Ar elektroninėje erdvėje vis dar įmanoma likti inkognito?

dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė

Prieš 8 tūkstantmečius atsiradęs raštas yra vienas nuostabiausių žmonijos išradimų, kuris mokslininkus domina ne tik dėl išlikusių rašytinių šaltinių turinio. Kartais rašysena apie autorių gali pasakyti gerokai daugiau nei pats turinys: todėl teismo ekspertai geba nustatyti rankraščių autorystę; o grafologai sudaryti psichologinį žmogaus portretą, atskleisdami tokias asmenines savybes kaip socialumas, temperamentas, savivertė ar trūkumai.

Tačiau ar įmanoma ką nors pasakyti apie žmogų, kurio pagrindine rašymo priemone tapo klaviatūra? Laimei, taip. Technologinis šuolis paskatino progresą ir kitose mokslo srityse, taip pat kompiuterinės lingvistikos.

Mokslininkai jau seniai sutaria, jog kiekvieno mūsų rašymo stilius (t.y. šablonai, kuriuos naudojame sakinių formavimui; žodyno turtingumas; frazeologizmai; netgi gramatinės ar sintaksinės klaidos) yra savotiškas mūsų „piršto antspaudas“. O rašymo stilių tyrinėjantis mokslas stilometrija, kurio užuomazgos siekia 1439 metus, padarė milžinišką šuolį būtent pastaraisiais dešimtmečiais. Visų pirma šį progresą paskatino pats tokių tyrimų poreikis.

Teismo lingvistai nuolatos susiduria su panašiomis problemomis: internetiniame forume atskleidžiama konfidenciali įmonės informacija; asmuo gauna grasinančio turinio elektroninį laišką, kurio adresas visiškai neinformatyvus; kompiuteryje randamas atsisveikinimo laiškas, tačiau neaišku ar tikrai tą laišką rašė pats savižudis; paauglių socialiniame tinkle susitikti siūlo skirtingais vardais prisistatantis pedofilas.

Tačiau uždavinys nėra toks paprastas. Įsivaizduokite… turite 150 skirtingų autorių ir po 200 kiekvieno iš jų rašytų trumpų tekstų. Gaunate naują anoniminį tekstą, žinodami tik tiek, jog jis vieno iš šių autorių, o dabar belieka nustatyti turimo teksto autorystę. Net jei kantrybė ir geležinė, žmogui išspręsti šį uždavinį – misija neįmanoma: jis tiesiog nesugeba tuo pačiu metu atsižvelgti ir savo atmintyje išlaikyti tiek daug įvairiausių detalių.

Nors elektroninių tekstų naudojimas ir pridarė daugybę problemų, tačiau naujos technologijos padeda tas problemas išspręsti. Kompiuteriui, priklausomai nuo jo galingumo bei pasirinkto metodo, tereikia kelių minučių ar valandų susidoroti su mūsų uždaviniu bei pasiekti 67 proc. tikslumą lietuvių kalbai, kuomet atsitiktinis spėjimas viršijamas daugiau nei 66 procentus. Rezultatai vis tiek nėra idealūs, tačiau pasiekti 100 proc. dirbant su kalba neverta tikėtis: koją kiša labai trumpi tekstai (na, ką ten galima pasakyti apie autorystę iš vieno ar keleto žodžių!), nusistovėję posakiai (pvz. „nekask duobės kitam, nes pats įkrisi“ visi mes sakome vienodai), mėgdžiojimas ar plagijavimas (rezultatai prastėja, kadangi tampa sunkiau surasti skiriančiuosius požymius tarp mėgdžiojamo ir mėgdžiojančio autorių).

Kai kurie uždaviniai (pavyzdžiui, rinkodaros specialistai siekia išsiaiškinti kokie vartotojai domisi jų produkcija) visiškai nereikalauja nustatyti konkrečių autorių, o tik suformuoti detalesnį autoriaus profilį, išsiaiškinant amžių, lytį, socialinį statusą, psichologinę būseną ir kt. Žinomas psichologas Jamesas Pennebakeris kartu su kompiuterinės lingvistikos specialistais daugybę metų užsiima šiais tyrimais anglų kalbai. Jo pasiekti rezultatai priverčia aiktelėti iš nuostabos, todėl tiesiog privalau pateikti keletą įdomesnių.

Ar žinote, kad kalbėtojo lytį galima efektyviai nustatyti iš jo tekste naudojamų asmeninių įvardžių (aš, tu, mes, ir t.t.)? Jų kalbėdamos moterys pasako 1,5 proc. daugiau negu vyrai. Neatrodo reikšmingas skirtumas, tačiau per metus jos pasako jų 85 tūkstančiais daugiau. Be to moterys gerokai dažniau naudoja žodelį „aš“. Vyrai vartoja daugiau daiktavardžių, moterys – veiksmažodžių. Vyrai ir moterys naudoja vienodai teigiamų jausmus nusakančių žodžių, tačiau neigiamų moterys naudoja gerokai daugiau.

Beje, kalbėjimą veikia hormonai (vyriškas testosteronas ir moteriškas estrogenas), todėl pradėjus vartoti priešingos lyties hormonus, keičiasi ir kalbėjimo stilius. Lyties nustatymo iš teksto uždavinys gerokai paprastesnis (tik dvi grupės), tačiau atsitiktinį spėjimą t.y. 50 proc. žmogus geba aplenkti vos 5 procentais, kai tuo tarpu statistiniai metodai anglų kalbai jį viršija 30 proc. ir leidžia pasiekti 80 procentų. Palyginimui: lietuvių kalbai – viršija 24 proc. ir leidžia pasiekti 74 proc. tikslumą.

Taigi… Stilometrijos metodai pasiekė tokį lygį, kad priverstų bijoti tuos, kurie ketina „slapta“ nusikalsti, bet, deja, ne tiek, kad Jūs, mielas skaitytojau, ir aš elektroninėje erdvėje galėtume jaustis visiškai saugūs.

Autorystės nustatymo tyrimus lietuvių kalbai finansuoja Lietuvos mokslo taryba (projekto Nr. LIT-8-69).

Perspausdinta iš delfi.lt (http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/ar-elektronineje-erdveje-vis-dar-imanoma-likti-inkognito.d?id=64753091)

"Ar vaizdo kameros ateityje pakeis žmogaus akis?"

Gegužės 15 d. (ketvirtadienį) Kaune vyks Café Scientifique diskusija, kurios metu su Jonu Guzaičiu (UAB Algoritmų studija) kalbėsime apie tai, ar ateityje vaizdo kameros gali pakeisti žmonių akis.

Diskusija vyks kavinėje Coffee Inn (Vilniaus g. 28), pradžia 19 val.

Poster_geguzes-15

Kviečiame į parodą – Media kultūra

Mes gyvename kartu su medijomis: kuriame jas, o jos kuria mus. Ir dažniausiai mes matome jau kažkokius išbaigtus produktus, perėjusius per daugybę filtrų ir atrankų. Šioje parodoje mes norime parodyti šviežius darbus, sukurtus Multimedijos ir Interneto technologijų programos studentų, kurie dar nėra įtakoti užsakovo su per daug nuomonės, kurie pristato ne tik produktą ar jo idėją, bet ir technologijas, jų galimybes ir ribas.

Darbus pristatys: Multimedija ir Interneto technologijų programos studentai, Informatikos fak., Vytauto Didžiojo universitetas

Kuratoriai: V. Berežok, E. Vaškevičius, T.Krilavičius

Parodos data: 2014 05 06

Parodos laikas: 15:00h – 19:00h,

Parodos vieta: VDU Menų galerija „101“, Laisvės al. 53, LT-44309, Kaunas

VDU-plakatas

Seminaras "Complex Systems Thinking and Systems of Systems Management in IS”

On May 5-6 VMU hosts a doctoral seminar „Complex Systems Thinking and Systems of Systems Management in IS”. This is the second time this seminar is hosted at VDU. Repeating the success of the last year’s seminar, this time VMU is welcoming PhD researchers from several European countries, including Lithuania, Germany, Poland, Latvia, and Finland.

The seminar is hosted by such world-class professors as Roman Beck from IT University in Copenhagen and John King from University of Michigan in Ann Arbor, as well as the local organiser Vladislav V. Fomin from VMU Faculty of Informatics.

The aim of this doctoral seminar is organise an inter-disciplinary dialogue around the philosophical grounding of complex system thinking, looking into different aspects of Information Systems, Management, and “the systems of systems management” – the complicated, sometimes complex social-technical systems which form the basis of modernity, which surround us at every moment of private and professional life, and which, in one or another way, are part of the Global Information Infrastructure.

Designed as inter-disciplinary seminar, this event gathers doctoral students from different departments – from Applied Informatics to Economics and Management, to International Banking and Finances – reflecting on the profound role of Information Systems in the contemporary world, on the complexity of the managerial and organisational issues at stake.

The official website of the seminar is hosted by Goethe Frankfurt university:

http://servicescience.wiwi.uni-frankfurt.de/courses/detail-view/?tx_wfqbe_pi1%5Bvernr%5D=714

Inquiries on the seminar can be sent to Prof. Vladislav V. Fomin, Faculty of Informatics, VDU: v.fomin@if.vdu.lt

Short biographies of the hosts of the seminar:

Roman Beck

Before joining ITU in Copenhagen as full professor in February 2014, Roman has been assistant professor and the E-Finance and Services Science Chair at Goethe University in Frankfurt, Germany. There, he was the principal investigator of the research project „Financial Business Grids”, funded by the German Ministry of Education and Research between 2007 and 2010. Within the E-Finance Lab, he heads research on services sourcing, services management, and services engineering since 2008. Also since 2008, he conducts research in the area of IT cooperations within public private partnerships together with the ISPRAT institute. As PhD student, Roman coordinated the research project IT Standards and Network Effects, funded by the German National Science Foundation between 2000 and 2004. Since 2001 he was also responsible for the German part of the multi-national research project Globalization and E-commerce, coordinated by CRITO, University of California at Irvine.

As a visiting scholar, he spent three months at CRITO, University of California at Irvine in 2003 and further two months at the School of Information, University of Michigan at Ann Arbor in 2004. In 2008, he was visiting professor at the CIS Robinson College of Business, Georgia State University at Atlanta for three months and spent another two months at NYU Stern in 2010. During his research sabbatical in 2012, he was a visiting fellow at the Australian National University in Canberra for three months.

His research focuses on the role of IT services sourcing, services management, and services engineering with a special focus on IS outsourcing, social media, and virtualization. He is interested in institutional logics of organizations, organizational mindfulness, and awareness. Roman serves as Senior Editor for the JITTA and as Associate Editor for BISE and has published over 25 journal and 80 peer-reviewed conference articles in outlets such as MISQ, JIT, CAIS, IT&P, BISE, ICIS, and others.

Until today, Roman has raised € 3.31 Mio research grants from the US and German National Science Foundation, the German Federal Ministry of Education and Research, and private organisations.

John Leslie King

John Leslie King is W.W. Bishop Professor of Information and former Dean of the School of Information and former Vice Provost at the University of Michigan. He joined the faculty at Michigan in 2000 after twenty years on the faculties of computer science and management at the University of California at Irvine. He has published more than 180 academic and professional books and research papers from his research on the relationship between changes in information technology and changes in organizations, institutions, and markets. He has been Marvin Bower Fellow at the Harvard Business School, distinguished visiting professor at the National University of Singapore and at Nanyang Technological University in Singapore, and Fulbright Distinguished Chair in American Studies at the University of Frankfurt. From 1992-1998 he was Editor-in-Chief of the INFORMS journal Information Systems Research, and has served as associate editor of many other journals. He has been a member of the Board of the Computing Research Association (CRA) and has served on the Council of the Computing Community Consortium, run by the CRA for the National Science Foundation. He has been a member of the Advisory Committees for the National Science Foundation’s Directorates for Computer and Information Science and Engineering (CISE) and Social, Behavioral and Economic Sciences (SBE), as well as the NSF Advisory Committee for Cyberinfrastructure (ACCI). He holds a PhD in administration from the University of California, Irvine, and an honorary doctorate in economics from Copenhagen Business School. He is a Fellow of the Association for Information Systems and a Fellow of the American Association for the Advancement of Science. Web site with research description and c.v. is http://jlking.people.si.umich.edu/.

Vladislav V. Fomin

Vladislav V. Fomin is a professor at the department of Applied Informatics at Vytautas Magnus University in Kaunas, Lithuania. Vladislav joined VMU in 2008, after having held academic positions in such universities as University of Michigan in Ann Arbor, Copenhagen Business School, Delft University of Technology, Rotterdam School of Management. Fomin holds undergraduate and Master degrees from the University of Latvia, Doctoral degree from the University of Jyväskylä in Finland, and Habilitation Degree from the Vytautas Magnus University in Kaunas.

Dr. Fomin has an extensive experience in international research and professional projects. Vladislav worked under projects funded Academy of Finland, U.S. National Science Foundation, the Danish and Korean Government’s sponsored research projects, European Framework Project, Lithuanian Science Council.

In 2010 Vladislav was elected a Steering Group member to the Northern Dimension Institute (NDI) and a Management Committee member to the COST Action IC0905.

Vladislav V. Fomin is on the editorial board of the International Journal of IT Standards & Standardization Research (JITSR) and Baltic Journal of Modern Computing (BJMC), is serving as a reviewer for many recognized journals and is regularly invited to serve as a scientific committee member to recognized international conferences. Fomin is a member of European Academy of Standardization (EURAS) and The Association for Information Systems (AIS).

Vladislav has over 70 scientific publications in journals, conferences, and as book chapters, including Journal of Strategic Information Systems, Communications of the Association for Information Systems, International Journal of IT Standards & Standardization Research, Telecommunications Policy, Knowledge, Technology & Policy. Conference publications and presentations include The International Conference on Information Systems, European Conference on Information systems, Hawaii International Conference on System Sciences, Academy of Management, and other.

20-oji tarptautinė konferencija “Information and Software Technologies” (ICIST)

20-oji tarptautinė konferencija “Information and Software Technologies“ (ICIST) yra kasmet Kauno technologijos universiteto organizuojamas renginys. 2014 m. ši konferencija vyks spalio 9-10 d., Druskininkuose, Lietuvoje.

KVIETIMAS

DALYVAUK: konkursas iškalbingiausiems mokslo talentams

Ar mėgsti kalbėti apie mokslą ir nori įkvėpti kitus? Ar sugebėtum mokslu sudominti bet kurį klausytoją? Britų tarybos organizuojamas konkursas „Šlovės laboratorija“ ieško studentų ir jaunųjų mokslininkų, kurie domisi mokslo komunikacija ir nori savo aistra mokslui pasidalinti su visu pasauliu!

„Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) – tai tarptautinis konkursas, skirtas atrasti iškalbingiausius mokslo talentus, kurie sugebėtų paprastai ir įdomiaiatsakyti net ir į sudėtingiausius klausimus apie mokslą. Konkurse gali dalyvauti visi studentai ir jaunieji mokslininkai, atstovaujantys biomedicinos, fizinių, technologijos ir žemės ūkio mokslų sritis.

KODĖL VERTA DALYVAUTI?

Sustiprinsi viešojo kalbėjimo įgūdžius;
Dalyvausi mokymuose su garsiausiais mokslo komunikacijos specialistais: BBC Radio 4 programos žurnalistu ir laidos „TheMaterialWorld“ vedėju Kventinu Kuperiu bei viešojo kalbėjimo meistru, aktoriumi Andriumi Žebrausku;
Praplėsi pažinčių ratą ir susipažinsi su įvairiausių sričių mokslininkais ir bendraminčiais;
Laimėsi konkurso rėmėjų prizus. Publikos simpatijų nugalėtojas gaus Philips Slim LED televizorių;
Tapsi nugalėtoju, keliausi į Čeltenhamo mokslo festivalį Jungtinėje Karalystėje ir atstovausi Lietuvą tarptautiniame konkurso etape!

Kvietimas

Apie konkursą

Daugiau informacijos ir registracija svetainėje www.famelab.lt. Registracijų laukiame iki balandžio 23 d.

Tapkime Facebook draugais: FameLab Lietuva

Jei turi klausimų apie „Šlovės laboratoriją“, susisiek su mumis:

T.: +370 679 32393

E.: austevalinciute@britishcouncil.lt

Specialus videoklipas – apie VDU 25 valandų ritmu

Vytauto Didžiojo universitetas, šiemet švenčiantis 25-erių metų sukaktį, gyvena 25 valandų ritmu. Papildoma valanda paroje skiriama buvimui kartu, bendravimui, dalijimuisi idėjomis, gyvenimui čia ir dabar.

Šį mažą stebuklą – 25-ąja valandą – universitetas dovanoja ne tik universiteto bendruomenės nariams, bet ir visiems, kurių širdyje rusena polėkis gyventi ir kurti. Tai – laikas, skirtas intelektualiai stimuliuojančiai, įkvepiančiai ar tiesiog džiuginančiai veiklai.

Daugiau informacijos

Virtualybės'14 finalas

Lietuvos akademinio jaunimo kompiuterinio meno konkurso „Virtualybės’14” laureatai bus apdovanoti Kaune 2014 m. balandžio 11 dieną. Prizai bus įteikiami tik atvykusiems laureatams (arba juos atstovaujantiems asmenims).

Visi atvykę į renginį galės dalyvauti konkurse “Multi…Sprintas”, kviečiame komandas (iki 5 žmonių) registruotis adresu virtualybes@if.vdu.lt, nespėję užsiregistruoti iš anksto – į komandas bus suskirstyti prieš prasidedant konkursui.

Renginio programa

VDU „Karjeros dienos“

Balandžio 8–10 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas surengs tradicines „Karjeros dienas 2014“, kurios padės planuoti savo karjerą arba tolesnes studijas – studentai susitiks su įvairiausių sričių įmonių atstovais, išgirs daug naudingų patarimų, dalyvaus pokalbiuose dėl darbo.