„Tyrėjų naktis“ VDU: mokslo paslaptys ir atradimai

Rugsėjo 30 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks nemokami „Tyrėjų nakties“ renginiai, kuriuose mokslininkai kviečia dalyvauti ne tik akademinę bendruomenę, bet ir visuomenę. Stulbinantys eksperimentai, įtraukiančios simuliacijos, susipažinimas su technologijų naujovėmis ir galimybėmis, viešos paskaitos ir diskusijos, parodos ir ekskursijos – visa tai laukia inovacijomis ir mokslu besidominčių dalyvių.

„Tyrėjų naktis“ paskutinį rugsėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30 Europos šalių, o jos metu galima įsitikinti, kad viskas kasdieniniame gyvenime prasideda nuo mokslo. „Labai smagu, kad mokslo pasaulį galima pažinti kartu su visa Europa“, – teigia VDU Informatikos fakulteto (IF) profesorius Tomas Krilavičius.

Nuo robotikos iki kasdienės aplinkos tyrimų

„Tyrėjų nakties“ proga duris atvers ir įspūdingus rezultatus demonstruos VDU laboratorijos bei kitos eksperimentų erdvės Informatikos ir Gamtos mokslų fakultetuose (Vileikos g. 8). VDU erdvėse bus pristatomi renginiai skirti robotams ir virtualiai realybei – įvairių užsiėmimų ir demonstracijų metu bus galima susipažinti kaip veikia robotai, ką jie gali sukonstruoti, kaip juos to išmokyti, kaip veikia išplėstinė ir virtuali realybė. Kitų interaktyvių užsiėmimų metu vyks vis tikroviškesnės virtualios realybės pristatymai bei darbas su naujausiomis technologijomis biologijos laboratorijose.

Viešos paskaitos „GMO mitai ir realybė“ metu, nuo 11 val., (VDU Gamtos mokslų fakultetas Vileikos g. 8-101 aud.) VDU tyrėjai atskleis genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kūrimo ir galimybių paslaptis. Paskaitoje bus atkreipiamas dėmesys į tiesas ir mitus daug kartų skaitytus spaudoje ar internetinėje erdvėje, atsakant į šiuos klausimus: kaip GMO gali paveikti organizmą, šalies ekonomiką bei gamtą.

Viena iš aktualiausių šiandienos aplinkosaugos problemų yra oro užterštumas. Miestų oro tarša turi tendenciją didėti. Itin pažangus oro taršos nustatymo būdas yra teršalų sklaidos modeliavimas. Naudojant matematinį modeliavimą, daug tiksliau galima nustatyti teršalų koncentracijas visame mieste ir atskiruose mikrorajonuose, kadangi realiai išmatuoti oro teršalų koncentracijas visuose miesto taškuose yra neįmanoma. „Sumodeliuok ir sužinok oro taršą savo rajone“ užsiėmimų metu bus galimybė ištirti gyvenamosios aplinkos oro užterštumą. Be šių tyrimų – laboratorinio užsiėmimo metu dalyviai matuos nitratų koncentraciją vandenyje ir taip įvertins ar jis tinkamas naudojimui bei į kasdienį plaukų plovimo ritualą analizuos, kaip į cheminį eksperimentą.

Daugiau informacijos

Prof. A. Avižieniui – tarptautinis apdovanojimas

Grėsmė, kad ateityje dirbtinio intelekto pažangos dėka kompiuteriai užkariaus pasaulį, yra reali – tai nėra tik rašytojų fantazijos, teigia tarptautiniu mastu pripažintas informatikos mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės profesorius Algirdas Avižienis.

Jau 50 metų mokslinę veiklą vykdantis informatikas, NASA laboratorijoje JAV dirbęs profesorius yra revoliucinio atradimo autorius – 1960 metais A. Avižienis sukūrė naują technologiją, kurios dėka kompiuteriai patys ištaiso savo gedimus, be žmogaus priežiūros. Tai buvo ypač aktualu tuo metu, kosminės eros pradžioje, siunčiant erdvėlaivius į kosmosą be astronautų.

„Aš buvau turbūt vienintelis žmogus visame pasaulyje, turėjęs tokį uždavinį – sugalvoti, kaip kompiuteris galėtų išlikti nesugedęs keletą metų, kol erdvėlaivis skrenda į kitas planetas. Atsakymas buvo paprastas – jis turi pats save pataisyti“, – atradimo priešistorę prisiminė mokslininkas.

A. Avižienio veikla sukėlė tikrą perversmą mokslo ir technologijų pasaulyje: jo sugalvoti gedimų pasitaisymo principai iki šiol taikomi ne tik kosminiuose erdvėlaiviuose, bet ir atominiuose reaktoriuose, keleiviniuose lėktuvuose, Žemės palydovuose ir kitur.

Už savo indėlį į klaidoms atsparių kompiuterių architektūrą, profesorius iki šiol gauna reikšmingus pasaulio mokslo bendruomenės apdovanojimus. Šiemet jam skirtas prestižinis Jean-Claude Laprie apdovanojimas už 2004 m. parašytą straipsnį „Basic Concepts and Taxonomy of Dependable and Secure Computing“, laikomą vienu įtakingiausių kompiuterių patikimumo srityje: mokslinių publikacijų sistemos „Google Scholar“ duomenimis, jis buvo pacituotas daugiau nei 4 tūkst. kartų.

„Straipsnis apibendrina visas svarbiausias sąvokas, susijusias su tuo, kaip išsaugoti kompiuterių patikimumą – visų, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant didžiųjų bankų kompiuteriais. Nesvarbu, kokius gerus kompiuterius galėsime sukurti, vis tiek jie anksčiau ar vėliau sugenda“, – paaiškino profesorius, kurio moksliniai darbai kitų tyrinėtojų tekstuose iš viso buvo pacituoti jau net 15 tūkst. kartų.

J. C. Laprie apdovanojimas prof. A. Avižieniui skirtas jau antrą kartą – pirmą kartą šis svarbus įvertinimas jam buvo skirtas 2012 metais už straipsnį „Atsparių gedimams kompiuterių projektavimas“, parengtą dar 1967 metais.

Paklaustas apie mokslo ir technologijų ateitį, būsimas tendencijas, prof. A. Avižienis atkreipė dėmesį, kad spėjimai ir prognozės šioje srityje dažnai nepasitvirtina – pavyzdžiui, socialinių tinklų išpopuliarėjimas buvo netikėtas. Tačiau kompiuteriai ir užtikrinimas, kad jie gestų kuo rečiau, turėtų išlikti aktualūs – ypač gyvybiškai svarbiose srityse, tokiose kaip medicina. Mokslininkas taip pat pritarė neseniai išsakytai VDU Sistemų analizės katedros profesoriaus Laimučio Telksnio nuomonei, kad gali ateiti nanorobotikos era ir žmonės kurs plika akimi nematomus robotus.

„Mažytės dalelės, nanosistemos, turi visokiausių galimybių, tarp jų ir žmogaus sveikatos išsaugojimas, gydymas nuo ligų, paleidus tas sistemas į žmogaus kūną – tai būtų didžiulis pasiekimas. Ši sritis dar labai jauna, galimybės didelės, bet reikia įdėti labai daug darbo“, – pakomentavo mokslininkas.

Tačiau ateitis nebūtinai bus tik šviesi. Pavyzdžiui, pažanga dirbtinio intelekto srityje gali būti pavojinga – prieš žmoniją sukylantys robotai nėra tik niekuo nepagrįstos mokslinės fantastikos kūrėjų fantazijos. „Yra galimybė, kad kompiuteriai taps tokie pavojingi, jog išsivystys jų gebėjimas galvoti. Juk tiek daug visko įvyko per paskutinius 50 metų, ko kartais net mokslinė fantastika nebuvo numačiusi. Pavojus, kad dirbtinis intelektas bus panaudotas blogam, tikrai yra“, – tikino prof. A. Avižienis.

Informatikas net 40 metų dirbo Kalifornijos universitete Los Andžele, kuris pasauliniuose reitinguose neretai patenka į geriausiųjų dešimtuką. Didžiulę patirtį aukščiausio lygio švietimo ir mokslo sistemoje turintis mokslininkas, aktyviai dalyvavęs atkuriant ir VDU Lietuvoje, negailėjo padrąsinančių žodžių Lietuvos studentams – jo manymu, savo lygiu jie nenusileidžia savo kolegoms už Atlanto. Kita vertus, jis išreiškė apgailestavimą, kad Lietuvos universitetai buvo steigiami nesistemingai, valdžia juos įkūrė be plano. Be to, universitetai nėra tinkamai suderinti su kolegijomis.

„Kalifornijos kolegijose studijos trunka dvejus metus. Po to arba įgyji specialybę ir eini dirbti, arba stoji į universitetą. Tai labai gera laiptų sistema – suteikia antrą galimybę stoti į universitetą gerai pasirodžius kolegijoje, gal net padirbėjus keletą metų ir po to įstojus. Būtų daug naudingiau, jei ir Lietuvoje kolegijose studijos truktų dvejus, o ne trejus metus“, – sakė mokslininkas.

Pirmasis atkurtojo VDU rektorius prof. A. Avižienis taip pat akcentavo, kad humanitariniai mokslai turi neįkainojamą vertę – tokį išsilavinimą turintis žmogus sukaupia didelį dvasinį turtą, kurį vėliau gali perduoti ir savo vaikams.

„Humanitariniai mokslai buvo naudingi nuo pat Antikos laikų ir Renesanso iki dabar – žmonės, kurie vedė žmoniją į priekį, buvo tam paruošti per ankstesnių pasiekimų studijas. O humanitariniai mokslai kaip tik ir apibendrina, kas buvo pasiekta tose svarbiausiose srityse. Technologijos irgi gerai, bet patys stipriausi technologai yra tie, kurie turi ir humanitarinį išsilavinimą. Kalifornijos universitete per 40 metų darbo mačiau, kad sėkmingiausi du doktorantai buvo psichologas ir humanitaras“, – pasakojo profesorius.

Jo teigimu, tai svarbu visai Lietuvai – didesnis humanitarų skaičius kelia visos šalies lygį, kadangi būtent humanitariniai mokslai yra visų mokslų pagrindas. Negana to, šiandien paplitusi nuomonė, jog baigus studijas, per likusį gyvenimą profesiją gali tekti keisti bent vieną ar kelis kartus, todėl platus humanitarinis išsilavinimas arba humanitarinių ir technologinių mokslų suderinimas yra labai naudingas.

Apie prof. A. Avižienį

VDU Atkuriamojo Senato, vėlesnių Senatų ir Universiteto Tarybų nario pareigas ėjęs prof. Algirdas Avižienis yra aktyvus, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, kurio patobulinta klaidoms atsparių kompiuterių architektūra šiandien plačiai taikoma visame pasaulyje. Jo koncepciniai brėžiniai padėjo sukurti pirmąjį pasaulyje save pasitaisantį kompiuterį STAR (Self Testing And Repairing), kurio principai iki šiol taikomi NASA erdvėlaiviuose, keleiviniuose lėktuvuose, atominiuose reaktoriuose, Žemės palydovuose ir t. t.

Lietuvoje A. Avižienis ženkliai prisidėjo prie VDU atkūrimo, kuriam jis vadovavo 1990–1993 m. Profesoriaus dėka VDU tapo pirmuoju universitetu šalyje, kuriame įdiegta liberali, vakarietiškais principais grįsta mokslo bei studijų sistema. VDU garbės profesoriaus vardas A. Avižieniui suteiktas 1994 m. Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III-ojo laipsnio ordinu. 2012 m. birželio pabaigoje prof. A. Avižieniui suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas.

Gyvendamas JAV prof. A. Avižienis buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys, 1967 m. suorganizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą Čikagoje. Ilinojaus valstijos universitete jis įgijo bakalauro, magistro bei daktaro (1960 m.) laipsnius. 1972 m. Kalifornijos universitete jam suteiktas profesoriaus vardas. Prof. A. Avižienis yra apdovanotas garbės medaliu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“, Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) aukščiausiu garbės ženklu – Sidabro šerdimi. Už nuopelnus plėtojant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje 1985 m. profesoriui suteikė Garbės daktaro vardą.

Prof. A. Avižienis yra Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas, Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys, Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) narys, vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro garbės direktorius, VDU Atkūrimo tarybos garbės narys.

2012 m. prof. A. Avižieniui Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įteiktas prestižinis Eckerto-Mauchly prizas už svarų indėlį į klaidoms atsparių kompiuterių architektūrą ir kompiuterių aritmetiką, Jean-Claude Laprie kompiuterinių sistemų patikimumo apdovanojimas. Kaune mokslininkas už viso gyvenimo mokslo nuopelnus buvo apdovanotas pirmojo laipsnio „Santakos“ garbės ženklu.

Skelbta: http://www.vdu.lt/lt/prof-a-avizieniui-tarptautinis-apdovanojimas/

IT įmonės laukia ne tik programuotojų

ES ataskaitose apie skaitmeninės rinkos vystymąsi nurodoma, kad, esant dabartinėms tendencijoms, iki 2020 m. Europos šalyse IT specialistų trūkumas pasieks 800 tūkstančių ribą. Įvairūs asociacijos „Infobalt“ ir „Investuok Lietuvoje“ skelbiami skaičiavimai irgi prognozuoja kelių ar net keliolikos tūkstančių IT specialistų trūkumą Lietuvoje artimiausiais metais.

Įmonės ieško ne tik programuotojų, analitikų, sistemų architektų, projektų vadovų, testuotojų, bet ir duomenų bei dokumentų valdymo specialistų, IT vadybos specialistų, padalinių vadovų, turinčių platų IT žinių spektrą, gebančių įmonei pasiūlyti šiuolaikinių IT technologijų, tokių kaip debesų kompiuterija, socialiniai tinklai, didžiųjų duomenų analitika, daiktų internetas, sprendimus. Pranašumą rinkoje turi specialistai su platesniu išsilavinimu, kurie ne tik žino kaip „užkurti mašiną“, bet ir gali ją vairuoti įvairiomis kryptimis ir numatyti, kas jos laukia už kito posūkio“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto (IF) dekanė doc. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė.

VDU absolventų darbinė patirtis rodo, kad IT srities specialistui, ypač jei jis studijų metais sugebėjo išnaudoti ir įgyti platų žinių ir įgūdžių spektrą, yra visos galimybės susirasti tokį darbą, kuris jam patinka. „Taip, IT įmonės laukia norinčių tiesiog projektuoti programų sistemas, tačiau daugybė pasiūlymų yra ir tiems, kurie nori platesnės kūrybinės veiklos, ieško naujų būdų, kaip pritaikyti IT technologijas įvairiausiose veiklose, – tikina dekanė ir kaip pavyzdžius pateikia keletą VDU informatikos absolventų veiklų: pirmųjų Lietuvoje komercinių interneto ir mobiliųjų paslaugų kūrimas ir diegimas, Pasaulio banko vykdomų pensijų reformų įvairiose pasaulio šalyse modeliavimas, elektroninio parašo paslaugų kūrimas Lietuvoje, „Hewlett Packard“ kompanijos sistemų saugumo tyrimai, vadovavimas įvairių įmonių IT bei komercijos padaliniams ir dar daug kitų.

Priešingai nei galvojama, studijuoti informatiką yra įdomu

VDU Informatikos absolventės Rasos Beskajevienės – UAB „Equinox Europe“ direktorės teigimu, informatikai šiandien reikalingi įvairiausiose veiklos srityse. Darbuotojų trūkumą jaučia įvairios gamybine veikla užsiimančios kompanijos, taip pat telekomunikacijų, finansų, transporto, logistikos, pramogų pasaulio įmonės, švietimo ir kitos įstaigos, atsakingos už įvairias veiklos sritis.

„VDU Informatikos studentai darbo vietas susiranda dar studijų metais“, – apie sėkmingą įsidarbinamumą pasakoja D. Vitkutė–Adžgauskienė. Docentė teigia, kad susiklosčiusi situacija skatina ir darbuotojų perviliojimus. „Trūkstant ekspertų, IT įmonės, ypač užsienio kompanijos, Lietuvoje įkūrusios savo paslaugų centrus, pervilioja IT specialistus iš įvairių kitos srities įmonių. Todėl pastarosiose IT specialistų poreikis kaip niekada didelis. Jos laukia kompetentingų, tačiau platesnio profilio specialistų, galinčių atlikti įvairius darbus, įsigilinti į įmonės procesus ir pasiūlyti konkurencingus, naujus sprendimus“, – apie informatiko darbą, kuris šiandien toli gražu nėra susijęs tik su programavimu, pasakoja dekanė ir pažymi, kad absolventai vizijas apie būsimą informatiko darbą dažniausiai sieja su programavimo veiklomis, todėl turi klaidingą įsivaizdavimą, jog studijuoti bus per sudėtinga ir netgi neįdomu.

Informatiko darbai – reikalaujantys įvairių žinių ir įgūdžių

D. Vitkutė-Adžgauskienė tikina, kad informatikos įvairiapusiškumas plačiausiai atsiskleidžia dirbant ne į programinių produktų kūrimą orientuotose IT įmonėse, bet įvairiose kitose srityse, kur verslo sėkmė tiesiogiai susijusi su tinkamu IT technologijų panaudojimu. Ne veltui įmonės turi įvairių lygių informacinių technologijų specialistų pareigybes.

Bet kuris informatikas šiandien privalo turėti algoritmavimo, programavimo ir programinių produktų valdymo pagrindus. Tik taip jis gebės suprasti, valdyti sistemas, su kuriomis dirba, tinkamai įsisavins šiuolaikines IT technologijas, tačiau tik to nepakanka. UAB „Equinox Europe“ direktorė R. Beskajevienė pasakoja, kad, pavyzdžiui, vyriausiojo įmonės informacinių technologijų specialisto (angl. CIO – Chief Information Officer) pareigybės apibrėžime nurodoma, kad toks specialistas turi gebėti analizuoti, perprojektuoti įmonės procesus ir suplanuoti įmonės IT infrastruktūros pertvarkymą panaudojant naujas technologijas. „Tai reikalauja ne tik plataus IT technologijų spektro išmanymo, verslo valdymo, IT infrastruktūros vystymo, projektų vadybos žinių, bet ir sugebėjimo greitai atpažinti ir įsisavinti naujas, konkrečiai veiklos sričiai naudingas, technologijas. Vien puikūs programavimo gebėjimai čia negelbės“ – apie įvairiapusiškumo naudą pasakoja VDU Informatikos absolventė.

Svarbus tarpdalykiškumas

„Be jau minėto glaudaus ryšio tarp informatikos ir verslo/vadybos programų, gerų tarpdalykinių studijų pavyzdžiu gali būti multimedijos studijos, apjungiančios informatikos, naujųjų medijų meno, inžinerijos mokslus, taip pat neuromokslų ar psichologijos žinias, kurios naudingos kuriant sistemas, prisitaikančias prie žmogaus būsenos ar reakcijos“, – apie žinių pritaikomumą kalba D. Vitkutė-Adžgauskienė.

Platesnis rengiamų specialistų profilis siejamas ir su studijų programų gebėjimu pasiūlyti tarpdalykinių studijų galimybes. Tarpdalykiškumas gali būti būdingas visai studijų programai arba atskiriems studijų dalykams ar moduliams. Šiuo atveju Lietuvoje tuo išsiskiria Vytauto Didžiojo universitetas, taikantis liberaliųjų studijų modelį ir galintis pasiūlyti plačiausią gretutinių specialybių spektrą.

VDU Informatikos fakulteto dekanė nurodo, kad šiandieninėje žinių visuomenėje ypač reikalingas derinys yra informatikos ir humanitarinių mokslų draugystė, vedanti į kalbos technologijų arba kompiuterinės lingvistikos taikomuosius sprendimus. „Šie sprendimai leidžia automatizuotai analizuoti bei sintezuoti rašytinę ir šnekamąją kalbą, išmokyti kompiuterį suprasti pateiktą informaciją taip, kaip ją suprastų žmogus. Tai ypač svarbu kuriant šiandieninius robotizuotus paieškos ir informacijos analizės pagalbininkus, padedančius susigaudyti šiandieninėje informacijos gausoje, toliau vystyti interneto ir informacinių sistemų ir paslaugų galimybes“, –pasakoja docentė.

VDU informatikams – tarptautinis įvertinimas

Šį pavasarį tarptautiniai ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Suomijos bei Estijos vertino VDU IF Informatikos studijų bakalauro programą ir Taikomosios informatikos magistrantūros programą. Abi šios programos akredituotos maksimaliam 6 metų laikotarpiui.

„Itin aukštus balus gavo Informatikos studijų bakalauro programa, kuri orientuojasi ne tik į klasikinę informatiką, bet ir į šiandieninėje žinių visuomenėje būtinus informacijos valdymo aspektus. Taip pat ekspertai išskyrė galimybę studentams derinti savo individualius studijų poreikius, renkantis tarp Taikomosios informatikos, Verslo informatikos ir Programų sistemų specializacijų, bei studijuoti tikslinėse vietose, dar studijų metu pradedant praktinį bendradarbiavimą su būsimais darbdaviais“, – puikiais pasiekimais džiaugiasi dekanė.
Skelbta

Užsienio ekspertai puikiai vertina VDU informatikos studijų programas

Džiugu, kad tarptautiniai ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Suomijos bei Estijos, šių metų kovo mėn. 22-23 d. vertinę VDU Informatikos fakulteto bakalauro studijų programą „Informatika“ ir magistro studijų programą „Taikomoji informatika“, abi šias programas akreditavo maksimaliam 6 metų laikotarpiui.

Informatikos programa, kaip besiorientuojanti ne tik į klasikinę informatiką, bet ir į šiandieninėje žinių visuomenėje būtinus informacijos valdymo aspektus, gavo ypač aukštus balus, vertinant programos tikslus ir numatomus rezultatus. Ekspertai išskyrė galimybę studentams derinti savo individualius studijų poreikius, renkantis tarp Taikomosios informatikos, Verslo informatikos ir Programų sistemų specializacijų, bei studijuoti tikslinėse vietose, dar studijų metu pradedant praktinį bendradarbiavimą su būsimais darbdaviais.

Vieni svarbiausių Informatikos fakulteto įvertinimo kriterijų – aukštas darbdavių įvertinimas paruoštiems specialistams. Vizituojančių dėstytojų dirbančių verslo srityje pasitelkimas, aktualių informatikos taikymo temų atspindėjimas studijose bei bakalauro ir magistrantūros programų liberalumas.

Tarp Taikomosios informatikos magistro studijų programos privalumų ekspertai paminėjo gana platų pasirenkamų dalykų spektrą, leidžiantį susikoncentruoti ties viena iš dviejų šiandien įmonėms aktualių informatikos taikomųjų sričių – duomenų analizės ir verslo informatikos. Taip pat buvo pažymėta labai gera socialinių partnerių nuomonė apie įdarbinamus programos absolventus, studijų liberalumas, individualūs studijų planai, lankstumas prisiderinant prie studentų, kurie kartu ir dirba, ir studijuoja.

VDU tyrimai kalbos technologijų konferencijoje

Gegužės 23–28 d. Portorože (Slovėnija) vykusioje kalbos išteklių ir jų vertinimo konferencijoje (LREC) (angl. Language Resources and Evaluation Conference), dalyvavo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kompiuterinės lingvistikos centro ir Informatikos katedros mokslininkai: doc. dr. Andrius Utka ir prof. Tomas Krilavičius.

LLREC konferencijos renginiai šiais metais subūrė net 1231 dalyvį iš 1061 akademinės institucijos ir 102 verslo įmonių. Viename svarbiausių kalbos išteklių ir jų vertinimo renginyje aktualiausios temos siejosi su socialinių tekstų analize, daugiakalbyste bei techniniu vertimu.

Kartu su Lietuvos (Kauno technologijos universitetu) ir užsienio partneriais (Ciuricho universitetu, Šveicarija) VDU Kompiuterinės lingvistikos centras (vadovas – doc. dr. Andrius Utka) organizavo vieną iš 29-ių konferencijoje LREC 2016 vykusių seminarų tema: „Normalisation & Analysis of Social Media Texts“.

Socialiniuose tinkluose publikuojami tekstai – itin aktualus tyrimų laukas, nes siekiant automatizuoti šių gausiai kuriamų tekstų analizę kompiuterinėje lingvistikoje susiduriama su įvairiais iššūkiais.

Šioje srityje VDU mokslininkai jau yra atlikę nemažai tyrimų ir pristatę mokslinių publikacijų. Vienas iš naujausių VDU dėstytojų doc. dr. Andriaus Utkos ir dr. Dariaus Amilevičiaus parengtas straipsnis „Normalisation of Lithuanian Social Media Texts: Towards Morphological Analysis of User-Generated Comments“ pristatytas ir LREC 2016 seminare „Normalisation & Analysis of Social Media Texts“.

Atliekant kompiuterinės lingvistikos tyrimus, svarbūs įvairūs kalbiniai ištekliai ir įrankiai. Lietuvių kalbos automatinės analizės infrastruktūrą stendiniame pranešime „NLP Infrastructure for the Lithuanian Language“ pristatė VDU mokslininkai: D. Vitkutė-Adžgauskienė, A. Utka, D. Amilevičius ir T. Krilavičius.

Daugiau informacijos

VDU mokslininkams „Technorama 2016“ įvertinimai

Gegužės 19 d. vykusiame jaunųjų mokslininkų parodoje-konkurse „Technorama 2016“ tarp 70 inovatyvių idėjų turinčių komandų dalyvavo ir trys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovai bei jaunasis kūrėjas iš VDU Rasos gimnazijos.

Gyvoji istorija: virtuali tarpukario Kauno rekonstrukcija

Parodoje dalyvavo ir VDU Informatikos fakulteto (IF) Multimedijos laboratorijos studentai, kuruojami IF dėstytojo dr. Egidijaus Vaškevičiaus su projektu „Virtualybės“.

Kaunas – akademinis miestas, pasižymintis unikaliais modernios architektūros sprendimais. Šiandien Kaunas gali didžiuotis universitetų gausa, kūrybinėmis erdvėmis. Miestas atviras dabarčiai ir ateičiai. O kaip buvo prieš šimtą metų? Ta išsiaiškinti padeda projektas „Virtualybės“ ir siūlo vieno mygtuko paspaudimu persikelti į Smetoninę Lietuvą, pasivaikščioti po Kauno senamiestį, patiems įsitikinti, kodėl Kauno tarpukario architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas.

Kūrėjai pasakoja, kad žaidimams būdingų elementų taikymas leidžia inovatyviai pristatyti tarpukario Kauną, įtraukti žiūrovą į smagų pasivaikščiojimą senamiesčio gatvelėmis, supažindinti su gyventojais, išgirsti miesto garsus. „Žaidybinimo technologijų taikymas edukacijoje sudaro sąlygas parodyti šalies istoriją naujai: žaidėjui interaktyviai dalyvaujant, kuriant realaus pasaulio situacijas. Šiame darbe naudojant senovines nuotraukas ir fotografijas buvo sukurtas trimatis (3D) tarpukario Kauno senamiesčio maketas. Žaidėjas turi galimybę apžiūrinėti objektus, erdves bei sutiktus asmenis. Šiuo darbu siekiama pristatyti istorinį paveldą, lavinti kūrybinius gebėjimus ir motyvaciją mokytis“, – pasakoja VDU Informatikos fakulteto atstovai.

Daugiau informacijos

„IFtorinoje“ – nuo skaičiavimo iki robotų konstravimo

Šiemet net 10-ąjį, jubiliejinį kartą VDU Informatikos fakultetas paskutinįjį sausio šeštadienį moksleivius bei jų mokytojus kvietė praleisti kiek neįprastai – sprendžiant įvairius matematinius ir informatikos galvosūkius renginyje „IFtorina“.

Dalyvių skaičius šiais metais nustebino: nei šalyje siaučiantis gripas, nei ankstyvas šeštadienio rytas nebuvo kliūtis 160 tiksliaisiais mokslais besidominčių moksleivių bei jų mokytojams, kurių atvyko apie 50. Organizatoriai labai džiaugiasi tokiu moksleivių aktyvumu bei vis didėjančiu dalyviu skaičiumi.

Moksleiviai save išbandė įvairiose rungtyse: programavo mikrokontrolerius, surinkinėjo kompiuterius, rodė savo kūrybingumą multimedijos rungtyje, sprendė tikrai nelengvus galvosūkius, taip pat savo skaičiavimo žinias demonstravo kompiuterinės matematikos rungtyje. O kad nuo žiūrėjimo į ekraną akys nepaskaustų – savo sportiškumą ir greitą reakciją pasitikrino estafetės rungtyje.

Kaip teigia patys dalyviai, smagiausia renginyje jiems buvo mikrokontrolerių rungtis. „Renginys, palyginus su kitomis viktorinomis, labai įdomus ir visas jo laikas labai efektyviai išnaudotas. Manau, tai vienas iš geriausių tokios rūšies renginių”, – įspūdžiais dalinosi atvykusieji.

Kol moksleiviai varžėsi rungtyse, mokytojai klausėsi įvairių pranešimų bei sprendė praktines užduotis: UAB „Profesionalų aljansas“ partneris ir koučingo specialistas Paulius Ratė pasakojo apie efektyvius mąstymo algoritmus, VDU Informatikos fakulteto lektorė Judita Kasperiūnienė skaitė pranešimą tema „Mokykla 3.0 ir šiuolaikinės IT technologijos“, o interaktyvius robotų konstravimo užsiėmimus vedė VDU Informatikos fakulteto lektorius Vytautas Barzdaitis ir studentas Benediktas Prekeris.

Po pagrindinės renginio dalies visi susirinko paklausyti UAB „Agmis“ IT projektų vadovo Jurgio Bakano paskaitos „IT projektų vadovo nuotykiai“, po kurios dalyvių laukė nugalėtojų apdovanojimai. Pirmą vietą šiemet užėmė moksleiviai iš Kėdainių Šviesiosios gimnazijos, antrą – Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos atstovai, o trečią – jungtinė Joniškio „Aušros“ ir Jonavos senamiesčio gimnazijų komanda.

Organizatoriai dėkoja renginio rėmėjams „Atea“, „Samsung“, „Bitė“, „Festo“, „D-Link“, „Teatro klubas“, „Šviesa“, „Realister“, Lietuvos energetikos institutui, Kauno mokslo ir technologijų parkui, „Agmis“.

Skelbta http://www.vdu.lt/lt/iftorinoje-nuo-skaiciavimo-iki-robotu-konstravimo/

Daugiau informacijos facebook

Renginio akimirkos:

Aukštasis mokslas – ar per 10-metį išsklaidyti mitai?

Vytauto Didžiojo universiteto Rektorius emeritas ir Garbės profesorius, Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys, habilituotas daktaras, profesorius Vytautas Kaminskas

Prieš dešimtmetį – 2006 metų sausio 10 d. – Lietuvos mokslų akademijoje man teko garbė perskaityti akademinę paskaitą „Aukštasis mokslas: mitai ir tikrovė“. Po šios paskaitos „Mokslo Lietuvoje“ (2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336)) pasirodė straipsnis „Sklaidantis mitų miglas“, kuris ir lėmė šios dienos akademinės diskusijos temą. Taigi, ar prabėgęs dešimtmetis išsklaidė mitų apie aukštojo mokslo prieinamumą, studijų kokybę ir sanglaudą miglas?

Ar gerėjo aukštojo mokslo prieinamumas?

2005 m. valstybės finansuojamose vietose studijavo 26,8 tūkst. pirmakursių – universitetuose 17,2 tūkst. (64 %), kolegijose 9,6 tūkst. (35,9 %). Šie skaičiai reiškė, kad 35 procentai tų metų laidos abiturientų galėjo nemokamai studijuoti universitetuose, o kiti 20 procentų – kolegijose. Po dešimties metų (2015 m.) valstybė finansuoja beveik 2 kartus (1,82) mažiau pirmakursių – 14,7 tūkstančių (7,8 tūkst. (52,8 %) universitetuose ir 6,9 tūkst. (47,2 %) kolegijose). Labiausiai sumenko universitetinio aukštojo mokslo, kuriam 2,2 karto sumažintas valstybės finansuojamų vietų (krepšelių) skaičius, prieinamumas. Jei būtų išlaikytas 2005 metų valstybės finansuojamų vietų skaičius, šiandien visi universitetų ir kolegijų studentai studijuotų nemokamai, nes 2015 m. priimta 26 tūkst. pirmakursių. Ir Prezidentei, Seimui ar Konstituciniam teismui nekiltų „gerai besimokančio studento“ sąvokos problema.

Aukštojo mokslo prieinamumas – tai ne tik bendras valstybės finansuojamų vietų skaičius, bet ir šių vietų paskirstymas šalies regionams. 2009 m. pradėtos „krepšelinės reformos“ autoriai sumaniai (prisidengdami konkurencijos tarp universitetų šūkiais) nukreipė valstybės skiriamas lėšas sostinės link – jei 2005 m. Vilniaus universitetai turėjo apie pusę valstybės finansuojamų vietų, tai šiandien jau per 60 procentų. Net toks milžinas kaip Kauno technologijos universitetas, kuriame mokėsi per 20 tūkst. studentų, susitraukė perpus, o ką jau kalbėti apie „nusiaubtus“ Klaipėdos, Šiaulių ar Kauno mažuosius universitetus – Lietuvos sporto, Aleksandro Stulginskio ar buvusią Lietuvos veterinarijos akademiją. Kaune „krepšelių uraganą“ atlaikė tik Kauno medicinos universitetas, kuris priglaudęs Lietuvos veterinarijos akademiją tapo Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, bei šiek tiek „apipešiotas“ Vytauto Didžiojo universitetas, kuris prarastas valstybės finansuojamas vietas kompensavo už mokslą mokančiais studentais. Tuo tarpu Vilniuje šis „krepšelių uraganas“ nuniokojo tik Lietuvos edukologijos universitetą ir taip pat apipešiojo“ mažąsias – muzikos ir teatro bei dailės – akademijas.

Jei šis procesas nebus sustabdytas, tai vertinant grėsmingus demografijos rodiklius (Lietuva kasmet netenka apie 25 tūkst. gyventojų), artimiausioje perspektyvoje Vilniuje studijuos du trečdaliai ar net daugiau Lietuvos studentų.

Taigi, per pastarąjį 10-metį:

ženkliai ir neproporcingai abiturientų skaičiui sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius;
„krepšelinis“ finansavimo modelis sudarė prielaidas neproporcingam kasmet mažinamų valstybės finansuojamų vietų perskirstymui tarp sostinės ir regioninių universitetų;
paskatinta vidinė jaunimo emigracija iš regionų į sostinę, dėl ko didėja socialinė atskirtis Lietuvoje.

Manau, kad mūsų valstybė pajėgi atstatyti 2001 m. aukštojo mokslo prieinamumo lygį, kai du trečdaliai studentų turėjo valstybės finansuojamas vietas, daugmaž optimaliai paskirstytas visiems universitetams. Dabar tokių studentų beliko mažiau kaip pusė – 46 proc. – ir dauguma jų sostinėje.

Ar gerėjo studijų kokybė?

Per pastarąjį dešimtmetį daugumoje šalies valstybinių universitetų pradėjo vyrauti mokamos studijos – jei 2005 m. iš 134,2 tūkst. universitetų studentų 79 tūkst. (58,9 %) studijavo valstybės finansuojamose vietose, tai šiuo metu – atvirkščiai – daugiau kaip pusė (55 %) moka už studijas. Mokamų studijų dalis ypač išaugo regioniniuose universitetuose, kurie pralaimėjo kovą dėl krepšelių. Akivaizdu, kad auganti beveik nemokytinų studentų, iš kur jie bebūtų – Lietuvos, Afrikos ar Azijos – dalis universitetuose (tai nebūdinga tik Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslo universitetams) smukdo studijų kokybę.

Per dešimtmetį pasitraukė ar buvo priversta pasitraukti šešiasdešimtmečių mokslininkų karta, kuri po Kovo 11-osios akto labiausiai lėmė mokslo ir studijų sistemos pasiekimus ar nesėkmes. Ar per šį dešimtmetį susiformavo jų verta keturiasdešimtmečių karta? Abejoju, nes ir 700 eurų nesiekiantis vidutinis universitetų dėstytojų atlyginimas ar maksimali 1300 eurų („į rankas“ 1000 eurų) profesoriaus alga nevilioja gabiausių universitetų absolventų rinktis mokslininko karjerą. Beje priminsiu, kad mokslininkų atlyginimai nedidinami jau beveik dešimtmetį ir net neatstatyti į 2008 m. lygį.

Tad ar be gerai parengtų ir motyvuotų abiturientų bei bent jau šiek tiek mokslo pasauliui žinomos profesūros pasiekiama aukšta studijų kokybė?

Ar tapo darnesnė universitetų ir kolegijų sanglauda?

Pastarąjį dešimtmetį įžvelgiu nesibaigiančias pastangas į universitetinio aukštojo mokslo sferą diegti laisvosios rinkos principus, o universitetus paversti tarsi akcinėmis bendrovėmis – studentai yra vartotojai, universitetai teikia jiems paslaugas ir tarnauja verslui. Tuo pateisinamas savivaldos ir akademinės laisvės varžymas, siauros specializacijos absolventai, pernelyg sureikšminti verslo poreikiai ir jo įtaka studijoms ir moksliniams tyrimams. Universitetų istorinė misija yra visiškai kita – jie, kaip mokslo ir kultūros židiniai, turi rengti ne tik profesionalus, bet ir piliečius – išsilavinusius žmones, kurie jaustų atsakomybę už valstybę, tautos ateitį, kurie išsaugotų mūsų kultūrinį ir tautinį tapatumą, gebėtų kurti, kaupti ir skleisti naujas žinias. Manau, kad spartėjant globalizacijos procesams, emigracijai ir imigracijai, pasikeistus geopolitinei situacijai šioms vertybėms kyla rimtų pavojų. Beje, per šį dešimtmetį ir tarp akademinės bendruomenės narių pagausėjo reformatorių, kurie vardan savireklamos pasirengę aukoti per amžius išsaugotą universitetinio išsilavinimo esmę.

Neproporcingai didelės pastangos universitetų sąskaita išplėsti kolegijų sektorių nebuvo vainikuotos sėkme – abiturientai (beveik 60 % pirmakursių) prioritetą teikia universitetinėms studijoms. Prisiminus per nepriklausomybės 25-metį susiklosčiusią verslo struktūrą – absoliučią daugumą (per 95 %) sudaro smulkus ir vidutinis verslas – taigi kolegijų misija yra tenkinti tokios struktūros verslo poreikius. Todėl keista, jei ne pikta, klausyti ir matyti, kaip puolami universitetai, o ne kolegijos. Atsiradusias disproporcijas tarp absolventų – darbo rinkoje stebimas teisininkų, vadybininkų, politikų perteklius ir atvirkščiai, pasigendama inžinierių, informatikų ir net humanitarų – lemia mokantys už mokslą studentai, kurių dauguma renkasi socialinius mokslus.

Ir vis dėlto esu optimistas, todėl manau – mūsų politikams, intelektualams, verslininkams pakaks sveikos nuovokos ir atsakomybės, kad per keletą dešimtmečių Lietuva netaptų vieno „super“ miesto – Vilniaus – su dviem nedideliais palydovais – Kaunu ir Klaipėda – šalimi, kad nebūtų naikinamas didžiausias mažos valstybės turtas – jos išsilavinę ir „neišsivaikščioję“ piliečiai, kurie geba ne tik kurti aukštos pridėtinės vertės gaminius ar paslaugas, bet ir išsaugoti valstybingumą, puoselėti savo gimtąją kalbą, tautinį tapatumą.
**
Prof. Vytautas Kaminskas akademinę paskaitą „Aukštasis mokslas – ar per 10-metį išsklaidyti mitai?“ skaitė jo 70-ajam jubiliejui skirtame renginyje. Šventėje dalyvavo ir šiltais sveikinimais iškiliam mokslininkui dalinosi VDU rektorius prof. Juozas Augutis, Senato pirmininkas prof. Zigmas Lydeka, rektorato nariai, vyskupas Jonas Ivanauskas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas ir akademikai, Lietuvos universitetų rektoriai, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas doc. Česlovas Garbaliauskas ir Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas Rimantas Cibauskas, profesoriaus mokiniai, teniso kolegos ir daug kitų garbingų svečių.

Renginio akimirkos

Informatikos akademija 2016

2016 m. Informatikos akademija pasitinka atsinaujinusi. Nuo sausio 4 d. startuoja virtualių paskaitų erdvė, kurioje akademijos dalyviai turės galimybę jiems patogiu laiku stebėti paskaitų vaizdo įrašus, spręsti įdomias užduotis, o sėkmingai jas atlikus ir įstojus į VDU Informatikos fakultetą, bus užskaitytas vienas studijų dalykas.

Kviečiame registruotis čia.

Daugiau informacijos

Laimutis Telksnys: robotus maitinsime žmogaus šiluma

Ateityje žmones padės gydyti maži, beveik nematomi nanorobotai – pavyzdžiui, juos švirkštu įleidus į kūną, kraujagysles bus galima valyti nuo sklerozės padarinių. Ateis taip vadinama nanorobotų era – elektronikai ir toliau tobulėjant, mažėjant, jos maitinimui reikalaujant vis mažiau elektros, tokios prognozės yra visai realios. Tokius spėjimus pateikia akademikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys Laimutis Telksnys.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sistemų analizės katedros profesorius, habilituotas daktaras L. Telksnys dar prieš 50 metų laikraštyje „Tiesa“ išpranašavo išmaniųjų telefonų atėjimą – nedidelių įrenginių, kuriuose akimirksniu galima pasiekti didžiulius duomenų kiekius. „Kiekvienas žmogus turės „informerį“ – garsų, šviesos vaizdų siųstuvą, imtuvą bei galingą skaičiavimo mašiną. Informeris bus ne didesnis už šių dienų rankinį laikrodėlį, todėl patogus nešioti. Norėdamas gauti kokių nors duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį automatinę biblioteką ir momentaliai gauti atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais“, – 1968-aisiais turbūt egzotiškai skambėjusią prognozę laikraštyje „Tiesa“ pateikė mokslininkas.

Nebūtų per smarku teigti, jog prie šio spėjimo išsipildymo prisidėjo ir pats Laimutis Telksnys – 85-ąjį jubiliejų neseniai pažymėjęs akademikas jau daugiau nei keturis dešimtmečius uoliai dirba su skaičiavimo mašinomis, kompiuteriais ir kitais įrenginiais, nuolat išradinėja naujas galimybes jų pritaikymui. Už savo pasiekimus jis jau pelnė Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordiną, dvi prietaisų pramonės premijas, tris Lietuvos mokslo premijas ir nemažai kitų reikšmingų apdovanojimų. Be kitų projektų ir atradimų, L. Telksnys yra ir pirmosios Lietuvoje elektroninės skaičiavimo mašinos bei pirmojo Europoje rašto ženklus skaitančio automato „Rūta 701“ kūrėjas.

Visas interviu