VDU bendruomenė diskutavo apie skaitmeninę humanitariką

Gegužės 8 d. VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) įvyko akademinė diskusija „Skaitmeninė humanitarika – nauja mokslo ir studijų sfera?“. Renginyje VDU mokslo darbuotojai, dėstytojai, studentai ir absolventai diskutavo apie skaitmeninių technologijų pritaikymą humanitariniuose moksluose, aptarė naujus skaitmeninius duomenų rinkimo, analizės ir vizualizavimo būdus, kaip jie gali būti naudojami visuomenės ir kultūros reiškinių tyrinėjimui, surinktos medžiagos pristatymui viešojoje erdvėje.

Įvadinėje renginio dalyje etnologė doc. dr. Egidija Kiškina pristatė skaitmeninės humanitarikos (SH) projekto, skirto kultūrinių grupių procesų tyrimams, sumanymą, sukurtą kartu su informatikais. Sumanytas duomenų registras talpina pasakojamosios istorijos ir etnografijos metodais surinktus suskaitmenintus ir iš interneto renkamus tekstinius, garsinius bei vaizdinius tyrimo duomenis, o viena iš jo funkcijų – kompiuteriniais įrankiais apdorotų duomenų vizualinis pristatymas studentams ir plačiajai visuomenei.

Informatikos profesorė dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė išsamiai pristatė SH problematiką, pradedant dirbtiniu intelektu, kuriuo remiasi natūralios šnekos, rašytinių tekstų, garso, vaizdo atpažinimas, ir baigiant duomenų vizualizacijos įrankiais.

SH bendruomenės nariai lingvistas doc. dr. Andrius Utka, istorikas dr. Marius Sirutavičius, informatikė dr. Judita Kasperiūnienė, Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas istorikas doc. dr. Giedrius Janauskas su diskusijos dalyviais dalijosi mintimis apie tai, kaip skaitmeninė humanitarika gali prisidėti plėtojant įvairias humanitarinių ir socialinių mokslų sferas.

Literatūrologės kėlė savo disciplinai rūpimus klausimus. Prof. dr. Eglė Ingrida Žindžiuvienė iškėlė klausimą, kaip SH įrankiai galėtų padėti analizuojant rašytojų kalbos stilių, teksto struktūrą, o doc. dr. Indrės Žekevičienės požiūriu, „pasitelkus atitinkamas programas, būtų galima aprėpti visą mūsų literatūros lauką ir ieškoti tam tikrų dėsningumų, matant ne tik labiausiai pripažintus tekstus, bet ir visą populiariosios literatūros masyvą. Literatūrologija jau tiek subrendusi, kad tolesniam judėjimui pirmyn neišvengiamai reikia naujų instrumentų“. Diskutantų nuomone, humanitarų bendradarbiavimas su informatikais gali labai prisidėti prie tolimesnio dėstymo kokybės gerinimo.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad kompiuterinių įrankių panaudojimas tyrimuose yra aktualus ne vien patyrusiems tyrėjams bei doktorantams, bet ir bakalauro bei magistro programų studentams, rengiantiems įvairaus pobūdžio studijų darbus, galvojantiems apie naujus ateities projektus, praktinio darbo perspektyvas.

Daugiau informacijos

VDU atstovai – svarbiausioje pasaulio technologijų parodoje Hanoveryje

Vienoje svarbiausių pasaulyje pramonės technologijų parodoje „Hannover Messe“ Hanoveryje (Vokietija) šiemet sudalyvavo VDU atstovai: Mokslo ir paslaugų vadybininkas Edvinas Samys ir Taikomosios informatikos katedros profesorius Tomas Krilavičius. Renginyje buvo pristatomi VDU mokslo tyrimai ir paslaugos bei tokios universiteto išvystytos inovacijos kaip sausas medus, sauso jogurto kąsneliai ir kitos. VDU atstovai taip pat užmezgė bendradarbiavimą su Baltarusijos valstybiniu informatikos ir radioelektronikos universitetu.

Parodoje sukurtas technologijas, perspektyviausius išradimus ir teikiamas paslaugas verslui pristatė aktyviausiai su verslu dirbančios net 9 šalies mokslo įstaigos jungtiniame Lietuvos stende. Lietuvos mokslo delegacija šioje parodoje dalyvavo jau antrą kartą.

VDU atstovai, be išvystytų sauso medaus ir sauso jogurto kąsnelių inovacijų, pristatė ir kitus universitete vykdomus tyrimus ir paslaugas, tarp jų skirtas dirbtiniam intelektui, duomenų gamybai, sistemų gedimų aptikimui, išmaniųjų procesų vizualizavimui, virtualiems modeliams, interaktyviems prototipams, kalbos technologijoms, saugiam atsiskaitymui už e-turinį, animatronikai, debesų kompiuterijai, socialinių tinklų analizei, sumanioms transporto sistemoms ir t. t.

Renginio metu universiteto atstovai taip pat susitiko su įvairiomis pasaulio technologijų ir kitomis įmonėmis, aptaria bendradarbiavimo galimybes. VDU sutarties pasirašymu jau įtvirtino ketinimus bendradarbiauti su Baltarusijos valstybiniu informatikos ir radioelektronikos universitetu, su kuriuo numatoma vykdyti bendrus informacinių technologijų projektus.

„Hannover Messe“ yra pasaulyje pirmaujanti pramoninių technologijų paroda, kurioje pristatomos svarbiausios pramonės sritys: nuo mokslinių tyrimų ir plėtros, pramonės automatikos, IT, pramonės tiekimo, gamybos technologijų ir paslaugų iki energijos ir mobilumo technologijų.

Šaltinis

Tarpdisciplininiame projekte – teisės, IT ir etikos tyrinėjimai

Technologijų tobulėjimas atnešė sparčių pokyčių visose gyvenimo srityse – tačiau kartu ir nerimo. Kaip teisininkams ir kitų sričių atstovams suspėti su šia pažanga? Kiek pagrindo turi nuogąstavimai, kad robotikos pažanga baigsis „Terminatoriaus“ scenarijumi? Kaip reguliuoti precedento neturintį technologijų progresą? Šiuos ir kitus klausimus sprendžia tarpdisciplininis projektas, kurį vykdo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, planuojantys bendradarbiauti su tyrėjais JAV ir Europoje.

Naujasis projektas skirtas tarpdisciplininiams trijų sričių tyrinėjimams – aktualiems technologijų, etikos ir teisės klausimams. Pasak vieno iš projekto iniciatorių, VDU Teisės fakulteto prodekano skaitmenizacijai dr. Pauliaus Astromskio, didžiausias dėmesys bus skiriamas teisinės bazės pokyčiams, kuriuos lemia technologijų plėtra.

„Technologijų kontekste būtina iš naujo įvertinti visą teisyną – nuo teisės idėjos, vertybių suvokimo, iki teisėkūros procedūrų, teisinių normų ir pagaliau kasdieninių veiksmų. Įstatymai čia yra tik priemonė vertybių įgyvendinimui. Todėl prieš priimant konkretų įstatymą, skirtą robotams, reikia atsakyti, kokios vertybės turi būti diegiamos į technologijas ir kiek technologijų reikėtų įsileisti į teisėkūros procesą, siekiant suspėti su nuolatiniais pokyčiais“, – samprotauja teisininkas.

Vietoj išmaniųjų telefonų – žmogaus projekcija

Technologijų tyrimus projekte vykdantis VDU Informatikos fakulteto profesorius Tomas Krilavičius prognozuoja, kad universalių automatizavimo sprendimų (tarp jų ir robotų), atliekančių labai skirtingas užduotis, artimoje ateityje nebus, o humanoidai, atrodantys kaip žmonės, tikriausiai apskritai netaps tikrove – priešingai nei rodoma filmuose. Labiau tikėtina, kad dirbtinis intelektas su žmonėmis sąveikaus ne per robotus, o per aplinką, iš debesų (angl. cloud computing), kaip asmeninis komunikatorius, kuris pakeis dabartinius išmaniuosius telefonus.

„Tai bus kažkas, kas bus aplink mus visur, galbūt net neliks telefono, nes kalbėsimės su kambariu, arba atsiras projekcija, žmogaus atvaizdas, su kuriuo bendrausime – kažkas panašaus į programas „Cortana“, „Siri“, „Google Now“, tik jis išplis į visas gyvenimo sritis, kaip dabartiniai išmanieji telefonai. Žmogui patogiausia komunikuoti balsu, tad reikės mažiau spaudyti“, – spėja profesorius.

Kita vertus, jau dabar pastebima, kad tokios plačios, kompleksinės sistemos, apimančios kelias skirtingas sritis, kuriose atskiri elementai yra priklausomi vieni nuo kitų, gali sukelti problemų. „Pavyzdžiui, galite įsivaizduoti, kokių bėdų kiltų, jei visame Kaune būtų atjungta elektra – jau vien todėl, kad sudėtingose sistemose keblu identifikuoti gedimo priežastį. Panaši krizė buvo nutikusi JAV, kai dėl programinės įrangos klaidos elektros neteko milijonai gyventojų. Atjungus internetą taip pat viskas sustotų“, – pasakoja mokslininkas.

Griežtesnė duomenų apsauga ir „dirbtiniai teisininkai“

Kitas aktualus klausimas, kuriam dėmesį skirs projekto tyrėjai – asmeninių duomenų prieinamumas internete, nes „Google“ ir kitos kompanijos apie žmones šiuo metu surenka nepaprastai daug informacijos. Dėmesį į tai jau atkreipė ir Europos Sąjunga – nuo gegužės 25 d. bendrijos narėse įsigalios nauji reikalavimai, skirti griežtesnei duomenų apsaugai: numatomos naujos pareigos duomenų tvarkytojams, papildomos teisės jų savininkams, didelės sankcijos pažeidėjams. Tačiau vien įstatymų nepakanka – reikia skatinti ir pačių žmonių sąmoningumą.

„Apie žmones surenkama labai daug duomenų – kur vaikščiojate, kada kur esate, kada keliatės, ką valgote, su kuo susirašinėjate, kokias sąskaitas išrašinėjate, taip pat Jūsų pašto turinys, ką perkate ir taip toliau. Kaip tą suvaldyti, kaip užtikrinti, kad ši informacija nebus panaudota netinkamai? Įstatymų bazė yra, tačiau internetui sunku ją pritaikyti, kai informaciją taip lengva pašalinti ar papildyti. Kaip įrodysi, kad straipsnis buvo, jei kitą dieną jis ištrintas? Prie to dar prisideda visos naujos finansinės technologijos. Keičiasi veikimo modeliai, o teisinė bazė vis dar sena, atėjusi iš XX amžiaus“, – apibendrina prof. T. Krilavičius.

Vienas iš būdų, kaip technologijų plėtra padeda teisininkams atsinaujinti – taip vadinamas „dirbtinis teisininkas“, arba dirbtinio intelekto programos, kurios vykdo rutinines, paprastai jauniems darbuotojams priskiriamas užduotis.

„Šios sistemos dirba daug greičiau ir tiksliau nei žmogus, niekada nepavargsta, neprašo pakelti algos ar laisvadienių, nepatiria nuotaikų svyravimo – tai paverčia šias sistemas veiklos efektyvumo garantu“, – paaiškina P. Astromskis, čia pat patikslindamas, jog tuomet gydytojai, teisininkai ir kitų profesijų atstovai galės daugiau dėmesio skirti prasmingesniems darbams su žmonėmis, pacientais, klientais. Dirbtiniam intelektui tokių darbų patikėti negalima, nes jis neturi empatijos ir kitų žmogiškų bruožų.

Mokslininkas pastebi, kad prie XXI a. reikalavimų prisitaikyti reikia ne tik teisės, bet ir kitų sričių darbuotojams. Liko tik laiko klausimas, kol visi rutininiai darbai bus automatizuoti – pirmiausia tą pajaus vairuotojai ir fabrikų darbuotojai. Saugiausios profesijos – tos, kurios reikalauja kūrybiškumo ir empatijos, gebėjimo spręsti sudėtines užduotis, veikti tarpdisciplininėje erdvėje. Į šių gebėjimų tobulinimą orientuotis turėtų ir visos ugdymo įstaigos – kaip ir į visiškai naujų specialybių poreikį.

Nedarbo krizės dėl robotų nebus

Vis dėlto, dėl prarandamų darbo vietų ar, tuo labiau, žmonijos užkariavimo kaip filme „Terminatorius“, labai nerimauti nereikėtų – prof. T. Krilavičius tikina, jog automatizavimas ir taikomi dirbtinio intelekto metodai dar nėra tiek pažengę, kad galėtų pakeisti žmones, ypač ten, kur reikia daugiau lankstumo, žmogiškumo.

„Viena parduotuvė bandė darbuotoją robotą, tačiau po savaitės jį atleido. Pirkėjas jo paklausė „Kur alus?“, robotas atsakė „Alkoholio skyriuje“. Viskas teisingai, bet nenaudinga. Dirbtinio intelekto sprendimai dažnai dar nereaguoja į signalus, iš kurių aišku, ko žmogus prašo, mažai tokių, kurie mokosi stebėdami žmogaus elgesį“, – pastebi prof. T. Krilavičius.

Informatikas pažymėjo, jog technologijų progresas nuolat keičia darbus, tačiau įsidarbinimo krizės dėl to iki šiol nebuvo – vienas profesijas keičia kitos, o dirbančių žmonių, turinčių reikiamas kompetencijas, nuolat trūksta.

„Per artimiausią dešimtmetį smarkiai išaugs teisės technologų, teisinių projektų vadybininkų ir panašių hibridinių specialistų poreikis. Tam jau dabar turėtų būti adaptuojamos teisės programos, nes šiemet įstojęs į universitetą, realiai į darbo rinką jis ir išeis po 4-5 ar daugiau metų“, – teigia dr. P. Astromskis.

Bendradarbiaus su svarbiausiais JAV ir Europos tyrimų centrais

VDU projektas „Ateities teisės, etikos ir intelektualių technologijų integralumo studija“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vadovas – VDU Taikomosios etikos tyrimų klasterio vadovas prof. dr. Johnas Stewartas Gordonas.

Išskirtinis dėmesys projekto metu bus skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui – planuojama dalyvauti ir organizuoti tarptautines diskusijas, konferencijas, kūrybines dirbtuves, vizitus pagrindiniuose JAV ir Europos tyrimų centruose.

„Vienas pagrindinių projekto tikslų ir yra sudaryti ryšių, kontaktų tinklą. Ši tema – technologijos ir jų reguliavimas – yra labai plati, pasaulinio lygio, todėl kito pasirinkimo ir negali būti. Norėdami priimti lokaliai teisingus sprendimus, privalome atsižvelgti į globalias tendencijas ir pasaulinius standartus“, – paaiškina P. Astromskis.

Praėjusių metų pabaigoje VDU projektas pateko tarp laimėjusiųjų konkursą aukšto lygio mokslinių tyrimų finansavimui pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Šaltinis

„IFtorina’18“ – moksleivių detektyvai ir mokytojų kūrybiškumo ugdymas

VDU Informatikos fakultetas paskutinį sausio šeštadienį, net 12-ąjį kartą, moksleivius bei jų mokytojus kvietė praleisti kiek neįprastai – sprendžiant įvairius matematinius ir informatikos galvosūkius renginyje „IFtorina’18“.

Dalyvių skaičius šiais metais nustebino: nei šalyje siaučiantis gripas, nei ankstyvas šeštadienio rytas nebuvo kliūtis tiksliaisiais mokslais besidominčių moksleiviams bei jų mokytojams.

Moksleiviai pabuvo detektyvais ir atlikdami įvairias užduotis iš matematikos, programavimo, multimedijos, kompiuterių administravimo, dalyvaudami estafetės rungtyje bei protų mūšyje bandė išsiaiškinti, kur pradingo studentas. Kitos komandos bandė gauti darbo pasiūlymą, o dar kitos komandos ieškojo kompiuterinio viruso. Taip pat norėdami gauti papildomų taškų ieškojo VDU Gamtos mokslų ir Informatikos fakulteto patalpose išslapstytų QR kodų. Jais buvo užkoduoti įvairūs galvosūkiai – juos išsprendus skiriami papildomi taškai.

Kartu vyko ir praktiniai mokymai mokytojams, kurių metu pedagogai kartu su VDU dėstytojais gilinosi į kūrybiškumo technikas, papildomos realybės aplikacijos kūrimo metodikas ir įrankius. Taip pat mokytojai vyko į ekskursiją po Energetikos instituto laboratorijas.

Po pagrindinės renginio dalies visi susirinko paklausyti paskaitos „Įrankiai pakeisti pasauliui“, kurią skaitė „Uber IT“ sistemų inžinierius Darius Staišiūnas. Po jos laukė nugalėtojų apdovanojimai.

Komandos laimėtojos:
1 vieta – komanda iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos
2 vieta – komandos iš Klaipėdos „Vėtrungės“ ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijų
3 vieta – komanda iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos

Paskatinamieji prizai įteikti komandoms iš Anykščių Jono Biliūno, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio, Kauno „Saulės“, Kauno Rokų, Kauno Kovo 11-osios, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ir Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijų.

Daugiausiai galvosūkių išsprendė komanda iš Kauno „Vyturio“ gimnazijos.

Pasibaigus apdovanojimams visi vaišinosi tortu bei dalijosi įspūdžiais.

Renginio rėmėjai: „Net Frequency“ (NFQ)“, „Festo“, „Realister international“, VDU IF Alumni, Lietuvos energetikos institutas.

Informacija ir nuotraukų galerija

VDU projekte – branduolinio turizmo plėtra Ignalinos AE regione

Sausio 29 d., pirmadienį, Vytauto Didžiojo universitete vyko VDU vykdomo projekto EDUATOM „Ignalinos atominės elektrinės (IAE) regiono branduolinio edukacinio turizmo plėtojimo didaktinės technologijos“ seminaras, kuriame dalyvavo mokslininkai, projekto vadovė prof. Natalija Mažeikienė, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė, svečiai iš Visagino ir Ignalinos.

Praėjusį lapkritį tarptautiniai ekspertai šį projektą pripažino vienu iš svarbiausių ir finansuotinų projektų, skirtų vykdyti tikslinius mokslinius tyrimus sumanios specializacijos srityje. Projekto tikslas – moksliškai pagrįsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) regiono edukacinio maršruto kūrimo didaktinius sprendimus ir technologijas bei remiantis šio maršruto kūrimo atveju sustiprinti edukacinio turizmo ir mokslo komunikacijos metodologinį pagrindą.

Daugiau informacijos

Tarptautinio Erasmus+ projekto MATE partnerių susitikimas (antra diena)

Antrą projekto partnerių susitikimo dieną diskusijos vyko VDU Multifunkciniame centre, V. Putvinskio g. 23. Partneriai nagrinėjo problemą, kaip efektyviau pristatyti žaidimo šachmatais mokymo ir testavimo įrankį bei kognityvinius testus moksleiviams. Naudojant Adobe Connect įrankį, virtualiai susitikime dalyvavo šachmatų psichologas dr. Jan Przewožnik. Kartu su Kauno sporto mokyklos „Gaja“ bei Panevėžio šachmatų klubo šachmatų treneriais buvo aptarta pradinių klasių mokytojų pritraukimo į MATE projektą strategija.

Po pietų susitikimas tęsėsi sporto mokykloje „Gaja“, kur projekto partneriai bei šachmatų treneriai stebėjo viešą šachmatų būrelio užsiėmimą ir dalinosi 10-13 metų vaikų mokymo žaisti šachmatais patirtimi.

Tarptautinio Erasmus+ projekto MATE partnerių susitikimas

2018 m. sausio mėn. 30-31 d. VDU Informatikos fakultete vyksta tarptautinio MATE projekto partnerių susitikimas ir mokslinės diskusijos. Diskusijose dalyvauja mokslininkai ir profesoriai iš VDU, Lublino ekonomikos ir verslo universiteto Lenkijoje, La Laguna ir Alikante universitetų Ispanijoje. Aptariamas VDU Informatikos fakulteto mokslininkų kuriamas įrankis psichologams, skirtas 10-13 m. vaikų kognityviniams gebėjimams stebėti ir testuoti. Kartu su mokslininkais, diskusijose dalyvauja tarptautiniai šachmatų treneriai iš Kauno sporto mokyklos „Gaja“ bei Panevėžio šachmatų klubo.

VDU vykdo ES finansuojamą projektą „SEMANTIKA 2“

Vytauto Didžiojo universitetas pradėjo įgyvendinti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.3.1-CPVA-V-527 priemonės „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Lietuvių kalbos teksto sintaksinės-semantinės analizės informacinės sistemos viešųjų paslaugų vystymas (SEMANTIKA 2)“ Nr. 02.3.1-CPVA-V-527-01-0002.

Projekto tikslas – modernizuoti valstybinę informacinę sistemą LKSSAIS, vystyti ir kurti lietuvių rašytinės kalbos technologijų sprendimus ir elektronines paslaugas, kad jie geriau tenkintų kintančius valstybės, verslo ir gyventojų poreikius bei padėtų kurtų didesnę pridėtinę vertę skaitmeninėje ekonomikoje

Projekto metu bus modernizuota valstybinė informacinė sistema LKSSAIS, bus sukurti dvylika informacinių technologijų sprendimų, kurių pagrindu bus kuriamos trys naujos viešosios paslaugos – automatinė teksto tranksripcijos tekstu, automatinė santraukų sudarymo, tinkamos/norimos universitetinių studijų krypties pasirinkimo – ir modernizuota automatinė rašybos klaidų tikrinimo paslauga.

Projekto biudžetas – 2 939 453 Eur. Projektas yra bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto partneris – Kauno technologijos universitetas.

Šaltinis

MATE projekto sklaidos renginys – šachmatų turnyras Białopole, Lenkijoje

2017 m. lapkričio 18 d. tarptautinio MATE projekto, kuriame dalyvauja VDU Informatikos fakulteto mokslininkai, ekspertė iš Lenkijos Dr. Monika Baryła-Matejczuk ir projekto koordinatorė Magda Janiak dalyvavo 13-ajame Chełm regiono šachmatų turnyre, kurį organizavo Bialopole (Lenkija) pradinė mokykla.

Turnyras prasidėjo MATE projekto „Multidimensinis analitinis mokymas” pristatymu. Buvo pristatyti projekto tikslai, produktai ir tarptautinio bendradarbiavimo su mokyklomis, mokytojais, šachmatų sporto treneriais planas. Be to, jauniesiems šachmatų žaidėjams, jų treneriams ir mokytojams buvo pristatytas išmanus įrankis, kurį projekte kuria VDU Informatikos fakulteto atstovai.
Turnyrą organizavo sporto klubų, viešųjų mokyklų bei vietos ir regiono administracija – Sporto klubas „Astra” (Leśniowice, Lenkija); Chełm regiono (Lenkija) valdžios atstovai; Leśniowice komuna; Białopole komuna; Bialopole kultūros centras.

Turnyre dalyvavo 48 dalyviai iš Lenkijos bei Ukrainos. Varžybos vyko, naudojant šveicarišką sistemą: sužaisti 7 žaidimai, kiekvienas po 15 min. vienam žaidėjui. Šveicariškoji šachmatų žaidimo sistema – tai tokia sporto turnyrų organizavimo sistema, kai stengiamasi, kad kiekviename rate susitiktų panašaus pajėgumo žaidėjai (surinkę tiek pat taškų, arba bent panašų jų skaičių). Pirmą kartą ši sistema panaudota 1895 m. šachmatų turnyre Ciuriche, Šveicarijoje (nuo to ir pavadinimas). Sistema yra ypatinga tuo, jog turnyre gali dalyvauti daug žaidėjų, bet pralaimėjusieji neiškrenta – tuo ji tinkama vaikams. Turnyre dalyvavo šių kategorijų žaidėjai – jaunučiai iki 12 metų, jaunučiai ir jauniai iki 18 metų. Atskirai buvo sužaistos atvirosios ir moterų varžybos. Varžyboms vadovavo ir teisėjavo p. Edward Chowra.

Daugiau informacijos organizatorių tinklapyje:
http://www.lesniowice.lubelskie.pl/2017/aktualnosci/ee118.html
http://bialopole.eu/index.php/1838-szachowy-turniej-niepodleglosci-ziemi-chelmskiej

MATE projektas sulaukė tarptautinės konferencijos dalyvių dėmesio

Kasmet daugiau nei šimtą dalyvių iš įvairių užsienio šalių pritraukianti tarptautinė konferencija ALTA „Pažangios mokymosi technologijos. Išmanus mokymasis“ yra skirta tarptautinio bendradarbiavimo, Lietuvos ir tarptautinio mokslo plėtros ir mokslinių ryšių skatinimui. Šių metų konferencijoje ALTA 2017 mokslininkai, studijų ekspertai, verslo bei valstybės švietimo institucijų atstovai pristatė naujus metodinius ir technologinius sprendimus bei aktualius nacionalinius ir tarptautinius švietimo projektus ir iniciatyvas. Konferencijoje buvo nagrinėjamos e. švietimo globalizacijos proceso, švietimo technologijų inovacijų temos, ekonominiai ir vadybiniai e. švietimo aspektai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas e. švietimo modeliams, metodams, suaugusiųjų mokymui, atviriesiems švietimo ištekliams, masiniams atviriesiems švietimo kursams, lyčių lygybės IT sektoriuje tema.

ALTA konferencijoje 2017 m. lapkričio 16 d. dr. J. Kasperiūnienė pristatė tarptautinį Erasmus+ projektą MATE “Multidimensinis analitinis mokymas”, kuriame dalyvauja VDU Informatikos fakulteto mokslininkai. Projekto veiklos buvo demonstruojamos ALTA 2017 posterių sesijoje bei detalizuotos žodiniame pranešime. Konferencijos dalyviai domėjosi rimtųjų žaidimų taikymu pradinėje mokykloje, virtualiso ir papildytos technologijos sprendimais edukacijoje, kėlė klausimus, kaip projekto rezultatai bus diegiami į formalaus švietimo ir ugdymo procesą.

Daugiau informacijos apie MATE projektą mchess.eu

Daugiau informacijos apie ALTA2017 konferenciją ndma.lt/alta2017