VDU dalyvauja aukštųjų mokyklų mugėse Kaune ir Vilniuje

Sausio 18 d. Kaune ir vasario 2-4 d. Vilniuje vyksiančios studijų mugės simbolizuoja 2017 metų abitūros egzaminų ir stojimų į aukštąsias mokyklas maratono pradžią. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) taip pat jungiasi prie maratono dalyvių, kur aukštojo išsilavinimo finišo siekiantiems moksleiviams, jų mokytojams ir tėvams, ar studijas ketinantiems tęsti studentams, universiteto komanda bus pasiruošusi atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Kiekvienas atvykęs turės galimybę pabendrauti su visų dešimties VDU fakultetų atstovais ir studentais ambasadoriais, sužinoti apie studijas, jų aplinką, priėmimo sąlygas ir kitą aktualią informaciją.

 „Išsilavinimas 360“ – kas tai?

Šiemet studijų mugėse Vytauto Didžiojo universitetas prisistatys su nauju komunikaciniu įvaizdžiu „Išsilavinimas 360“, kuris akcentuoja artes liberales studijų modelio išskirtinumą ir visapusio išsilavinimo svarbą. „Artes liberales studijų sistemą taikomą VDU puikiai atspindi 360 laipsnių neužbaigtas apskritimas, kadangi šis studijų modelis niekada neakcentuoja išsilavinimo pabaigos, kaip ir ratas, kur kiekvienas taškas yra vienos dalies pabaiga ir kitos pradžia“, – vizualinį ir komunikacinį įvaizdį „Išsilavinimas 360“ aptaria VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Studijos VDU vykdomos siekiant suteikti visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą iš skirtingų požiūrio taškų, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.

VDU Studijų prorektoriaus docento K. Šidlausko teigimu, kiekvienas darbuotojas, šiandien turi nuolat tobulėti, nebijoti keistis, drįsti imtis ne tik populiarių specialybių, nesutrikti susidūrus su neapibrėžtumu, sumaniai veikti nestandartinėse situacijose, gebėti dirbti ir bendrauti multikultūrinėje bei daugiakalbėje aplinkoje, prisiimti atsakomybę už save, už savo komandą – už darbo rezultatą. „Globalioje darbo rinkoje nepalyginamai lengviau asmenybėms, kurios jau universitetinių studijų metu, padedamos dėstytojų, siekia plačiai pažinti pasaulį, visuomenę, žmogų, bando taikyti daugelį gautų žinių interaktyviose veiklose, dirbant įvairių fakultetų ir kursų studentų grupėse, atliekant praktikas Lietuvoje ir užsienyje, sprendžiant realias įmonių ir organizacijų problemas“, – visapusio išsilavinimo naudą pristato doc. dr. K. Šidlauskas.
Daugiau informacijos

Moksleiviams – virtualios paskaitos ir IT užsiėmimai


VDU Informatikos fakultetas kviečia vyresnių klasių moksleivius ir gimnazistus dalyvauti „Informatikos akademijoje“. Edukacinis-mokomasis projektas moksleiviams suteikia galimybę studijuoti virtualioje paskaitų erdvėje ir lankyti pasiruošimo Informacinių technologijų (IT) valstybiniam egzaminui užsiėmimus.

Virtualių paskaitų erdvės lankytojai prisijungę prie „Informatikos akademijoje“ mokymosi medžiagos stebi kiekvieną mėnesį pateikiamų paskaitų vaizdo įrašus, sprendžia įdomias užduotis.  Išspręstas užduotis galima pateikti iki 2017 m. birželio 16 d. Baigusieji virtualių paskaitų kursą klausytojai turi galimybę įstoję į VDU Informatikos fakultetą  užsiskaityti vieną studijų dalyką.

Pasiruošimo IT egzaminui užsiėmimai vyks VDU Informatikos fakultete (501 kl. Vileikos 8, Kaunas) 2017 vasario – kovo mėn. vieną kartą per savaitę.

Mokymosi medžiaga – akademijos dalyviams pateikiami elektroninėje erdvėje.

Užsiregistruoti į virtualių paskaitų erdvę galima visus mokslo metus.

Dalyvavimas Informatikos akademijoje yra nemokamas. Į ją kviečiami moksleiviai iš visos Lietuvos.

Kilus klausimams rašykite  el paštu: iakademija@if.vdu.lt.

Trys darbai, kuriuos Lietuvoje gali atlikti robotai

Lietuvos robotikos srityje yra sukurta nemažai pritaikomų sprendimų, kurių dalis tinka medicinai, prekybai ar pramonei.
Apie savo ir kitų mokslininkų pasiekimus robotikoje pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesorius, su robotikos įmone „Rubedo sistemos“ dirbęs Tomas Krilavičius.

Skaitykite: http://www.delfi.lt/projektai/as-robotas/naujienos/trys-darbai-kuriuos-lietuvoje-gali-atlikti-robotai.d?id=73209098

„Matuokis profesiją“ – asmuo kaip prekės ženklas

Lapkričio 18 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamame renginyje „Matuokis profesiją“ lankėsi per tūkstantį 10-12 klasių moksleivių. Renginio metu universiteto atstovai ir absolventai dalijosi gerąja aukštojo išsilavinimo patirtimi ir asmeniniais sėkmingos karjeros planavimo patarimais.

Anot VDU Informatikos bakalauro ir Verslo informatikos magistro laipsnių absolventės Astos Pukaitės-Kajokės, „Devbridge Group“ palaikymo skyriaus vadovės, asmeninės svajonės turi padėti būti įdomiu kitiems. „Viskas priklauso nuo to, kaip rimtai yra suvokiamos svajonės ir tai, kad viskas priklauso nuo asmeninių pastangų, nuo iniciatyvos, bandymų bei paieškų, kaip save pateikti jau globaliai rinkai, kaip iš to mokytis ir kurti pridėtinę vertę visuomenėje“, – svarsto vienos didžiausių Lietuvoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kapitalo programavimo paslaugų bendrovės palaikymo skyriaus vadovė.

Daugiau informacijos

Socialinių inovacijų technologijos

Spalio 6 d. naujajame VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre vyko aukščiausio lygio mokslo ir inovacijų forumas „Social Code ‘16“, kuriame verslo ir kūrybinio sektoriaus atstovai, mokslininkai ir tyrėjai aptarė socialinių inovacijų padėtį Baltijos šalyse ir Europoje.

Doc. dr. Dariaus Amilevičiaus pranešimas „Socialinių inovacijų technologijos”

Doc. dr. Darius Amilevičius yra Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, dėstytojas ir inovatyvių informacinių technologijų projektų vadovas, verslininkas, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Intelektikos sekcijos narys ir aktyvus Europos kalbos technologijų mokslinių tyrimų infrastruktūros CLARIN ERIC komandos narys.

VDU – intensyvus verslumo mokymų ciklas „Entrepreneris“

Spalio 4-6 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Verslo praktikų centro „Verslumo akademija“ organizuoja jau tradiciniu tapusį trijų dienų intensyvų mokymų ciklą „Entrepreneris“. Renginio atidarymo metu sveikinimo žodį dalyviams tarė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis bei VDU Verslo praktikų centro vadovas Osvaldas Stripeikis.

Šiais metais renginyje dalyvauja 90 kruopščiai atrinktų motyvuotų studentų. Renginio metu studentai turės galimybę ugdyti šias šešias pagrindines verslumo kompetencijas, įgalinančias kurti nuosavą verslą ar sėkmingai įsidarbinti:

  • savęs vertinimas;
  • komandinis darbas;
  • kūrybiškumas;
  • veiklumas;
  • problemų sprendimas;
  • ryšių mezgimas.

Kiekvienos verslumo kompetencijos pritaikomumo praktikoje pavyzdžiais dalinsis visuomenei žinomi žmonės – Rio olimpiados dalyvis maratonininkas Remigijus Kančys, marketingo specialistas Tomas Želionis, vedybų planuotoja Laura Vagonė, Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Vygantas Laučys, žurnalistė Gabija Vitkevičiūtė bei dizainerė Dovilė Gaižauskienė.

Daugiau informacijos

„Tyrėjų naktis“ VDU: mokslo paslaptys ir atradimai

Rugsėjo 30 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks nemokami „Tyrėjų nakties“ renginiai, kuriuose mokslininkai kviečia dalyvauti ne tik akademinę bendruomenę, bet ir visuomenę. Stulbinantys eksperimentai, įtraukiančios simuliacijos, susipažinimas su technologijų naujovėmis ir galimybėmis, viešos paskaitos ir diskusijos, parodos ir ekskursijos – visa tai laukia inovacijomis ir mokslu besidominčių dalyvių.

„Tyrėjų naktis“ paskutinį rugsėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30 Europos šalių, o jos metu galima įsitikinti, kad viskas kasdieniniame gyvenime prasideda nuo mokslo. „Labai smagu, kad mokslo pasaulį galima pažinti kartu su visa Europa“, – teigia VDU Informatikos fakulteto (IF) profesorius Tomas Krilavičius.

Nuo robotikos iki kasdienės aplinkos tyrimų

„Tyrėjų nakties“ proga duris atvers ir įspūdingus rezultatus demonstruos VDU laboratorijos bei kitos eksperimentų erdvės Informatikos ir Gamtos mokslų fakultetuose (Vileikos g. 8). VDU erdvėse bus pristatomi renginiai skirti robotams ir virtualiai realybei – įvairių užsiėmimų ir demonstracijų metu bus galima susipažinti kaip veikia robotai, ką jie gali sukonstruoti, kaip juos to išmokyti, kaip veikia išplėstinė ir virtuali realybė. Kitų interaktyvių užsiėmimų metu vyks vis tikroviškesnės virtualios realybės pristatymai bei darbas su naujausiomis technologijomis biologijos laboratorijose.

Viešos paskaitos „GMO mitai ir realybė“ metu, nuo 11 val., (VDU Gamtos mokslų fakultetas Vileikos g. 8-101 aud.) VDU tyrėjai atskleis genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kūrimo ir galimybių paslaptis. Paskaitoje bus atkreipiamas dėmesys į tiesas ir mitus daug kartų skaitytus spaudoje ar internetinėje erdvėje, atsakant į šiuos klausimus: kaip GMO gali paveikti organizmą, šalies ekonomiką bei gamtą.

Viena iš aktualiausių šiandienos aplinkosaugos problemų yra oro užterštumas. Miestų oro tarša turi tendenciją didėti. Itin pažangus oro taršos nustatymo būdas yra teršalų sklaidos modeliavimas. Naudojant matematinį modeliavimą, daug tiksliau galima nustatyti teršalų koncentracijas visame mieste ir atskiruose mikrorajonuose, kadangi realiai išmatuoti oro teršalų koncentracijas visuose miesto taškuose yra neįmanoma. „Sumodeliuok ir sužinok oro taršą savo rajone“ užsiėmimų metu bus galimybė ištirti gyvenamosios aplinkos oro užterštumą. Be šių tyrimų – laboratorinio užsiėmimo metu dalyviai matuos nitratų koncentraciją vandenyje ir taip įvertins ar jis tinkamas naudojimui bei į kasdienį plaukų plovimo ritualą analizuos, kaip į cheminį eksperimentą.

Daugiau informacijos

Prof. A. Avižieniui – tarptautinis apdovanojimas

34691-700x433Grėsmė, kad ateityje dirbtinio intelekto pažangos dėka kompiuteriai užkariaus pasaulį, yra reali – tai nėra tik rašytojų fantazijos, teigia tarptautiniu mastu pripažintas informatikos mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės profesorius Algirdas Avižienis.

Jau 50 metų mokslinę veiklą vykdantis informatikas, NASA laboratorijoje JAV dirbęs profesorius yra revoliucinio atradimo autorius – 1960 metais A. Avižienis sukūrė naują technologiją, kurios dėka kompiuteriai patys ištaiso savo gedimus, be žmogaus priežiūros. Tai buvo ypač aktualu tuo metu, kosminės eros pradžioje, siunčiant erdvėlaivius į kosmosą be astronautų.

„Aš buvau turbūt vienintelis žmogus visame pasaulyje, turėjęs tokį uždavinį – sugalvoti, kaip kompiuteris galėtų išlikti nesugedęs keletą metų, kol erdvėlaivis skrenda į kitas planetas. Atsakymas buvo paprastas – jis turi pats save pataisyti“, – atradimo priešistorę prisiminė mokslininkas.

A. Avižienio veikla sukėlė tikrą perversmą mokslo ir technologijų pasaulyje: jo sugalvoti gedimų pasitaisymo principai iki šiol taikomi ne tik kosminiuose erdvėlaiviuose, bet ir atominiuose reaktoriuose, keleiviniuose lėktuvuose, Žemės palydovuose ir kitur.

Už savo indėlį į klaidoms atsparių kompiuterių architektūrą, profesorius iki šiol gauna reikšmingus pasaulio mokslo bendruomenės apdovanojimus. Šiemet jam skirtas prestižinis Jean-Claude Laprie apdovanojimas už 2004 m. parašytą straipsnį „Basic Concepts and Taxonomy of Dependable and Secure Computing“, laikomą vienu įtakingiausių kompiuterių patikimumo srityje: mokslinių publikacijų sistemos „Google Scholar“ duomenimis, jis buvo pacituotas daugiau nei 4 tūkst. kartų.

„Straipsnis apibendrina visas svarbiausias sąvokas, susijusias su tuo, kaip išsaugoti kompiuterių patikimumą – visų, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant didžiųjų bankų kompiuteriais. Nesvarbu, kokius gerus kompiuterius galėsime sukurti, vis tiek jie anksčiau ar vėliau sugenda“, – paaiškino profesorius, kurio moksliniai darbai kitų tyrinėtojų tekstuose iš viso buvo pacituoti jau net 15 tūkst. kartų.

J. C. Laprie apdovanojimas prof. A. Avižieniui skirtas jau antrą kartą – pirmą kartą šis svarbus įvertinimas jam buvo skirtas 2012 metais už straipsnį „Atsparių gedimams kompiuterių projektavimas“, parengtą dar 1967 metais.

Paklaustas apie mokslo ir technologijų ateitį, būsimas tendencijas, prof. A. Avižienis atkreipė dėmesį, kad spėjimai ir prognozės šioje srityje dažnai nepasitvirtina – pavyzdžiui, socialinių tinklų išpopuliarėjimas buvo netikėtas. Tačiau kompiuteriai ir užtikrinimas, kad jie gestų kuo rečiau, turėtų išlikti aktualūs – ypač gyvybiškai svarbiose srityse, tokiose kaip medicina. Mokslininkas taip pat pritarė neseniai išsakytai VDU Sistemų analizės katedros profesoriaus Laimučio Telksnio nuomonei, kad gali ateiti nanorobotikos era ir žmonės kurs plika akimi nematomus robotus.

„Mažytės dalelės, nanosistemos, turi visokiausių galimybių, tarp jų ir žmogaus sveikatos išsaugojimas, gydymas nuo ligų, paleidus tas sistemas į žmogaus kūną – tai būtų didžiulis pasiekimas. Ši sritis dar labai jauna, galimybės didelės, bet reikia įdėti labai daug darbo“, – pakomentavo mokslininkas.

Tačiau ateitis nebūtinai bus tik šviesi. Pavyzdžiui, pažanga dirbtinio intelekto srityje gali būti pavojinga – prieš žmoniją sukylantys robotai nėra tik niekuo nepagrįstos mokslinės fantastikos kūrėjų fantazijos. „Yra galimybė, kad kompiuteriai taps tokie pavojingi, jog išsivystys jų gebėjimas galvoti. Juk tiek daug visko įvyko per paskutinius 50 metų, ko kartais net mokslinė fantastika nebuvo numačiusi. Pavojus, kad dirbtinis intelektas bus panaudotas blogam, tikrai yra“, – tikino prof. A. Avižienis.

Informatikas net 40 metų dirbo Kalifornijos universitete Los Andžele, kuris pasauliniuose reitinguose neretai patenka į geriausiųjų dešimtuką. Didžiulę patirtį aukščiausio lygio švietimo ir mokslo sistemoje turintis mokslininkas, aktyviai dalyvavęs atkuriant ir VDU Lietuvoje, negailėjo padrąsinančių žodžių Lietuvos studentams – jo manymu, savo lygiu jie nenusileidžia savo kolegoms už Atlanto. Kita vertus, jis išreiškė apgailestavimą, kad Lietuvos universitetai buvo steigiami nesistemingai, valdžia juos įkūrė be plano. Be to, universitetai nėra tinkamai suderinti su kolegijomis.

„Kalifornijos kolegijose studijos trunka dvejus metus. Po to arba įgyji specialybę ir eini dirbti, arba stoji į universitetą. Tai labai gera laiptų sistema – suteikia antrą galimybę stoti į universitetą gerai pasirodžius kolegijoje, gal net padirbėjus keletą metų ir po to įstojus. Būtų daug naudingiau, jei ir Lietuvoje kolegijose studijos truktų dvejus, o ne trejus metus“, – sakė mokslininkas.

Pirmasis atkurtojo VDU rektorius prof. A. Avižienis taip pat akcentavo, kad humanitariniai mokslai turi neįkainojamą vertę – tokį išsilavinimą turintis žmogus sukaupia didelį dvasinį turtą, kurį vėliau gali perduoti ir savo vaikams.

„Humanitariniai mokslai buvo naudingi nuo pat Antikos laikų ir Renesanso iki dabar – žmonės, kurie vedė žmoniją į priekį, buvo tam paruošti per ankstesnių pasiekimų studijas. O humanitariniai mokslai kaip tik ir apibendrina, kas buvo pasiekta tose svarbiausiose srityse. Technologijos irgi gerai, bet patys stipriausi technologai yra tie, kurie turi ir humanitarinį išsilavinimą. Kalifornijos universitete per 40 metų darbo mačiau, kad sėkmingiausi du doktorantai buvo psichologas ir humanitaras“, – pasakojo profesorius.

Jo teigimu, tai svarbu visai Lietuvai – didesnis humanitarų skaičius kelia visos šalies lygį, kadangi būtent humanitariniai mokslai yra visų mokslų pagrindas. Negana to, šiandien paplitusi nuomonė, jog baigus studijas, per likusį gyvenimą profesiją gali tekti keisti bent vieną ar kelis kartus, todėl platus humanitarinis išsilavinimas arba humanitarinių ir technologinių mokslų suderinimas yra labai naudingas.

Apie prof. A. Avižienį

VDU Atkuriamojo Senato, vėlesnių Senatų ir Universiteto Tarybų nario pareigas ėjęs prof. Algirdas Avižienis yra aktyvus, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, kurio patobulinta klaidoms atsparių kompiuterių architektūra šiandien plačiai taikoma visame pasaulyje. Jo koncepciniai brėžiniai padėjo sukurti pirmąjį pasaulyje save pasitaisantį kompiuterį STAR (Self Testing And Repairing), kurio principai iki šiol taikomi NASA erdvėlaiviuose, keleiviniuose lėktuvuose, atominiuose reaktoriuose, Žemės palydovuose ir t. t.

Lietuvoje A. Avižienis ženkliai prisidėjo prie VDU atkūrimo, kuriam jis vadovavo 1990–1993 m. Profesoriaus dėka VDU tapo pirmuoju universitetu šalyje, kuriame įdiegta liberali, vakarietiškais principais grįsta mokslo bei studijų sistema. VDU garbės profesoriaus vardas A. Avižieniui suteiktas 1994 m. Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III-ojo laipsnio ordinu. 2012 m. birželio pabaigoje prof. A. Avižieniui suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas.

Gyvendamas JAV prof. A. Avižienis buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys, 1967 m. suorganizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą Čikagoje. Ilinojaus valstijos universitete jis įgijo bakalauro, magistro bei daktaro (1960 m.) laipsnius. 1972 m. Kalifornijos universitete jam suteiktas profesoriaus vardas. Prof. A. Avižienis yra apdovanotas garbės medaliu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“, Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) aukščiausiu garbės ženklu – Sidabro šerdimi. Už nuopelnus plėtojant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje 1985 m. profesoriui suteikė Garbės daktaro vardą.

Prof. A. Avižienis yra Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas, Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys, Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) narys, vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro garbės direktorius, VDU Atkūrimo tarybos garbės narys.

2012 m. prof. A. Avižieniui Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įteiktas prestižinis Eckerto-Mauchly prizas už svarų indėlį į klaidoms atsparių kompiuterių architektūrą ir kompiuterių aritmetiką, Jean-Claude Laprie kompiuterinių sistemų patikimumo apdovanojimas. Kaune mokslininkas už viso gyvenimo mokslo nuopelnus buvo apdovanotas pirmojo laipsnio „Santakos“ garbės ženklu.

Skelbta: http://www.vdu.lt/lt/prof-a-avizieniui-tarptautinis-apdovanojimas/

IT įmonės laukia ne tik programuotojų

ES ataskaitose apie skaitmeninės rinkos vystymąsi nurodoma, kad, esant dabartinėms tendencijoms, iki 2020 m. Europos šalyse IT specialistų trūkumas pasieks 800 tūkstančių ribą. Įvairūs asociacijos „Infobalt“ ir „Investuok Lietuvoje“ skelbiami skaičiavimai irgi prognozuoja kelių ar net keliolikos tūkstančių IT specialistų trūkumą Lietuvoje artimiausiais metais.

Įmonės ieško ne tik programuotojų, analitikų, sistemų architektų, projektų vadovų, testuotojų, bet ir duomenų bei dokumentų valdymo specialistų, IT vadybos specialistų, padalinių vadovų, turinčių platų IT žinių spektrą, gebančių įmonei pasiūlyti šiuolaikinių IT technologijų, tokių kaip debesų kompiuterija, socialiniai tinklai, didžiųjų duomenų analitika, daiktų internetas, sprendimus. Pranašumą rinkoje turi specialistai su platesniu išsilavinimu, kurie ne tik žino kaip „užkurti mašiną“, bet ir gali ją vairuoti įvairiomis kryptimis ir numatyti, kas jos laukia už kito posūkio“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto (IF) dekanė doc. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė.

VDU absolventų darbinė patirtis rodo, kad IT srities specialistui, ypač jei jis studijų metais sugebėjo išnaudoti ir įgyti platų žinių ir įgūdžių spektrą, yra visos galimybės susirasti tokį darbą, kuris jam patinka. „Taip, IT įmonės laukia norinčių tiesiog projektuoti programų sistemas, tačiau daugybė pasiūlymų yra ir tiems, kurie nori platesnės kūrybinės veiklos, ieško naujų būdų, kaip pritaikyti IT technologijas įvairiausiose veiklose, – tikina dekanė ir kaip pavyzdžius pateikia keletą VDU informatikos absolventų veiklų: pirmųjų Lietuvoje komercinių interneto ir mobiliųjų paslaugų kūrimas ir diegimas, Pasaulio banko vykdomų pensijų reformų įvairiose pasaulio šalyse modeliavimas, elektroninio parašo paslaugų kūrimas Lietuvoje, „Hewlett Packard“ kompanijos sistemų saugumo tyrimai, vadovavimas įvairių įmonių IT bei komercijos padaliniams ir dar daug kitų.

Priešingai nei galvojama, studijuoti informatiką yra įdomu

VDU Informatikos absolventės Rasos Beskajevienės – UAB „Equinox Europe“ direktorės teigimu, informatikai šiandien reikalingi įvairiausiose veiklos srityse. Darbuotojų trūkumą jaučia įvairios gamybine veikla užsiimančios kompanijos, taip pat telekomunikacijų, finansų, transporto, logistikos, pramogų pasaulio įmonės, švietimo ir kitos įstaigos, atsakingos už įvairias veiklos sritis.

„VDU Informatikos studentai darbo vietas susiranda dar studijų metais“, – apie sėkmingą įsidarbinamumą pasakoja D. Vitkutė–Adžgauskienė. Docentė teigia, kad susiklosčiusi situacija skatina ir darbuotojų perviliojimus. „Trūkstant ekspertų, IT įmonės, ypač užsienio kompanijos, Lietuvoje įkūrusios savo paslaugų centrus, pervilioja IT specialistus iš įvairių kitos srities įmonių. Todėl pastarosiose IT specialistų poreikis kaip niekada didelis. Jos laukia kompetentingų, tačiau platesnio profilio specialistų, galinčių atlikti įvairius darbus, įsigilinti į įmonės procesus ir pasiūlyti konkurencingus, naujus sprendimus“, – apie informatiko darbą, kuris šiandien toli gražu nėra susijęs tik su programavimu, pasakoja dekanė ir pažymi, kad absolventai vizijas apie būsimą informatiko darbą dažniausiai sieja su programavimo veiklomis, todėl turi klaidingą įsivaizdavimą, jog studijuoti bus per sudėtinga ir netgi neįdomu.

Informatiko darbai – reikalaujantys įvairių žinių ir įgūdžių

D. Vitkutė-Adžgauskienė tikina, kad informatikos įvairiapusiškumas plačiausiai atsiskleidžia dirbant ne į programinių produktų kūrimą orientuotose IT įmonėse, bet įvairiose kitose srityse, kur verslo sėkmė tiesiogiai susijusi su tinkamu IT technologijų panaudojimu. Ne veltui įmonės turi įvairių lygių informacinių technologijų specialistų pareigybes.

Bet kuris informatikas šiandien privalo turėti algoritmavimo, programavimo ir programinių produktų valdymo pagrindus. Tik taip jis gebės suprasti, valdyti sistemas, su kuriomis dirba, tinkamai įsisavins šiuolaikines IT technologijas, tačiau tik to nepakanka. UAB „Equinox Europe“ direktorė R. Beskajevienė pasakoja, kad, pavyzdžiui, vyriausiojo įmonės informacinių technologijų specialisto (angl. CIO – Chief Information Officer) pareigybės apibrėžime nurodoma, kad toks specialistas turi gebėti analizuoti, perprojektuoti įmonės procesus ir suplanuoti įmonės IT infrastruktūros pertvarkymą panaudojant naujas technologijas. „Tai reikalauja ne tik plataus IT technologijų spektro išmanymo, verslo valdymo, IT infrastruktūros vystymo, projektų vadybos žinių, bet ir sugebėjimo greitai atpažinti ir įsisavinti naujas, konkrečiai veiklos sričiai naudingas, technologijas. Vien puikūs programavimo gebėjimai čia negelbės“ – apie įvairiapusiškumo naudą pasakoja VDU Informatikos absolventė.

Svarbus tarpdalykiškumas

„Be jau minėto glaudaus ryšio tarp informatikos ir verslo/vadybos programų, gerų tarpdalykinių studijų pavyzdžiu gali būti multimedijos studijos, apjungiančios informatikos, naujųjų medijų meno, inžinerijos mokslus, taip pat neuromokslų ar psichologijos žinias, kurios naudingos kuriant sistemas, prisitaikančias prie žmogaus būsenos ar reakcijos“, – apie žinių pritaikomumą kalba D. Vitkutė-Adžgauskienė.

Platesnis rengiamų specialistų profilis siejamas ir su studijų programų gebėjimu pasiūlyti tarpdalykinių studijų galimybes. Tarpdalykiškumas gali būti būdingas visai studijų programai arba atskiriems studijų dalykams ar moduliams. Šiuo atveju Lietuvoje tuo išsiskiria Vytauto Didžiojo universitetas, taikantis liberaliųjų studijų modelį ir galintis pasiūlyti plačiausią gretutinių specialybių spektrą.

VDU Informatikos fakulteto dekanė nurodo, kad šiandieninėje žinių visuomenėje ypač reikalingas derinys yra informatikos ir humanitarinių mokslų draugystė, vedanti į kalbos technologijų arba kompiuterinės lingvistikos taikomuosius sprendimus. „Šie sprendimai leidžia automatizuotai analizuoti bei sintezuoti rašytinę ir šnekamąją kalbą, išmokyti kompiuterį suprasti pateiktą informaciją taip, kaip ją suprastų žmogus. Tai ypač svarbu kuriant šiandieninius robotizuotus paieškos ir informacijos analizės pagalbininkus, padedančius susigaudyti šiandieninėje informacijos gausoje, toliau vystyti interneto ir informacinių sistemų ir paslaugų galimybes“, –pasakoja docentė.

VDU informatikams – tarptautinis įvertinimas

Šį pavasarį tarptautiniai ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Suomijos bei Estijos vertino VDU IF Informatikos studijų bakalauro programą ir Taikomosios informatikos magistrantūros programą. Abi šios programos akredituotos maksimaliam 6 metų laikotarpiui.

„Itin aukštus balus gavo Informatikos studijų bakalauro programa, kuri orientuojasi ne tik į klasikinę informatiką, bet ir į šiandieninėje žinių visuomenėje būtinus informacijos valdymo aspektus. Taip pat ekspertai išskyrė galimybę studentams derinti savo individualius studijų poreikius, renkantis tarp Taikomosios informatikos, Verslo informatikos ir Programų sistemų specializacijų, bei studijuoti tikslinėse vietose, dar studijų metu pradedant praktinį bendradarbiavimą su būsimais darbdaviais“, – puikiais pasiekimais džiaugiasi dekanė.
Skelbta

Užsienio ekspertai puikiai vertina VDU informatikos studijų programas

Džiugu, kad tarptautiniai ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Suomijos bei Estijos, šių metų kovo mėn. 22-23 d. vertinę VDU Informatikos fakulteto bakalauro studijų programą „Informatika“ ir magistro studijų programą „Taikomoji informatika“, abi šias programas akreditavo maksimaliam 6 metų laikotarpiui.

Informatikos programa, kaip besiorientuojanti ne tik į klasikinę informatiką, bet ir į šiandieninėje žinių visuomenėje būtinus informacijos valdymo aspektus, gavo ypač aukštus balus, vertinant programos tikslus ir numatomus rezultatus. Ekspertai išskyrė galimybę studentams derinti savo individualius studijų poreikius, renkantis tarp Taikomosios informatikos, Verslo informatikos ir Programų sistemų specializacijų, bei studijuoti tikslinėse vietose, dar studijų metu pradedant praktinį bendradarbiavimą su būsimais darbdaviais.

Vieni svarbiausių Informatikos fakulteto įvertinimo kriterijų – aukštas darbdavių įvertinimas paruoštiems specialistams. Vizituojančių dėstytojų dirbančių verslo srityje pasitelkimas, aktualių informatikos taikymo temų atspindėjimas studijose bei bakalauro ir magistrantūros programų liberalumas.

Tarp Taikomosios informatikos magistro studijų programos privalumų ekspertai paminėjo gana platų pasirenkamų dalykų spektrą, leidžiantį susikoncentruoti ties viena iš dviejų šiandien įmonėms aktualių informatikos taikomųjų sričių – duomenų analizės ir verslo informatikos. Taip pat buvo pažymėta labai gera socialinių partnerių nuomonė apie įdarbinamus programos absolventus, studijų liberalumas, individualūs studijų planai, lankstumas prisiderinant prie studentų, kurie kartu ir dirba, ir studijuoja.