Jaunieji mokslininkai. Mokslas, kuris gyvenimą daro patogų

Tomas Krilavičius – vienas jaunesnių Vytauto Didžiojo universiteto profesorių, informatikas, užsiima taikomaisiais tyrimais.

Pasak mokslininko, dauguma kuriamų statistinių, mašininio mokymo, dirbtinio intelekto metodų taikomi praktinėms problemoms spręsti. Tomą Krilavičių taikomoji informatika žavi savo galimybėmis išplėsti fizinį pasaulį skaitmeniniu, kompiuteriniu.

Mokslininkas pastebi, kad Lietuvoje didelės galimybės taikomosios informatikos specialistams atsiveria verslo srityje. Tai naudinga ir pačioms verslo įmonėms.

Video Delfi TV

Ar elektroninėje erdvėje vis dar įmanoma likti inkognito?

dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė

Prieš 8 tūkstantmečius atsiradęs raštas yra vienas nuostabiausių žmonijos išradimų, kuris mokslininkus domina ne tik dėl išlikusių rašytinių šaltinių turinio. Kartais rašysena apie autorių gali pasakyti gerokai daugiau nei pats turinys: todėl teismo ekspertai geba nustatyti rankraščių autorystę; o grafologai sudaryti psichologinį žmogaus portretą, atskleisdami tokias asmenines savybes kaip socialumas, temperamentas, savivertė ar trūkumai.

Tačiau ar įmanoma ką nors pasakyti apie žmogų, kurio pagrindine rašymo priemone tapo klaviatūra? Laimei, taip. Technologinis šuolis paskatino progresą ir kitose mokslo srityse, taip pat kompiuterinės lingvistikos.

Mokslininkai jau seniai sutaria, jog kiekvieno mūsų rašymo stilius (t.y. šablonai, kuriuos naudojame sakinių formavimui; žodyno turtingumas; frazeologizmai; netgi gramatinės ar sintaksinės klaidos) yra savotiškas mūsų „piršto antspaudas“. O rašymo stilių tyrinėjantis mokslas stilometrija, kurio užuomazgos siekia 1439 metus, padarė milžinišką šuolį būtent pastaraisiais dešimtmečiais. Visų pirma šį progresą paskatino pats tokių tyrimų poreikis.

Teismo lingvistai nuolatos susiduria su panašiomis problemomis: internetiniame forume atskleidžiama konfidenciali įmonės informacija; asmuo gauna grasinančio turinio elektroninį laišką, kurio adresas visiškai neinformatyvus; kompiuteryje randamas atsisveikinimo laiškas, tačiau neaišku ar tikrai tą laišką rašė pats savižudis; paauglių socialiniame tinkle susitikti siūlo skirtingais vardais prisistatantis pedofilas.

Tačiau uždavinys nėra toks paprastas. Įsivaizduokite… turite 150 skirtingų autorių ir po 200 kiekvieno iš jų rašytų trumpų tekstų. Gaunate naują anoniminį tekstą, žinodami tik tiek, jog jis vieno iš šių autorių, o dabar belieka nustatyti turimo teksto autorystę. Net jei kantrybė ir geležinė, žmogui išspręsti šį uždavinį – misija neįmanoma: jis tiesiog nesugeba tuo pačiu metu atsižvelgti ir savo atmintyje išlaikyti tiek daug įvairiausių detalių.

Nors elektroninių tekstų naudojimas ir pridarė daugybę problemų, tačiau naujos technologijos padeda tas problemas išspręsti. Kompiuteriui, priklausomai nuo jo galingumo bei pasirinkto metodo, tereikia kelių minučių ar valandų susidoroti su mūsų uždaviniu bei pasiekti 67 proc. tikslumą lietuvių kalbai, kuomet atsitiktinis spėjimas viršijamas daugiau nei 66 procentus. Rezultatai vis tiek nėra idealūs, tačiau pasiekti 100 proc. dirbant su kalba neverta tikėtis: koją kiša labai trumpi tekstai (na, ką ten galima pasakyti apie autorystę iš vieno ar keleto žodžių!), nusistovėję posakiai (pvz. „nekask duobės kitam, nes pats įkrisi“ visi mes sakome vienodai), mėgdžiojimas ar plagijavimas (rezultatai prastėja, kadangi tampa sunkiau surasti skiriančiuosius požymius tarp mėgdžiojamo ir mėgdžiojančio autorių).

Kai kurie uždaviniai (pavyzdžiui, rinkodaros specialistai siekia išsiaiškinti kokie vartotojai domisi jų produkcija) visiškai nereikalauja nustatyti konkrečių autorių, o tik suformuoti detalesnį autoriaus profilį, išsiaiškinant amžių, lytį, socialinį statusą, psichologinę būseną ir kt. Žinomas psichologas Jamesas Pennebakeris kartu su kompiuterinės lingvistikos specialistais daugybę metų užsiima šiais tyrimais anglų kalbai. Jo pasiekti rezultatai priverčia aiktelėti iš nuostabos, todėl tiesiog privalau pateikti keletą įdomesnių.

Ar žinote, kad kalbėtojo lytį galima efektyviai nustatyti iš jo tekste naudojamų asmeninių įvardžių (aš, tu, mes, ir t.t.)? Jų kalbėdamos moterys pasako 1,5 proc. daugiau negu vyrai. Neatrodo reikšmingas skirtumas, tačiau per metus jos pasako jų 85 tūkstančiais daugiau. Be to moterys gerokai dažniau naudoja žodelį „aš“. Vyrai vartoja daugiau daiktavardžių, moterys – veiksmažodžių. Vyrai ir moterys naudoja vienodai teigiamų jausmus nusakančių žodžių, tačiau neigiamų moterys naudoja gerokai daugiau.

Beje, kalbėjimą veikia hormonai (vyriškas testosteronas ir moteriškas estrogenas), todėl pradėjus vartoti priešingos lyties hormonus, keičiasi ir kalbėjimo stilius. Lyties nustatymo iš teksto uždavinys gerokai paprastesnis (tik dvi grupės), tačiau atsitiktinį spėjimą t.y. 50 proc. žmogus geba aplenkti vos 5 procentais, kai tuo tarpu statistiniai metodai anglų kalbai jį viršija 30 proc. ir leidžia pasiekti 80 procentų. Palyginimui: lietuvių kalbai – viršija 24 proc. ir leidžia pasiekti 74 proc. tikslumą.

Taigi… Stilometrijos metodai pasiekė tokį lygį, kad priverstų bijoti tuos, kurie ketina „slapta“ nusikalsti, bet, deja, ne tiek, kad Jūs, mielas skaitytojau, ir aš elektroninėje erdvėje galėtume jaustis visiškai saugūs.

Autorystės nustatymo tyrimus lietuvių kalbai finansuoja Lietuvos mokslo taryba (projekto Nr. LIT-8-69).

Perspausdinta iš delfi.lt (http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/ar-elektronineje-erdveje-vis-dar-imanoma-likti-inkognito.d?id=64753091)

Specialus videoklipas – apie VDU 25 valandų ritmu

Vytauto Didžiojo universitetas, šiemet švenčiantis 25-erių metų sukaktį, gyvena 25 valandų ritmu.  Papildoma valanda paroje skiriama buvimui kartu, bendravimui, dalijimuisi idėjomis, gyvenimui čia ir dabar.

Šį mažą stebuklą – 25-ąja valandą – universitetas dovanoja ne tik universiteto bendruomenės nariams, bet ir visiems, kurių širdyje rusena polėkis gyventi ir kurti. Tai – laikas, skirtas intelektualiai stimuliuojančiai, įkvepiančiai ar tiesiog džiuginančiai veiklai.

Daugiau informacijos

Novatoriškas įmones kurs ir VDU studentai

Drąsūs, originalių idėjų turintys Vytauto Didžiojo universiteto studentai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai dar šiemet turės išskirtinę progą jas įgyvendinti. Įsitraukę į projektą „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas (INOVEKS)“, jie galės kurti ir vystyti savo pradedančiąsias įmones (angl. start-up) lengvatinėmis sąlygomis, o jiems konsultacijas teiks patyrę specialistai.

Projektas vienija 16 partnerių – Lietuvos aukštąsias mokyklas, mokslų ir technologijų parkus, taip pat kai kuriuos mokslinius institutus. Kaip pastebi VDU Gamtos mokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Saulius Mickevičius, šių skirtingų institucijų partnerystė labai svarbi.

Plačiau apie projektą

Daugiakalbių dokumentų analizės aplinka (DADA)

Kaip prakalbinti kompiuterį viso pasaulio kalbomis?

Prioritetas: Tyrėjų gebėjimo stiprinimas

Uždavinys: Tobulinti tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją, skatinti jų mobilumą

Augant tekstinės informacijos kiekiams ir hetegerogeniškumui, naudojant daugiau kalbų vis sunkiau ją valdyti. Standartiniai metodai neužtikrina kokybės daugiakalbėse aplinkose, tačiau semantinės technologijos sprendžia šias problemas. Pasaulyje atliekama daug IT srities tyrimų, deja lietuvių ir kitoms mažesnėms kalboms semantinės technologijos neišdirbtos. DADA (Daugiakalbių dokumentų analizės aplinka) projekto tikslas dvejopas – patobulinti metodus darbui su daugiakalbiais dokumentais, ir suburti tyrėjų, galinčių spręsti praktiškas IT ir kalbos technologijų problemas.

Projekte dirbama su 3 kalbomis: rusų, kadangi tai vis dar aktuali kalba Lietuvos verslo įmonėms bei organizacijoms; azerų kalba, kadangi kalbos technologijos šiai kalbai dar nėra parengtos, tuo tarpu nemažai Lietuvos įmonių siekia vystyti IT projektus Azerbaidžane; ir žinoma, lietuvių kalbai.

Projekte dirbama keliomis kryptimis:

  • Tekstų parengimas – būtinas tolimesnei kalbos analizei. Kuriami metodai, kurie leis identifikuoti skirtingų dokumentų kalbas, išskirti juose termus, sakinius, išsaugoti atitinkamu formatu.
  • Tekstų kategorizavimas – skirtingų kalbų tekstų grupavimas žinomomis temomis (klasifikavimas) arba bandant aptikti galimas grupes (klasterizavimas). Rengiamos metodikos ir technologiniai sprendimai šiems uždaviniams spręsti. Šie sprendimai galima būti taikomi surinktų tekstynų grupavimui į temas, pvz. ekonomika, politika,sportas ir pan. ,ar klasifikuoti stenogramų dalis, norint atskirti vietas, kur kalbama apie energetinį saugumą ar socialinė saugą. Tuo tarpu klasterizavimo metodai leis aptikti specifines dokumentų grupes, pvz. surinktus dokumentus, kalbančius apie karosą, leis sugrupuoti į žuvų, politikų ir verslininkų grupes.
  • Įvardintų esinių identifikavimas (NER) – vienas iš svarbiausių žingsnių link semantinės paieškos. NER sprendimai leidžia tekste atpažinti asmenis, įmones ir organizacijas, datas, vietas ir kitus panašius objektus. Tai leidžia lengviau surasti informaciją apie žmogų Eglę vs kalėdinę Eglutę, arba sugrupuoti tekstus pagal juose minimus įmonių pavadinimus, automobilių modelius ar paros metą.
  • Ontologijos – įrankis informacijai saugoti. Kuriamos metodikos, saugoti ir valdyti daugiakalbei informacijai (o ne tik duomenims), išsaugant ir kuriant naujus semantinius ryšius tarp atskirų dokumentų ir terminų tose kalbose. Šie sprendimai leis suprasti, kad kalbant apie Wilno, Vilnius, Vilna, Вильнюс ar Vilna visada turima omenyje Lietuvos sostinė Vilnius, arba kad Peugeot, Pežo ir Пежо́ yra tas pats Peugeot.

Visos šios technologijos, apjungtos į vieningą kompleksą leist sistemingai dirbti su skirtingų kalbų resursais.

Dauguma šio projekto rezultatų bus (ir jau yra) laisvai prieinami, rezultatai pristatomi mokslinėse konferencijose, seminaruose, publikuojami moksliniuose žurnaluose.

Besidomintys projektu gali kreiptis į mokslinį projekto vadovą T. Krilavičių (t.krilavicius@if.vdu.lt).

Aktyviausių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai

Sveikiname Informatikos fakulteto doktorantę Gintarę Sukarevičienę, tapusią 2013 m. aktyviausių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtoja Fizinių ir biomedicinos mokslų srityje.

Konkurso nugalėtojai bus apdovanojami iškilmingo Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdžio metu vasario 14 d., penktadienį, 14 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28).

IFtorina 2014: prasminga pramoga ne tik moksleiviams

Besikandžiojantis žiemos šaltukas? Savaitgalio tingulys? Tai – tikrai ne argumentai atsisakyti šaunios pramogos ir naujos patirties! Kaip tik todėl į tradiciniu tapusį VDU Informatikos fakulteto organizuojamą renginį „IFtorina“ kasmet susirenka gausus būrys moksleivių ir mokytojų. “IFtorina” – tai informatikos bei matematikos viktorina, skirta vyresniųjų klasių moksleiviams ir seminarų bei praktinių mokymų diena mokytojams.

Šiais metais daugiau negu 140 renginyje dalyvavusių moksleivių išbandė jėgas įvairiausiose rungtyse – photoshop‘u kūrė makiažą, gelbėjo labirinte paklydusius robotus, žaidė “Kinect” žaidimus, surinkinėjo kompiuterius, programavo grafinius/animacinius elementus, sprendė įvairius matematinius galvosūkius, rungėsi estafetėse, gilino žinias VDU dėstytojo Vytauto Barzdaičio paskaitoje “Programavimas kitaip”, Informatikos fakulteto magistranto Edgaro Ščiglinsko padedami susipažino su virtualios realybės kūrimo technologijomis. Renginio pabaigoje moksleiviai ir mokytojai susitiko su ypatingu svečiu – tarsi iš fantastinio filmo ekrano nužengusiu robotuku, pakerinčiu ne tik savo miela išvaizda, bet ir plastiškais judesiais, įspūdingais gebėjimais: vaikščioti, dainuoti, šokti, palaikyti pokalbį.

Be to, moksleiviams buvo suteiktos galimybės pasitikrinti savo pasirengimą valstybiniams informacinių technologijų ir matematikos egzaminams. “Renginys puikus! Vyksta komandinis darbas, į komandas suburti panašaus amžiaus, bendrų interesų siejami žmonės – mums tikrai įdomu!” – neslėpė džiaugsmo vienas iš dalyvių, Kauno rajono Babtų gimnazijos moksleivis Lukas Urbonas.

Šiųmetės “IFtorinos” nugalėtojai:

Pirmą vietą laimėjo komanda, atvykusi iš VšĮ Kauno technologijos universiteto, Kauno Antano Smetonos, VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto “Rasos”, Kauno “Aušros” gimnazijų.

Antrą vietą – VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto “Rasos”, VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijų moksleiviai.

Trečiosios vietos laimėtojai atvyko iš Raseinių rajono “Ariogalos” gimnazijos. Papildomi apdovanojimai komandoms skirti už atskiras rungtis.

Daugiau informacijos apie komandas, nugalėtojus, renginio akimirkas rasite: http://iftorina.vdu.lt

“IFtorina 2014”, kaip ir kasmet, nešykšti prizų ir staigmenų informatikos aistruoliams. Šiemet visiems dalyviams ir talkininkams UAB „NOD Baltic” dovanojo trijų mėnesių antivirusines licencijas, „Equinox Europe” – marškinėlius, o pirmą vietą užėmusiai komandai prizus – „Raspberry PI” kompiuteriukus – įsteigė NFQ grupė. Visų prizinių vietų laimėtojų laukė kitų rėmėjų prizai ir dovanos.

Kol moksleiviai buvo užimti interaktyviomis užduotimis, juos atlydėjusiems pedagogams vyko seminarai bei praktiniai mokymai. UAB „Tavo mokykla“ atstovė Viktorija Burlinskaitė pristatė elektroninio dienyno teikiamas galimybes ir jų privalumus šiuolaikinėje mokykloje, vyko VDU ir AVAD praktiniai mokymai „Nuotolinio mokymo sistemos“, kuriuos vedė „Apple“ profesinio tobulinimo konsultantė Staselė Riškienė, UAB AVAD švietimo verslo plėtros Baltijos šalyse skyriaus vadovas Sigitas Liaučius bei VDU Inovatyvių studijų instituto darbuotojas Egidijus Jaras. Kompanijos „Microsoft Lietuva“ programavimo technologijų specialistas Tautvydas Dagys supažindino su galimybėmis lengvai ir greitai kurti programėles ar žaidimus – liberalizuotu programavimu. Mokytojai taip pat buvo pakviesti į ekskursiją po naujai atidaromas VDU Multimedijos laboratorijas.

Dalindamiesi įspūdžiais po renginio pedagogai neabejojo, kad „IFtorinos“ metu įgytas žinias bei patirtį tiek jie patys, tiek moksleiviai galės pritaikyti savo darbe ir kasdienėje veikloje. Renginys skatina mokinius semtis naujų idėjų ir gilinti turimus įgūdžius, lygiuotis į stipriausiuosius ir pasitikrinti savo žinias. Mokytojams „IFtorina“ – tai galimybė daugiau sužinoti apie IT naujoves bei jų diegimą mokykloje.

„Aštuntoji IFtorina pritraukė rekordinį dalyvių skaičių. Tai rodo, kad jaunų žmonių susidomėjimas informatika ir matematika vis auga. Džiaugiamės, kad turime progą tiek moksleiviams, tiek mokytojams pristatyti IT naujoves. Moksleiviams tai – dar ir unikali patirtis: jie ne tik išbando jėgas įvairiose rungtyse, bet ir susipažįsta su studentišku gyvenimu, universiteto aplinka“ – apie viktoriną pasakojo VDU Informatikos fakulteto prodekanė doc. Sigita Pečiulytė.

VDU Informatikos fakultetas dėkoja „IFtorinos“ rėmėjams, kurių daugelis jau ne vienerius metus globoja šį renginį: kompanijoms „Equinox Europe“,  NFQ įmonių grupei, „NOD Baltic“, „Microsoft Lietuva“, „D-Link Baltija“, „Tildė IT“, „Festo“, „AVAD“, IBM Lietuva“, „BAIP“ „Šviesos“ leidyklai, Informacinių technologijų institutui, Robotikos akademijai,  „Teatro klubui“, „Tavo mokyklai“ „Kauno aukštųjų informacinių technologijų parkui“, Lietuvos energetikos institutui, „Informacijos technologijų mokymo centrui“, VDU Inovatyvių studijų institutui.

Informatika bei virtualiu pasauliu besidominčius vyresniųjų klasių moksleivius, taip pat universitetų bei kolegijų studentus netrukus vėl suburs įspūdingas renginys. VDU Informatikos fakultetas kviečia registruotis į dar vieną konkursą – „mano Virtualybės“. Pamėginkite sukurti savo virtualų pasaulį ir parodykite jį kitiems! Registracija į renginį jau prasidėjo, ji vyks iki kovo 24 dienos. Smulkesnė informacija – https://if.vdu.lt/virtualybes/.

„IFtorina 2014” akimirkos:

Tyrėjų naktis@VDU

TN01Paskutinį rugsėjo penktadienį VDU informatikos fakultete, kaip ir daugiau nei 30 Europos valstybių, vyko „Tyrėjų naktis 2013“, pritraukusi ne vieno mokslo naujienomis besidominčio žmogaus dėmesį. Čia jie galėjo sužinoti „Kada galėsime pasikalbėti su kompiuteriu?“, „Kaip sukonstruoti robotą Marsaeigį?“, „Kaip skaitomos mintys?“ ir „Ar tikrai parlamentarai balsuoja taip, kaip žada?“. Vienas iš paskaitų dalyvių Mantas teigia: „Dalyvavome paskaitoje apie tai, kada bus galima pasikalbėti su kompiuteriu ir apie dirbtinį intelektą. Buvo įdomiai diskutuojama apie dirbtinio intelekto kūrimą, vystymą, jo visokias rūšis – tikrai labai įdomu“.

Tačiau dalyviai galėjo net tik klausyti ir diskutuoti, bet ir patys daug ką išbandyti. Multimedijos laboratorijos vadovas Egidijus. Vaškevičius su kolega Edgaru Ščiglinsku pristatė naujai sukurtas papildytos realybės programas,- čia plasnojo drugeliai, skraidė kamuoliai. Ne visiems iškart pavyko įvaldyti gestais manipuliuojamą virtualų muzikos instrumentą, bet bandančių buvo daug, o kai kam pavyko išgauti melodiją… Pasigrožėti taip pat buvo kuo – buvo demonstruojamos suknelės su vaizdo projekcijomis, kurioms buvo galima grožėtis, bet ir pasimatuoti ir nusifotografuoti.

Vyko ir robotų futbolas, kurį organizavo VDU lektorius Vytautas Barzdaitis ir Robotikos akademijos atstovas Kristijonas Vasiliauskas – sukonstruoti robotą – futbolininką, gebantį „spardyti“ kamuolį, kuris sulaukė ypač aktyvaus jaunų tėvelių bei jų vaikučių dėmesio. Vaikai galėjo konstruoti ne tik futbolą žaidžiančius gana sudėtingus robotukus, bet ir paprastesnius – pavyzdžiui, robotuką – liūtuką, gebantį atlikti kelis paprastus veiksmus. Taip pat galėjo valdyti robotus planšetėmis – robotukai lakstė po salę ten, kur vaikai norėjo, taip suteikdami jiems daug džiaugsmo. O vakarėjant ir patys dalyviai diskutavo tarpusavyje, bei rado ir kitų pramogų atvirose VDU erdvėse.

Lygiagrečiai vyko ir VDU psichologų renginiai, kur jie demonstravo įvairius psichologinius eksperimentus, pasakojo apie organizacinę psichologiją, žmogaus brendimo raidą (ir ypač aktualią paauglių psichologiją), bei biogrįžtamąjį ryšį, bei leido „ištirti savo protą“ protmūšyje.

Pasak vieno iš šio renginio organizatorių, VDU profesoriaus Tomo Krilavičiaus, labai nudžiugino susidomėjimas renginiu ir pasirengimas jam – daugelis atvykusių jau žinojo, ką jie nori išgirsti, domėjosi konkrečiomis temomis, buvo pasiruošę diskusijomis.

VDU kitų metų tyrėjų naktyje planuojama suorganizuoti daugiau renginių, kuriuose bus galima ne tik diskutuoti, bet ir patiems išbandyti mokslo naujoves.

Projektą „Tyrėjų naktis 2013“ įgyvendino Baltijos pažangių technologijų institutas kartu su partneriais Vytauto Didžiojo universitetu, Aleksandro Stulginskiu universitetu, Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Lietuvos istorijos institutu, Socialinių inovacijų institutu, Šiaulių universitetu, Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

VDU profesorius kasdienį gyvenimą paverčia skaičiais

Bene neįmanoma paprastai nusakyti Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesoriaus ir Baltijos pažangių technologijų instituto IT skyriaus vadovo Tomo Krilavičiaus darbą – kartu su kolegomis jis renka duomenis iš pačių įvairiausių kasdienio gyvenimo sričių ir, jas apdorojęs – gali pasiūlyti kaip tą sritį patobulinti. Pvz. – kaip optimizuoti gydant vėžį taikomą radioterapiją.

Mokslininką kalbino artėjant rugsėjo 27-osios „Tyrėjų nakčiai“, kurioje dr. T.Krilavičius su kolegomis atskleis analizės rezultatus – ar išties Seimo nariai balsuoja kaip žadėję rinkimų metu?

Interviu skaitykite http://www.tyrėjųnaktis.lt/news/54/15/Lietuvos-mokslininkas-prof-T-Krilavicius-kasdieni-gyvenima-pavercia-skaiciais.html

Kompiuterinio meno konkurso “Virtualybės 2013″ finalas

2013 m. balandžio 13 d. įvyko kompiuterinio meno konkurso “Virtualybės 2013″ finalas.

Konkurso dalyvius pasveikino VDU Informatikos fakulteto dekanė doc. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė. Animatorius, režisierius ir scenaristas Vladislav Berežok pristatė lietuvių animacijos padėtį, pasiekimus, naudojamas technologijas, apdovanotus darbus ir autorius. Nugalėtojus pasveikino ir prizus jiems įteikė IF prodekanė doc. Sigita Pečiulytė.

Studentai ir 9-12 klasių moksleiviai dalyvavo šiose konkursinių darbų kategorijose:

  • 3D modeliai
  • 3D scenos
  • Kompiuterinė animacija
  • Fotomanipuliacijos

Konkurso nugalėtojai, renginio akimirkos ir nugalėtojų darbai:

https://if.vdu.lt/virtualybes/

Daugiau informacijos ir naujienų galite rasti: http://www.facebook.com/VduIfMultimedijosLab