    • nėra galimybės koreguoti į didesnę sumą nei Jums priskirta mokėti, t.y. mokėti „į priekį“.
  • Jūsų banko sąskaitoje ar bankinėje kortelėje turi būti pakankamai lėšų sumokėti suformuotą VDU sąskaitą, nes priešingu atveju mokėjimo įvykdyti bus neįmanoma.

Daugiau informacijos