VDU tyrimai kalbos technologijų konferencijoje

Gegužės 23–28 d. Portorože (Slovėnija) vykusioje kalbos išteklių ir jų vertinimo konferencijoje (LREC) (angl. Language Resources and Evaluation Conference), dalyvavo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kompiuterinės lingvistikos centro ir Informatikos katedros mokslininkai: doc. dr. Andrius Utka ir prof. Tomas Krilavičius.

LLREC konferencijos renginiai šiais metais subūrė net 1231 dalyvį iš 1061 akademinės institucijos ir 102 verslo įmonių. Viename svarbiausių kalbos išteklių ir jų vertinimo renginyje aktualiausios temos siejosi su socialinių tekstų analize, daugiakalbyste bei techniniu vertimu.

Kartu su Lietuvos (Kauno technologijos universitetu) ir užsienio partneriais (Ciuricho universitetu, Šveicarija) VDU Kompiuterinės lingvistikos centras (vadovas – doc. dr. Andrius Utka) organizavo vieną iš 29-ių konferencijoje LREC 2016 vykusių seminarų tema: „Normalisation & Analysis of Social Media Texts“.

Socialiniuose tinkluose publikuojami tekstai – itin aktualus tyrimų laukas, nes siekiant automatizuoti šių gausiai kuriamų tekstų analizę kompiuterinėje lingvistikoje susiduriama su įvairiais iššūkiais.

Šioje srityje VDU mokslininkai jau yra atlikę nemažai tyrimų ir pristatę mokslinių publikacijų. Vienas iš naujausių VDU dėstytojų doc. dr. Andriaus Utkos ir dr. Dariaus Amilevičiaus parengtas straipsnis „Normalisation of Lithuanian Social Media Texts: Towards Morphological Analysis of User-Generated Comments“ pristatytas ir LREC 2016 seminare „Normalisation & Analysis of Social Media Texts“.

Atliekant kompiuterinės lingvistikos tyrimus, svarbūs įvairūs kalbiniai ištekliai ir įrankiai. Lietuvių kalbos automatinės analizės infrastruktūrą stendiniame pranešime „NLP Infrastructure for the Lithuanian Language“ pristatė VDU mokslininkai: D. Vitkutė-Adžgauskienė, A. Utka, D. Amilevičius ir T. Krilavičius.

Daugiau informacijos

VDU mokslininkams „Technorama 2016“ įvertinimai

Gegužės 19 d. vykusiame jaunųjų mokslininkų parodoje-konkurse „Technorama 2016“ tarp 70 inovatyvių idėjų turinčių komandų dalyvavo ir trys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovai bei jaunasis kūrėjas iš VDU Rasos gimnazijos.

Gyvoji istorija: virtuali tarpukario Kauno rekonstrukcija

Parodoje dalyvavo ir VDU Informatikos fakulteto (IF) Multimedijos laboratorijos studentai, kuruojami IF dėstytojo dr. Egidijaus Vaškevičiaus su projektu „Virtualybės“.

Kaunas – akademinis miestas, pasižymintis unikaliais modernios architektūros sprendimais. Šiandien Kaunas gali didžiuotis universitetų gausa, kūrybinėmis erdvėmis. Miestas atviras dabarčiai ir ateičiai. O kaip buvo prieš šimtą metų? Ta išsiaiškinti padeda projektas „Virtualybės“ ir siūlo vieno mygtuko paspaudimu persikelti į Smetoninę Lietuvą, pasivaikščioti po Kauno senamiestį, patiems įsitikinti, kodėl Kauno tarpukario architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas.

Kūrėjai pasakoja, kad žaidimams būdingų elementų taikymas leidžia inovatyviai pristatyti tarpukario Kauną, įtraukti žiūrovą į smagų pasivaikščiojimą senamiesčio gatvelėmis, supažindinti su gyventojais, išgirsti miesto garsus. „Žaidybinimo technologijų taikymas edukacijoje sudaro sąlygas parodyti šalies istoriją naujai: žaidėjui interaktyviai dalyvaujant, kuriant realaus pasaulio situacijas. Šiame darbe naudojant senovines nuotraukas ir fotografijas buvo sukurtas trimatis (3D) tarpukario Kauno senamiesčio maketas. Žaidėjas turi galimybę apžiūrinėti objektus, erdves bei sutiktus asmenis. Šiuo darbu siekiama pristatyti istorinį paveldą, lavinti kūrybinius gebėjimus ir motyvaciją mokytis“, – pasakoja VDU Informatikos fakulteto atstovai.

Daugiau informacijos

„IFtorinoje“ – nuo skaičiavimo iki robotų konstravimo

Šiemet net 10-ąjį, jubiliejinį kartą VDU Informatikos fakultetas paskutinįjį sausio šeštadienį moksleivius bei jų mokytojus kvietė praleisti kiek neįprastai – sprendžiant įvairius matematinius ir informatikos galvosūkius renginyje „IFtorina“.

Dalyvių skaičius šiais metais nustebino: nei šalyje siaučiantis gripas, nei ankstyvas šeštadienio rytas nebuvo kliūtis 160 tiksliaisiais mokslais besidominčių moksleivių bei jų mokytojams, kurių atvyko apie 50. Organizatoriai labai džiaugiasi tokiu moksleivių aktyvumu bei vis didėjančiu dalyviu skaičiumi.

Moksleiviai save išbandė įvairiose rungtyse: programavo mikrokontrolerius, surinkinėjo kompiuterius, rodė savo kūrybingumą multimedijos rungtyje, sprendė tikrai nelengvus galvosūkius, taip pat savo skaičiavimo žinias demonstravo kompiuterinės matematikos rungtyje. O kad nuo žiūrėjimo į ekraną akys nepaskaustų – savo sportiškumą ir greitą reakciją pasitikrino estafetės rungtyje.

Kaip teigia patys dalyviai, smagiausia renginyje jiems buvo mikrokontrolerių rungtis. „Renginys, palyginus su kitomis viktorinomis, labai įdomus ir visas jo laikas labai efektyviai išnaudotas. Manau, tai vienas iš geriausių tokios rūšies renginių”, – įspūdžiais dalinosi atvykusieji.

Kol moksleiviai varžėsi rungtyse, mokytojai klausėsi įvairių pranešimų bei sprendė praktines užduotis: UAB „Profesionalų aljansas“ partneris ir koučingo specialistas Paulius Ratė pasakojo apie efektyvius mąstymo algoritmus, VDU Informatikos fakulteto lektorė Judita Kasperiūnienė skaitė pranešimą tema „Mokykla 3.0 ir šiuolaikinės IT technologijos“, o interaktyvius robotų konstravimo užsiėmimus vedė VDU Informatikos fakulteto lektorius Vytautas Barzdaitis ir studentas Benediktas Prekeris.

Po pagrindinės renginio dalies visi susirinko paklausyti UAB „Agmis“ IT projektų vadovo Jurgio Bakano paskaitos „IT projektų vadovo nuotykiai“, po kurios dalyvių laukė nugalėtojų apdovanojimai. Pirmą vietą šiemet užėmė moksleiviai iš Kėdainių Šviesiosios gimnazijos, antrą – Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos atstovai, o trečią – jungtinė Joniškio „Aušros“ ir Jonavos senamiesčio gimnazijų komanda.

Organizatoriai dėkoja renginio rėmėjams „Atea“, „Samsung“, „Bitė“, „Festo“, „D-Link“, „Teatro klubas“, „Šviesa“, „Realister“, Lietuvos energetikos institutui, Kauno mokslo ir technologijų parkui, „Agmis“.

Skelbta http://www.vdu.lt/lt/iftorinoje-nuo-skaiciavimo-iki-robotu-konstravimo/

Daugiau informacijos facebook

Renginio akimirkos:

Aukštasis mokslas – ar per 10-metį išsklaidyti mitai?

Vytauto Didžiojo universiteto Rektorius emeritas ir Garbės profesorius, Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys, habilituotas daktaras, profesorius Vytautas Kaminskas

Prieš dešimtmetį – 2006 metų sausio 10 d. – Lietuvos mokslų akademijoje man teko garbė perskaityti akademinę paskaitą „Aukštasis mokslas: mitai ir tikrovė“. Po šios paskaitos „Mokslo Lietuvoje“ (2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336)) pasirodė straipsnis „Sklaidantis mitų miglas“, kuris ir lėmė šios dienos akademinės diskusijos temą. Taigi, ar prabėgęs dešimtmetis išsklaidė mitų apie aukštojo mokslo prieinamumą, studijų kokybę ir sanglaudą miglas?

Ar gerėjo aukštojo mokslo prieinamumas?

2005 m. valstybės finansuojamose vietose studijavo 26,8 tūkst. pirmakursių – universitetuose 17,2 tūkst. (64 %), kolegijose 9,6 tūkst. (35,9 %). Šie skaičiai reiškė, kad 35 procentai tų metų laidos abiturientų galėjo nemokamai studijuoti universitetuose, o kiti 20 procentų – kolegijose. Po dešimties metų (2015 m.) valstybė finansuoja beveik 2 kartus (1,82) mažiau pirmakursių – 14,7 tūkstančių (7,8 tūkst. (52,8 %) universitetuose ir 6,9 tūkst. (47,2 %) kolegijose). Labiausiai sumenko universitetinio aukštojo mokslo, kuriam 2,2 karto sumažintas valstybės finansuojamų vietų (krepšelių) skaičius, prieinamumas. Jei būtų išlaikytas 2005 metų valstybės finansuojamų vietų skaičius, šiandien visi universitetų ir kolegijų studentai studijuotų nemokamai, nes 2015 m. priimta 26 tūkst. pirmakursių. Ir Prezidentei, Seimui ar Konstituciniam teismui nekiltų „gerai besimokančio studento“ sąvokos problema.

Aukštojo mokslo prieinamumas – tai ne tik bendras valstybės finansuojamų vietų skaičius, bet ir šių vietų paskirstymas šalies regionams. 2009 m. pradėtos „krepšelinės reformos“ autoriai sumaniai (prisidengdami konkurencijos tarp universitetų šūkiais) nukreipė valstybės skiriamas lėšas sostinės link – jei 2005 m. Vilniaus universitetai turėjo apie pusę valstybės finansuojamų vietų, tai šiandien jau per 60 procentų. Net toks milžinas kaip Kauno technologijos universitetas, kuriame mokėsi per 20 tūkst. studentų, susitraukė perpus, o ką jau kalbėti apie „nusiaubtus“ Klaipėdos, Šiaulių ar Kauno mažuosius universitetus – Lietuvos sporto, Aleksandro Stulginskio ar buvusią Lietuvos veterinarijos akademiją. Kaune „krepšelių uraganą“ atlaikė tik Kauno medicinos universitetas, kuris priglaudęs Lietuvos veterinarijos akademiją tapo Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, bei šiek tiek „apipešiotas“ Vytauto Didžiojo universitetas, kuris prarastas valstybės finansuojamas vietas kompensavo už mokslą mokančiais studentais. Tuo tarpu Vilniuje šis „krepšelių uraganas“ nuniokojo tik Lietuvos edukologijos universitetą ir taip pat apipešiojo“ mažąsias – muzikos ir teatro bei dailės – akademijas.

Jei šis procesas nebus sustabdytas, tai vertinant grėsmingus demografijos rodiklius (Lietuva kasmet netenka apie 25 tūkst. gyventojų), artimiausioje perspektyvoje Vilniuje studijuos du trečdaliai ar net daugiau Lietuvos studentų.

Taigi, per pastarąjį 10-metį:

ženkliai ir neproporcingai abiturientų skaičiui sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius;
„krepšelinis“ finansavimo modelis sudarė prielaidas neproporcingam kasmet mažinamų valstybės finansuojamų vietų perskirstymui tarp sostinės ir regioninių universitetų;
paskatinta vidinė jaunimo emigracija iš regionų į sostinę, dėl ko didėja socialinė atskirtis Lietuvoje.

Manau, kad mūsų valstybė pajėgi atstatyti 2001 m. aukštojo mokslo prieinamumo lygį, kai du trečdaliai studentų turėjo valstybės finansuojamas vietas, daugmaž optimaliai paskirstytas visiems universitetams. Dabar tokių studentų beliko mažiau kaip pusė – 46 proc. – ir dauguma jų sostinėje.

Ar gerėjo studijų kokybė?

Per pastarąjį dešimtmetį daugumoje šalies valstybinių universitetų pradėjo vyrauti mokamos studijos – jei 2005 m. iš 134,2 tūkst. universitetų studentų 79 tūkst. (58,9 %) studijavo valstybės finansuojamose vietose, tai šiuo metu – atvirkščiai – daugiau kaip pusė (55 %) moka už studijas. Mokamų studijų dalis ypač išaugo regioniniuose universitetuose, kurie pralaimėjo kovą dėl krepšelių. Akivaizdu, kad auganti beveik nemokytinų studentų, iš kur jie bebūtų – Lietuvos, Afrikos ar Azijos – dalis universitetuose (tai nebūdinga tik Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslo universitetams) smukdo studijų kokybę.

Per dešimtmetį pasitraukė ar buvo priversta pasitraukti šešiasdešimtmečių mokslininkų karta, kuri po Kovo 11-osios akto labiausiai lėmė mokslo ir studijų sistemos pasiekimus ar nesėkmes. Ar per šį dešimtmetį susiformavo jų verta keturiasdešimtmečių karta? Abejoju, nes ir 700 eurų nesiekiantis vidutinis universitetų dėstytojų atlyginimas ar maksimali 1300 eurų („į rankas“ 1000 eurų) profesoriaus alga nevilioja gabiausių universitetų absolventų rinktis mokslininko karjerą. Beje priminsiu, kad mokslininkų atlyginimai nedidinami jau beveik dešimtmetį ir net neatstatyti į 2008 m. lygį.

Tad ar be gerai parengtų ir motyvuotų abiturientų bei bent jau šiek tiek mokslo pasauliui žinomos profesūros pasiekiama aukšta studijų kokybė?

Ar tapo darnesnė universitetų ir kolegijų sanglauda?

Pastarąjį dešimtmetį įžvelgiu nesibaigiančias pastangas į universitetinio aukštojo mokslo sferą diegti laisvosios rinkos principus, o universitetus paversti tarsi akcinėmis bendrovėmis – studentai yra vartotojai, universitetai teikia jiems paslaugas ir tarnauja verslui. Tuo pateisinamas savivaldos ir akademinės laisvės varžymas, siauros specializacijos absolventai, pernelyg sureikšminti verslo poreikiai ir jo įtaka studijoms ir moksliniams tyrimams. Universitetų istorinė misija yra visiškai kita – jie, kaip mokslo ir kultūros židiniai, turi rengti ne tik profesionalus, bet ir piliečius – išsilavinusius žmones, kurie jaustų atsakomybę už valstybę, tautos ateitį, kurie išsaugotų mūsų kultūrinį ir tautinį tapatumą, gebėtų kurti, kaupti ir skleisti naujas žinias. Manau, kad spartėjant globalizacijos procesams, emigracijai ir imigracijai, pasikeistus geopolitinei situacijai šioms vertybėms kyla rimtų pavojų. Beje, per šį dešimtmetį ir tarp akademinės bendruomenės narių pagausėjo reformatorių, kurie vardan savireklamos pasirengę aukoti per amžius išsaugotą universitetinio išsilavinimo esmę.

Neproporcingai didelės pastangos universitetų sąskaita išplėsti kolegijų sektorių nebuvo vainikuotos sėkme – abiturientai (beveik 60 % pirmakursių) prioritetą teikia universitetinėms studijoms. Prisiminus per nepriklausomybės 25-metį susiklosčiusią verslo struktūrą – absoliučią daugumą (per 95 %) sudaro smulkus ir vidutinis verslas – taigi kolegijų misija yra tenkinti tokios struktūros verslo poreikius. Todėl keista, jei ne pikta, klausyti ir matyti, kaip puolami universitetai, o ne kolegijos. Atsiradusias disproporcijas tarp absolventų – darbo rinkoje stebimas teisininkų, vadybininkų, politikų perteklius ir atvirkščiai, pasigendama inžinierių, informatikų ir net humanitarų – lemia mokantys už mokslą studentai, kurių dauguma renkasi socialinius mokslus.

Ir vis dėlto esu optimistas, todėl manau – mūsų politikams, intelektualams, verslininkams pakaks sveikos nuovokos ir atsakomybės, kad per keletą dešimtmečių Lietuva netaptų vieno „super“ miesto – Vilniaus – su dviem nedideliais palydovais – Kaunu ir Klaipėda – šalimi, kad nebūtų naikinamas didžiausias mažos valstybės turtas – jos išsilavinę ir „neišsivaikščioję“ piliečiai, kurie geba ne tik kurti aukštos pridėtinės vertės gaminius ar paslaugas, bet ir išsaugoti valstybingumą, puoselėti savo gimtąją kalbą, tautinį tapatumą.
**
Prof. Vytautas Kaminskas akademinę paskaitą „Aukštasis mokslas – ar per 10-metį išsklaidyti mitai?“ skaitė jo 70-ajam jubiliejui skirtame renginyje. Šventėje dalyvavo ir šiltais sveikinimais iškiliam mokslininkui dalinosi VDU rektorius prof. Juozas Augutis, Senato pirmininkas prof. Zigmas Lydeka, rektorato nariai, vyskupas Jonas Ivanauskas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas ir akademikai, Lietuvos universitetų rektoriai, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas doc. Česlovas Garbaliauskas ir Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas Rimantas Cibauskas, profesoriaus mokiniai, teniso kolegos ir daug kitų garbingų svečių.

Renginio akimirkos

Informatikos akademija 2016

2016 m. Informatikos akademija pasitinka atsinaujinusi. Nuo sausio 4 d. startuoja virtualių paskaitų erdvė, kurioje akademijos dalyviai turės galimybę jiems patogiu laiku stebėti paskaitų vaizdo įrašus, spręsti įdomias užduotis, o sėkmingai jas atlikus ir įstojus į VDU Informatikos fakultetą, bus užskaitytas vienas studijų dalykas.

Kviečiame registruotis čia.

Daugiau informacijos

Laimutis Telksnys: robotus maitinsime žmogaus šiluma

Ateityje žmones padės gydyti maži, beveik nematomi nanorobotai – pavyzdžiui, juos švirkštu įleidus į kūną, kraujagysles bus galima valyti nuo sklerozės padarinių. Ateis taip vadinama nanorobotų era – elektronikai ir toliau tobulėjant, mažėjant, jos maitinimui reikalaujant vis mažiau elektros, tokios prognozės yra visai realios. Tokius spėjimus pateikia akademikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys Laimutis Telksnys.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sistemų analizės katedros profesorius, habilituotas daktaras L. Telksnys dar prieš 50 metų laikraštyje „Tiesa“ išpranašavo išmaniųjų telefonų atėjimą – nedidelių įrenginių, kuriuose akimirksniu galima pasiekti didžiulius duomenų kiekius. „Kiekvienas žmogus turės „informerį“ – garsų, šviesos vaizdų siųstuvą, imtuvą bei galingą skaičiavimo mašiną. Informeris bus ne didesnis už šių dienų rankinį laikrodėlį, todėl patogus nešioti. Norėdamas gauti kokių nors duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį automatinę biblioteką ir momentaliai gauti atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais“, – 1968-aisiais turbūt egzotiškai skambėjusią prognozę laikraštyje „Tiesa“ pateikė mokslininkas.

Nebūtų per smarku teigti, jog prie šio spėjimo išsipildymo prisidėjo ir pats Laimutis Telksnys – 85-ąjį jubiliejų neseniai pažymėjęs akademikas jau daugiau nei keturis dešimtmečius uoliai dirba su skaičiavimo mašinomis, kompiuteriais ir kitais įrenginiais, nuolat išradinėja naujas galimybes jų pritaikymui. Už savo pasiekimus jis jau pelnė Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordiną, dvi prietaisų pramonės premijas, tris Lietuvos mokslo premijas ir nemažai kitų reikšmingų apdovanojimų. Be kitų projektų ir atradimų, L. Telksnys yra ir pirmosios Lietuvoje elektroninės skaičiavimo mašinos bei pirmojo Europoje rašto ženklus skaitančio automato „Rūta 701“ kūrėjas.

Visas interviu

Kviečia virtuali multimedijos meno mokykla

VDU Multimedijos technologijų dėstytojai bei studentai dalinasi patirtimi ir siūlo dalyvauti virtualiose paskaitose. Paskaitose susipažinsite su: fotografijos pagrindais, skaitmeninės fotografijos redagavimu, video montažu ir efektų pritaikymu, 3D modeliavimu, papildyta ir virtualia realybe.

Kiekvieno kurso metu turėsite galimybę naudotis studentų paruoštomis video pamokomis, o jei prireiks, pasiklausti, pasitarti, paprašyti patarimo ar padiskutuoti su multimedijos specialybės studentais.

Kviečiame registruotis !!!

Registracija čia.

Jei turite klausimų, rašykite mums adresu: virtualybes@if.vdu.lt

Daugiau informacijos ir naujienų galite rasti: http://www.facebook.com/VduIfMultimedijosLab

Lietuviai atranda elektroninį parašą

Interviu su Ramūnu Šablinsku, VDU Informatikos fakulteto pirmosios laidos absolventu, inicijavusiu elektroninio parašo proveržį Lietuvoje, kurį „Infobalt” asociacija pažymėjo kaip vieną iš labiausiai nusipelniusių atstovų informacinės visuomenės srityje ir IRT sektoriuje.

Ramūno Šablinsko, Elektroninio parašo proveržio programos koordinatoriaus teigimu, Lietuvoje elektroninis parašas mobiliajame telefone, arba mobilusis parašas (m. parašas), padeda vartotojams be problemų kasdien naudotis daugeliu elektroninių paslaugų, tačiau tokie terminai kaip „elektroninis parašas“ žmonėms vis dar nėra įprasti. „Vartotojai šios technologijos paprastai nesupranta ir savo mintyse jį yra priskyrę prie „kosminių technologijų“ – kažko tokio, kas yra labai toli ir jiems neįkandama, todėl jie vengia šiomis technologijomis naudotis taip, kaip galėtų“, – sako „TeliaSonera“ produkto vadovas R. Šablinskas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolvento teigimu, tokia situacija ilgai nebesitęs, nes greitu metu elektroninius mokėjimus teikiančios finansų įstaigos turės įgyvendinti Lietuvos banko nustatytus minimalius saugumo reikalavimus finansinėms operacijoms elektroninėje erdvėje. T. y. naudojimasis plastikinėmis ar popierinėmis slaptažodžių kortelėmis bus ženkliai apribotas, o visuomenė turės rinktis saugesnes elektroninės atpažinties priemones, pvz. slaptažodžių generatorius arba elektroninį parašą. „Ilgainiui dauguma vartotojų atras m. parašo paprastumo bei universalumo pliusus ir klaus savęs, kodėl jie iki tol taip sudėtingai naudojosi įvairiomis elektroninėmis paslaugomis. Galiu tik pasakyti, kad dauguma žmonių yra konservatyvūs, todėl kol kodų kortelės bus leidžiamos, tol vartotojai jomis ir naudosis, nes tiesiog yra įpratę taip elgtis“, – teigia R. Šablinskas.

Ekspertas pabrėžia, kad elektroninis parašas nuo pat pradžių buvo kuriamas taip, kad vienas įrenginys tiktų visiems gyvenimo atvejams, todėl su savo elektroninio parašo priemone vartotojai jau dabar gali prisijungti prie visų bankų elektroninės bankininkystės sistemų ir patvirtinti visų bankų pavedimus, sudaryti sutartis su visais paslaugų tiekėjais ir pan.

Visas interviu

VDU IF moderniųjų technologijų ir verslumo konferencijoje „Switch“

Spalio 8-9 dienomis Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre vyko moderniųjų technologijų ir verslumo konferencija „Switch“ (www.switchit.lt #switchvilnius). Tai pirmą kartą organizuotas renginys, skirtas visiems bendraminčiams, kuriuos jungia domėjimasis skaitmenine ateitimi bei verslo tendencijomis.

Beveik 2000 moderniosiomis technologijomis besidominčių žmonių subūrusioje konferencijoje Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas turėjo savo stendą. Jame buvo pristatomi mintimis ir rankos plaštakos gestais valdomi multimedijos žaidimai, išmanaus namo valdymo erdvė bei kiti papildytos realybės elementais praturtinti eksponatai. Šiame stende moksleiviai galėjo susipažinti su Informatikos fakulteto Multimedijos laboratorijoje kuriamais projektais.

VDU Informatikos fakulteto dekanės doc. dr. Daivos Vitkutės-Adžgauskienės teigimu, dalyvavimas tokiame renginyje naudingas ne tik VDU studentams, praktiškai pritaikantiems paskaitų metu įgytas žinias, bet ir šiandieniniams moksleiviams, galbūt rytoj tapsiantiems studentais. Pastariesiems tai –proga įsitikinti, kad net ir drąsiausios, šiandien atrodančios neįtikėtinomis idėjos, gali virsti išbaigtu projektu įgijus reikiamų žinių ir praktikos.

Studentai investuotojus traukia novatoriškomis idėjomis

Vos prieš metus pristatę savo verslo idėjas, VDU studentai šiandien jau užsiima sėkminga veikla ir ieško arba jau rado partnerių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Investuotojų dėmesį jie traukia novatoriškomis, gamtai ir žmogui draugiškomis idėjomis: nuo įsibrovėlių saugančiais bepiločiais orlaiviais, gėrimais su imuninę sistemą stiprinančiomis bakterijomis, iš panaudotų skardinių pagamintu saulės energijos kolektoriumi ir kitomis inovacijomis.

Projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ dalyvavę VDU studentai prieš daugiau nei metus pristatė šiuolaikiškas, inovatyvias verslo idėjas, pagrįstas naujausiomis technologijomis, unikaliais dizaino sprendimais, patentavimui ruošiamomis technologijomis ir mokslinių tyrimų žiniomis. Geriausiomis išrinktų idėjų autoriams buvo skirtas finansavimas savo įmonėms įregistruoti ir nemokamos konsultacijos.

Komisija, sudaryta iš verslo ir mokslo atstovų, Vytauto Didžiojo universitete įvertino šešias studentų ir absolventų įkurtas mažąsias bendrijas ir jų per metus atliktą darbą, pateiktus prototipus – pirmuosius bandymus, pavyzdžius, pagal kuriuos jos toliau vykdys savo veiklą. Komisija pripažino, kad visose įmonėse efektyviai pritaikyti moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, siekiant parengti visuomenei naudingą ir inovatyvų produktą.

Daugiau informacijos