Krokuvoje surengti mokymai apie skaitmeninio raštingumo pritaikymą


Siekiant tobulinti ir skatinti skaitmeninio raštingumo plėtrą Ukrainoje, pritaikant skaitmeninio raštingumo sistemą mokytojams ir piliečiams, Krokuvos Pedagoginiame universitete šių metų kovo 18-22 dienomis surengti mokymai „Erasmus+“ CBHE projekto „Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams/ dComFra“ (Nr. 598236-EPP-1-2018-1-LT-EPPKA2-CBHE-SP) partneriams iš Ukrainos. Mokymuose dalyvavo daugiau kaip 20 dalyvių iš 7 Ukrainos universitetų ir Ukrainos IT profesionalų asociacijos. Mokymus organizavo Krokuvos Pedagoginio universiteto ir Lenkijos ECDL fondo atstovai.

Mokymuose įžanginį žodį tarė prorektorius prof. Robert Stawarz ir Informatikos instituto direktorius prof. Jacek Migdalek. Apie skaitmeninio raštingumo plėtrą Lenkijoje pranešimus skaitė universiteto Informatikos fakulteto dekanė dr. Anna Stolinska ir kolegė Alicja Pitula. Ph.D. Bernard Maj pristatė Informatikos ugdymo reformos gaires Lenkijos vidurinėse mokyklose.

Buvo suorganizuotas webinaras su Lenkijos ECDL fondo direktoriumi dr. Jacek Pulwarski apie skaitmeninių kompetencijų plėtros sistemą Lenkijoje. Pranešimus ir mokymus apie Skaitmeninių kompetencijų plėtros projektus švietime, IT priemones ir didaktiką skaitė ECDL fondo atstovai Krokuvoje dr. Beata Chodacka, Anna Miniewska, Mariusz Kasprzak, Katerzyna Gardela. Pranešimą apie skaitmenines kompetencijas vaikams, paaugliams ir suaugusiems bei reikiamus standartus pristatė Ph.D. Mateusz Muchacki. Mokymuose taip dalyvavo IT Instituto iš Kauno ir Karintijos Taikomųjų Mokslų Universiteto iš Austrijos atstovai, atsakingi už mokymų kokybės stebėseną.

Informacijos šaltinis

Pradėtos įgyvendinti „Erasmus+“ CBHE projekto dComFra mokymų veiklos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) įgyvendina ir koordinuoja „Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams“ (akronimas – dComFra) projektą, kuriuo siekiama tobulinti ir skatinti skaitmeninio raštingumo plėtrą Ukrainoje, pritaikant skaitmeninio raštingumo sistemą mokytojams ir piliečiams.

Šių metų sausio 16 – 18 dienomis įvyko pirmasis „Erasmus+“ „Gebėjimų ugdymas aukštojo mokslo srityje“ priemonės projekto dComFra (Nr. 598236-EPP-1-2018-1-LT-EPPKA2-CBHE-SP) konsorciumo susitikimas VDU. Jo  metu buvo pristatytas ir aptartas esminis projekto tikslas – atsižvelgiant į Europoje vyraujančias tendencijas, tobulinti ir skatinti skaitmeninio raštingumo plėtrą Ukrainoje, pritaikant skaitmeninio raštingumo sistemą mokytojams ir piliečiams. Susitikimo metu pristatytos pagrindinės projekto veiklos, veiklų įgyvendinimo grafikas, sudarytos darbo grupės, išrinktas ir patvirtintas priežiūros komitetas.

Prabėgus mėnesiui vasario 18 – 22 dienomis Kaune suoragnizuoti pirmieji mokymai partneriams iš Ukrainos. Mokymuose dalyvavo 24 dalyviai iš 7 Ukrainos universitetų, Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerijos, Ukrainos IT profesionalų asociacijos. Mokymus organizavo Vytauto Didžiojo universiteto ir Informacinių Technologijų Instituto atstovai. Mokymuose taip dalyvavo ir Karintijos Taikomųjų Mokslų Universiteto atstovas iš Austrijos, atsakingas už mokymų kokybės stebėseną. Pagrindinis mokymų tikslas supažindinti Ukrainos partnerius su skaitmeninių kompetecijų plėtra, kylančiais iššūkiais ir jų sprendimo būdais Lietuvoje, pagrindiniais strateginiais dokumentais. Buvo suorganizuoti du webinarai su Europos ECDL fondo atstovu iš Airijos dr. Jakub Christoph bei Švietimo ir mokslo departamento atstovais prie EK Briuselyje. Mokymuose taip pat pristyta Lietuvos Nacionalinė skaitmeninė koalicija, jos programa, įgyvendinami uždaviniai.

Pranešimus mokymuose skaitė ne tik VDU ir ITI atstovai, bet ir ekspertai iš Lietuvos Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos, Lietuvos Pramoninkų konfederacijos, Kauno Mokslo ir Technologijų parko, asociacijos „Langas į ateitį“, Nacionalinės distancinio mokymo asociacijos. Mokymų metu suorganizuoti pažintiniai vizitai į VDU Informatikos fakultetą ir Vilniaus universiteto Kauno Fakultetą. Mokymų dalyvius priėmė VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Susitiko metu pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai su Nacionaliniu Taraso Ševčenkos universitetu Kijeve ir Nacionaliniu Michailo Ostrogradskio universitetu Kremenčuge.

Informacijos šaltinis

„IFtorina’19“: kelionė į Marsą ir informatiko (ne)darbo diena


Sausio 26 d. Informatikos fakultete vyko kasmetinis renginys „IFtorina’19“. Jo metu moksleiviai turėjo galimybę pabūti detektyvais ir atlikdami įvairias užduotis iš matematikos, programavimo, multimedijos, dirbtinio intelekto, kompiuterių administravimo, dalyvaudami estafetės rungtyje bei protų mūšyje stengėsi įveikti jiems tekusį iššūkį.
Komandos buvo suskirstytos į 3 grupes, kurių vienos keliavo į Marsą, kitos sprendė raketos pilotams kylančius iššūkius, o dar kitų komandų nariai tapo tyrėjų komanda. Taip pat norėdami gauti papildomų taškų – moksleiviai VDU Vileikos rūmuose ieškojo išslapstytų QR kodų, po kuriais buvo įvairūs galvosūkiai. Išsprendus juos buvo skiriami papildomi taškai.
Kol moksleiviai atlikinėjo užduotis – mokytojams vyko seminaras.
Vakare visų laukė bendra paskaita:„Informatiko (ne)darbo diena“, kurią  skaitė VDU Informatikos fakulteto absolventas „NoMagic“ Sprendimų architektas Rokas Bartkevičius.

„IFtorina’19“ laimėtojai (komandos):
1 vieta –  komanda iš Vilniaus Valdorfo mokyklos
2 vieta – komanda iš Kėdainių „Šviesioji” gimnazijos
3 vieta – Komanda iš Anykščių Jono Biliūno gimnazija

Paskatinamieji prizai:
Komanda iš Kėdainių „Šviesioji“ gimnazijos
Komanda iš Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto“ gimnazijos ir Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos
Komanda iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos
Komanda iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos ir Klaipėdos „Ąžuolo“ gimnazijos
Pasibaigus apdovanojimams visi vaišinosi tortu bei dalijosi įspūdžiais.
Renginio rėmėjai: ESET Lietuva, „Equinox Europe“, „Net Frequency“ (NFQ)“, VDU IF Alumni, Lietuvos energetikos institutas.

Kviečiame nepamiršti ir aktyviai dalyvauti Facebook nuotraukos rungtyje! Laimės komanda iki vasario 11 d. 11 val. surinkusi daugiausiai “like”.

Straipsnis ir nuotraukų galerija

VDU Intelektualių sistemų laboratorijoje – dirbtinio intelekto tyrimai


Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vykdantis daugiausiai dirbtinio intelekto (DI) tyrimų Lietuvoje, įsteigė Intelektualių sistemų laboratoriją. Tarp svarbiausių laboratorijos tikslų – tarpdisciplininiai DI tyrimai, bendradarbiavimas su verslo ir viešojo sektoriaus organizacijomis, verslo ir mokslo projektų vykdymas, bendradarbiavimas su aukščiausio lygio DI tarptautinėmis organizacijomis ir dalyvavimas naujos kartos  mokytojų rengime.

Dirbtinio intelekto sritys, kurioms VDU mokslininkai šiandien skiria didžiausią dėmesį – kalbos technologijos, technologijų teisė, robotika, kompiuterinė rega ir daugybė kitų.

Dirbtinio intelekto naujovių srityje Europa vis dar atsilieka nuo JAV, Kanados ar Kinijos

Europos Sąjunga vis dar atsilieka vidutinio žmogaus lygio dirbtinio intelekto srityje – todėl šių technologijų tyrinėjimui ir vystymui 2021-2027 metais Bendrija numato skirti apie 100 milijardų eurų.

Dėl pasaulinės lyderystės dirbtinio intelekto naujovių srityje konkuruoja JAV, Kinija ir Kanada, investuojančios dideles sumas į šios srities tyrimus ir verslus. Europa nenori atsilikti – greta kitų iniciatyvų, net 231 žemyno mokslo institucija susibūrė į dirbtinio intelekto laboratorijų jungtinį tinklą CLAIRE, kuriame įvairiausių sričių ekspertai sieks inovacijų taikydami dirbtinį intelektą.

Tinklo vizija akcentuoja, kad technologijų tyrimai Europoje turi atsižvelgti į etinę, teisinę ir socialinę problematiką. Vytauto Didžiojo universitetas yra vienintelis Lietuvos atstovas CLAIRE tinkle – šiemet į jį buvo priimta naujoji VDU Intelektualių sistemų laboratorija. Daugelis ES šalių narių jau parengė savas dirbtinio intelekto strategijas, o Lietuva, deja, atsilieka – ją tik dabar ruošti ėmėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbo grupė, kurioje dirbti pakviestas ir VDU Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas doc. dr. Darius Amilevičius.

„Strategijoje įvardijama, kad Lietuvos dirbtinio intelekto tyrimuose vienas iš lyderių yra VDU, nuosekliai dirbantis šioje srityje jau ne vieną dešimtmetį – vykdome daugiausiai tam skirtų tyrimų, Informatikos fakultete dėstome dalykus, susijusius su DI technologijomis, Informatikos ir Humanitarinių mokslų fakultetuose vystome kalbos technologijas, kurios yra viena svarbiausių DI technologijų sričių. Kalbant apie nacionalinius prioritetus – turime vykdyti tarpdisciplininius tyrimus, būti pasirengę ruošti naujus specialistus ir talentus, įvesti robotikos, dirbtinio intelekto dalykus į mokytojų rengimą“, – vieną svarbesnių ateities užduočių, nurodytų strategijoje, įvardija mokslininkas.

Pasak doc. dr. D. Amilevičiaus, dirbtinis intelektas suteikia vis naujų, milžiniškų galimybių, ypač gamybos, paslaugų ir sveikatos apsaugos  srityse – pavyzdžiui, robotizuotos radioterapinės lovos, kurias sukūrė lietuvių įmonė „Rubedo sistemos“, užmezgusi partnerystės ryšius su VDU.

Kita vertus, mokslininkas pažymi, kad DI gali turėti įtakos ir naujoms šališkumo, nelygybės, manipuliacijos formoms, privatumo pažeidimams, prarastiems darbams. Docento nuomone, atsakingas DI tyrinėjimas ir vystymas turėtų strategiškai orientuotis į žmogaus gerovės didinimą, jo gebėjimų papildymą, o ne asmens pakeitimą arba išstūmimą, tarnauti žmogui ir ginti jo teises ir vertybes, brangias Europos visuomenėms.

„Rengiant Lietuvos dirbtinio intelekto strategiją, nustatėme, kad valstybė beveik visiškai neskatina šių technologijų raidos, trūksta joms skirtų vyriausybinių programų, verslas taip pat investuoja mažai. Sekdami užsienio pavyzdžiais, turėtume intensyvinti mokslinius tyrimus, rengti daugiau specialistų, diegti šias technologijas valstybės institucijose ir viešosiose paslaugose, efektyvinti elektroninę demokratiją, stiprinti teisinę bazę, didinti visuomenės pasitikėjimą naujomis technologijomis“, – teigia doc. dr. D. Amilevičius.

Lietuvos dirbtinio intelekto strategija visuomenei bus pristatyta vasario 14 dieną Vilniuje. Numatoma pristatymo vieta – Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Skaitmenizuotai lietuvių kalbai – geresnės išlikimo perspektyvos

„Apie 2022-uosius prasidės trečioji DI ir kalbos technologijų banga – joms, tikimasi, jau nebereikės didelių duomenų masyvų, tekstynų; pakaks tiesiog aprašyti modelį ir pati sistema žinos, kaip elgtis. Prognozuojama, kad kalbos technologijų rinka iki 2025 m. drastiškai augs – ypač jos dalis, susijusi su dirbtiniu intelektu“, – paaiškina doc. Darius Amilevičius.

Tarp svarbiausių DI sričių, kurias šiuo metu tyrinėja ir vysto Vytauto Didžiojo universiteto  mokslininkai – kalbos apdorojimo technologijos, robotika, duomenų analizė, mašininis ir gilusis mokymas, kompiuterinė rega ir žaidimų kūrimas.

Specialistai sutaria, kad skaitmenizuota kalba yra vienas geriausių būdų užtikrinti jos išlikimą ateityje. Antai VDU projekte „Semantika 2“, kurį vykdo Humanitarinių mokslų, Informatikos ir Teisės fakultetų jungtinė mokslininkų komanda (vadovas doc. dr. Darius Amilevičius), yra kuriama giliojo mokymo ir giliųjų neuroninių tinklų technologijomis grįsta atvirojo kodo programinė įranga. Ji automatiškai analizuos lietuvių kalbos rašytinę ir sakytinę kalbą, atvers galimybes vystyti pačias įvairiausias kalbos technologijas verslams, valstybiniam sektoriui, visuomenei.

Tarp rengiamų inovacijų – automatinis šnekos vertimas tekstu, socialinių tinklų tekstų automatinė analizė, automatinis santraukų sudarymas, automatinė nuomonių analizė, automatinis neapykantos/įžeidžios kalbos nustatymas, kuris leis automatiškai patikrinti, ar mašininiam mokymui naudojamuose tekstynuose nėra įžeidžių ar diskriminuojančio pobūdžio tekstų.

Kitas svarbus projektas yra Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, kurį jau 26 metus plėtoja VDU Kompiuterinės lingvistikos centras – šiame tekstyne kaupiami lietuviški tekstai, reikalingi dirbtinio intelekto technologijų vystymui, kalbos kompiuterizavimui ir kalbos technologijų kūrimui. Tiek „Semantika 2“, tiek tekstyno projektu siekiama išsaugoti kalbos gyvybingumą, aktualumą skaitmeninėje erdvėje.

Tekstyno pagrindu 2007 m. VDU mokslininkai sukūrė pirmąją anglų-lietuvių kalbų automatinio vertimo sistemą, pasirodžiusią dar prieš „Google Translate“. Šiuo metu VDU  dalyvauja ir atstovauja Lietuvai tarptautinės kalbos technologijos infrastruktūros konsorciume CLARIN ERIC.

Kalbos technologijos kompiuteriui leidžia suprasti žmogaus šneką ir tekstą, generuoti atsakymus, bendrauti su žmogumi žmogui priimtinu būdu. Tai labai svarbu, nes jau netolimoje ateityje turėsime pamiršti tradicines bendravimo su kompiuteriu priemones – klaviatūras ir peles. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad DI ir kalbos technologijos yra itin aktualios tiek politikams, tiek žurnalistams – jų dėka galima atlikti automatinę žmonių nuomonių analizę ir lengviau prognozuoti rinkimų rezultatus, tyrinėti piliečių įsitraukimą į valstybės valdymą.

Dirbtinio intelekto moralės ir atsakomybės klausimai: etinio ir teisinio reguliavimo gairės Lietuvai

Paradoksalu, tačiau nors dirbtinio intelekto technologijos yra vienos svarbiausių šiandien, tik visai neseniai Lietuvoje imta garsiau kalbėti apie jų reikšmę, naudą ir grėsmes visuomenei –  robotizuoti sprendimai gali ne tik padėti žmogui kurti gerovę, bet kartu ir skleisti neapykantą, diskriminaciją.

„Galima sakyti, kad tikrai vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija: juk technologinius technologijų pokyčius vadinti pramonės revoliucija galima tik tada, kai pokyčiai paliečia ne tik ekonomiką, bet ir visuomenę“, – sako VDU Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas doc. dr. Darius Amilevičius.

Anot mokslininko, nuo 2017-ųjų pasaulyje intensyviai svarstomi DI etikos klausimai, susiję su dirbtinio intelekto ir žmogaus koegzistencija. Todėl 2017 m. galima laikyti lūžio metais, kai DI tapo jau ne tik technologine, bet ir socialine realybe. Smarkiai padaugėjo diskusijų, mokslinių straipsnių apie etinius, teisinius šių technologijų reguliavimo ir priežiūros aspektus.

Svarstymus paskatino ir plačiai nuskambėjusios nesėkmės – kai „Microsoft“ pokalbių robotas (angl. chatbot) per nepilną dieną tapo seksistu, JAV teismuose įdiegta nusikaltėlių elgseną prognozuojanti sistema pradėjo diskriminuoti juodaodžius, o socialinis tinklas „Facebook“ diskriminavo JAV prezidento rinkimų kandidatus. Pradėta analizuoti ir diskutuoti, kas turėtų atsakyti ir už savaeigių automobilių padarytą žalą.

„Turime sutikti su Aukščiausio lygio dirbtinio intelekto ekspertų grupės prie Europos Komisijos nuomone, kurią jie išsakė naujausiame Europos Komisijos dokumento „Etikos gairės patikimam dirbtiniam intelektui“ projekte. Jų nuomone, patikimas dirbtinis intelektas turi gerbti žmogaus teises ir vertybes, turi būti tinkamai reguliuojamas teisės aktais, taip pat technologiškai tvirtas ir patikimas, nes technologinės spragos gali padaryti žalą žmogui, nors kūrėjai to tiesiogiai ir nenorėjo“, – pasakoja doc. dr. D. Amilevičius.

Dirbtinio intelekto atsakomybės, moralės klausimus Lietuvoje nagrinėja tarpdisciplininis VDU mokslininkų vykdomas projektas „Ateities teisės, etikos ir intelektualių technologijų integralumo studija“, kuriame jėgas suvienijo technologijų, teisės ir etikos ekspertai. Tyrėjai užsibrėžė ambicingus tikslus – ne tik įvertinti išmaniąsias technologijas iš moralinės ir teisinės pusės, bet ir parengti jų etinio bei teisinio reguliavimo gaires, patobulinti ateities teisininkų rengimo programas. Skirtingų sričių sandūroje siekiama rasti atsakymą ir į patį sudėtingiausią klausimą – kokias moralines bei juridines teises, pareigas ir atsakomybę gali turėti robotai.

Aptariant dirbtinį intelektą neišvengiamai paliečiamas ir nykstančių profesijų klausimas – pavyzdžiui, prognozuojama, jog Jungtinėse Valstijose robotai perims apie 40 proc. darbų. Lietuvoje šis procentas gali būti  ženkliai didesnis – bet, anot D. Amilevičiaus, nereikėtų persistengti skambinant pavojaus varpais apie robotų „invaziją“ ar atimamas darbo vietas.

„Reikėtų galvoti ne apie „robotų grėsmę“, o apie persikvalifikavimą – jei dirbate rutininį darbą, tarkim, parduotuvės konsultanto, ieškokite kitos specialybės, kelkite kvalifikaciją. Juk, pavyzdžiui, savo laiku iš pareigybių sąrašo buvo išbraukta ir sekretorė – tokių pareigų ES nebėra jau nuo 1973-ųjų. Tai natūralu ir dėl to neverta protestuoti apie „vagiamus“ darbus, keliant nereikalingą paniką ir sumaištį“, – tikina ekspertas.

Žmonėms jau dabar nebereikia nuobodžiauti atliekant užduotis, su kuriomis puikiai susidoroja kompiuteriai – pavyzdžiui, bankuose, kur gaunama šimtai tūkstančių laiškų, įdarbinti robotai, gebantys atpažinti populiariausius klausimus ir automatiškai į juos atsakyti, automobilių stovėjimo aikštelėse, pasitelkiant videokameras, kompiuteris registruoja, kiek jose yra laisvų vietų ir pateikia šią informaciją vartotojams, kurie tuomet gali nuspręsti, ar verta ten važiuoti.

Namuose, darbe, versle vis labiau populiarėja virtualūs asistentai, vykdantys įvairias užduotis. Ateityje jie gebės įveikti kompleksines užduotis – pavyzdžiui, paprašius suorganizuoti susitikimą su verslo partneriu, robotas galės ištyrinėti abiejų kalendorius ir mėgiamus restoranus, parinks abiem tinkamą datą ir vietą, viską suderins ir rezervuos.

Šaltinis

Prof. R. Krikštolaitis dalyvavo energetikos konferencijoje Briuselyje

Lapkričio 5-6 dienomis VDU Matematikos ir statistikos katedros vedėjas prof. dr. Ričardas Krikštolaitis dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Central European Day of Energy 2018“ („Vidurio Europos energijos diena“), kuri vyko Briuselyje, Europos Komisijos būstinėje. Renginį suorganizavo Vidurio Europos energetikos partnerių asociacija ir Europos Komisija kartu su partneriais, tarp kurių – ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Pagrindinis konferencijos tikslas buvo suvienyti Vidurio Europos energetikos įmones į regioninę platformą, kuri atspindėtų regiono požiūrį į žemyno energetikos politiką, ir pristatyti šios politikos įgyvendinimo pasiekimus ir iššūkius. Renginyje dalyvavo net 143 dalyviai – Europos institucijų, nacionalinių administracijų, energetinių įmonių atstovai, akademikai, ekspertai ir žurnalistai.

Konferencijoje atskleista, jog Vidurio Europoje pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų valstybėms bendradarbiaujant energetikos srityje. Pagrindinė to priežastis – didėjanti regiono infrastruktūrinė sąveika ir rinkų integracija. Taip pat pasiekta didelė pažanga Baltijos šalių sinchronizavime su Kontinentinės Europos tinklu. Be to, dėl liberalizavimo procesų ir teisinės sistemos, regione dinamiškai auga ir tarpvalstybinė prekyba.

Tarp konferencijos pranešėjų ir kalbėtojų buvo Europos Komisijos viceprezidentas M. Šefčovič, Europos Parlamento narys J. Buzek, „Litgrid“, Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E), „Transelectrica“, „EU Stream“ ROMGAZ ir kitų įmonių bei organizacijų atstovai iš Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir kitų šalių. Renginys buvo padalintas į tris dalis, skirtas energetikai Vidurio Europoje, elektros ir dujų sektoriams.

VDU yra konferencijos organizatorių, asociacijos „Central Europe Energy Partners“ partneris.

Daugiau informacijos
Pranešimas apie konferenciją

Edmundas Kėvišas

Šiuo metu vadovauju kompanijos Kauno padaliniui prisidėdamas prie gamybos planavimo ir vykdymo, komandos auginimo bei įmonės vidinių procesų kūrimo.

Mokslai. 1986 – 1998 – Viekšnių vid. mokykla, Mažeikių raj., 1998 – 2002 – informatikos bakalauro studijos VDU, 2002 – 2005 – informatikos magistrantūros studijos VDU.

Darbinė veikla. 2002 – 2007 dirbau programuotoju Practice Manager Baltic kompanijoje. 2007 – 2012 programavimo darbus tęsiau Alna Software kompanijos Kauno padalinyje. Nuo 2012 esu Devbridge Group kompanijoje, Kauno padalinyje. Čia veiklą pradėjau kaip programuotojas, kiek vėliau atsakomybės pasipildė komandos vadovo funkcijomis, dar vėliau pradėjau vadovauti komandų grupei.

Veiklos sritis. Specializuotų programinės įrangos sprendimų kūrimas klientams JAV, Kanadoje ir Europoje.

Ką davė VDU? Sprendimą sieti savo ateitį su programavimu buvau priėmęs gan anksti, tad studijas VDU įsivaizdavau kaip laiką, skirtą pagilinti ir užtvirtinti savo technines žinias. Bet universitetas davė kur kas daugiau. Pirmiausia – platesnį požiūrį į savo veiklą, profesiją, galimybę šalia programavimo išbandyti įvairius kitus dalykus – pvz. ekonomiką, psichologiją. Taip pat universitetui esu dėkingas už suteiktas užsienio kalbų žinias, kurios tapo vienu iš kertinių dalykų mano profesinėje veikloje.

Apdovanoti geriausi VDU dėstytojai

Birželio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto mokslo metų užbaigimo šventėje buvo apdovanoti geriausi 2017 / 2018 m. m. dėstytojai fakultetuose, remiantis studentų nuomone:

  • Ekonomikos ir vadybos fakultete – dr. Viktorija Starkauskienė,
  • Humanitarinių mokslų fakultete – doc. dr. Andrius Utka,
  • Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – dokt. Mindaugas Norkevičius,
  • Socialinių mokslų fakultete – doc. dr. Violeta Ivanauskienė,
  • Gamtos mokslų fakultete – doc. dr. Lina Ragelienė,
  • Menų fakultete – doc. dr. Raimonda Simanaitienė,
  • Informatikos fakultete – doc. dr. Sigita Pečiulytė,
  • Teisės fakultete – doc. dr. Kęstutis Vitkauskas,
  • Katalikų teologijos fakultete – kun. prof. dr. Andrius Narbekovas,
  • Muzikos akademijoje – dr. Rimantas Astrauskas,
  • Užsienio kalbų institute – Rima Sabaliauskienė.

Geriausių dėstytojų rinkimai vykdomi atsižvelgiant į studijų dalykų dėstymo kokybės vertinimo studentų požiūriu apklausos rezultatus. Studentų prašoma pateikti nuomonę apie dėstytojų kompetentingumą studijų dalyko turinio ir didaktikos srityse, pristatyti pasiūlymus studijų kokybei gerinti. Apdovanojant dėstytojus buvo apibendrinti 2017 / 2018 m. m. rudens ir pavasario semestruose studentų pateikti įvertinimai apie dėstymo kokybę, atsižvelgiant į aukščiausio įverčio vidurkio ir didžiausios studentų dalyvavimo apklausoje procentinės dalies santykį.

Dėstymo kokybės apklausa – viena iš periodinių VDU vykdomų apklausų, skirta surinkti grįžtamąjį ryšį iš socialinių dalininkų studijų kokybės įvertinimo ir tobulinimo tikslais.

Šaltinis

Australijoje gyvenanti neuromokslų daktarė: Lietuvos moterys – išskirtinės

Australijoje gyvenanti VDU Informatikos fakulteto absolventė, neuromokslų daktarė Rasa Ruseckaitė-Petraitis yra ir projekto „100 Lietuvos moterų“ komisijos narė. Rodos, jai išties nėra neįveikiamų viršūnių: dienomis dirba tam, kad palengvintų būtį sergantiems cistine fibroze, daug prisideda prie lietuvybės Australijoje puoselėjimo, laisvalaikiu su vyru sukasi ant parketo ir užsiima kiek netikėta ir ne kiekvienam pavaldžia veikla.
Pokalbį su Rasa Ruseckate-Petraitis skaitykite: www.delfi.lt

VDU studentams įteiktos „Intermedix Lietuva“ vardinės stipendijos

Birželio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdžio metu buvo iškilmingai įteiktos UAB „Intermedix Lietuva“ įsteigtos vardinės stipendijos universiteto studentams ir paskutinių kursų absolventams už gerus studijų rezultatus (paskutinio semestro vidurkis ne žemesnis kaip 9 balai) ir aktyvią socialinę arba visuomeninę veiklą universitete ir už jo ribų.

Susidomėjimas antrus metus iš eilės teikiamomis stipendijomis buvo itin didelis – svarstymui buvo pateiktos III-IV kurso bakalauro, vientisųjų arba I-II magistrantūros studijų 72 studentų kandidatūros. Viena iš didelio dėmesio priežasčių – šiais metais į UAB „Intermedix Lietuva“ įsteigtas vardines stipendijas galėjo pretenduoti ir nuolatinių studijų užsienio studentai. Atsižvelgus į pateiktų kandidatų formaliuosius reikalavimus, VDU ir „Intermedix Lietuva“ atstovai įvertino 55 studentų paraiškas.

Vardinės 200 EUR dydžio UAB „Intermedix Lietuva“ stipendijos buvo paskirtos geriausiems universiteto studentams ir absolventams šiose studijų srityse:

  • Humanitarinių mokslų srityje – Kristinai Jaskūnienei
  • Menų srityje – Ugnei Bagušinskaitei
  • Socialinių mokslų srityje – Dainai Pupkevičiūtei ir Sandrai Klevinskaitei
  • Technologijos mokslų srityje – Augustinai Mišeikaitei ir Eigirdui Bujauskui
  • Fizinių ir biomedicinos mokslų srityje – Neringai Baranauskaitei

Daugiau informacijos

VDU Edukologijos instituto tyrėjoms – pripažinimas

VDU Edukologijos instituto mokslininkės dr. Judita Kasperiūnienė ir prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė bei bendraautorė doc. dr. Malin Eriksson laimėjo Geriausio kokybinio darbo Lietuvoje 2017 m. konkursą, kurį surengė Fenomenologinių tyrimų institutas.

Geriausiu kokybiniu straipsniu Lietuvoje išrinktas mokslininkių straipsnis „Tinklo banginio glostymas: konstruktyvistinė grindžiamji teorija apie savireguliacinį mokymąsi virtualiose socialinėse erdvėse“ („Stroking the net whale: a constructivist grounded theory of self-regulated learning in virtual social spaces“), išspausdintas tarptautiniame aukšto mokslinio lygio mokslo žurnale „Kokybiniai tyrimai ugdyme“ („Qualitative Research in Education“).

Dr. Judita Kasperniūnienė yra VDU Edukologijos instituto podoktorantūros studijų tyrėja, kurios vadovė Vilma Žydžiūnaitė yra Edukologijos instituto profesorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja. Dr. Malin Eriksson – Umeå universiteto Švedijoje Socialinio darbo katedros tyrėja.

Apdovanojimą įteikė doc. dr. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė, geriausio kokybinio darbo Lietuvoje 2017 m. konkurso komisijos pirmininkė, ir dr. Agnė Matulaitė, Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė, Londono Birkbecko universiteto tyrimų grupės narė.