Studentams – kvietimas dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2023“, skirtoje Jungtinių Tautų (JT) iškeltiems tarptautiniams darnaus vystymosi tikslams.

Konferencija vyks 2023 m. balandžio 28 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

Registracija vyksta iki kovo 15 d. Registracijos forma.

„Bendruomenių saugumas ir įgalinimas, darnus vartojimas ir tvarumas, atskirties mažinimas ir gerovė, kova su klimato kaita – tai globalūs iššūkiai, kurie skatins mūsų studentus atpažinti artes liberales principais grįstų studijų privalumą sprendžiant kompleksiškas problemas. Juk tokius iššūkius galima įveikti tik pasitelkus kūrybiškumą, įvairiapuses prieitis, platesnį situacijos matymą ir vertinimą. Tai, ko ir siekiame suteikdami studentams individualizuotus studijų pasirinkimo kelius“ – teigia VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Konferencijos temos atitinka JT darnaus vystymosi tikslus:

  • Be skurdo
  • Be bado
  • Gera sveikata ir gerovė
  • Kokybiškas švietimas
  • Lyčių lygybė
  • Švarus vanduo ir sanitarija
  • Prieinama ir švari energija
  • Deramas darbas ir ekonominis augimas
  • Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra
  • Mažesnė nelygybė
  • Darnūs miestai ir bendruomenės
  • Atsakingas vartojimas ir gamyba
  • Klimato apsauga
  • Gyvybė po vandeniu
  • Gyvybė žemėje
  • Taika, teisingumas ir stiprios institucijos
  • Partnerystės siekiant tikslų

Pranešimų trukmė ir formatai:

  • Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
  • Stendinis pranešimas
  • Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Reikalavimai santraukai

Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:

  • Pranešimo mokslinė (praktinė) problema

  • Pranešimo tikslas

  • Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai

  • Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)

  • Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)

  • Literatūra (tik moksliniams pranešimams)

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 7 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 17 d.

Pranešimus vertins konferencijos mokslinis komitetas.

Konferencijos mokslinio komiteto nariai

Rūta Mažeikienė (pirmininkė), Vilma Bijeikienė, Aistė Žemaitytė, Baltramiejus Jakštys, Giedrė Baltrušaitytė, Ilona Tandzegolskienė, Inga Adamonytė, Jurgita Macijauskaitė-Bonda, Rita Novikaitė, Sigita Urbonienė, Vykintas Baublys, Viktorija Starkauskienė.

Daugiau informacijos el. paštu: sandra.juskeviciene@vdu.lt

Akimirkos iš 2022 m. konferencijos „Laisvė kurti“.

Garbės profesoriaus regalijos įteiktos a. a. A. L. Telksnio dukrai

Vasario 15 d. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyko iškilmingas Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdis, kurio metu VDU Garbės profesoriaus a. a. Adolfo Laimučio  Telksnio (1930-2022) regalijos įteiktos Šviesios atminties prof. A. L. Telksnio dukrai Audrai Telksnytei. Iškilmingas Senato posėdis buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Vytauto Didžiojo universiteto 100-mečiui paminėti.

Iškilmingą VDU Senato posėdį pradėjo Senato pirmininkas prof. Ričardas Krikštolaitis, tardamas sveikinimo žodį. Profesorius prisiminė, jog vos prieš metus minėjome Lietuvos universiteto šimtmetį, kurį pažymėjome išskirtine gausa renginių ir iniciatyvų, o šiemet minėsime universiteto Bibliotekos ir Botanikos sodo šimtmečius bei doktorantūros studijų 30-metį.

Prof. dr. Ričardas Krikštolaitis

Prof. R. Krikštolaitis taip pat džiaugėsi, jog Garbės profesoriaus regalijos bus įteikiamos a. a. prof. habil. dr. Adolfo Laimučio Telksnio, kurio veikla padarė didelę įtaką informatikos raidai Lietuvoje, dukrai.

„1960 metais prof. L. Telksnys dalyvavo kuriant pirmuosius lietuviškus kompiuterius. 1968 m. sausio mėn. laikraštyje „Tiesa“ pasirodė profesoriaus straipsnis „Informeris vietoj laikrodžio“, kuriame taikliai nuspėjo 2017 metus su internetu, išmaniaisiais laikrodžiais ir telefonais, youtube, elektroninėmis parduotuvėmis bei kitomis technologijomis. 1991 m. jo pastangomis pradėjo veikti pirmasis šalyje nepriklausomas, palydovinio ryšio interneto kanalas, padėjęs pamatus Lietuvos akademiniam interneto tinklui LITNET. 2002 m. prof. L. Telksnys kartu su bendraminčiais inicijavo projektą, kurio tikslas buvo sukurti galimybę Lietuvos kaimų ir miestelių gyventojams bei institucijoms naudotis greitaeigiu interneto ryšiu, kurio rezultatai ženkliai prisidėjo prie Lietuvos tapimo viena iš pirmaujančiųjų pasaulio valstybių greitaeigio interneto srityje“, – prof. A. L. Telksnio nuopelnus vardijo VDU Senato pirmininkas.

Vytauto Didžiojo universitete profesorius Adolfas Laimutis Telksnys dirbo daugiau nei du dešimtmečius: skaitė paskaitas bakalauro ir magistro studentams, vadovavo daktaro disertacijų rengimui, dalyvavo doktorantūros komitetų veikloje, vadovavo magistro ir bakalauro baigiamųjų darbų komisijoms, informatikos krypties studijų programų komitetams. Buvo renkamas pirmojo ir antrojo VDU Senatų nariu (1996–2006 m.).

„Apgailestauju, kad negalime profesoriui paspausti rankos – visa universiteto bendruomenė liūdi dėl šios iškilios asmenybės netekties. Mokslininkas, inovatorius ir pedagogas Adolfas Laimutis Telksnys paliko savo pėdsaką ne tik mūsų širdyse, padarė didžiulę įtaką informatikos mokslo raidai, bet ir savo plačia moksline ir praktine veikla garsino Lietuvos vardą pasaulyje“, – kalbėjo prof. R. Krikštolaitis.

Atsiimdama prof. A. L. Teksnio garbės profesoriaus regalijas, jo dukra Audra Telksnytė pažymėjo, jog jos tėtis labai brangintų šį garbingą apdovanojimą. „Mokytojas jam visada buvo iš didžiosios raidės. Jis labai mylėjo Kauną, čia gavo išsilavinimą, čia sutiko savo žmoną, visada sirgo už „Žalgirį“. Ypatingai džiaugėsi VDU atkūrimu, galimybe čia dėstyti, buvo labai „godus“ informacijai, ją tiesiog į save „siurbė“, viskuo domėjosi, galbūt dėl to taip ir pramatė viską į priekį. Ta informacija ir savo žiniomis mėgo dalintis, todėl dėstymas VDU jam buvo labai svarbu. Galiu tik palinkėti kuo daugiau tokių kibirkščiuojančių studentų, kurie domėtųsi, gilintųsi, turėtų ambicijų tobulėti ir, perėmę jūsų patirtį, tęstų jūsų pradėtas veiklas“, – pabrėžė A. Telksnytė.

Audra Telksnytė

Savo sveikinimo kalboje universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasidžiaugė, jog šis Senato posėdis – puiki proga prisiminti 30-ies metų sukaktį, kada buvo atkurtas VDU. „Universitetas buvo puoselėjamas ir statomas bendromis daugelio žmonių pastangomis. Kai VDU dar nebuvo, šį universitetą puoselėjo kitų mokslo įstaigų žmonės, be abejo, ir Lietuvos inteligentija išeivijoje, suvaidinusi didžiulį vaidmenį, kad VDU vėl sugrįžtų į pasaulio universitetų žemėlapį ir jame užimtų savo garbingą vietą. Tik dalelę iš tų nusipelnusių žmonių galėjome pagerbti, padėkoti jiems. Dalies, deja, kaip ir prof. Laimučio Telksnio, nebeturime savo tarpe“, – kalbėjo prof. J. Augutis, kartu linkėdamas visai akademinei bendruomenei sėkmės, gero susiklausymo, žengimo į priekį ir supratimo, kad nors pasaulis yra globalus, bet mūsų šalis, yra vienintelė ir negalime leisti jai ištirpti, kaip kad negalime izoliuotis ir atsiskirti.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis

VDU rektorius taip pat džiaugėsi bendrais VDU ir Lietuvos akademinės bendruomenės pasiekimais. „Pasidžiaukime tuo, kad galime čia laisvai susirinkti, būti tarptautiški, dalyvauti viso pasaulio mokslo, studijų erdvėse, projektuose. Labai džiaugiuosi ir dėkoju visai akademinei bendruomenei, kad taip nuoširdžiai ir aktyviai yra palaikoma Ukrainos akademinė bendruomenė – esame sudarę bendradarbiavimo sutartį su Mariupolio universitetu, VDU Švietimo akademijoje Vilniuje veikiantis Ukrainos centras padeda pabėgusiems nuo karo baisumų ir atvykusiems į Lietuvą, tiek studentams, tiek ir jų šeimoms. Tai rodo mūsų brandą ir susitelkimą“, – Lietuvos nepriklausomybės dienos atkūrimo išvakarėse kalbėjo prof. J. Augutis.

Už ilgametį darbą Vytauto Didžiojo universitete, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio proginiu medaliu apdovanoti VDU bendruomenės nariai, įteikti VDU profesoriaus ir docento atestatai bei VDU atkūrimo 20-ies metų sukakties proga universiteto Senato įsteigta VDU vardo garbės stipendija, kuri kasmet skiriama geriausiems VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ar visuomeninėje veikloje reprezentuojant gimtąją Alma Mater Lietuvai ir Pasauliui.

Šio iškilmingo posėdžio metu taip pat buvo paminėtas doktorantūros studijų atkurtajame VDU 30-metis. Savo kalboje VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė pabrėžė, jog nors pirmaisiais studijų metais universitete pagrindinėse pareigose dirbo tik 2 profesoriai, tačiau jau trečiųjų mokslo metų pavasario semestre buvo pradėtos jungtinės įvairių mokslo krypčių doktorantūros studijos, o 1992 spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikė universitetui teisę organizuoti doktorantūros studijas 13-oje mokslo krypčių.

„Atkurtajame VDU buvo pradėtos doktorantūros studijos, kai neišleista net pirmoji bakalaurų laida ir nepradėtos magistrantūros studijos. Taikytas doktorantūros studijų modelis buvo modifikuotas JAV universitetų modelis, kurio pagrindines nuostatas į Lietuvą atvežė prof. Algirdas Avižienis. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, kyla klausimas, kaip iš viso buvo įmanoma, kad universitetas pirmuosius mokslo metus pradėjęs su dviem profesoriais, trečiuosius užbaigė su 17 doktorantūros krypčių, o disertacijos pradėtos ginti anksčiau nei išleista pirmoji bakalaurų laida? Ir kaip strateginis pasirinkimas – pradėti doktorantūros studijas partnerystėje su Lietuvos institutais bei universitetais – lėmė tai, koks universitetas esame šiandien?“ – doktorantūros studijų pradžią prisiminė VDU mokslo prorektorė.

Prof. Julija Kirišienė

Pasak prof. J. Kiršienės, atsakymas yra paprastas ir atpažįstamas šiandieninėje VDU organizacinėje kultūroje per tokias vertybes kaip: partnerystė, bendradarbiavimas, įsitinklinimas, kolegiškumas, bendruomeniškumas, įtraukumas, atvirumas, net ir ideologiškai nepatogiems. „Universitetas nuo pat pradžių veikė kaip jungiamasis audinys, kaip agora, kitaip tariant – erdvė  skirtingoms idėjoms ir diskusijoms – kaip mažasis pasaulio centras, nuolat jaučiantis savo nepakankamumą, pagarbą partneriams ir jų svarbą, įsitinklinęs ir įtinklinantis, besimokantis ir besidalijantis, panaudojant šiuolaikinius konceptus – netokratiškas“, – kalbėjo prorektorė.

Per tris jungtinės doktorantūros studijų dešimtmečius mokslo krypčių skaičius išaugo iki 24. Universitetas bendradarbiauja su 17 Lietuvos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijų. Nuo universiteto atkūrimo, VDU yra parengęs 882 mokslininkus, daugumą jų humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse. „Šiame šventiniame Senato posėdyje įteiksime net 73 mokslo daktaro diplomus. Iš jų VDU buvo apgintos 55 daktaro disertacijos: 8 gamtos, 8 humanitarinių, 27 socialinių, 7 technologijos ir 5 žemės ūkio mokslų sričių. Jums, mieli daktarai, teks iššūkis ir atsakomybė vesti universitetą į antrąjį šimtmetį“, – susirinkusiuosius sveikino VDU mokslo prorektorė prof. J. Kiršienė.

Lietuvos universiteto 100-mečio proginiai medaliai įteikti VDU Jungtinių doktorantūros programų partneriams ir jauniesiems mokslininkams bei doktorantams, už aukštus mokslo pasiekimus. Universiteto rektoriaus padėkos už nuopelnus ugdant jaunąją mokslininkų kartą įteiktos labiausiai pasižymėjusiems doktorantų vadovams, kurie per pastarąjį dešimtmetį paruošė daugiausiai Vytauto Didžiojo universiteto daktarų.

Iškilmingą VDU Senato posėdį užbaigė universiteto daktaro diplomų ir ženklų įteikimo ceremonija.

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

Ką veikia žaidimų kūrėjai? Ar norint kurti kompiuterinį žaidimą, užtenka tik programavimo žinių? Jei nemoku programuoti, ar vis tiek galiu prisijungti prie žaidimų kūrėjų bendruomenės? Noriu tapti žaidimų kūrėju, bet nežinau, kur studijuoti bei ką mokytis? Jei jums kyla šie ir panašūs klausimai – vasario 24 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyksiantis renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“ skirtas jums.

„Renginio metu sieksime išsklaidyti mitus, jog kompiuteriniai žaidimai skirti tik pramogai – jie taip pat gali daug ko išmokyti. Apsilankę čia, turėsite galimybę iš arčiau susipažinti su žaidimų industrija bei patys išbandyti ir įvertinti lietuvių žaidimų kūrėjų sukurtus žaidimus. Renginio dalyviai taip pat galės pamatyti žaidimų kūrimo užkulisius – sužinos, kaip kuriami žaidimai, kokios žinios reikalingos norint pradėti savo pirmojo žaidimo projektą ir su kokiomis galimomis kliūtimis tenka susidurti“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto Sistemų analizės katedros vedėja doc. dr. Judita Kasperiūnienė.

Pasak mokslininkės, žaidimų pramonė – tai ateitis. „Žaidimų industrija – sparčiausiai auganti pramogų industrija pasaulyje, savo generuojamomis pajamomis jau aplenkusi filmų ir muzikos pramones kartu sudėjus. Remiantis prognozėmis, žaidimų industrija kasmet augs 12.3% ir jau šiemet generuos daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių, o 2030 m. perkops 570 mlrd. dolerių ribą. 2021 m. statistika rodo, kad Lietuvos žaidimų industrija generavo per 225 mln. eurų, kas sudarė 0,2 proc. Lietuvos BVP”, – pastebi ekspertė.

Tuo metu Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektų vadovas Ričardas Jaščemskas atkreipia dėmesį, kad žaidimų kūryba ypatinga tuo, jog ji apima daug įvairių sričių, o čia save atrasti gali įvairių talentų žmonės. „Prie žaidimų dirba ne tik programuotojai ar dailininkai, bet ir žaidimų dizaineriai, animatoriai, modeliuotojai, scenaristai, garso ir muzikos kūrėjai bei kiti specialistai. Lietuvoje sparčiai augant industrijai su žaidimais jau dirba 2500 žmonių, tad atsiranda vis naujų ir vis įvairesnių galimybių tiek prisijungti prie egzistuojančių studijų, tiek sukurti kažką pačiam“, – įsidarbinimo žaidimų industrijoje galimybes apibūdina R. Jaščemskas.

Renginio programoje – nuo žaidimų analizės iki pažinties su kūrybiniu procesu

Vasario 24 d. vyksiančio renginio „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“ metu visų besidominčių žaidimų kūryba nuo 10 val. lauks 30 min. trukmės paskaitos su 15 min. pertraukomis, o 14 val. vyks apvaliojo stalo diskusija su šios industrijos ekspertais.

Renginys – nemokamas.

Registracija į renginį

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektų vadovas Ričardas Jaščemskas apžvelgs žaidimų kūrybą ir industriją Lietuvoje. Vaido Gecevičiaus („Gluk Media”) paskaitoje „Koks tavo vaidmuo žaidimų kūryboje?“ renginio dalyviai, analizuodami žaidimą apie Kauno istoriją, susipažins, kokie skirtingi talentai reikalingi kuriant vaizdo žaidimą. Augustas Vachauzas („SneakyBox”) paskaitoje „Game Design 101” pasakos, kaip generuoti idėjas ir kaip parengti GDD (angl. game design document). Ekspertas taip pat atskleis, kaip vyksta pristatymo/pasiūlymo (pitch) procesas bei kokie įgūdžiai naudingi kuriant kompiuterinio žaidimo dizainą.

„TutoTOONS“ vardas yra puikiai žinomas mobiliąsias programėles pamėgusiems vaikams bei jų tėvams, tačiau retas kuris esame girdėję, jog ši vaikiškų mobiliųjų žaidimų studija yra įkurta Lietuvoje, o joje dirba labai sėkmingai veiklą plėtojanti kūrėjų komanda. Kotryna Rimaitė kvies susipažinti su „TutoTOONS“ kūrybiniu procesu – kaip gimsta žaidimai, su kokiais iššūkiais komandos susiduria kūrybos procese bei kokios galimybės jauniems talentams yra siūlomos „TutoTOONS“ komandoje.

Tuo metu kita „TutoTOONS“ atstovė Brigita Kairytė paskaitoje „Ar žinote, kaip nupiešti mieliausią veikėją” pasidalins savo patirtimi kuriant žaidimų veikėjus bei aplinkas, darbo proceso užkulisiais, pavyzdžiais ir patarimais tiems, kurie nori išbandyti žaidimų dailininko profesiją.

Išsami renginio programa:

Būsimiems žaidimų kūrėjams – galimybė iš arčiau susipažinti su studijų programa

Renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“ – bendras VDU Informatikos fakulteto ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) projektas. VDU Informatikos fakultetas bendradarbiauja su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, rengdamas Multimedijos ir interneto technologijų specialistus. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos atstovai dalyvauja studijų programos atnaujinime, skaito paskaitas studentams ir dalinasi naujausia žaidimų industrijos informacija. Studentams sudaromos galimybės atlikti praktikas įvairiose Lietuvos bei tarptautinėse žaidimų kompanijose (pvz. „Unity“, „TutoTOONS“ ar kitose).

„Bendradarbiavimo tikslas – rasti ir pritraukti geriausius talentus į Lietuvos žaidimų industriją bei kurti kokybiškas ir inovatyvias žaidimo kūrimo programas. Tačiau svarbiausias tikslas – parodyti, jog žaidimų industrija yra ne tik pramoga, bet ir puiki, inovatyvi bei perspektyvi veikla“, – teigia VDU IF mokslininkė doc. dr. J. Kasperiūnienė bei atkreipia dėmesį, jog renginio metu būsimieji studentai taip pat turės galimybę susipažinti su universitete dėstomos Multimedijos ir interneto technologijų bakalauro studijų programos teikiamomis galimybėmis.

„Multimedijos ir interneto technologijų studijų programa iš kitų išsiskiria tuo, jog, čia besimokydami žaidimų kūrybos, studentai kartu prisideda prie rytdienos interneto kūrimo: stato virtualius ir 3D pasaulius, naudodamiesi šiuolaikinėmis medijomis kuria muzikos, dizaino ir meno instaliacijas“, – būsimuosius virtualios ateities kūrėjus apibūdina doc. dr. J. Kasperiūnienė.

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA) – tai organizacija, vienijanti visų sričių žaidimų kūrėjus profesionalus bei mėgėjus. Organizacija buvo įkurta 2013 metais. LŽKA veiklos tikslai yra vienyti Lietuvos žaidimų kūrėjus, skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, atstovauti žaidimų kūrėjų interesams. Taip pat – propaguoti žaidimų kūrimą Lietuvoje, skatinti profesinį tobulėjimą ir padėti kūrėjams to siekti. LŽKA siekia inicijuoti, skatinti, remti ir bendradarbiauti kuriant su žaidimų industrijomis susijusias mokymo programas Lietuvos mokyklose ir universitetuose. Tarp kitų jos tikslų – skatinti tarptautinį žaidimų kūrėjų bendradarbiavimą, palaikyti ir plėsti ryšius su giminingomis užsienio šalių organizacijomis, skleisti žinias apie Lietuvos žaidimų kūrėjus užsienio šalyse.

Renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“, kurį organizuoja VDU Informatikos fakultetas kartu su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA), vyks jau vasario 24 d., penktadienį, 10 val. VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Renginys – nemokamas.

Registracija į renginį

Vasario 3 d. taip pat kviečiame prisijungti prie kasmetinio žaidimų kūrybos renginio „LT Game Jam 2023”, kuris yra pasaulinio hakatono „Global Game Jam” dalis. Pagrindinė šio renginio užduotis – per vieną savaitgalį sukurti veikiantį žaidimo prototipą. Kaune dalyvių lauksime Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr. 52). Renginys nemokamas. Daugiau informacijos ir registracija

„IFtorina’23“: kitoks moksleivių ir mokytojų šeštadienis!

2023 m. sausio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas kvietė 10-12 klasių mokinius šeštadienį praleisti kitaip – varžytis matematikos ir informatikos viktorinoje „IFtorina‘23“. Renginio organizatoriai kaip visuomet nepamiršo ir pedagogų – paruošė seminarus ir tiksliųjų mokslų mokytojams. Nors „IFtorina’23“ vyko nuotoliniu būdu, tačiau, tikime, kad tai nesutrukdė dalyviams patirti gerų emocijų ir smagaus azarto!

Mokiniai, drauge su bičiuliais susibūrę į komandas, turėjo galimybę parodyti mokykloje sukauptas žinias ir pasivaržyti su kitų Lietuvos miestų „tiksliukais“. Organizatoriai paruošė komandines informatikos, matematikos ir multimedijos užduotis, kvietė pasukti galvas rungiantis protmūšyje.

Kol mokiniai sprendė įvairias užduotis, pedagogai dalyvavo seminaruose: prof. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė skaitė praktinį pranešimą „Programavimas „be kodo“ – nuo nesudėtingų programėlių iki dirbtinio intelekto sprendimų“, o lektorius Audrius Zajančkauskas mokytojams pasakojo apie mikrovaldiklius, virtualias laboratorijas ir daiktų internetą. Džiaugiamės, jog pedagogai teigiamai įvertino Informatikos fakulteto parengtus seminarus, tikimės, kad gautas žinias pavyks sėkmingai pritaikyti planuojant užsiėmimus mokykloje!

Informatikos fakulteto draugų – technologijų centro „KAYAK Lithuania“ – komanda parengė įkvepiantį pranešimą apie savo karjeros vingius: atvirai papasakojo, kokius iššūkius kiekvienam jų teko įveikti, kiek profesijų ir sričių išbandyti, kol suprato, jog… visi keliai veda į informatiką!

„IFtorinos‘23“ nugalėtojai:

Šauniausiai pasirodė ir pirmąją vietą iškovojo komanda iš Panevėžio 5-osios gimnazijos;

Antrąją vietą dalijosi dvi komandos iš Prienų „Žiburio“ gimnazijos ir Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos;

Trečiąją vietą dalijosi komanda iš Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos ir VDU „Rasos“ gimnazijos

Paskatinamuosius prizus gavo komanda iš Klaipėdos licėjaus ir dvi komandos iš KTU inžinerijos licėjaus.

Sveikiname ir džiaugiamės moksleiviais ir mokytojais, kurie laisvadienį noriai paskyrė mokslui! Visi dalyviai bus apdovanoti vertingais renginio rėmėjų įsteigtais prizais. Mokytojams ir mokiniams bus įteikti dalyvavimą įrodantys sertifikatai.

Renginio rėmėjai: UAB KAYAK Lithuania, UAB Equinox Europe, Lietuvos energetikos institutas, Energy Sistem, VDU IF Alumni.

Forumas „Tarptautinės ir nacionalinės mokinių matematikos pasiekimų gerinimo patirtys“ matematikos mokytojams

Gruodžio 6 d. antradienį, 14 val.,  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centre ( K. Donelaičio g. 52, 503 aud.) vyks forumas „Tarptautinės ir nacionalinės mokinių matematikos pasiekimų gerinimo patirtys“, skirtas matematikos mokytojams.

Forumo tikslas –  sutelkti dėmesį į mokinių matematikos pasiekimų skirtumo mažinimo problematiką Lietuvos bei užsienio mokyklose.

Forumo pranešėjai pristatys aktualius pranešimus apie tarptautinių ir nacionalinių mokinių matematikos pasiekimus, gabių vaikų vaidmenį matematikos pamokose, matematinio ugdymo filosofiją užsienio šalyse.

Forume dalyvaus Harvardo universiteto profesorius Jon R. Star, Suomijos  Turkų ir VDU universiteto profesorius Erno Lehtinen, Izraelio universiteto Švietimo fakulteto dekanė, m atematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė Roza Leikin, Lietuvos tyrėjai.

Forumo programa

Registracija

Forumą bus galima stebėti ir nuotoliniu būdu. Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Prašome atsinešti mobilų telefoną su instaliuota Zoom programėle ir ausines.

Renginyje gali būti fotografuojama ar filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti patalpinti viešai prieinamose vietose: socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje bei tolimesnėje renginio komunikacijoje.

Pasaulį paliko VDU Garbės profesorius Vytautas Kaminskas

Netikėtai pasaulį ir reikšmingus darbus š. m. lapkričio 9 d. paliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Rektorius emeritas ir Garbės profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Kaminskas.
Prof. Vytautas Kaminskas pelnė didžiulę universiteto bendruomenės bei visuomenės pagarbą už padėtus reikšmingus pamatus aukštojo mokslo srityje. Jo darbai visuomet bus atmenami kaip svarbi universiteto plėtros istorijos dalis.
1989 m. spalio pabaigoje prof. Vytautas Kaminskas skiriamas atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo centro „Informatika“ direktoriumi. Šiam pirmajam universiteto mokslo centrui pavedama vienyti tuomečio akademinio ir šakinio mokslo pastangas vykdant fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, gerinant studijų lygį ir rengiant informatikos mokslininkus.
1990 m. gegužės 9 d. atkuriamasis senatas išrinko prof. Vytautą Kaminską pirmuoju VDU Informatikos fakulteto dekanu, o tų pačių metų rugsėjo 12 d. VDU rektoriaus prof. Algirdo Avižienio teikimu – ir mokslo prorektoriumi.
1996 m. gruodžio 12 d. prof. Vytautas Kaminskas išrinktas VDU rektoriumi, o 2001 m. gegužės 9 d. – ir antrajai penkerių metų kadencijai. Per šį dešimtmetį vyko sparti universiteto studijų, mokslo ir infrastruktūros plėtra. Studentų skaičius patrigubėjo ir perkopė devynis tūkstančius, kasmet išleista per du tūkstančius absolventų. Daugiau kaip 12 tūkstančių universiteto absolventų turi diplomus su prof. Vytauto Kaminsko parašu.
2007 m. prof. Vytautas Kaminskas išrinktas Informatikos fakulteto Sistemų analizės katedros vedėju ir tęsė mokslinį darbą sistemų analizės, modeliavimo, identifikavimo ir valdymo srityse. 2011 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 2012 m. universiteto Senatas jam suteikė VDU Garbės profesoriaus vardą, o 2015 m. – VDU Rektoriaus emerito vardą.
Prof. Vytautas Kaminskas aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos mokslininkus – kaip mokslinis vadovas parengė 19 mokslo daktarų, buvo 33 apgintų daktaro disertacijų doktorantūros komitetų narys ir 55 daktaro disertacijų gynimo tarybų pirmininkas ar narys, taip pat 13 habilituotų daktaro mokslo laipsnio teikimo komitetų narys ir 4 habilitacijos procedūros komitetų narys. Profesorius buvo 4 monografijų ir daugiau kaip 200 straipsnių autorius ar bendraautoris.
VDU Informatikos fakulteto bendruomenė gedi dėl Vytauto Kaminsko netekties. Reiškiame užuojautą profesoriaus šeimai ir visiems jį pažinojusiems.

„Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams / dComFra“

ERASMUS + programos projekto „Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams / dComFra“ baigiamoji konferencija

Šių metų spalio 25 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko baigiamoji tarptautinio ERASMUS+ programos projekto „Skaitmeninio raštingumo sistema Ukrainos mokytojams ir piliečiams / dComFra“ įgyvendinto pagal priemonę „Gebėjimų ugdymas aukštojo mokslo srityje“ konferencija. Projektas, koordinuojamas VDU Informatikos fakulteto, pradėtas vykdyti dar 2018 metais. Konsorciumą sudarė 15 partnerių iš 6 šalių.

Šio projekto tikslas – tobulinti ir skatinti skaitmeninio raštingumo (SR) plėtrą Ukrainoje; suderinti ją su Europos tendencijomis, pritaikant skaitmeninio raštingumo sistemą mokytojams ir piliečiams; reformuoti mokytojų kvalifikacijos kėlimą ir perduoti geriausią praktiką, kaip apskritai galėtų būti toliau tobulinamas skaitmeninis raštingumas, jį pritaikant aukštojo mokslo sektoriaus iššūkiams visoje visuomenėje; įkurti Ukrainos nacionalinę skaitmeninę koaliciją (UNSK).

Įgyvendinant projekto tikslus buvo atlikta:

  • ES DigComp analizė;
  • skaitmeninio raštingumo poreikių analizė Ukrainoje;
  • sukurta dComFra tinklo koncepcija ir struktūra;
  • įsteigti 7 skaitmeninio raštingumo centrai, sukurta SR elektroninė mokymosi platforma bei 22 mokymosi moduliai su praktinėmis užduotimis mokytojams bei kitoms skirtingoms piliečių grupėms;
  • atlikti pilotiniai mokymai su daugiau nei 1700 įvairių socialinių grupių atstovais;
  • siekiant geresnio sklaidos efektyvumo plėtojant skaitmeninius įgūdžius plačiąjai visuomenei, įkurta Ukrainos nacionalinė skaitmeninė koalicija.

Konferencijos metu buvo apžvelgti projekto laikotarpiu pasiekti rezultatai bei jų svarba tolimesnei jų plėtrai Ukrainoje. Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Kateryna Suprun aptarė švietimo sistemos skaitmeninimą bei dComFra projekto rezultatų įtaką šiam procesui. Valeriya Ionan, Ukrainos Skaitmeninės transformacijos ministerijos ministro pavaduotoja pristatė skaitmeninimą Ukrainoje, skaitmeninių įgūdžių vektorius visuomenėje. Tetiana Nanaieva, Ukrainos nacionalinės skaitmeninės koalicijos atstovė, apžvelgė Ukrainos skaitmeninių kompetencijų tinklą ir visuomenės vaidmenį šalies skaitmenizacijoje. Svitlana Shytikova, Nacionalinio Erasmus+ programos biuro Ukrainoje direktorė, papasakojo apie naujus bendradarbiavimo horizontus skaitmeninimo srityje. Claudia Matera, All Digital asociacijos, įsikūrusios Briuselyje ir jungiančios 78 narius visoje Europoje, atstovė, papasakojo ALL DIGITAL skaitmeninio ugdymo veiklą šio paneuropinio tinklo rėmuose. Pranešimus taip pat skaitė Ukrainos bei Austrijos ir Čekijos universitetų atstovai, iš viso konferencijoje dalyvavo per 100 dalyvių iš įvairių šalių.

 

Liūdime dėl prof. habil. dr. A. L. Telksnio netekties

 

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė liūdi dėl profesoriaus Adolfo Laimučio Telksnio netekties. Prof. habil. dr. A. L. Telksnys (g. 1930 m. lapkričio 24 d.) buvo inžinierius elektrotechnikas, technikos mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys (nuo 1994 m. akademikas), VDU Garbės profesorius, lietuviškų skaičiavimo mašinų kūrėjas, kuris kaip mokslininkas, inovatorius ir pedagogas padarė didžiulę įtaką informatikos ir interneto raidai Lietuvoje.

1953 metais mokslinę veiklą pradėjęs A. L. Telksnys per savo gyvenimą paskelbė 162 mokslinius straipsnius bei padarė 6 išradimus. 1960 metais, pradėjęs dirbti Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyriausiuoju konstravimo biuro inžinieriumi, jis dalyvavo kuriant pirmuosius lietuviškus kompiuterius, tarp jų – rašto ženklus atpažįstančią mašiną „RŪTA 701“. 1991 metais jo pastangomis pradėjo veikti pirmasis šalyje nepriklausomas, palydovinio ryšio interneto kanalas, padėjęs pamatus Lietuvos akademiniam interneto tinklui LITNET, kurio valdybos ilgamečiu pirmininku jis buvo išrinktas.

2002 m. prof. A. L. Telksnys kartu su bendraminčiais inicijavo projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kurio tikslas buvo sukurti galimybę Lietuvos kaimų ir miestelių gyventojams bei institucijoms naudotis greitaeigiu interneto ryšiu. Šio projekto rezultatai ženkliai prisidėjo prie Lietuvos tapimo viena iš pirmaujančiųjų pasaulio valstybių greitaeigio interneto srityje.

Daugiau kaip penkis dešimtmečius tęsėsi aktyvi prof. A. L. Telksnio mokslinė veikla: jis vykdė atsitiktinių signalų ir jų savybių atpažinimo tyrimus, sukūrė originalią teoriją ir konstruktyvius metodus atsitiktinių procesų pasikeitimams atpažinti, kartu su mokslininkų kolektyvu užsiėmė širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būsenos analize ir atpažinimu, pasitelkiant širdies ritmogramas. Tyrimų rezultatai paskelbti 162 moksliniuose straipsniuose, užregistruoti 6 išradimai.

Vainikuojant teorinių ir eksperimentinių tyrimų patirtį, prof. A. L. Telksnys inicijavo projektus LIEPA ir LIEPA-2 (2013–2020 m.), kurių įgyvendinimo metu buvo sukurti lietuvių šnekos atpažinimo ir sintezės varikliai bei paslaugos, skirtos asmeniniams kompiuteriams, išmaniesiems mobiliesiems įrenginiams ir robotams.

Prof. A. L. Telksnys aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose: buvo ilgametis Lietuvos mokslo tarybos narys ir Lietuvos mokslų akademijos Elektronikos ir informatikos sekcijos pirmininkas, Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano ir koncepcijos rengimo ekspertų grupės vadovas, Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtros strategijos ekspertų grupės vadovas, Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET valdybos pirmininkas.

Prof. A. L. Telksnio pasiekimai įvertinti Lietuvos Valstybinėmis premijomis (1968 m. už skaičiavimo mašinos „RŪTA 701“ sukūrimą ir 1980 m. už darbų ciklą „Nestacionarių atsitiktinių procesų atpažinimo teorija ir metodai“) bei Lietuvos mokslo premija (2008 m. už informacines technologijas lietuvių kalbai ir kultūrai), už mokslinę ir visuomeninę veiklą apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komodoro kryžiumi (2021 m.), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi  (2001 m.), Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos „Naujojo knygnešio“ apdovanojimu, viso gyvenimo veikla ir darbais ženkliai prisidėjus prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros procesų spartinimo ir raidos (2014 m.). 1998 metais jam suteiktas KTU garbės daktaro vardas.

Vytauto Didžiojo universitete profesorius Adolfas Laimutis Telksnys dirbo daugiau nei du dešimtmečius – nuo 1993 m. iki 2020 m. Čia jis skaitė procesų analizės ir atpažinimo paskaitas bakalauro ir magistro studentams, vadovavo daktaro disertacijų rengimui (parengtos ir apgintos 5 disertacijos), dalyvavo doktorantūros komitetų veikloje, vadovavo magistro ir bakalauro baigiamųjų darbų komisijoms, informatikos krypties studijų programų komitetams. Prof. A. L. Telksnys buvo išrinktas atkuriamojo ir vėlesnių VDU Senatų nariu.

2022 m. gegužės 25 d. prof. habil. dr. A. L. Telksniui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesoriaus vardas už jo reikšmingus pasiekimus informacinių technologijų srityje, nuopelnus Vytauto Didžiojo universitetui bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

IF dekanas prof. Tomas Krilavičius: „IT pasaulyje atrasti save gali skirtingų polinkių žmonės“

„IT specialistai savo darbu stipriai prisideda prie dabartinio pasaulio kūrimo: jie tyrinėja jį ir mato, kaip jis veikia bei formuojasi. Labai tikėtina, kad, baigę informatikos mokslus ir karjerą toliau tęsdami informacinių technologijų srityje, atsidursite tarp tų kelių procentų žmonių, kurių priimti sprendimai paveiks ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojus. Taigi norintiems kurti ateities pasaulį IT sektorius yra viena tų sričių, kurioje šiandien tai padaryti tikrai lengva“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Kokių žinių reikia būsimiesiems IT specialistams, su kokiais iššūkiais susiduria mokslininkai ir kokios informacinių technologijų naujovės laukia netolimoje ateityje – apie tai interviu su VDU ekspertu.

Kuo išskirtinės VDU Informatikos fakultete vykdomos studijos?

Visų pirma, ir VDU, ir, žinoma, Informatikos fakultete taikomas laisvųjų menų, arba Artes Liberales, studijų modelis. Šių studijų išskirtinumas tai, kad jos pritaikytos tiems, kurie ne vien nori įgyti specialybę, bet ir ketina ateityje save realizuoti užimdami įvairias pareigas: vadovaudami multikultūrinei, po pasaulį pasklidusiai komandai, bendraudami su klientais, formuodami įmonės įvaizdį, planuodami (tarptautinę) įmonės plėtrą, kurdami įmonės viziją ir strategiją, vertindami įmonės poveikį aplinkai. „Minkštieji“ įgūdžiai, apimantys ir psichologijos, ir vadybos žinias, reikalingi siekiant gebėti su klientais ar komandos nariais diskutuoti ne tik technologinėmis temomis: turint platesnį išsilavinimą tampa lengviau dirbti su žmonėmis, juos geriau suprasti.

Dar vienas VDU Informatikos fakulteto išskirtinumas tai, kad stengiamės studentus kuo anksčiau, jau ir bakalauro studijų metu, įtraukti į įvairias praktines veiklas ir mokslinius tyrimus. Mūsų studentai, įskaitant ir bakalaurantus, sėkmingai darbuojasi laboratorijose, projektuose, steigia savo startuolius ir pasitelkę fakulteto pagalbą randa jiems finansavimą.

Informacinių technologijų sektorius jau kurį laiką įsitvirtinęs kaip viena perspektyviausių darbo sričių.
Kokių kitų sričių žinios (be informatikos ir matematikos) taip pat yra neatsiejamos nuo šios mokslo krypties?

Tai jau mano minėtas gebėjimas bendrauti su žmonėmis, dirbti komandoje, o prireikus ir vadovauti jai, be kurio toli nenueitų ne tik IT, bet ir kitos sritys. Tiems, kurie dirba su vartotojo sąsaja, taip pat reikalingas tam tikras meninis, estetinis suvokimas, psichologinės žinios, o kartais ir skirtingų kultūrų supratimas. IT sektoriuje kuriami įrankiai, aktualūs visoms žmonių gyvenimo ir veiklos sritims, todėl platesnis kitų sričių išmanymas leidžia lengviau spręsti joms rūpimus uždavinius.

Informacinės technologijos, ko gero, yra sparčiausiai besivystanti mokslo šaka.
Kokias naujas tyrimų kryptis šiuo metu vysto IT ekspertai?

IT sektorius nuolat kinta – tiek pačios technologijos, tiek naudojamos platformos. Bene svarbiausias vaidmuo šiandien tenka dirbtinio intelekto technologijoms. Praktinius darbo su dirbtiniu intelektu įgūdžius studentai įgauna bakalauro, o gilina magistro studijų programose. VDU vykdomų bakalauro studijų programų „Informatikos sistemos“ ir „Matematika ir jos taikymas“ studentai turi galimybę įgyti dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo metodų taikymo specializaciją, o štai studijuojantys programoje „Multimedijos ir interneto technologijos“ pramoksta dirbtinį intelektą taikyti tokiam konkrečiam tikslui, kaip žaidimai – suteikiant intelektą žaidimų veikėjams.

Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius

Dar viena ypač aktuali sritis – kalbos technologijos: vis daugėja sąsajų, kur klaviatūrą keičia rašytiniai dialogai ir balsu bendraujančios sistemos. VDU yra kalbos technologijų srities tyrimų lyderis Lietuvoje, ir studijuodami VDU Informatikos fakultete studentai turi galimybę kurti sprendimus, grįstus šiomis technologijomis.

Kokių informacinių technologijų srities specialistų šiuo metu trūksta labiausiai?
Kokių specialistų reikės netolimoje ateityje?

Pastebime akivaizdų programuotojų trūkumą. Pasigendame ir multimedijos specialistų – žmonių, kurie geba dirbti su virtualia, išplėstine realybe. Žinoma, taip pat labai norisi turėti daugiau su šiandieniniais iššūkiais padedančių susidoroti žmonių – dirbtinio intelekto specialistų ir duomenų mokslininkų. Gebėjimų dirbti šiose srityse studentai gali įgyti ir mūsų fakultete.

Kokie pagrindiniai tyrimai ir projektai šiuo metu vykdomi VDU Informatikos fakultete?
Kokius projektus įgyvendina studentai?

Šiuo metu vykdome net keletą projektų. Vienas jų skirtas neapykantos kalbos atpažinimo sprendimui kurti, ir šiame projekte, beje, dalyvauja studentai ne tik iš Informatikos fakulteto. Dar kitame projekte analizuojame, kokių dirbtinio intelekto metodų taikymas leidžia aptikti problemas didelėse IT struktūrose. Bendradarbiaujame ir su medikais – tiriame, kaip pasitelkus pasyvius duomenis galima išspręsti onkologinių pacientų problemas: kuriame sprendimus, kurie naudodami pasyvią informaciją (akcelerometro, giroskopo duomenis) identifikuoja paciento būseną, pokyčius ir operatyviai informuoja gydytoją apie tai, nelaukiant gyvo susitikimo. Maža to, taip pat galime pasidžiaugti bendru darbu su kolegomis iš Nyderlandų, TNO (Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacija): su jais kuriame nacionalinę informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemą – ieškome sprendimo, kuris leistų Lietuvos karo akademijos ir Lietuvos kariuomenės specialistams stebėti informacinę aplinką, padėtų aptikti informacines atakas ar jas imituoti. Dirbame su fintech ir insurtech startuoliais, logistikos ir gamybos įmonėmis siekdami užtikrinti saugumą, įvertinti riziką ir optimizuoti jų veiklos procesus. Ir tai dar ne viskas: Multimedijos laboratorijoje kuriami sprendimai holografinei sąsajai, dirbama su dizaineriais kuriant virtualios mados kolekcijas bei nenustojama ieškoti, kur ir kaip dar išnaudoti didžiules IT galimybes aktualioms šių dienų problemoms spręsti. Visuose šiuose projektuose aktyviai dalyvauja ir fakulteto studentai.

Kokie stereotipai vis dar gajūs IT pasaulyje?

IT – labai plati sritis, čia ne vien programavimas. IT specialistai nėra tik programuotojai: lygiai tokią pačią puikią galimybę „įdarbinti“ žinias jie turi analizuodami vartotojų reikalavimus, projektuodami sprendimus, kurdami vartotojo sąsajas, rengdami ir realizuodami IT strategijas, vertindami sprendimų kokybę, juos testuodami ir atlikdami daugybę kitų su IT susijusių darbų. Vartotojo sąsajos dizaineriui, žinoma, bus ypač reikalingos menų srities žinios, o štai duomenų analitikui gali prireikti ir matematikos, ir informatikos žinių, mat jo darbas skatina jį perprasti įvairias sferas. Kalbos technologijų sritis prašosi humanitarinių mokslų išmanymo. VDU suteikia galimybę rinktis ir gretutines specialybes, todėl norintys taikyti IT versle gali baigti atitinkamas gretutines studijas. Taigi spektras – itin platus, ir žmonių reikia labai įvairių. Be kita ko, pamirškime stereotipą, kad IT yra vyriška sritis, – ji seniai tokia nebėra, ir tuo nesunkiai įsitikintume pažvelgę į statistiką: moterų ir vyrų balansas labai panašus ir tarp studentų, studijuojančių informacines technologijas, ir tarp šios srities įmonių, ypač vienaragių, darbuotojų, vadovų.

Kokios artimiausios ateities perspektyvos, Jūsų nuomone, laukia informacinių technologijų srities žmonių?

Visų pirma, IT pasaulyje atrasti save gali skirtingų polinkių žmonės. Čia suteikiama erdvė ir tiems, kurie siekia programuoti bei palaikyti minimalų kontaktą su kitais žmonėmis, ir tiems, kurie nori dirbti su klientais ar vadovauti komandai. Savo vietą šioje srityje ras ne tik norintys nerti gilyn į technologijas ir konkrečiau analizuoti tam tikrą probleminę sritį, bet ir tie, kuriuos labiau domina, tarkime, menai: ko tikrai galima tikėtis – kad pasitelkus technologijas įmanoma menams suteikti visai kitą, naują pavidalą.

Atkreipkite dėmesį į žmonių, dirbančių didžiosiose IT įmonėse, socialinio tinklo LinkedIn profilius, į tai, kokį išsilavinimą jie turi. Pamatysite, jog nemaža dalis jų įgiję visai kitas specialybes, bet vėliau persikvalifikavę į IT. Dar vienas aspektas – IT specialistams, duomenų mokslininkams rasti darbą šiandien labai paprasta. Tiksliau, darbas juos randa. Belieka pasirinkti, ką nori veikti, o pasirinkus – kurti ateities pasaulį.

IT specialistai savo darbu stipriai prisideda prie dabartinio pasaulio kūrimo: jie tyrinėja jį ir mato, kaip jis veikia bei formuojasi. Labai tikėtina, kad, baigę informatikos mokslus ir karjerą toliau tęsdami informacinių technologijų srityje, atsidursite tarp tų kelių procentų žmonių, kurių priimti sprendimai paveiks ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojus. Taigi norintiems kurti ateities pasaulį IT sektorius yra viena tų sričių, kurioje šiandien tai padaryti tikrai lengva.

#Softera.AKADEMIJA – apmokama praktika smalsiems ir augti norintiems studentams

Studentai, galvojantys apie karjerą IT įmonėje, kviečiami į apmokamą praktiką Softera.AKADEMIJOJE. Softera yra atvira „žaliems“, smalsiems ir augti norintiems žmonėms.

#Softera.AKADEMIJA

Tai dviejų mėnesių apmokama praktika, kurios metu suteikiama galimybė pamatyti, kaip atrodo IT kompanijos virtuvė, kuo skiriasi programuotojo, architekto ar konsultanto pozicijos, ir kodėl garsiausios Lietuvos bei pasaulio įmonės verslo procesų valdymui renkasi Microsoft Dynamics platformą. Softera patyrę specialistai pasiruošę užauginti naują Microsoft Dynamics 365 profesionalų „klasę“.

Ne, tai ne dar viena tik „programeriams“ skirta akademija

  • Čia nebus kosminės atrankos, sudėtingų stojimo testų, reikalavimų būti programavimo genijumi. Viskas, ko norima iš kandidatų – didelis noras išmokti
  • Akademijoje tikrinsiesi, kiek tau giliai norisi nerti į programavimą, o gal turi įgimtą IT konsultanto talentą?
  • Be programavimo įmonė siūlo finansų, pirkimų – pardavimų ir tiekimo grandinės procesų skaitmenizavimo paskaitas.
  • Dalį akademijos laiko bus mokomasi „gyvai“ BLC verslo lyderių centre, likęs laikas kada ir kur mokytis priklausys nuo tavęs.
  • Akademijai pasibaigus labiausiai pasistengusius pakvies likti Softeroje.

Stipendija:

Be žinių studentams skiriama ir AKADEMIJOS „stipendija“ 300 eurų į rankas.

Pagrindinės datos:

Registracija stabdoma 06 10 || Startas 06 27 || Finišas 08 19

Registraciją ir daugiau informacijos rasite paspaudę čia.