VDU studentai įsteigė šešias naujas įmones

Robotų kūrimas, DNR tyrimai, teršalų valymas augalais – šiose ir kitose srityse dirba VDU studentai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai, įkūrę šešias naujas įmones dalyvaudami technologijų verslo iniciatyvoje „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS).

Iniciatyva INOVEKS, kurią remia Ūkio ministerija ir įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), sulaukė didelio susidomėjimo – įgyvendinant projektą atrinkta 411 technologinių idėjų paraiškų, kuriomis remiantis buvo įkurtos net 72 technologijų įmonės. Organizatorių teigimu, taip Lietuva vis labiau patvirtina pradedančiųjų įmonių (angl. start-up) šalies vardą.

Dalyvaudami iniciatyvoje INOVEKS, novatoriškas mažąsias bendrijas įkūrė VDU Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetų atstovai. Viena jų, įmonė „Robotizuotos įrangos projektavimas“, gamins ekologijai draugiškus robotus, kurie padėtų žmonėms atlikti kasdienes, daugiausia fizinio pobūdžio užduotis, būtų mažai priklausomi nuo išorinių išteklių ir prieinami visiems.

Daugiau informacijos

Studentai virtualioje erdvėje atkurs tarpukario Kauną

Kaune duris atvėrė nauja moderni laboratorija, kurioje studentai ėmėsi virtualioje erdvėje atkurti visą tarpukario Kauno senamiestį bei rekonstruoti įspūdingus laikinosios sostinės fortų pabūklus.

VDU Kauno botanikos sode Augalų žavadienio dalyvius pakerėjo ant Godlevskio rūmų sienų demonstruota vaizdo instaliacija

Gegužės mėnesį atsidariusi Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto Multimedijos laboratorija studentams suteikia galimybę naudotis multimedijos technologijomis, atlikti tyrimus, kurti instaliacijas, pasinerti į virtualios ir išplėstinės realybės kūrimo virtuvę. Moderni techninė įranga studentams leidžia kurti videofilmus naudojant judesio fiksavimo (angl. motion capture) technologiją, animatroniką ir daug kitų vizualinių bei specialiųjų efektų.

Studentai įrangą naudoja mokydamiesi multimedijos studijų dalykų, kurie integruoja informatikos ir menų sričių žinias bei įgūdžius

Pasak multimedijos ir interneto technologijų studijų programos vadovo prof. Tomo Krilavičiaus, laboratorijoje įdiegta įranga mokymąsi perkelia į aukštesnį lygmenį. Studentai įrangą naudoja mokydamiesi multimedijos studijų dalykų, kurie integruoja informatikos ir menų sričių žinias bei įgūdžius. Laboratorija įrengta taip, kad kiekvienoje darbo vietoje galima kurti atskirą multimedijos produkto elementą: garsą, piešinį, trimatį modelį, vaizdo projekcijas ir t. t. Specializuota įranga leidžia pritaikyti trimačius objektus įvairiems tikslams – analizei, žaidimams, architektūrai.

Studentai įrangą naudoja mokydamiesi multimedijos studijų dalykų, kurie integruoja informatikos ir menų sričių žinias bei įgūdžius

3D skaitytuvai ir spausdintuvai, apšvietimo technika, įranga virtualios realybės uždaviniams, judesio fiksavimui, muzikai, garso takeliams montuoti, moderni vaizdo filmavimo, fotografavimo technika – visa tai studentai pritaiko kurdami unikalius projektus, derindami įvairias multimedijos priemones ir realiai išbandydami naujausias technologijas praktikoje.

Multimedijos laboratorijos vadovo Egidijaus Vaškevičiaus teigimu, čia jau dirbama prie įvairių naujų projektų, bendradarbiaujama su Kauno muziejais, rengiami unikalūs studentų darbai.

„Prieš kelerius metus, turėdami senesnę įrangą, bendraudami su Kauno pilies muziejininkais sukūrėme trimatę virtualią pilies rekonstrukciją, kuri vaizdo klipo pavidalu jau demonstruojama pačioje pilyje. Kaip žinia, pilis buvo visiškai sugriauta, o tokią, kokia ji buvo, galime atkurti tik pagal kasinėjimų liekanas, istorikų vizijas, grįstas užuominomis įvairiuose istoriniuose šaltiniuose. Šiandien tas vizijas galime atkurti trimačiu vaizdu, parodyti ekrane – ir tai ne tik patrauklus filmukas turistams bei muziejaus lankytojams, bet ir puiki medžiaga tolimesniems istoriniams tyrinėjimams, leidžianti konstruktyviau pritaikyti naujas istorinių žinių detales“, – paaiškino E. Vaškevičius.

Vienas naujausių laboratorijoje vykdomų projektų taip pat susijęs su istorija – čia konstruojami Kauno fortuose buvusių patrankų modeliai: tiek virtualūs, tiek atspausdinti 3D spausdintuvu. Nors dauguma eksponatų neišliko ir laboratorijai pateikti tik jų fragmentai, nuolaužos, tačiau kartu su studentais jau rengiama įspūdinga šių senovinių karybos pabūklų virtuali rekonstrukcija.

Kauno fortuose buvusių patrankų modelis

Multimedija besidomintys studentai entuziastingai ėmėsi idėjos virtualioje erdvėje atkurti tarpukario Kauno senamiestį. Šiuo projektu tikimasi sukurti galimybę pasivaikščioti po Rotušės aikštę – tokią, kokia ji buvo 1935-aisiais. Modeliuojamos trimatės anuometinio Kauno erdvės, žmonės, namai.

Pasak multimedijos ir interneto technologijų studijų programos vadovo prof. Tomo Krilavičiaus, laboratorijoje įdiegta įranga mokymąsi perkelia į aukštesnį lygmenį

„Rotušė tuo metu dar buvo neperstatyta, be šiandieninių paradinių vartų, medžiai aplinkui – visai maži. Po senamiestį važinės to laikotarpio automobiliai, mėginsime maksimaliai tiksliai atkurti tuometinį vaizdą. Labai norėjosi, kad virtualiomis tarpukario Kauno gatvėmis kaukšėtų ir konkė (arklio traukiamas tramvajus), bet sužinojome, kad 1935 m. jos mieste jau nebebuvo. Galbūt ji atgis kuriame nors tolimesniame mūsų projekte?“, – vylėsi E. Vaškevičius.

Kompiuterinių žaidimų gerbėjus tikimasi sudominti laboratorijoje kartu su psichologais atliekamu tyrimu, kuriame nustatinėjama žmogaus reakcija į stresą. Tam naudojami specialūs davikliai, leidžiantys tirti žmogaus būsenas, atspėti jo emocijas. Jie gali būti naudojami ir virtualių žaidimų kūrimui – stebint, kaip tam tikri žaidimo elementai veikia žmogų.

Nors laboratorija atnaujinta visai neseniai, čia jau užsimezgė ne viena iniciatyva: gegužės mėnesį VDU Menų fakulteto galerijoje „101“ savo darbus demonstravo animacijos ir kūrybinės multimedijos trečiakursiai, o VDU Kauno botanikos sode Augalų žavadienio dalyvius pakerėjo ant Godlevskio rūmų sienų demonstruota vaizdo instaliacija: visas pastatas 15 minučių skleidėsi gėlėmis, plasnojo drugeliais.

Šie projektai studentams nėra tik malonus laisvalaikio žaidimas, šiek tiek susijęs su mokslais – tai kartu ir mokymasis kurti rinkai aktualius produktus: pavyzdžiui, kūrybinės multimedijos pagrindų kursus lankantys studentai skatinami kurti projektus animacijos, vaizdo klipų gamybos, papildytos realybės srityse.

XXI a. verslas – net antrakursiai imasi robotų gamybos

Panašu, kad robotai tampa XXI a. verslu – juos imasi kurti aukštąjį mokslą tik pradėję krimsti studentai. Du Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto antrojo kurso studentai Benediktas Prekeris ir Andrius Droglevas mato galimybių užsidirbti iš robotikos.

Jaunuoliai ketina steigti įmonę, kuri projektuos ir programuos robotizuotą įrangą.

Daugiau informacijos

Studentų idėjos taps verslo įmonėmis

Vytauto Didžiojo universiteto studentai, doktorantai, jaunieji mokslininkai turi originalių verslo idėjų bei ryžtingai imasi jas įgyvendinti. Pasibaigus pirmajam projekto „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas (INOVEKS)“ etapui, buvo atrinkti geriausi verslo projektai, kurių pagrindu bus kuriamos aukštos pridėtinės vertės technologinės įmonės.

VDU Informatikos fakulteto studentai Benediktas Prekeris ir Andrius Droglevas ketina steigti įmonę, kurioje būtų projektuojama ir programuojama robotizuota įranga. „Lietuvoje klientų ieškoti gal dar ankstoka, bet Europos rinkoje tai turėtų būti paklausu. Tokia įranga gali būti taikoma labai plačiai: nuo paprastų robotukų, kurie padėtų namų ruošoje ir, pavyzdžiui, siurbtų grindis, iki automatizuotų sistemų gamyklose“, – pasakojo B. Prekeris.

Daugiau informacijos

Jaunieji mokslininkai. Mokslas, kuris gyvenimą daro patogų

Tomas Krilavičius – vienas jaunesnių Vytauto Didžiojo universiteto profesorių, informatikas, užsiima taikomaisiais tyrimais.

Pasak mokslininko, dauguma kuriamų statistinių, mašininio mokymo, dirbtinio intelekto metodų taikomi praktinėms problemoms spręsti. Tomą Krilavičių taikomoji informatika žavi savo galimybėmis išplėsti fizinį pasaulį skaitmeniniu, kompiuteriniu.

Mokslininkas pastebi, kad Lietuvoje didelės galimybės taikomosios informatikos specialistams atsiveria verslo srityje. Tai naudinga ir pačioms verslo įmonėms.

Video Delfi TV

Ar elektroninėje erdvėje vis dar įmanoma likti inkognito?

dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė

Prieš 8 tūkstantmečius atsiradęs raštas yra vienas nuostabiausių žmonijos išradimų, kuris mokslininkus domina ne tik dėl išlikusių rašytinių šaltinių turinio. Kartais rašysena apie autorių gali pasakyti gerokai daugiau nei pats turinys: todėl teismo ekspertai geba nustatyti rankraščių autorystę; o grafologai sudaryti psichologinį žmogaus portretą, atskleisdami tokias asmenines savybes kaip socialumas, temperamentas, savivertė ar trūkumai.

Tačiau ar įmanoma ką nors pasakyti apie žmogų, kurio pagrindine rašymo priemone tapo klaviatūra? Laimei, taip. Technologinis šuolis paskatino progresą ir kitose mokslo srityse, taip pat kompiuterinės lingvistikos.

Mokslininkai jau seniai sutaria, jog kiekvieno mūsų rašymo stilius (t.y. šablonai, kuriuos naudojame sakinių formavimui; žodyno turtingumas; frazeologizmai; netgi gramatinės ar sintaksinės klaidos) yra savotiškas mūsų „piršto antspaudas“. O rašymo stilių tyrinėjantis mokslas stilometrija, kurio užuomazgos siekia 1439 metus, padarė milžinišką šuolį būtent pastaraisiais dešimtmečiais. Visų pirma šį progresą paskatino pats tokių tyrimų poreikis.

Teismo lingvistai nuolatos susiduria su panašiomis problemomis: internetiniame forume atskleidžiama konfidenciali įmonės informacija; asmuo gauna grasinančio turinio elektroninį laišką, kurio adresas visiškai neinformatyvus; kompiuteryje randamas atsisveikinimo laiškas, tačiau neaišku ar tikrai tą laišką rašė pats savižudis; paauglių socialiniame tinkle susitikti siūlo skirtingais vardais prisistatantis pedofilas.

Tačiau uždavinys nėra toks paprastas. Įsivaizduokite… turite 150 skirtingų autorių ir po 200 kiekvieno iš jų rašytų trumpų tekstų. Gaunate naują anoniminį tekstą, žinodami tik tiek, jog jis vieno iš šių autorių, o dabar belieka nustatyti turimo teksto autorystę. Net jei kantrybė ir geležinė, žmogui išspręsti šį uždavinį – misija neįmanoma: jis tiesiog nesugeba tuo pačiu metu atsižvelgti ir savo atmintyje išlaikyti tiek daug įvairiausių detalių.

Nors elektroninių tekstų naudojimas ir pridarė daugybę problemų, tačiau naujos technologijos padeda tas problemas išspręsti. Kompiuteriui, priklausomai nuo jo galingumo bei pasirinkto metodo, tereikia kelių minučių ar valandų susidoroti su mūsų uždaviniu bei pasiekti 67 proc. tikslumą lietuvių kalbai, kuomet atsitiktinis spėjimas viršijamas daugiau nei 66 procentus. Rezultatai vis tiek nėra idealūs, tačiau pasiekti 100 proc. dirbant su kalba neverta tikėtis: koją kiša labai trumpi tekstai (na, ką ten galima pasakyti apie autorystę iš vieno ar keleto žodžių!), nusistovėję posakiai (pvz. „nekask duobės kitam, nes pats įkrisi“ visi mes sakome vienodai), mėgdžiojimas ar plagijavimas (rezultatai prastėja, kadangi tampa sunkiau surasti skiriančiuosius požymius tarp mėgdžiojamo ir mėgdžiojančio autorių).

Kai kurie uždaviniai (pavyzdžiui, rinkodaros specialistai siekia išsiaiškinti kokie vartotojai domisi jų produkcija) visiškai nereikalauja nustatyti konkrečių autorių, o tik suformuoti detalesnį autoriaus profilį, išsiaiškinant amžių, lytį, socialinį statusą, psichologinę būseną ir kt. Žinomas psichologas Jamesas Pennebakeris kartu su kompiuterinės lingvistikos specialistais daugybę metų užsiima šiais tyrimais anglų kalbai. Jo pasiekti rezultatai priverčia aiktelėti iš nuostabos, todėl tiesiog privalau pateikti keletą įdomesnių.

Ar žinote, kad kalbėtojo lytį galima efektyviai nustatyti iš jo tekste naudojamų asmeninių įvardžių (aš, tu, mes, ir t.t.)? Jų kalbėdamos moterys pasako 1,5 proc. daugiau negu vyrai. Neatrodo reikšmingas skirtumas, tačiau per metus jos pasako jų 85 tūkstančiais daugiau. Be to moterys gerokai dažniau naudoja žodelį „aš“. Vyrai vartoja daugiau daiktavardžių, moterys – veiksmažodžių. Vyrai ir moterys naudoja vienodai teigiamų jausmus nusakančių žodžių, tačiau neigiamų moterys naudoja gerokai daugiau.

Beje, kalbėjimą veikia hormonai (vyriškas testosteronas ir moteriškas estrogenas), todėl pradėjus vartoti priešingos lyties hormonus, keičiasi ir kalbėjimo stilius. Lyties nustatymo iš teksto uždavinys gerokai paprastesnis (tik dvi grupės), tačiau atsitiktinį spėjimą t.y. 50 proc. žmogus geba aplenkti vos 5 procentais, kai tuo tarpu statistiniai metodai anglų kalbai jį viršija 30 proc. ir leidžia pasiekti 80 procentų. Palyginimui: lietuvių kalbai – viršija 24 proc. ir leidžia pasiekti 74 proc. tikslumą.

Taigi… Stilometrijos metodai pasiekė tokį lygį, kad priverstų bijoti tuos, kurie ketina „slapta“ nusikalsti, bet, deja, ne tiek, kad Jūs, mielas skaitytojau, ir aš elektroninėje erdvėje galėtume jaustis visiškai saugūs.

Autorystės nustatymo tyrimus lietuvių kalbai finansuoja Lietuvos mokslo taryba (projekto Nr. LIT-8-69).

Perspausdinta iš delfi.lt (http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/ar-elektronineje-erdveje-vis-dar-imanoma-likti-inkognito.d?id=64753091)

Specialus videoklipas – apie VDU 25 valandų ritmu

Vytauto Didžiojo universitetas, šiemet švenčiantis 25-erių metų sukaktį, gyvena 25 valandų ritmu. Papildoma valanda paroje skiriama buvimui kartu, bendravimui, dalijimuisi idėjomis, gyvenimui čia ir dabar.

Šį mažą stebuklą – 25-ąja valandą – universitetas dovanoja ne tik universiteto bendruomenės nariams, bet ir visiems, kurių širdyje rusena polėkis gyventi ir kurti. Tai – laikas, skirtas intelektualiai stimuliuojančiai, įkvepiančiai ar tiesiog džiuginančiai veiklai.

Daugiau informacijos

Novatoriškas įmones kurs ir VDU studentai

Drąsūs, originalių idėjų turintys Vytauto Didžiojo universiteto studentai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai dar šiemet turės išskirtinę progą jas įgyvendinti. Įsitraukę į projektą „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas (INOVEKS)“, jie galės kurti ir vystyti savo pradedančiąsias įmones (angl. start-up) lengvatinėmis sąlygomis, o jiems konsultacijas teiks patyrę specialistai.

Projektas vienija 16 partnerių – Lietuvos aukštąsias mokyklas, mokslų ir technologijų parkus, taip pat kai kuriuos mokslinius institutus. Kaip pastebi VDU Gamtos mokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Saulius Mickevičius, šių skirtingų institucijų partnerystė labai svarbi.

Plačiau apie projektą

Daugiakalbių dokumentų analizės aplinka (DADA)

Kaip prakalbinti kompiuterį viso pasaulio kalbomis?

Prioritetas: Tyrėjų gebėjimo stiprinimas

Uždavinys: Tobulinti tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją, skatinti jų mobilumą

Augant tekstinės informacijos kiekiams ir hetegerogeniškumui, naudojant daugiau kalbų vis sunkiau ją valdyti. Standartiniai metodai neužtikrina kokybės daugiakalbėse aplinkose, tačiau semantinės technologijos sprendžia šias problemas. Pasaulyje atliekama daug IT srities tyrimų, deja lietuvių ir kitoms mažesnėms kalboms semantinės technologijos neišdirbtos. DADA (Daugiakalbių dokumentų analizės aplinka) projekto tikslas dvejopas – patobulinti metodus darbui su daugiakalbiais dokumentais, ir suburti tyrėjų, galinčių spręsti praktiškas IT ir kalbos technologijų problemas.

Projekte dirbama su 3 kalbomis: rusų, kadangi tai vis dar aktuali kalba Lietuvos verslo įmonėms bei organizacijoms; azerų kalba, kadangi kalbos technologijos šiai kalbai dar nėra parengtos, tuo tarpu nemažai Lietuvos įmonių siekia vystyti IT projektus Azerbaidžane; ir žinoma, lietuvių kalbai.

Projekte dirbama keliomis kryptimis:

Tekstų parengimas – būtinas tolimesnei kalbos analizei. Kuriami metodai, kurie leis identifikuoti skirtingų dokumentų kalbas, išskirti juose termus, sakinius, išsaugoti atitinkamu formatu.
Tekstų kategorizavimas – skirtingų kalbų tekstų grupavimas žinomomis temomis (klasifikavimas) arba bandant aptikti galimas grupes (klasterizavimas). Rengiamos metodikos ir technologiniai sprendimai šiems uždaviniams spręsti. Šie sprendimai galima būti taikomi surinktų tekstynų grupavimui į temas, pvz. ekonomika, politika,sportas ir pan. ,ar klasifikuoti stenogramų dalis, norint atskirti vietas, kur kalbama apie energetinį saugumą ar socialinė saugą. Tuo tarpu klasterizavimo metodai leis aptikti specifines dokumentų grupes, pvz. surinktus dokumentus, kalbančius apie karosą, leis sugrupuoti į žuvų, politikų ir verslininkų grupes.
Įvardintų esinių identifikavimas (NER) – vienas iš svarbiausių žingsnių link semantinės paieškos. NER sprendimai leidžia tekste atpažinti asmenis, įmones ir organizacijas, datas, vietas ir kitus panašius objektus. Tai leidžia lengviau surasti informaciją apie žmogų Eglę vs kalėdinę Eglutę, arba sugrupuoti tekstus pagal juose minimus įmonių pavadinimus, automobilių modelius ar paros metą.
Ontologijos – įrankis informacijai saugoti. Kuriamos metodikos, saugoti ir valdyti daugiakalbei informacijai (o ne tik duomenims), išsaugant ir kuriant naujus semantinius ryšius tarp atskirų dokumentų ir terminų tose kalbose. Šie sprendimai leis suprasti, kad kalbant apie Wilno, Vilnius, Vilna, Вильнюс ar Vilna visada turima omenyje Lietuvos sostinė Vilnius, arba kad Peugeot, Pežo ir Пежо́ yra tas pats Peugeot.

Visos šios technologijos, apjungtos į vieningą kompleksą leist sistemingai dirbti su skirtingų kalbų resursais.

Dauguma šio projekto rezultatų bus (ir jau yra) laisvai prieinami, rezultatai pristatomi mokslinėse konferencijose, seminaruose, publikuojami moksliniuose žurnaluose.

Besidomintys projektu gali kreiptis į mokslinį projekto vadovą T. Krilavičių (t.krilavicius@if.vdu.lt).

Aktyviausių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai

Sveikiname Informatikos fakulteto doktorantę Gintarę Sukarevičienę, tapusią 2013 m. aktyviausių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtoja Fizinių ir biomedicinos mokslų srityje.

Konkurso nugalėtojai bus apdovanojami iškilmingo Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdžio metu vasario 14 d., penktadienį, 14 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28).