Skelbiami VDU pirmo kurso studentų apklausos rezultatai

2021 m. sausio – vasario mėn. vyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bakalauro ir vientisųjų studijų pirmo kurso studentų apklausa, kurios tikslas – nustatyti studijų pasirinkimo priežastis, lūkesčius, pirmakursių nuomonę apie studijas ir šių studentų užimtumą.

Apklausoje studentai nurodė svarbiausius informacijos šaltinius, padėjusius priimti sprendimą studijuoti, pagrindines studijų VDU pasirinkimo priežastis ir lūkesčius įstojus į VDU; įvertino įvadinės studijų savaitės VDU naudingumą ir studijų patirtį VDU; įvardino studijoms skiriamą laiką, užimtumą laisvu metu po studijų bei dalyvavimą Universiteto vykdomose veiklose; pateikė pasiūlymus studijų kokybės tobulinimui.

Apklausoje dalyvavo 593 VDU pirmo kurso studentai – 41,64 proc. bakalauro ir vientisųjų studijų pirmo kurso studentų.

Kviečiame susipažinti su apibendrintais apklausos rezultatais. Detalesni apklausos rezultatai pateikiami fakultetų ir akademijų administracijai, studijų programų komitetų atstovams, kviečiant juos šia informacija pasidalinti su bendruomene.

Šaltinis

VDU ir UAB „Intelektika“ vykdo bendrą projektą MUZIKA

2021 m. balandžio mėn. 1 d. Vytauto Didžiojo universitetas ir universiteto atžalinė įmonė UAB „Intelektika“ pradėjo įgyvendinti projektą „Dirbtinio intelekto ir giliojo mokymosi technologijomis grįsto virtualaus mokytojo groti muzikos instrumentais technologijos komercinimas (MUZIKA)“  Nr. 01.2.2-MITA-K-702-11-0011.

Projekto tikslas ir rezultatai – vykdant projektą MUZIKA, bus sukurta mobiliuose įrenginiuose (išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose) veikianti virtualaus mokytojo asistento aplikacija, mokinanti groti populiariais pučiamaisiais muzikos instrumentais. Bus atlikti papildomi tyrimai, kurie leis adaptuoti esamą automatinės muzikos transkripcijos (AMT) technologiją muzikos mokymo reikmėms ir sukurti dirbtinio intelekto technologijomis grindžiamą, pedagogiškai motyvuotą mokytojo ir studento grįžtamojo ryšio sistemą.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-MITA-K-702 priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“. Projekto biudžetas – 100 000 Eur.

Šaltinis

VDU Informatikos fakulteto mokslininkai svečiavosi „Kauno dienos“ studijoje ir papasakojo, kaip išmokė kompiuterį kalbą paversti tekstu

Doc. dr. Darius Amilevičius Prof. dr. Gailius Raškinis

VDU Informatikos fakulteto doc. dr. Darius Amilevičius ir prof. dr. Gailius Raškinis kovo 29 d. svečiavosi „Kauno dienos“ studijoje ir papasakojo, kaip jiems pavyko išmokyti kompiuterį kalbą paversti tekstu ir su kokiais sunkumais dar tenka susidurti. 

Straipsnis „Kauno dienos“ studijoje – VDU mokslininkai, išmokę kompiuterį kalbą paversti tekstu

VDU mokslininkai kartu su kolegomis iš Kauno technologijos universiteto pristatė projekto „PolAFra“ tarpinius rezultatus

Kovo 26 dieną vyko nacionalinė konferencija „Lietuva po 2020 m. Seimo rinkimų”, kurioje Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš Kauno technologijos universiteto pristatė projekto „PolAFra” tarpinius rezultatus.

Organizatoriai, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, rašo, kad „Kiekvieni Seimo rinkimai yra reikšmingas politinis įvykis, atskleidžiantis politinius ir visuomenės pokyčius bei nubrėžiantis naujas valstybės raidos gaires. Permainas atnešė ir LR Seimo rinkimų rezultatai, lėmę parlamento ir vyriausybės sudėties kaitą. 2020 m. LR Seimo rinkimai vyko išskirtinėmis aplinkybėmis: artimiausius ketverius metus šalį valdysiančius politikus piliečiai rinko COVID-19 pandemijos nulemtų reikšmingų nacionalinių ir tarptautinių transformacijų kontekste.”

Šiame konferencijos kontekste buvo pristatyti trys moksliniai pranešimai, kuriuos rengė „PolAFra” projekte dirbantys mokslininkai:

  • Vaidas Morkevičius (KTU), „LR Seimo politinė darbotvarkė ir jos įrėminimas 1990-2020: kodėl tai svarbu tirti?“
  • Monika Briedienė (VDU), „LR Seimo debatai 1990-2020: naujas sistemingas duomenų šaltinis politikos tyrėjams“
  • Vytautas Valentinavičius (KTU), „LR Seimo politinė darbotvarkė per COVID-19 pandemiją ir vyriausybių kaita“

Daugiau informacijos apie virtualią konferenciją bei jos įrašai bus prieinami čia: https://www.tspmi.vu.lt/konferencijos/nacionaline-konferencija-lietuva-po-2020-m-seimo-rinkimu/.

Primename, kad „PolAFra” yra Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto bendrai vykdomas projektas: Lietuvos Seimo politinė darbotvarkė ir jos įrėminimas: 1990-2020 m. Seimo stenogramų analizė.

Projekte bus sistemiškai (naudojant tarptautinį politinių darbotvarkių tyrimo instrumentarijų) ir ilgalaikėje (30-ties metų) perspektyvoje tiriamas Lietuvos viešosios politikos turinys ir jo raidos veiksniai analizuojant LR Seimo politinę darbotvarkę. Numatoma pateikti Lietuvos politinės darbotvarkės turinio raidos modelį, t. y. nustatyti, kuris teorinis modelis geriausiai paaiškina Lietuvos, kaip posovietinės valstybės politinės darbotvarkės raidą. Taip pat bus nagrinėjama, kaip LR Seimo politinėje darbotvarkėje iškyla svarstomi klausimai, ir kokias įrėminimo strategijas naudodami apie juos diskutuoja politikos veikėjai.

VDU mokslininkų kuriamas produktas – tarp inovatyviausių šalyje

Šiandieninis verslas tampa vis labiau neatsiejamas nuo mokslo, o šių dviejų sričių bendradarbiavimas ypatingai pasireiškė COVID-19 akivaizdoje, kuomet verslas ir mokslas susivienijo ieškodami bendro sprendimo kovai su pandemija ir jos padariniais. Pastebima tendencija, kad ne tik verslas vis labiau gręžiasi į mokslą kaip inovatyvių sprendimų šaltinį, bet ir patys mokslininkai imasi lyderystės: buria komandas ir įgyvendina savo idėjas kurdami atžalines įmones. Viena tokių – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkurta įmonė UAB „Intelektika“, kurios kuriamas produktas įvardintas kaip vienas inovatyviausių šalyje.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovo Ginto Kimčio teigimu, labai svarbu skatinti mokslininkų projektų komercializavimą, naujų produktų plėtojimą ir ypač naujų partnerysčių mezgimą su verslu, sudaryti kuo palankesnes sąlygas įmonėms ir universitetams įgyvendinti bendrus projektus, ieškoti sprendimų ir siekti bendrų rezultatų: „Ši sritis turi itin didelį potencialą, nes verslui yra suteikiama prieiga prie mokslinių laboratorijų, o mokslas, vykdydamas projektus, plėtoja savo kompetencijas ir didina  universitetų mokslo potencialą. Tik turėdami naujausias mokslines žinias galėsime užtikrinti, kad mūsų atliekami moksliniai tyrimai yra progresyvūs ir gali turėti įtakos įvairių sričių vystymuisi ir pažangai“.

MITA administruojama priemonė „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ suteikė pagalbą mokslininkams komercinti mokslinių tyrimų rezultatus – sukauptas žinias pritaikyti praktikoje ir paversti produktais, kuriuos galima parduoti. Mokslininkai sėkmingai kuria atžalines įmones ir rinkai pasiūlo inovatyvius produktus, siūlančius problemų sprendimus ne tik medicinoje ar gamyboje, bet ir gerinančius kasdienio gyvenimo, darbo kokybę. Didelį susidomėjimą priemone bei mokslo ir verslo bendradarbiavimu rodo ir didėjantis paraiškų skaičius – lyginant 2019 ir 2020 metus, pastaraisiais paraiškų skaičius augo bene 10 kartų, o sukurti projektai ir prototipai stebina savo rezultatais ir mokslininkų užmojais.

Dirbtinio intelekto ir giliojo mokymosi technologijomis grįstas virtualus mokytojas

Šiandien jau tapo įprasta kasdienę veiklą perkelti į skaitmeninę erdvę; mokymasis – ne išimtis. Vis dėlto, tobulinti profesionalius įgūdžius vis dar sudėtinga. Vytauto Didžiojo universiteto įkurta įmonė UAB „Intelektika“, komercindama universitete jau sukurtą automatinės muzikos transkripcijos (AMT) technologiją, kuria dirbtinio intelekto technologijomis grįstą mobilią aplikaciją, skirtą mokytis groti pučiamaisiais muzikos instrumentais pasitelkiant išmanųjį telefoną ir/arba planšetinį kompiuterį. Ateityje mokslininkai planuoja ir toliau kurti pedagoginę metodiką distanciniam mokymui naudojant mobiliąsias aplikacijas bei plėsti mokymo imtį kitais instrumentais.

2017–2020 m. laikotarpiu iš viso buvo paskelbti 5 kvietimai teikti paraiškas finansuoti atžalinių įmonių veiklos projektus pagal MITA administruojamą priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ ir pasirašytos 62 bendradarbiavimo sutartys, atveriančios galimybes mokslo žinias ir metodus panaudoti visuomenės labui. Skatinant mokslo ir studijų institucijų atžalinių įmonių kūrimą ir MTEP grįstų inovacijų komercinimą, iš viso 2017–2020 m. buvo skirta beveik 9 mln. eurų.

Šaltinis

Skelbiami Erasmus+ ir dvišalių mainų studijų konkursų rezultatai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia Erasmus+ studijų programos šalyse ir šalyse partnerėse bei dvišalių mainų studijų konkursų 2021/2022 akademiniams metams rezultatus.

Studentų, atrinktų Erasmus+ studijoms programos šalyse ir šalyse partnerėse, sąrašas.

Studentų, atrinktų Erasmus+ ir dvišalių mainų studijoms šalyse partnerėse 2021/2022 mokslo metams, sąrašas.

Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas programos šalyse ir šalyse partnerėse.

Plačiau apie dvišalius mainus galite skaityti čia.

Šaltinis

Dirbtinį intelektą kurianti VDU dėstytoja: tai – kūrybinis procesas

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto profesorė, UAB „Tilde informacinės technologijos“ vyr. tyrėja ir kompiuterinės lingvistikos specialistė Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė kuria dirbtinį intelektą – ji viena pirmųjų, pritaikiusių jį lietuvių kalbai.

„Mes norime, kad dirbtinis intelektas pakeistų žmogų. Bet, pavyzdžiui, žmogus iš teksto autoriaus lytį nustato 55 proc. tikslumu, o dirbtinis intelektas – virš 80 proc., tai reiškia, kad dirbtinis intelektas jau pralenkė žmogaus gebėjimus. Tačiau yra uždavinių, kur jis dar atsilieka – pvz., sentimentų analizė. Šiuo atveju žmogus mato daugiau, bendrą kontekstą, jis supranta situaciją, kur buvo komentaras išsakytas, o dirbtinis intelektas negali absorbuoti žinių apie visą pasaulį“, – komentuoja J. Kapočiūtė-Dzikienė.

Virtualūs asistentai, šnekos atpažintuvas ir kiti kalbos uždaviniai      

Dirbtinio intelekto tyrimus J. Kapočiūtė-Dzikienė pradėjo dar 2005 metais, kai rašė disertaciją. Pradžioje dirbtinio intelekto tyrimai buvo orientuoti į mašininį mokymą, agento mokymąsi tam tikroje aplinkoje. Užbaigusi disertaciją 2011 metais ji persiorientavo į kalbos technologijas – į dirbtinio intelekto taikymą įvairiems kalbos uždaviniams.

„Mes kiekvienas su jais susiduriame kasdien – tai „Google“ vertėjas arba „Google“ paieška. Sritys, kuriose prisiliečiame prie kalbos uždavinių kaip vartotojai. Esu dirbusi su įvairiausiais kalbos uždaviniais – tai įvardintų esybių atpažinimas, autorystės nustatymas, kai iš teksto bandoma pasakyti, kas yra autorius, koks jo amžius ir lytis. Neseniai su komanda baigėme kurti sentimentų analizatorių, kai nustatomas teksto emocinis atspalvis. Taip galima matyti, ką žmonės mano apie tam tikrą produktą arba įvykį – nebereikia rankinio darbo. Šiuo metu daug dirbu su virtualiais asistentais (angl. chatbots)“, – sako ji.

Kitas J. Kapočiūtės-Dzikienės projektas – šnekos atpažinimas lietuvių kalbai, kai šneka paverčiama tekstu. „Tai daro ir „Google“, bet mes įdedame daugiau pastangų, kad šnekos atpažinimas būtų kuo tikslesnis. Sujungiame pačias pažangiausias technologijas, neuroninius tinklus. Dirbant įmonėje svarbu atlikti tyrimą, pažiūrėti, kur tavo metodikos ribos, bet būtina padaryti viską, kad tos ribos būtų kuo toliau. Viskas orientuota į tikslumą dėl vartotojo, dėl to be galo svarbus rezultatas, ne tik pats tyrimas“, – aiškina pašnekovė.

Pastaruoju metu mokslininkė dirba su šiuo metu itin populiariais giliaisiais neuroniniais tinklais. Pastarieji veikia tokiu principu, kad specialistas pateikia architektūras, bando įvairius parametrus, o neuroniniai tinklai patys išmoksta, kas svarbu tekste, kad kuo tiksliau būtų išspręstas kalbos uždavinys.

Dirbtinio intelekto lietuvių kalbai pradininkė

Mokslininkė prisimena, kad mokykloje jai labai gerai sekėsi rašyti rašinius, o kuomet įstojo į informatiką, jos lietuvių kalbos mokytoja buvo labai nustebusi. Ji visą laiką galvojo, kad lietuvių kalba galėtų būti hobis – taip ir nutiko jai pradėjus domėtis kalbos technologijomis.

„Ypatingai malonu daryti dirbtinio intelekto tyrimus savo kalbai. Dar 2012 m. buvo siaubingas atsilikimas su lietuvių kalbos uždaviniais, dabar jau nebėra didelio atotrūkio. Pažanga yra didžiulė – lietuvių kalba pagaliau tarp pasaulio kalbų. Tai ne tik mano nuopelnas. Bet labai džiaugiuosi, jog nemažą dalį uždavinių pirmoji išsprendžiau taikydama mašininį mokymą. Šiandien lietuvių kalbai jau turime tiksliai veikiantį mašininį vertimą, šnekos atpažintuvą, skirtingus virtualius asistentus“, – vardija J. Kapočiūtė-Dzikienė.

Norintiems savo ateitį sieti su dirbtiniu intelektu ji pataria įgyti programavimo žinių, bet tai nėra pagrindinis dalykas, kurio reikia moksleiviams.

„Dažnai informatika įsivaizduojama tik kaip programavimas ir tai atgraso jaunus žmones. Dirbtinio intelekto srityje programavimo yra palyginti nedaug. Daugiausiai tai kūrybinis procesas, dėl to man tai ir patinka. Svarbiausia yra domėtis ir eksperimentuoti. Vien teorinėmis žiniomis neatspėsi, kas pasiteisins. Informatikos grožis ir yra tame, kad nesi vien techninis darbuotojas, o turi kūrybos ir laisvės“, – akcentuoja VDU profesorė.

Viena iš nemokamų iniciatyvų, padedančių jaunuoliams įsilieti į IT sritį – projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojamos veiklos jaunimui. Projekto organizatoriai sako, kad šiais savarankiško mokymosi laikais, kuomet internetas pilnas įvairiausių šaltinių, svarbu motyvuoti jaunuosius šalies gyventojus, o kelius, kaip tai padaryti jie ras patys.

„Savo veiklomis skatiname jaunuolius rinktis su informacijos ir ryšių technologijų naudojimu susijusias profesijas – supažindiname juos, kas slepiasi už šio termino, paaiškiname, kad viskas yra paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Esame organizavę nemokamus informacinių technologijų tematikos motyvacinius programavimo užsiėmimus, kurių tikslas – skatinti moksleivius pažinti programavimą, jo privalumus bei perspektyvas ateities darbo rinkoje, taip pat hakatonus, kur jaunuoliai, susibūrę į komandas, galėjo kurti startuolius“, – sako projektą inicijavusios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė–Garunkštienė.

Per mažai moterų šioje srityje

J. Kapočiūtė-Dzikienė stebisi, kodėl šioje srityje tiek mažai moterų – vien Dirbtinio intelekto asociacijoje, kurioje yra per 30 narių, moterų tėra 2.

„Kas man labiausiai atvėrė akis dirbtinio intelekto srityje – tai mano pirmasis vaikas, kuris gimė kaip tik rašant disertaciją. Galėjau iš arti stebėti, kaip vaikas mokosi, kaip vystosi jo intelektas ir surasti panašumų. Vyrai mato kitus dalykus, o moterys pastebi detales ir kartais gali pateikti labai kūrybiškų minčių – mūsų reikia toje srityje. Kodėl čia mūsų tiek mažai – nežinau“, – sako ji.

Anot mokslininkės, galbūt mokykloje išgąsdina programavimo mokymas arba tai merginų nepasitikėjimo savimi kompleksas. Ji pasakoja dėstanti ne tik magistrantams, bet taip pat ir pirmo kurso bakalaurantams. Su jais dirbdama pastebėjo, jog mokant programavimo labai daug laiko reikia įdėti bandant įtikinti, kad studentės gali.

„Ateina su nusistatymu, kad čia joms ne vieta, neva jų protas ne tam sutvertas. Mane tai piktina. Juk jei gebate parašyti tekstą lietuviškai, tai galėsite parašyti ir programą. Reikia tik suprasti sintaksę, kaip algoritmas susideda. Egzistuoja įsitikinimas, kad turi būti genijumi, nepaprastai aukšto intelekto, bet tai netiesa. Intelekto koeficiento tyrimai jau seniai įrodė, kad programuotojai yra eiliniai žmonės. Kodėl neuroniniai tinklai padarė tokį šuolį? Juos mokai, jie padaro klaidas, kažką keiti ir jie vėl mokosi ir klysta, kol pasiekia tobulumą, o pas mus mokykloje vieną kartą suklydai ir viskas. Reikia nebijoti suklysti“, – mintimis dalijasi J. Kapočiūtė-Dzikienė.

Šaltinis

VDU proveržis internete: neuroninis balsas, kone prilygstantis žmogui

Internete neseniai atsirado naujas balsas – bet kokį lietuvišką tekstą jau dabar galima išgirsti perskaitytą sklandžia, natūraliai skambančia lietuvių kalba. Tačiau šis balsas yra ne žmogaus, o kompiuterio, kuris tekstus perskaito automatiškai. Pasitelkiant neuroninius tinklus ir kalbos technologijas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai išvystė šnekos sintezės technologiją, kuri ne tik jau dabar yra taikoma universiteto tinklalapyje ir šalies naujienų portaluose, bet ir netrukus bus įdiegta Seimo interneto svetainėje.

Pasak šių technologijų vystymo projekto vadovo, VDU Informatikos fakulteto docento dr. Dariaus Amilevičiaus, universiteto informatikai ir humanitarai jau daug metų bendromis pastangomis vystė šnekos sintezės prototipą ir jam reikalingus papildomus sprendimus, pavyzdžiui, automatinį kirčiuoklį. Tačiau iki šiol nebuvo deramų sąlygų, rinkos poreikio ir finansavimo tam, kad šį technologinį sprendimą būtų galima paversti išbaigtu, tinkamu komerciniam taikymui.

„Panaudodami pažangiausias technologijas, projekte šį prototipą perkėlėme į naują lygmenį: suteikėme neuroninį balsą, kurio natūralumas jau mažai skiriasi nuo žmogaus. Šiuo metu kuriamas antrasis neuroninis balsas, tobulinamas santrumpų ir skaitmenų pavertimas tekstu. Planuojama įdiegti ir nelietuviškos rašybos žodžių sintezės metodus“, – vykdomus darbus pristato doc. dr. D. Amilevičius.

Doc. dr. Darius Amilevičius

Lietuvių kalba – itin sudėtinga

Vieno iš pagrindinių šios technologijos kūrėjų, VDU Informatikos fakulteto profesoriaus Gailiaus Raškinio teigimu, vystant kalbos technologijas teko susidurti su įvairiais iššūkiais. Pastaruoju metu, žinoma, darbą apsunkino karantino sąlygos, kadangi reikėjo padaryti nemažai garso įrašų, o tai nebuvo paprasta dėl judėjimo ribojimų ir uždarytų patalpų. Tačiau ne ką mažesnis iššūkis buvo ir pačios kalbos kaip fenomeno sudėtingumas – ypač lietuvių.

„Bandant aprašyti kalbos reiškinius taisyklėmis, susiduriama su daugybe išimčių. Pavyzdžiui, tekste rašoma „Caritas“, bet tariama „Karitas“. Arba – trumpinys „gen.“ vienoje vietoje gali reikšti „generolas“, o kitoje – „generalinis“ ir taip toliau. Tai tik kalbinių problemų ledkalnio viršūnė“, – pasakoja VDU mokslininkas, papildydamas, jog nemažas iššūkis buvo ir didelių skaičiavimo pajėgumų, galingos kompiuterinės technikos poreikis, būdingas taikant giliojo mokymo technologijas. Pavyzdžiui, kai kurie giliojo mokymo eksperimentams reikalingi skaičiavimai trunka ne dieną ar dvi, o visą savaitę, 24 valandas per parą.

Nuo žmogaus pečių nuima rutininius darbus

Kalbos technologijas specialistai vysto naujame projekte, kurį Vytauto Didžiojo universitetas vykdo drauge su universiteto atžaline įmone „Intelektika“. Čia vystomos dvi pagrindinės technologijos: ne tik jau minėta šnekos sintezė, kai tekstas yra paverčiamas balsu, bet ir priešingas procesas – kalbos automatinis užrašymas tekstu. Doc. dr. D. Amilevičius pabrėžia, kad šios technologijos nuo žmogaus pečių nuima daug rutininių darbų, leidžia atpalaiduoti rankas nuo klaviatūros, o akis – nuo ekrano.

„Atsiveria virtualių asistentų, slaugos robotų, virtualių mokytojų, teisininkų, medicinos konsultantų ir kitos galimybės. Pavyzdžiui, medicinos sektoriuje jos gali atlaisvinti personalą nuo administracinio, duomenų suvedimo darbo, o sutaupytą laiką galima skirti pacientams. Juk gydytojo profesiją jaunuoliai ir jaunuolės renkasi tam, kad gelbėtų žmones, o ne tam, kad didelę laiko dalį suvedinėtų pacientų duomenis į informacinę sistemą“, – inovacijų privalumus įvardija mokslininkas.

Vaizdo konferencijų įrašus pavers į tekstą

Kalbos automatinis užrašymas tekstu buvo vystomas ir ankstesniame VDU projekte „Semantika-2“ – jo metu buvo sukurtas bazinis modelis, kurio pagrindu internete jau dabar teikiamos nemokamos viešosios paslaugos, įvairių garso įrašų automatinis transkribavimas.

„Bazinis modelis suteikė plačias galimybes tolesniam vystymui – tai ir daroma naujajame projekte. Tobuliname šį modelį, kad jis tinkamai atpažintų žemos kokybės signalus, pavyzdžiui, skambučių centrų telefoninius įrašus. Išvystytas sprendimas automatiškai tekstu pavers populiariausiomis platformomis („Zoom“ ir „Microsoft Teams“) organizuojamų vaizdo konferencijų įrašus“, – planus atskleidžia prof. G. Raškinis.

Prof. dr. Gailius Raškinis

Lietuvių kalbai taikyti tokias technologijas nėra paprasta – lietuviškai kalba sąlyginai mažai žmonių pasaulyje, todėl mūsų kalba nėra komerciškai patraukli informacinių technologijų gigantams, tokiems kaip „Google“ ar „Microsoft“. Dėl šios priežasties, jei šioje srityje dirbantys mokslininkai nesulauktų reikiamos ES struktūrinių fondų ir šalies biudžeto paramos, apie lietuvių kalbos technologijų pažangą kalbėti būtų sunku arba neįmanoma.

Kalbos skaitmenizavimui – ypatingas dėmesys

Anot mokslininkų, žvelgiant į bendrą kontekstą, Lietuvos įdirbis į kalbos technologijas gali būti vertinamas gan teigiamai. „Jei lyginsimės su sprendimais anglų kalbai, atsiliekame kokybės, sprendimų tikslumo požiūriu. Tačiau jei lyginsimės su kitomis, mažiau kalbos išteklių turinčiomis kalbomis, neatsiliekame nuo bendro vidurkio – o kai kuriais atvejais netgi jį viršijame, ypač šnekos sintezės ir šnekos atpažinimo srityse“, – tikina VDU Informatikos fakulteto docentas D. Amilevičius. Jo teigimu, į ateitį galima žiūrėti optimistiškai – Lietuva ir dabartinė jos Vyriausybė planuoja skirti pakankamai daug dėmesio lietuvių kalbos skaitmeninimui ir skaitmenizavimui.

„Vytauto Didžiojo universitetas nuo pat atsikūrimo buvo lietuvių kalbos technologijų pionierius. Prieš dvidešimt metų profesorės Rūtos Petrauskaitės pasėta tekstynų lingvistikos ir kalbos technologijų tyrimų sėkla universitete rado tinkamą terpę. Todėl ji labai greitai prigijo ir jau duoda puikius vaisius – pirmiausia dėl VDU gilias tradicijas turinčio glaudaus bendradarbiavimo tarp informatikų ir humanitarų“, – primena doc. dr. D. Amilevičius.

VDU kalbos technologijų tyrimai savo laiku leido Lietuvai pralenkti „Google“ – universitetas įvykdė projektą, kurio metu buvo sukurta pirmoji mašininio vertimo sistema iš anglų į lietuvių kalbą.

Dabar kalbos technologijas Vytauto Didžiojo universitetas kartu su atžaline VDU įmone UAB „Intelektika“ vysto projekte „Dirbtinio intelekto ir giliojo mokymosi technologijomis grįstų kalbos technologijų MTEP rezultatų komercinimas  (ASTRA)“ Nr. 01.2.2-MITA-K-702-09-0043, finansuojamame pagal 01.2.2-MITA-K-702 priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“.

Šaltinis

Skelbiami papildomi konkursai studijų mainams ir praktikai užsienyje

Nespėjai užpildyti paraiškos mainams ar praktikai? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia papildomus konkursus studijų mainams arba praktikai užsienyje.

Papildomi konkursai skelbiami:

Daugiau informacijos

Lietuvos studentų sąjungai vadovaus VDU studentas Vytautas Kučinskas

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) išrinko naują organizacijos vadovą – juo tapo LSS valdybos narys ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) taikomosios informatikos magistro studentas Vytautas Kučinskas.
Šeštadienį nuotoliniu būdu vyko LSS Ataskaitos ir rinkimų konferencija. Joje LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė metų veiklos ataskaitą ir buvo renkamas naujasis LSS vadovas.

Norą stoti prie 29-uosius veiklos metus skaičiuojančios nacionalinės organizacijos – Lietuvos studentų sąjungos – vairo pareiškė du kandidatai: dabartinis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės (VGTU SA) prezidentas Dominykas Tvaska, studijuojantis technologijų mokslus, bei V. Kučinskas.

LSS pranešime teigiama, kad abu kandidatai ketino plėtoti organizacijos veiklą trimis kryptimis – aukštojo mokslo pažangos/proveržio, studentų padėties gerinimo bei organizacijos stiprinimo.

Lietuvos studentų sąjunga jungia 29 Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų savivaldas.